Daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend: kaip iš tiesų vyksta šis maršrutas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galima sakyti, mačiau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai reikėdavo skambinti iš telefonų budėtojų, iki dabar, kai viskas sprendžiama programėlėse, bet problemų tik daugėja. Daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo paprastas žemėlapyje – tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir jūrą – tačiau realybėje visada pasitaiko niuansų. Ypač dabar, kai su Didžiąja Britanija viskas ne taip paprasta kaip anksčiau dėl „Brexit“. Žmonėms dažnai atrodo, kad tiesiog įmesi dėžę į sunkvežimį ir ji po savaitės pasirodo duryse, bet pervežimo procesas yra sudėtingesnis mechanizmas. Čia ne tik vairuotojo darbas, tai visų logistikos grandžių derinimas, kur viena klaida gali atidėti krovinią net savaiteliu.

Kainos, laikas ir bendrai kas už ką

Kiek laiko trunka tas daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Esant idealiai situacijai, kai vairuotojas išvažiuoja iš Kauno nedelsiant, krovimas vyksta be problemų, o okeane nėra audros, tai trunka maždaug 4–6 darbo dienų. Tačiau retai kada būna idealiai. Kartais reikia laukti, kol susirinks pilnas krovinys (klientai dažnai nesupranta, kad partinis krovinys nevažiuoja tuščias), o britų muitinėje eilės gali užtrukti. Taigi, geriau planuokite savaitę ar dvi, kad nenuviltumėte, jei dėžė atvyks vėliau.

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiemas, nes priklauso nuo degalų kainos ir euro kurso. Jei kalbame apie nedidelę partiją, tarkime, 1–2 europaletes (tai apie 3–4 kvadratinius metrus), tai reikėtų numatyti nuo 400 iki 600 eurų. Jei tai jau didesnis kiekis, puse sunkvežimio, kaina šokteli iki 1500–2000 eurų. Žinoma, daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend brangesnis nei į Londoną, nes ten reikia važiuoti gilyn į šiaurę, iki Niukaslo. Reikėtų klausti pasiūlymo konkrečiai, nes aš čia galiu tik spėlioti vidurkį.

Ar kaina keičiasi, jei aš turiu tik kelias dėžes?

Taip, natūralu. Jei turi tik dvi ar tris dėžes, tau nepirkys viso sunkvežimio – tai būtų beprotiškai brangu. Tokiu atveju dažniausiai siūlome dėžių surinkimą į bendrą krovinį (tai vadinama „kolektiniu kroviniu“). Vairuotojas surenka dėžes iš keleto klientų Lietuvoje, važiuoja per Angliją ir išbarsto po adresatus. Tai pigiau, bet ilgiau, nes ten reikia laukti, kai surinks visą mašiną. Be to, tokiu atveju gali tekti papildomai mokėti už dėžių įkrovimą, jei nesi pats jas atvežęs į sandėlį.

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Sakyčiau, viskas kainuoja daugiau dėl tos pačios infliacijos ir Biurokratijos. Anksčiau vairuotojas važiuodavo per sieną, parodydavo pasą ir važiuodavo toliau. Dabar kiekvienas siuntimas turi turėti numerį, kurį reikia gauti iš britų sistemos prieš išvykstant. Jei vairuotojas atvyks į uostą be to numerio, jį neįleis. Tai reiškia darbo valandas, o darbas kainuoja. Be to, degalai Vokietijoje ir Olandijoje vis dar ne tokie pigūs, kaip mums norėtų.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Daugelis klauso šito. Esu dirbęs su firmomis, kurios leidžia mokėti gavus siuntą, bet asmeniniai pervežimai dažniausiai reikalauja išankstinio mokėjimo. Nėra jokio garantinio rašto, kad tu tą siuntą tikrai priimsi ar mokėsi. Yra buvę atvejų, kai žmogus sako: „aš atsiimsiu penktadienį“, o pats išvyksta atostogų. Tada krovinys gulėja sandėlyje Irlande arba Anglijoje, o mums tenka mokėti saugojimą. Taigi, dažniausiai reikia sumokėti iš anksto arba bent pateikti garantiją.

Ar į kainą įskaičiuota iškrovimas Wallsend pusėje?

Čia reikia labai tiksliai skaityti sutartį. Paprastai kaina „nuo durų iki durų“ reiškia, kad vairuotojas užveža iki pat namų, jei ten yra galimybė privažiuoti. Bet jei tu gyveni centre, kur sunkvežimiui negalima važiuoti, ar turi nelygų kiemą, kur gali įstrigti ratas, tai papildomai reikės mokėti už „paskutinę mylią“ arba už kraną. Vairuotojai yra praktiški žmonės, jie nenori sugadinti savo mašinos, kad ir kaip tu būtum geras klientas. Daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend baigiasi tuo momentu, kai dėžė lieka žemėje, o ne kaban ant sunkvežimio.

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexit“

Kokius dokumentu reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio deklaracija (Ex1 arba Export Accompanying Document). Be to, būtinas sąrašas su visais daiktais, jų verte ir svoriu. Negali tiesiog parašyti „drabužiai“ – reikia išvardyti, kas ten yra, pvz., „3 vnt. moteriškos striukės, 5 vnt. kelnių“. Anglų muitinė dabar yra labai griežta. Jei sąraše bus parašyta „asmeniniai daiktai“, tai gali nepriimti. Reikia konkretumo. Be to, reikia asmens dokumento kopijos, jei siunti savo daiktus, arba įmonės dokumentų, jei tai prekybinis siuntimas.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai anksčiau (pervykstanti gyventi), tai dažniausai muitas netaikomas ir PVM mokėti nereikia, tačiau reikia pateikti „Transfer of Residence“ dokumentą. Tai sudėtinga popierinė darba. Jei tai naujos prekės, ar siunti draugui dovaną, tada gali tekti mokėti PVM (20 proc. JK) ir galbūt muitą, jei prekės brangios (virš 135 svarų vertės). Aš visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu, nes taisyklės pasikeitė ir aš negarantuju, kad viską žinau 100% (kas keičiasi kas mėnesį).

Kas tas MRN numeris ir kodėl jis svarbus?

MRN (Movement Reference Number) tai toks unikalus kodas, kurį sukuria britų sistema, kai pateiki deklaraciją. Be šio numerio vairuotojas negali įvažiuoti į Britų salas. Buvo atvejų, kai vairuotojai stovėdavo pasienyje valandomis, nes klientas nespėjo pateikti duomenų. Daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend be šio numerio yra neįmanomas legaliai. Tai kaip bilietas į kiną – be jo nepraeisi. Todėl labai svarbu, kad brokeris ar logistikos partneris užpildytų deklaraciją dar prieš mašinos išvykimą iš Lietuvos.

Ar sunku susitvarkyti su dokumentais pats?

Galima, bet aš nerekomenduoju. Angliškos sistemos yra painios ir yra specifinės terminologijos (pavyzdžiui, EORI numeris, kuris turi būti lietuviškas, jei siunčiate iš čia). Vieną kartą klientas bandė daryti pats, padarė klaidą svorio skiltyje (parašė kilogramus vietoje tonų), ir jo siunta buvo sulaikyta trijoms dienoms. Geriau sumokėti brokeriui 50–100 eurų ir ramiai miegoti. Tai investicija į nervus.

Kas daryti, jei trūksta kokio nors dokumento kelyje?

Jei trūksta pakvietimo ar prekių sąrašo, situacija gali tapti įtempta. Vairuotojas gali atsisakyti įkelti krovinį, nes jis neprisiims atsakomybės už neteisėtą siuntą. Kartais galima viską ištaisyti elektroniniu būdu, jei turite gerą internetą, bet stovint uoste prie britų pareigūnų, tai nėra lengva. Geriau turėti visus popierius spausdintus ir pasiduoti vairuotojui iš karto.

Kas atsitinka, jei pamiršiu įrašyti kažką į deklaraciją?

Tada gali būti bauda arba papildomas tikrinimas. Anglai labai nemėgsta, kai kažkas slepiama. Jei deklaravoje rašo „buitinė technika“, o viduje randamas neįregistruotas ginklas (buvo ir tokių istorijų, nors ne mūsų firmoje) arba alkoholis virš leistinos normos, tai gali baigtis konfiskacija. Būk sąžiningas sąraše, tai tau taip pat naudingiau – jei dings kažkas, bus lengviau gauti draudžio išmoką.

Kelionės eiga: ką veikia vairuotojas

Kur dažniausiai sustoja vairuotojai?

Standartinis maršrutas yra Kaunas – Varšuva – Berlynas – Roterdamas (arba Zebriugė) – Imingamas (Doveris) – Niukaslas – Wallsend. Sustojimai yra planuojami tam tikruose taškuose, vairuotojams poilsio reikalavimų pagrindu. Jie negali važiuoti 24 valandas, turi stabdyti. Kartais klientai klausia, ar gali vairuotojas užsukti papiesti kaimynui, bet tai neįmanoma dėl tachografo ir grafiko. Vieną kartą bandėme, bet vėliau teko mokėti baudą už pažeidimus.

Kaip vežami daiktai – ar jie saugūs?

Dažniausiai naudojame „purtukus“ (tai tokios statinės, kurios uždaromos ir užsegamos ant mašinos) arba dalinį krovininę mašiną. Jei daiktai supakuoti į dėžes, jos užfiksuojamos juostomis, kad nenukristų. Viskas užklojama plėvele, kad nebuvo drėgmės. Tačiau turi suprasti, vairuotojas gali staigiai stabdyti, o dėžė gali pasislinkti. Todėl kokybiškas pakavimas – tai tavo darbas, ne vairuotojo.

Ar vairuotojas padės man supakuoti daiktus?

Pagrindinė taisyklė – ne. Vairuotojo užduotis yra vežti, ne nešioti dėžes iš buto trečiajame aukšte be lifto. (Nors yra geranoriškų, kurie padės, jei labai prašysi, bet tada nesišok iš odos). Jei tau reikalinga „kraunančioji komanda“, tai tai papildoma paslauga, kuri kainuoja. Reikia apie tai susitarti iš anksto, o ne tikinti vairuotoją kelią.

Kas vyksta jūroje?

Mašina važiuoja keltu. Tai trunka apie 1,5–2 valandas (iš Olandijos arba Belgijos į Angliją). Vairuotojas paprastai išeina pailsėti, gerti kavos, pavalgyti. Krovinys tuo metu stovi mašinoje ir niekas jo nečiuožia. Kartais gali būti tikrinimas, bet retai. Daiktų pervežimas iš Kauno į Wallsend turi šį jūros etapą, kuris yra vienas ramiausių, nebent jūra audringa, tada visiems gali būti blogai.

O jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai realus scenarijus. Sunkvežimiai irgi sugenda. Jei taip nutinka, mes turiu išsiųsti kitą vairuotoją arba techninę pagalbą. Tai gali prailginti kelionę. Esu matęs, kaip padangai prošoka Vokietijos autobane, o krovinys buvo šviežia mėsa. Čia laikas – pinigai. Bet tuomet draudimas padengia nuostolius, jei krovinys sugenda. Su asmeniniais daiktais sunkiau, tiesiog lauki.

Ar vairuotojas gali paskambinti man atvykęs?

Taip, būtinai. Jis turi tavo numerį. Bet ne visada gali paskambinti iš karto, nes važiuoja užsienyje, jo SIM kortelė gali būti be pinigų arba blogas ryšys Wallsend apylinkėse (ten vietomis kalnai). Geriau susitikti laiku, jei jau pranešė, kad artėja. Kartais vairuotojai skambina tik tada, kai jau stovi prie namų ir pyksta, kad nieko atidaro.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo sekimą. Gali matyti, kur mašina yra.