Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas

Vežame kiekvieną dieną

Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas

    Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas ne todėl, kad kas nors mėgsta sudėtingus planus, o todėl, kad jame susipina daiktai, žmonės, dokumentai ir data, kurią kažkas vadina „pirmadieniu“. Aš tai mačiau Londone, Manchesteryje, Birmingame, ir tada, kai Vilniuje laukia komanda. Vienas nesusipratimas su inventoriumi gali sustabdyti visą savaitę. Čia rašau kaip žmogus, kuris su tuo gyvena daugiau nei 20 metų, ne kaip reklaminis lapelis. Trumpai: jei planuojate perkelti biurą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, pradėkite nuo tvarkos, o ne nuo mažiausios kainos. Čia svarbiausia ne grožis, o tai, kad pirmadienį žmonės galėtų dirbti.

    DUK: biuro perkėlimo iš UK klausimai

    Planavimas prieš biuro perkėlimą iš UK

    Ar verta pradėti nuo datos, ar nuo sąrašo?

    Pradėčiau nuo sąrašo, o datą dėčiau šalia. Per daug kartų mačiau, kaip „tiksliai žinome, ką vešime“ virsta dvidešimčia dėžių su kabeliais, senais monitoriais ir spintele, kurios niekas neatpažįsta. Data be inventorizacijos yra tik gražus skaičius kalendoriuje. Pirmiausia susirašykite baldus, IT įrangą, dokumentus, archyvus, virtuvės daiktus ir viską, kas turi garantiją. Tada skambinkite vežėjui, kuris dirba su tarptautiniu kraustymu, o ne tik su viena fura.

    Kiek laiko reikia normaliam biuro perkėlimui iš UK į Lietuvą?

    Mažam biurui realiai reikia 3–5 savaičių, vidutiniam 6–8, o jei yra serverinė, 8–10. London gali būti dar ilgiau dėl liftų rezervacijų, parkavimo leidimų ir to, kad kas nors visada pamiršta raktą. Turėjau atvejį, kai komanda atvažiavo penktadienį, o pastato administratorius sakė: „jūs ne toje dienoje“. Tai kainavo papildomą sandėliavimą ir labai nemalonų pokalbį. Todėl terminą reikia derinti su nuomotoju, IT žmonėmis, buhalterija ir vežėju, ne tik su vadovu.

    Ką pirmiausia reikia sužinoti iš nuomotojo?

    Reikia žinoti išsikraustymo datą, krovimo aikštelę, liftų dydį, ar leidžiama naudoti rampą, ir ar reikia draudimo pažymos. Daugelyje UK pastatų be booking number niekas neatidarys durų. Beje, kartais nuomotojas prašo profesionalių pakuočių, ne šiaip dėžių iš parduotuvės. Tai erzina, bet geriau nei stovėti su palete gatvėje. Dar pasiimkite kontaktą žmogaus, kuris realiai gali atrakinti, ne tik bendrą info el. paštą.

    Ar galima perkelti biurą per vieną savaitgalį?

    Techniškai įmanoma, jei biurą sudaro keli stalai, kompiuteriai ir kelios dėžės. Bet jei yra archyvas, spausdintuvai, virtuvė, konferencijų stalas ir žmonės, kurie pirmadienį nori dirbti, aš būtų atsargesnis. Vienas savaitgalis dažnai tampa dviem naktimis, o tada kas nors vis tiek pamiršta įjungti maršrutizatorių. Geresnis variantas – dalį daiktų išvežti anksčiau, o kritinę IT įrangą palikti paskutiniam momentui. Taip mažiau panikos.

    Kas turėtų būti atsakingas įmonės viduje?

    Įmonėje turi būti vienas žmogus, kuris sako „stop“ arba „važiuojam“, kitaip visi kalba skirtingai. Dažniausiai tai būna office manager, operations vadovas arba labai kantrus buhalteris. IT atsakingas turi patvirtinti, kas išjungiama, kas kopijuojama ir kas neliečia serverio. Buhalterija žiūri į sąskaitas, o vadovas į datas. Jei šito nėra, vežėjas tampa psichologu, o tai nėra jo pareiga.

    Ar verta dalį baldų palikti UK?

    Dažnai verta. UK biuro baldai ne visada yra toks pats turtas, kaip atrodo nuimant juos nuo sienos. Jei kėdė kainavo 80 svarų, o vežimas, pakavimas ir rizika sudaro dar 60, matematikos čia mažai. Kita vertus, ergonomic kėdės, konferencijų stalas ar brangesnis darbo stalas gali atkeliauti puikiai. Aš visada sakau: atskirkite sentimentą nuo vertės. Jei daiktas UK vertingesnis parduotas nei Lietuvoje perkraustytas, palikite jį.

    Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas dėl dokumentų, kainos ir terminų

    Kokia reali kaina, kai kalbame apie biurą iš Londono į Vilnių?

    Mažam biurui iš Londono į Vilnių gali būti 1 500–4 500 eurų, vidutiniam 5 000–12 000 eurų, didesniam 15 000 eurų ir daugiau. Tai labai apytiksliai, nes kaina krenta nuo kubatūros, pakavimo, liftų, draudimo vertės ir to, ar reikia montuoti baldus. Jei kas nors sako fiksuotą kainą be nuotraukų ir inventorizacijos, aš klausiu, ką jis pamiršo. Kartais pigiau parduoti dalį baldų UK, nei juos tempti per sąsiaurį. Sąžiningas pasiūlymas visada turi prielaidas.

    Ar biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas mažai įmonei?

    Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas net mažai įmonei, nes trys stalai ir du monitoriai vis tiek gali įstrigti muitinėje. Mažos įmonės dažnai galvoja: „mūsų čia nedaug, susitvarkysime patys“. Susitvarko, tik paskui paaiškėja, kad trūksta CMR, inventoriaus vertės arba kompiuteriai neįjungiami po kelionės. Jei dirbate su klientų duomenimis, net viena sugadinta kieta diskų dėžė gali kainuoti daugiau nei visas pervežimas. Todėl net mažam biurui reikia paprasto plano, ne heroizmo.

    Kodėl po Brexit reikia daugiau popierių nei anksčiau?

    Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES vidaeris judėjimas, tad atsiranda muitinės formalumai. Reikia inventorizacijos sąrašo, daiktų vertės, paskirties, kartais EORI numerio ir teisingo prekių kodo. Biuro baldai, IT įranga, dokumentai ir asmeninės darbuotojų dėžės nėra tas pats krovinys. Dažnai daroma eksporto deklaracija UK pusėje (tiksliau – eksporto deklaracija, aš čia supaprastinu) ir importo procedūra čia. Blogiausia, kai viskas „sutvarkyta dokumetais“, bet sąraše parašyta tik „office goods“.

    Kas yra inventorizacija ir kodėl ji taip baisiai nuobodina, bet gelbsti?

    Inventorizacija yra nuobodus, bet gelbstintis popierius su eilutėmis: kas, kiek, vertė, dėžės numeris, pastaba. Be jos vežėjas mato krūvą, o jūs po savaitės nežinote, kur dingo adapteriai. Gerai paruoštas sąrašas leidžia muitinei greičiau suprasti, kad vežate savo įmonės turtą, o ne prekes pardavimui. Aš mačiau, kaip viena neteisinga eilutė dėl „used computers“ sukėlė papildomus klausimus. Nuobodu, taip. Bet dar nuobodžiau aiškintis, kodėl Kaune nėra projektorių.

    Ar muitinė gali sulaikyti baldus ir kompiuterius?

    Taip, gali, ypač jei dokumentai nesutampa su krovinio aprašymu arba vertės atrodo keistai. Ne visada žinau 100%, kuri inspekcija paklaus papildomai, nes muitinės praktika kartais pasikeičia per savaitę. Bet jei sąraše aiškiai nurodyta: naudoti biuro stalai, kėdės, kompiuteriai, serveriai, dokumentų archyvas, rizika mažesnė. Reikia parodyti, kad tai įmonės perkraustymas, ne komercinis siuntimas. Jei viskas tvarkinga, sulaikymas dažniausiai trunka ne mėnesius, o kelias darbo dienas.

    Kaip išvengti paslėptų mokesčių ir papildomų sąskaitų?

    Reikia klausti, kas įeina į kainą: pakavimas, demontavimas, liftų rezervacija, draudimas, muitinės dokumentai, iškrovimas ir montavimas. Paskui reikia žiūrėti, kas neįeina: parkavimo leidimas, papildomas laikas, sandėliavimas, elektros darbai, IT paleidimas. Nemalonūs papildymai atsiranda ten, kur pradžioje visi šypsosi ir niekas nepasirašo prielaidų. Paprašykite sąmatos su punktais, ne tik bendros sumos. Jei atrodo per gražu, greičiausiai kažkas palikta „vėliau“.

    IT, baldai ir darbo vietos per biuro perkėlimą iš UK

    Kodėl biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas, kai yra IT įranga?

    Serverius ir kompiuterius geriau vežti tik tada, kai IT žmogus juos paruošė. Ne kalbu čia apie atsukimo atsuktuvą, o apie duomenų kopijas, išjungimą, nuotraukas prieš laidų ištraukimą ir žymėjimą. Yra buvę, kad viskas atvažiavo fiziškai sveika, bet niekas nebežinojo, kuris kabelis kur jungiasi. Jei serveris tikrai svarbus, kartais saugiau jį perkelti atskirai specialiu transportu. Pigiausias variantas ne visada yra protingiausias, ypač kai klientų sistema stovi ant to dėžės.

    Ką daryti su telefonija, internetu ir darbuotojų prieigomis?

    Pirmiausia reikia plano, kas išjungia telefoniją, kas perkelia numerius, kas tvarko interneto sutartį UK ir kas užsako ryšį Lietuvoje. Dažna klaida – manyti, kad Wi-Fi pradės veikti, kai įkišite laidą. Nepradės, jei sutartis neperduota, maršrutizatorius neatvyko arba IP adresas užblokuotas. Darbuotojų prieigos, VPN, el. pašto saugumo raktai ir licencijos turi būti patikrintos prieš iškrovimą. Čia IT turėtų vadovauti, ne kraustymo vyrai.

    Ar pigūs biuro kėdės ir stalai verti kelionės?

    Jei baldai seni, pigūs ir sunkiai išsirenka, neverta. Jei tai kokybiškos ergonomiškos kėdės, modulinės pertvaros ar specialūs stalai, verta skaičiuoti. Perkėlimas iš Birmingamo į Kauną nėra tas pats, kas nuvežti kėdę į sandėlį už kampo. Reikia pakavimo plėvelės, kampuočių, paletavimo ir vietos furoje. Aš paprastai prašau nuotraukų ir pirkimo vertės. Po to jau galima kalbėti be emocijų.

    Kaip supakuoti dokumentus, kad niekas nepradingtų?

    Dokumentus dėkite į dėžes pagal skyrius, ne „viską kas lieka“. Ant kiekvienos dėžės – numeris, turinys, atsakingas asmuo ir ar tai archyvas, ar kasdieniai dokumentai. Svarbiausi aktai, sutartys ir finansai turėtų keliauti atskirai, geriausia su atsakingu žmogumi automobiliu. Skenuoti vertingus dokumentus prieš kelionę nėra kvaila, net jei atrodo per daug. Ir nepamirškite krovinių draudimas, nes popierius taip pat turi vertę.

    Ar reikalingas sandėliavimas tarp UK ir Lietuvos?

    Sandėliavimas kartais yra ne papildoma išlaida, o išgelbėjimas. Jei UK biuras turi būti tuščias iki penktadienio, o Vilniuje remontas vėluoja, sandėliavimas leidžia nekrauti dėžių koridoriuje. Geriau mokėti už dvi savaites saugios vietos nei griauti naują ofisą dar prieš pradedant. Sandėlyje reikia inventorizacijos, nuotraukų prieš uždarant ir aiškios datos, kada krovinys išeis. Kitaip jis ten pasilieka ilgiau, nei planuota.

    Rizikos ir krovinių draudimas: biuro perkėlimas iš UK ne visada būna švarus

    Kuo skiriasi CMR atsakomybė nuo normalaus draudimo?

    CMR yra vežėjo atsakomybė pagal tarptautinę konvenciją, bet ji nėra tas pats, kas pilnas draudimas nuo visų rizikų. Dažnai ribos skaičiuojamos pagal svorį, o biuro įranga gali būti lengva, bet brangi. Todėl verta deklaruoti tikrą vertę ir suprasti išimtis: blogas pakavimas, netinkamas išjungimas, natūralus nusidėvėjimas. Jei vežate serverį už 6 000 eurų, „standartinė“ atsakomybė gali neatrodyti linksmai. Draudimo sąlygas reikia skaityti prieš, ne po įbrėžimo.

    Ką daryti, jei atvykus trūksta vienos dėžės?

    Jei trūksta dėžės, pirmiausia sustabdykite pasirašymą, kad viskas gauta pilnai. Tada tikrinkite CMR, pakuočių numerius, nuotraukas ir sandėlio įrašus. Realus atvejis: Bristolio biure dingo dėžė su adapteriais, o ji atsirado po trijų dienų kitame padėkle, nes numeriai buvo užklijuoti plėvele. Nebuvo vagystės, tik chaosas. Todėl dėžių numeracija nėra biurokratija, ji yra jūsų ramybė vakare.

    Ar vežėjai visada sąžiningai pasako, kas nutiko?

    Ne visada sąžiningai, ir tai nepatogu sakyti, bet tiesa. Dauguma dirba normaliai, tačiau būna tokių, kurie bijo pripažinti klaidą, kol klientas pats nepamatys įbrėžimo. Todėl reikia priėmimo akto su pastabomis, nuotraukų prieš ir po, bei kontakto žmogaus, kuris gali spręsti, o ne dingti savaitgaliui. Jei vežėjas nuo pat pradžių vengia rašyti, kas įeina į atsakomybę, tai raudona vėliava. Geriau nepatogus pokalbis pradžioje nei bylos pabaigoje.

    Kada verta rinktis dalinį krovinių pervežimą?

    Dalinis pervežimas tinka, kai turite 5–15 paletžių, o ne visą biurą. Jis pigesnis už atskirą furą, bet lėtesnis, nes krovinys važiuoja kartu su kitais siuntiniais. Tinka baldams, dokumentams, atsarginėms darbo vietoms, bet ne pačiam svarbiausiam serveriui, kurį reikia paleisti pirmadienį 8 val. Reikia aiškiai žinoti, ar bus perkrovimai, kur sandėliai ir kas atsako tarp etapų. Jei laikas spaudžia, pilna fura dažnai ramina labiau.

    Kas blogiausia, ką esu matęs per biuro perkėlimus?

    Blogiausia, ką mačiau, buvo ne įbrėžtas stalas, o situacija, kai London ofisas turėjo būti tuščias iki 17 val., o liftas buvo rezervuotas kitai dienai. Tada dar paaiškėjo, kad dalis kompiuterių nebuvo išjungta, o dokumentų dėžės neturėjo numerių. Krovėjai stovėjo lauke, nuomotojas nervinosi, vadovas keitė balsą. Toks perkėlimas tampa ne logistika, o gaisro gesinimu. Todėl sakau: jei planas laikosi tik vieno žmogaus galvoje, jis neegzistuoja.

    Atvykimas į Lietuvą ir kas po biuro perkėlimo iš UK

    Kaip viskas atrodo atvykus į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?

    Atvykus į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, pirmiausia tikrinamos dėžės, paletės ir matomi pažeidimai. Po to baldai nešami pagal planą, ne „kur telpa“. Jei turite atvirų darbo vietų planą, labai padeda spalvoti lipdukai: finansai mėlyni, IT žali, vadovybė geltoni. Tai atrodo vaikiškai, kol nepradedate ieškoti direktoriaus kėdės sandėlio kampe. Po iškrovimo reikia palikti laiko montavimui, šiukšlių išvežimui ir bent minimaliam testui.

    Ar verta samdyti montuotojus vietoje?

    Verta, jei baldai moduliniai, stalai turi kabelių kanalus arba reikia sujungti darbo vietas. Net paprastas stalas, pastatytas kreivai, po mėnesio erzina visus. Montuotojai vietoje dažniausiai pažįsta tipinius biuro baldus ir turi įrankių, kurių furos vairuotojas neturi. Bet jei viskas paprasta, o jūsų žmonės moka prisukti kojas, galima taupyti. Tik tada nepamirškite, kad po perkėlimo visi ir taip bus pavargę.

    Ką patikrinti pirmą dieną po iškrovimo?

    Pirmą dieną patikrinkite, ar visos dėžės atėjo, ar nėra drėgmės, ar baldai stovi ten, kur reikia, ir ar IT veikia. Tada priimkite pastabas raštu, ne telefonu per triukšmą. Jei kažko trūksta, fiksuokite iškart, su nuotraukomis ir dėžės numeriu. Po savaitės bus sunkiau įrodyti, kas nutiko. Ir dar: leiskite žmonėms tą dieną neskubėti, nes naujas ofisas be kavos aparato gali sugadinti nuotaiką greičiau nei muitinė.

    Išvada

    Biuro perkėlimas iš UK – atsakingas sprendimas, bet ne baisus, jei jį darote su galva. Reikia inventorizacijos, realios datos, aiškios kainos, muitinės tvarkos, IT plano ir žmogaus, kuris gali pasakyti „ne“. Pigiausias pasiūlymas dažnai tampa brangiausias, kai pradedate mokėti už sandėliavimą, vėlavimą ir nervus. Tai ne šventė, bet gerai suorganizuotas procesas. Jei viską susidėliojate prieš pakavimo dieną, kelionė iš Londono, Manchesterio ar Birmingamo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą praeis daug ramiau.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.