perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai klientai sako „daiktai gabenami iš Jungtinės Karalystės – miegamojo baldų“, aš iškart klausiu: ar kalbam apie lovą, čiužinį, spintą, komodą, naktinius stalelius, ar apie visą miegamojo komplektą. Po „Brexit“ viskas pasikeitė ne tik muitinėje, bet ir kasdienėje logistikoje. Reikia žiūrėti į medienos pakuotes, muitinės deklaracijas, krovinių konsolidaciją, maršrutą per Doverį, Zeebrugge ar Rotterdamą, draudimą ir tai, ar baldai tikrai verti pervežimo. Kartais pigiau pirkti naują lovą Lietuvoje, o kartais senas ąžuolinis spintos modelis iš Mančesterio yra vertingesnis už pusę naujo garažo.
Jei kalbam sąžiningai, kaina dažniausiai prasideda nuo 350–600 eurų mažam miegamojo komplektui, kai dalis vietos dalinamame reise. Pilnas krovininis pervežimas iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Vilnių gali būti apie 1 800–3 500 eurų. Įtakos turi aukštis, svoris, pakavimas, ar reikia išrinkti lovą, ar yra stiklo, veidrodžių, masyvių dalių. Dar vienas dalykas – muitinės formalumai. Ne visada jie brangūs, bet jei dokumentai netvarkingi, kaina šoka. Aš visada sakau: neskaičiuokite tik kilometro, skaičiuokite riziką.
Jeigu vežate tik lovą, čiužinį, dvi komodas ir spintą, dalintas krovinys dažniausiai protingesnis. Vietos užtenka, o kaina dalijasi su kitais klientais. Visas automobilis, tarkim 20 pėdų konteineris arba didelis tentinis sunkvežimis, prasmingas, kai vežate visą namą arba labai daug baldų. Bet čia atsiranda kita problema – laukti, kol mašina prisipildys. Gali būti greita savaitę, o gali būti lėta prieš Kalėdas. Ir taip, kartais „pigiau“ išeina brangiau, nes laukimas užstrigo Sandwiche.
Dažniausias maršrutas eina per Doverį arba Folkestone’ą, tada keltu į Kalė arba Zeebrugge, toliau per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Kartais kroviniai važiuoja per Rotterdamą, ypač kai logistika suderinta su konteineriais. Iš šiaurės Anglijos, pavyzdžiui, Leeds ar Newcastle, maršrutas gali būti ilgesnis iki uosto, tad kaina auga. Aš ne visada žinau 100%, kuris uostas bus parinktas iki paskutinės minutės, nes perkėlimai keičiasi dėl oro, eismo ir keltų vietų. Bet klientui svarbiausia ne uostas, o ar baldai atvyks sveiki.
Nes pirma kaina dažnai būna pagal jūsų pasakojimą, o ne pagal realybę. Jūs sakote „tik pora baldų“, o paskui paaiškėja, kad lova 200x200, spinta iš masyvo, du čiužiniai, veidrodis ir dar dėžės su drabužiais. Logistikoje detalės turi svorį, tūrį, trapumą. Jei reikia specialių diržų, kampuočių, medžio plokščių, papildomo pakavimo, kaina keičiasi. Kartais keičiasi ir kuro kaina, keltų tarifai ar muitinės patikra. Tai nėra noras „prisipjauti“, nors tokių įmonių tikrai būna.
Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES narė, tad reikalingas eksporto/importo tvarkymas. Paprastai reikia sąskaitos faktūros arba perdavimo dokumento, prekių aprašymo, vertės, svorio, gavėjo duomenų, transporto dokumento. Jei baldai seni, asmeniniai, kartais rašoma „used household goods“ arba „used bedroom furniture“. Čia svarbu ne gražūs žodžiai, o tikslumas. Jei muitininkas mato chaosą, jis klausia daugiau. O klausimai reiškia laiką, o laikas reiškia pinigus.
Dažniausiai asmeniniai naudoti baldai, kuriuos vežate persikraustydami, muitu neapmokestinami, jei įrodoma, kad jie naudoti ir neperpardavimui. Bet „dažniausiai“ nereiškia „visada“. Reikia pateikti informaciją, kas veža, iš kur, kam skirta. Jei vežate dešimt vienodų lovų, muitinė gali manyti, kad tai komercinis krovinys. Tada klausimai bus griežtesni. Aš visada patariu: nuotraukos, senumo įrodymai, pirkimo dokumentai, jei turite. Nes popierius gelbsti geriau nei gražūs pažadai.
Jei pervežimas asmeninis, ne komercinis, dažnai EORI numerio nereikia galutiniam gavėjui. Bet vežėjas, tarpininkas ar muitinės brokeris jį naudoja savo procesuose. Jei baldai siunčiami kaip prekyba, pavyzdžiui, parduodate internetu iš UK į Lietuvą, tada EORI tampa svarbus. Čia žmonės dažnai painioja „aš tik sau vežu“ ir „man atvežė pardavimui“. Muitinė nemėgsta miglos. Geriau prieš išsiunčiant pasitikrinti, kas tiksliai rašoma dokumentuose.
Tada reikia saugoti pirkimo patvirtinimą, susirašinėjimą, sąskaitą arba bent ekrano kopiją. Jei perkate iš privataus asmens, dokumentų gali būti labai mažai, o tai muitinėje nėra pats maloniausias variantas. Vertę reikia nurodyti sąžiningai, ne „1 svaras“, jei už lovą mokėjote 450 svarų. Antikvariniai baldai gali turėti papildomų klausimų dėl vertės ar kilmės. Ir šiaip, pirkimas „iš bagažinės“ skamba romantiškai, bet logistikoje jis kartais baigiasi dokumentų ieškojimu naktį.
Lovą reikia išrinkti, varžtus sudėti į maišelius ir priklijuoti prie rėmo arba įdėti į aiškiai pažymėtą dėžę. Čiužinį reikia apsaugoti nuo drėgmės, purvo ir įplyšimų – geriausia specialiu maišu ir papildoma plėvele. Nerekomenduoju spausti čiužinio taip, lyg jis būtų sportinio inventoriaus krepšys. Spyruoklės ir putos to nemėgsta. Jei čiužinys brangus, geriau jį vežti atskirai, vertikaliai arba ant lygaus paviršiaus. Kartais klientai sako „nieko jam nebus“, o po to klausia, kodėl kraštas deformuotas.
Paprastai ne. Spintas geriau išrinkti, apsaugoti kampus, dureles pritvirtinti, stalčius išimti ir vežti atskirai. Masyvios spintos kelionėje „dirba“ kitaip nei kambaryje – vibracija, posūkiai, stabdymai, drėgmė. Jei paliksite dureles kabėti, vyriai gali neatlaikyti. Yra buvę atvejų, kai spinta atvyksta sveika, bet durelės atsiskiria kaip teatre. (Pataisymas: ne kaip teatre, o kaip per blogą persikraustymą.) Todėl išrinkimas nėra kaprizas, tai normali apsauga.
Veidrodžiams reikia kampuočių, burbulinės plėvelės, standaus kartono ir aiškios žymos „FRAGILE“. Bet žymė viena nepadeda, jei viskas sudėta ant grindų ir prispausta spinta. Stiklas mėgsta įtrūkti ne nuo smūgio, o nuo įtempimo. Todėl negalima jo spausti sunkiais daiktais. Jei veidrodžio rėmas senas, mediena gali būti trapi. Aš visada sakau: jeigu daiktas brangus emociškai, geriau jį vežti atskirai arba su papildomu draudimu.
Dažniausiai taip, ypač jei senos dėžės iš prekybos centro jau šlapios, suminkštusios ar per mažos. Gera dėžė, plėvelė, lipni juosta ir kampuočiai kainuoja mažiau nei vienas sulaužytas baldas. People kartais bando taupyti ant pakavimo, o tada pyksta ant vežėjų. Tai neteisinga. Logistika nėra stebuklų dėžutė. Jei daiktas nebuvo paruoštas kelionei, jis keliauja kaip statybinė medžiaga, ne kaip šeimos baldas.
Aš labai rekomenduoju draudimą, ypač jei baldai seni, brangūs ar sunkiai pakeičiami. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada dengia realią vertę. Pavyzdžiui, lova gali būti sentimentaliai vertinga, bet dokumentuose jos vertė nebus „neįkainojama“. Draudime reikia nurodyti prekių vertę, būklę, nuotraukas, pakavimo būdą. Jei daiktas jau buvo įbrėžtas prieš kelionę, tai reikia fiksuoti. Kitaip vėliau ginčas tampa nepatogus visiems.
Pirma – nefotografuoti tik vieno kampelio, o nufotografuoti visą baldą, pakuotę, etiketes, transporto zoną. Antra – nedaryti remonto pačiam tą pačią dieną, kol nėra fiksuotos žalos. Trečia – rašyti vežėjui nedelsiant. Kai kurie žmonės sako „paskambėsiu rytoj“, o rytoj jau vėlu pagal sąlygas. Žala turi būti aprašyta aiškiai: kur, kiek, ar pakuotė pažeista. Tai nėra biurokratijos manija, tai vienintelis kelias į realų sprendimą.
Ne visada. Pervežimuose vėlavimas gali atsirasti dėl keltų, muitinės patikros, vairuotojo darbo laiko, oro sąlygų ar eismo. Geras vežėjas informuoja, bet negali pažadėti, kad viskas vyks kaip traukinys. Ypač tarptautiniuose maršrutuose iš Bristolio, Liverpulio ar Škotijos į Lietuvą. Jei jums reikia baldų konkrečią dieną, geriau planuoti rezervą. Kartais klientai nori „tikrai ketvirtadienį“, o realybėje mašina dar stovi Vokietijoje. Tai nemalonu, bet taip būna.
Nes arba jos nežino realios kainos, arba kažkur sutaupo taip, kad jums nepatiks. Pigi kaina gali reikšti prastą pakavimą, ilgą laukimą, keletą perkrovimų, silpną draudimą arba bendravimą tik iki pinigų gavimo. Tarptautiniai pervežimai nėra paprastas „pakrausim ir atvešim“. Yra kelias, muitinė, vairuotojai, kuras, keltai, laikas. Jei pasiūlymas skamba per gražiai, klauskite, kas įeina į kainą. Ir nebijokite nepatogių klausimų.
Kartais tikrai verta. Sena ąžuolinė spinta gali būti kokybiškesnė už dabartinę plokštinę spintą, kuri po dviejų persikraustymų tampa „vienkartinė“. Bet reikia įvertinti svorį, išmatavimus ir būklę. Jei spinta labai sunki, reikės daugiau žmonių pakrovimui ir iškrovimui. Jei mediena suskilusi, kelionė gali pabloginti situaciją. Aš mačiau spintų, kurios atvažiavo kaip šeimos reliktai, ir tokių, kurios atvažiavo kaip medžio laužas. Skirtumas – pasiruošimas.
Verta vežti kokybiškus baldus iš masyvo, gerus čiužinius, dizaino lovas, antikvarinius naktinius stalelius, veidrodžius su vertinga verte. Ne visada verta vežti pigias plokštines spintas, sugadintas lovas, senus čiužinius su kvapais, labai didelius baldus, kuriuos Lietuvoje galima nusipirkti už panašią kainą. Reikia paskaičiuoti ne tik pervežimą, bet ir pakrovimą, iškrovimą, pakavimą, muitinį tvarkymą. Kartais emocijos sako „vežti“, o skaičiuotuvas sako „ne“.
Saugu, jei jie švarūs, sausi, be kvapų ir gerai supakuoti. Čiužinys turi būti apsaugotas nuo drėgmės, nes kelionė per keltą ir sandėlį gali palikti nemalonų kvapą. Jei čiužinys buvo laikomas garaže ar drėgname kambaryje, geriau pagalvoti. Higiena čia svarbi. Niekas nenori po 1 000 kilometrų atrakinti dėžės ir rasti pelėsio kvapą. Be to, dideli čiužiniai užima daug vietos, tad jie dažnai daro įtaką galutinei kainai.
Geriau ne, arba bent jau labai gerai išvalyti. Logistikoje kvapai keliauja kartu su daiktais ir gali įsigerti į kitus krovinius. Jei vežate dalintu reisu, jūsų miegamojo baldai bus šalia kitų žmonių daiktų. Tai nepatogu, bet sąžininga. Gyvūnų plaukai, pelėsis, tabako kvapas – tai dalykai, kuriuos sunku pašalinti kelyje. Geriau sąžiningai pasakyti vežėjui prieš pakrovimą. Nes po to visi pyksta, o kvapas vis tiek lieka.
Jei krovinys dalintas, dažniausiai nuo 7 iki 14 dienų, kartais iki 21 dienos. Visas krovinys gali būti greitesnis, jei išvykimas sutvarkytas be laukimo. Bet realybėje viską gali pristabdyti muitinė, dokumentai, keltų tvarkaraštis ar vairuotojo grafikas. Iš pietų Anglijos dažniausiai greičiau nei iš Škotijos. Iš Londono, Oksfordo ar Kembridžo maršrutai paprastesni. Iš Aberdeen ar Inverness – jau kita istorija. Todėl planuokite ne pagal gražiausią scenarijų.
Geriausia bent prieš 2–4 savaites, ypač jei turite daug baldų ar specifinį grafiką. Prieš šventes, vasaros pabaigoje ir mėnesio pabaigoje būna daugiau persikraustymų. Tada vietų mažiau, o kainos gali kilti. Jei baldai jau nupirkti, bet dar nežinote tikslios datos, vis tiek galima rezervuoti orientacinį langą. Tik nereikia manyti, kad vežėjas turės laisvą mašiną rytoj. Geri maršrutai užsipildo greitai. Blogi – irgi, tik dėl kitų priežasčių.
Taip, ir dažnai taip daroma. Miegamojo baldai gali keliauti kartu su virtuvės kėdėmis, dėžėmis, kilimais, buitiniais daiktais. Bet tada reikia tvarkos sąraše. Jei viskas sumesta į vieną krūvą, sunku rasti būtent lovą ar spintos dalis. Aš visada prašau žymėti dėžes: miegamasis, virtuvė, vonia, trapūs daiktai. Skamba paprastai, bet daugelis to nepadaro. Po to garaže prasideda archeologija.
Tai normali situacija. Daugelis privačių pardavėjų nepadeda krauti, o kartais net nenori, kad svetimi žmonės liestų baldus namuose. Tuomet reikia užsisakyti pakrovimo paslaugą arba atvykti su komanda. Svarbu iš anksto žinoti, ar yra liftas, laiptai, siauras koridorius, parkavimo apribojimai. Londono terraced house su siaurais laiptais nėra tas pkas kas naujas namas prie Mančesterio. (Maža klaida, bet supratot.) Šie dalykai tiesiogiai veikia kainą ir laiką.
Taip, bet ne visada. Jei randate kokybišką lovą, spintą ar dizaino baldą už gerą kainą, pervežimas gali atsiperkti. Ypač kai Lietuvoje analogas kainuoja dvigubai. Bet jei perkate pigų baldą iš didelės prekybos vietos, o pervežimas kainuoja 500 eurų, ekonomika griūva. Reikia skaičiuoti viską: pirkimo kainą, pakavimą, transportą, muitinį tvarkymą, iškrovimą. Kartais geriausias pirkinys yra ne tas, kuris pigiausias, o tas, kuris ilgiausiai tarnaus.
Turiu galvoje vieną atvejį: klientė pirko lovą ir spintą iš Birmingamo, o pardavėjas pasakė, kad „lengvai išneš“. Atvykus paaiškėjo, kad spinta stovi ant antro aukšto, laiptai siauri, o durys per trapios. Reikėjo dalinai išardyti vietoje, ieškoti įrankių, gaišti laiką. Galiausiai viskas atvyko, bet vėliau nei planuota. Tokios situacijos nėra malonios, bet logistikoje jos nutinka. Todėl prieš užsakant reikėtų klausti ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kur tiksliai baldas stovi“.
Reikia iš anksto pasakyti vežėjui apie siauras gatves, parkavimo leidimus, tiltus, kiemus, šlaitus. Didelis sunkvežimis neįvažiuos į kiekvieną Londono kiemą ar siaurą kaimo kelią Škotijoje. Kartais tenka naudoti mažesnį automobilį iki sandėlio ar perkrovimo vietos. Tai kainuoja papildomai, bet geriau nei stovėti ir laukti policijos. Jei adresas sudėtingas, siųskite nuotraukas ar „Google Maps“ nuorodą. Vežėjui tai ne kaprizas, o informacija, kuri taupo pinigus.
Gali būti sunkiau nei atrodo. Vienas baldas, pavyzdžiui spinta iš Edinburgo, gali kainuoti neproporcingai daug, jei dėl jo niekas nevažiuoja į jūsų pusę. Dalintame reise vienas didelis daiktas užima vietą, kurią galima parduoti kitam klientui. Todėl kaina nebūtinai bus maža. Geriausia laukti, kol susidės maršrutas, arba derinti su kitais daiktais. Kartais vienas baldas atkeliauja greitai, kartais jis laukia sandėlyje. Ir taip, tai erzina.
Klauskite, kas įeina į kainą: pakrovimas, iškrovimas, pakavimas, draudimas, muitinės tvarkymas, keltai, sandėliavimas. Klauskite, ar baldai bus vežami tiesiai, ar su perkrovimais. Paprašykite pavyzdinio dokumentų sąrašo. Pasiteiraukite, kaip fiksuojama žala ir kiek laiko trunka tipinis maršrutas. Jei įmonė vengia konkrečių atsakymų, tai blogas ženklas. Pervežimai nėra loterija, nors kartais taip atrodo. Jūsų ramybė prasideda nuo aiškaus pokalbio.
Nuotraukos padeda įvertinti išmatavimus, būklę, pakavimo poreikį ir realią riziką. Kartais klientas sako „maža komoda“, o nuotraukoje matai milžinišką senovinį daiktą su trapiais raižiniais. Nuotraukos taip pat apsaugo abi puses, jei atsiranda įbrėžimų. Geriausia nufotografuoti iš visų pusių, viršų, kampus, vidų. Jei baldas jau turi defektų, pažymėkite juos. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus darbas.
Galima, bet protingai. Jei sakote „kaimynui buvo pigiau“, tai nieko nepasako. Jei sakote, kad baldai jau išardyti, supakuoti, prieinami sunkvežimiui, dokumentai tvarkingi ir galima derinti datą, tada vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą. Lankstumas taupo pinigus. Bet jei reikalaujate pigiau ir tuo pačiu norite rytoj, draudimo, pakavimo ir garantuotos dienos, tai jau ne derėjimas, o fantazija.
Bloga įmonė dažniausiai vengia rašyti, kas įeina į kainą, neatsako į konkrečius klausimus, žada neįmanomai greitai ir pigiai. Ji gali sakyti „viskas bus gerai“ vietoje normalaus paaiškinimo. Dar vienas raudonas vėliavas – reikalavimas mokėti viską iš anksto be sutarties. Ne visos mažos įmonės yra blogos, kartais jos dirba labai gerai. Bet netvarka bendravime dažnai rodo netvarką kelyje.
Taip, dažnai tokie maršrutai eina per Lietuvą. Tačiau dokumentai, pristatymo adresas ir galutinis tikslas turi būti tikslūs. Jei krovinys tik tranzitu, tai viena, jei iškraunamas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – kita. Reikia žinoti, kur bus muitinis įforminimas. Kartais patogiau derinti su kroviniais į Baltijos šalis, nes užpildomas maršrutas. Bet kiekvienas nukrypimas nuo pagrindinio kelio didina laiką ir kainą.
Tai reiškia, kad jūsų baldai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais vienoje mašinoje ar konteineryje. Tai dažnas būdas mažinti kainą. Miegamojo baldai gali būti kartu su dėžėmis, buitiniais daiktais, kartais net baldais iš kitų miestų. Konsolidacija reikalauja tvarkingos logistikos, nes viskas turi būti sunumeruota ir atskirta. Jei įmonė neturi sandėlio tvarkos, prasideda painiava. Todėl klauskite, kaip jie ženklina krovinius.
Paprastai ne, jei tai įprasti naudoti baldai. Tačiau jei baldai pagaminti iš saugomų medienos rūšių, turi labai seną istoriją ar vertinami kaip antikvariatas, gali kilti papildomų klausimų. Dauguma lovų, spintų ir komodų tokių problemų neturi. Bet CITES ar kilmės klausimai kartais iškyla dėl egzotinių medžiagų. Aš nesu muitinės teisininkas, todėl tokiais atvejais geriau pasitikrinti su brokeriu. Geriau per daug patikrinti nei po to aiškintis uoste.
Jei pervežėjas atveža baldus, pakavimo medžiagos dažniausiai lieka jums, nebent sutarta kitaip. Dėžės, plėvelė, kartonas užima daug vietos, ypač bute. Geriau iš anksto pagalvoti, kur jas dėsite. Kai kurios įmonės gali pasiūlyti išsivežti pakavimo atliekas, bet tai papildoma paslauga. Nesvarbu, skamba smulkmena, bet po viso persikraustymo tos dėžės atrodo kaip antras krovinys.
Kai daiktai gabenami iš Jungtinės Karalystės – miegamojo baldų pervežimas – sėkmė priklauso nuo smulkmenų: dokumentų, pakavimo, realios vertės, maršruto ir sąžiningo bendravimo. Dažniausiai vežti verta, jei baldai kokybiški, seni, sentimentalūs arba tiesiog Lietuvoje brangesni. Bet prieš sutikdami su kaina, pasitikrinkite, kas tikrai įeina į paslaugą. Geras pervežimas nėra pigiausias pasiūlymas, o tas, kur jūs suprantate, kas vyksta nuo Londono, Mančesterio ar Edinburgo iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.