Krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais nuo durų iki durų

Taip, jau dvidešimt treji metai kaip sukuosi tarp Lietuvos ir Anglijos kelių. Pradžioj važinėjau dideliais vilkikais, bet paskui supratau – žmonėms reikia ne konteinerių, o tikros pagalbos. Mikroautobusai čia pasiteisina nuostabiai, ypač kai reikia pristatyti krovinius iki pat durų Londone, Birmingeme ar kur nors Jorkšyre. Anglija specifinė: siauros gatvės, one-way sistemos, mokami įvažiavimai į centrą. Durų iki durų paslauga reiškia, kad klientui nereikia galvoti, kaip nunešti sofą iki siuntų terminalo. Mes pasiimam iš jūsų namų ir atiduodam tiesiai į rankas Anglijoje. Po Brexit viskas šiek tiek pasikeitė, bet principas išliko: jei reikia pervežimo, mikroautobusas dažnai yra pigiau ir lanksčiau nei didelės siuntų kompanijos. Svarbu tik žinoti kelias taisykles, kurias dabar ir papasakosiu.

Kaip viskas prasideda ir ką reikia žinoti prieš pakraunant

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Na, idealu būtų bent savaitei ar dviem, bet realybė tokia, kad dažnai skambinate paskutinę dieną. Mes stengiamės prisitaikyti. Žiemą laisvų vietų mažiau, vasarą – irgi, nes visi vežasi. Jei turite lankstų datą, visada rasime variantą. Skubūs pervežimai kainuoja brangiau, tai natūralu. Kartais pasitaiko, kad žmogus skambina šiandien, o poryt jau reikia būti Mančesteryje. Tada tenka braukti maršrutus per galvą ir žiūrėti, ar kažkas vyksta netoliese. Geriau planuoti, bet jei neturite laiko, irgi padarysim. Tik nervingiau bus.

Ar tikrai paimsite krovinį iš namų ir pristatysite tiesiai į butą Londone?

Taip, būtent tai ir yra durų iki durų krovinių pervežimas. Vairuotojas atvažiuoja prie jūsų laiptinės Kaune, pakrauna, kerta kanalą, ir atvažiuoja į tą konkretų pašto kodą Londone. Aišku, jei jūsų būstas yra septintame aukšte be lifto... tenka derėtis. Mes stengiamės nunešti kuo toliau, bet fizikos dėsniai galioja. Kartais Londone parkingas toks sudėtingas, kad tenka daiktus perkrauti į mažesnį vežimėlį ir tempti šimtą metrų. Bet taip, principas – nuo jūsų slenksčio iki jų slenksčio. Daugelis klientų to ir ieško.

Kaip supakuoti daiktus, jei pakuoju pats?

Gerai, kad klausiate. Dažnai žmonės sudeda porcelianą į pirkinių maišelius ir stebisi, kodėl atkeliavo trupiniai. Jums reikia dvigubų kartoninių dėžių, lipnios juostos ir daug burbulinės plėvelės. Drabužius galima tiesiog į maišus, bet tik tvirtus. Nepamirškite pažymėti dėžių turiniu – ne dėl mūsų, o dėl savęs, nes atsiplėšia etiketės. Aš asmeniškai viską rašau markeriu ant šono. Dar vienas dalykas – neperpildykite. Dėžė, kurią vargiai pakėlėte jūs, bus neįkandama vairuotojui. (Tiesa, kartais sakau klientui penkiasdešimt kilogramų, o deklaruoju šešiasdešimt – tas papildomas dešimt viską keičia apskrityje.)

Ar reikia krovėjų, ar vairuotojas padės?

Priklauso. Maži kroviniai – vairuotojas padės, tai į kainą įskaičiuota. Bet jei vežate tris spintas, du šaldytuvus ir betoninę gėlių vazonę... tada reikia dviejų krovėjų. Mes galime jų priskirti abiejuose galuose – ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Kaina auga, bet nugaros išsaugomos. Buvo atvejis, kai klientas pasakė: „Vienas vyras pakaks“, o ten penkių kubinių metrų sandėlis. Teko skambinti pagalbon. Nebijokite pasakyti tiesos apie svorį. Tikrai nebijokite – nuo to priklauso ir automobilio parinkimas.

Koks yra didžiausias svoris, kurį galima sutalpinti į mikroautobusą?

Standartinis mikroautokrovininkas pasiima apie 1200–1500 kg, priklausomai nuo modelio. Jei viršysite, bėdos su muitine ir policija – Anglijoje griežtai tikrina. Kartais žmonės nori vežti statybines medžiagas, plytas. Tada reikia mažesnio kiekio arba didesnės mašinos. Aš pats linkęs nepersistengti. Vieną kartą prikrautas buvom per daug – teko palikti vieną spintelę suplanuotojoje stotelėje Vokietijoje. Tai buvo nemalonu, ta klientė buvo supykusi, bet saugumas svarbiau. Tokių klaidų daug kartų nebedariau. Pamokos būna skausmingos.

Kainos, laikas ir Anglijos specifika

Kiek kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Tai kaip paklausus, kiek kainuoja automobilis. Dešimt metrų kubinių į Londoną – maždaug nuo 800 iki 1400 eurų. Viena didelė dėžė gali kainuoti ir du šimtus, jei vežama bendrame kroinyje. Kaina smarkiai priklauso nuo greičio, kiekio ir sezono. Prieš Kalėdas viskas brangsta. Mes stengiamės sudaryti bendrus krovinius, kad kaina asmenims nukristų. Jeigu reikia ekskliuzyvaus reiso – visa mašina tik jums – tada brangiausiai. Bet ir greičiausiai. Vertinate laiką ar pinigus? Dažnai atsakymas būna abu. Aš pats renkuosi vidurį.

Kodėl kartais kaina svyruoja net ir tam pačiam maršrutui?

Na, degalai kyla, kainuoja keltas arba Eurotunnelis. Be to, jei reikia aplankyti tris skirtingus adresus Anglijoje, maršrutas pasidaro ilgesnis. Dar yra Londono congestion charge – jei pristatote centre, prisideda dvidešimt svarų. Muito dokumentai irgi kainuoja dabar, po Brexit. Kartais smūgis būna iš sėdynės, kai pamatai svarų kursą. Nors mes ir skaičiuojam eurais, veikla vyksta abiejose pusėse. Tai tokie niuansai, apie kuriuos Google skaičiuoklė nepasakys. Mes pasakom atvirai: štai sąmata, štai kodėl.

Kiek trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Teoriškai apie tris paras. Praktiškai – nuo keturių iki šešių dienų. Ne todėl, kad važiuojam lėtai, bet surenkame ir pristatome. Vairuotojas nepul附体ės per naktį iš Vilniaus iki Doverio. Paima krovinius Vilniuje, paskui Kaune, gal dar Klaipėdoj, tada kelionė. Anglijoje irgi pristato ne vienam asmeniui. Jei pervežimas skirtas tik jums – gal ir per dvi paras. Bet retai kam taip skubu, kad mokėtų dvigubai. Būna savaičių, kai orai blogi, uostai stringa. Tada prisideda dar pusdienį. Reikia kantrybės.

Ar važinėjate tik į Londoną, ar ir į kitus Anglijos miestus?

Oi, Londonas – tik ledkalnio viršūnė. Mes pristatom į Birmingemą, Liverpulį, Braitoną, Bistolį. Net į Škotiją važiuojame per Angliją. Tik į Belfastą jau kitaip reikia planuoti. Anglijos miestai labai skirtingi: kur nors Kornvalyje keliai siauri kaip pas mus kaime, o Mančesteryje kamščiai kaip Vilniuje penktadienį. Vairuotojas turi žinoti, kur galima sustoti. Durų iki durų paslauga Anglijoje kartais virsta „iki artimiausios legalios aikštelės“, bet mes visada randam kelią. Jei reikia – nešam paskutinius šimtą metrų.

Ar galima siųsti vieną kėdę ar tik pilną krovinį?

Galima ir vieną kėdę. Tik tuomet skaičiuojame pagal vietą mašinoje. Kartais žmonės veža senelio fotelys – juk emocinė vertė didesnė nei piniginė. Mes surenkame kelių žmonių krovinius, sudedame į vieną mikroautobusą. Kėdė užima, tarkim, dešimtadalį kubo. Mokate proporcingai. Aišku, jei ta kėdė kažkoks Napoleono laikų reliktas... tada reikia specialaus užpakavimo. Bet taip, vienetinius daiktus siunčiam be problemų. Tik nepigu vienam daiktui, nes transportavimo kaštai turi minimumą. Bet mes neatsisakom.

Popieriai po brexito ir draudimai (nuobodi, bet būtina dalis)

Ko reikia dokumentų po Brexit, kai vežame į Angliją?

O čia jau... nu, čia buvo pokytis. Dabar reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio gavėjo Anglijoje (arba mūsų, jei vežame savo vardu), sąrašo daiktų su vertėmis. Jei daiktai asmeniniai, naudoti, paprastai nėra muito mokesčių, bet dokumentus pildyti vis tiek privalu. Muitinės pareigūnai Doverije kartais tikrina. Buvo atvejų, kai žmonės rašo „dovanos“, o viduj – visi baldai. Tada prasideda paaiškinimai. Mes padedame sutvarkyti popierius, bet tikslūs faktūros duomenys turi ateiti iš jūsų. Pasitikrinkite registraciją – man rodos, dar reikalinga, nors... hm, ne, tai gal daugiau gyventojams. (Tiesa, pasų pervežėjams nereikia tikrinti, o daiktų dokumentus – taip, privaloma.)

Ar reikia pildyti muitinę deklaraciją siunčiant sofa Londone gyvenančiai dukrai?

Taip, reikia. Sofa nėra diplomatiniu paštu. Muitinei reikia sąrašo: sofa, medžiaga, pagaminimo metai, vertė. Jei sofa naudota, vertė – simbolinė, deklaruojame. Mūsų biuras paruošia CMR ir kitas formas. Jei sofa nauja ir dar iš parduotuvės, gali kilti klausimų dėl PVM. Geriau būti sąžiningam. Kartais klientai pyksta: „Kodėl tiek popierių?! Anksčiau taip nebuvo!“ Anksčiau – tai buvo prieš Brexit. Dabar durų iki durų pervežimas Anglijoje reikalauja daugiau biurokratijos nei į Vokietiją. Tokia realybė. Kuo greičiau priimsite, tuo sklandžiau praeis.

Ar daiktai draudžiami kelionės metu?

Privalomas draudimas yra CMR draudimas, bet jis ribotas. Brangiems daiktams – meno kūriniams, antikvariui – reikia papildomo draudimo. Mes galime padėti sutvarkyti. Standartiškai kompensuojama pagal kilogramą, o ne pagal sentimentinę vertę. Buvo tokia istorija: žmogus vežė seną komodą, kurios neįsigytum už milijoną, o draudimas siūlė atlygį pagal svorį – trisdešimt eurų. Jam tai buvo įžeidimas. Todėl brangiems ar unikaliems daiktams – visada papildomas draudimas. Geriau permokėti dešimt eurų, nei paskui gailėtis ir keiktis po palatę.

Kas atsako, jei mikroautobusas patenka į avariją ir sugadinami baldai?

Atsiskaitymus tvarko draudimo kompanija, bet realybėje dažnai tenka ieškoti kompromiso. Jei avarija dėl mūsų kaltės – mes atsakom. Jei dėl force majeure – kitas kalbas. Aš asmeniškai stengiuosi, kad kroviniai būtų tvirtai pritvirtinti. Bet kelyje nutinka. Kartais nukenčia tik išorinė pakuotė. Svarbu iškart fiksuoti žalą – jokiu būdu nepasirašinėkite apžiūros aktų nesusipažinę! Mačiau, kaip didelės siuntų įmonės išsisuka nuo atsakomybės tik todėl, kad žmogus pasirašė „gavau tvarkingai“, o namie atidarė – šlamštas. Būkite atidūs, nes kai kurios kompanijos tikrai nešioja sąžinės.

Ar galiu vežti maisto produktų ar augalų?

Brexitas čia padarė savo. Šviežias maistas, pieno produktai, mėsa – draudžiami. Konservai, sausi produktai – galima deklaruoti, bet muitai gali konfiskuoti. Augalai su žeme – ne. Vazoniniai, jei švarūs – galima, bet reikia fitosanitarinio. Atsimenu, vežėm kartą sodo durpes – Doverio muitinė išvertė visą mašiną. Valėm pusdienį. Neimkite rizikos su ekologiškomis atsargomis. Geriau nupirksite Anglijoje, nors brangiau. Faktas tas, kad durų iki durų pervežimas nereiškia, jog durys atsidarys Doverio muitinei – jie tikrina smarkiai ir be sentimento.

Kas realiai nutinka kelyje – nesuglamžyta tiesa

Kas bus, jei Anglijoje laukiame pristatymo, o vairuotojas stringa Doverio uoste?

Taip buvo ne kartą. Keltais sumažina reisus, audros, muitinės patikrinimai. Vairuotojas paskambina – kartais tik paryčiais, kai pats jau pavargęs. Mes stengiamės informuoti iš anksto, bet kartais pats nežinai, kiek truks. Buvo atvejis, kai laukėm šešias valandas salėje, nors turėtum būti jau Mančesteryje. Klientai Anglijoj nervinasi. Aš juos suprantu. Tada tenka persiderėti laiką arba palikti daiktus mūsų kontaktiniam asmeniui Londone. Ne viskas pagal tvarkaraštį, nors mes ir norėtume. Verslas toks – reikia improvizuoti.

Ar tikrai visi daiktai sutalpinami, ar kartais tenka ką nors palikti?

Hmm... pripažinsiu, būna. Jei klientas pasakė „dešimt dėžių“ ir jų iš tikrųjų penkiolika, o dar ta sofos dalis. Mūsų mikroautobusai turi ribas. Kartais tenka palikti daiktą sandėlyje ir vežti antru reisu. Tai nemalonu. Dar nemaloniau, kai žmonės matuoja savo erdves plytų kojų ilgiais, o realybė – kubiniais metrais. Aš visada sakau: geriau nufotografuokite ir atsiųskite. Pigiau bus nei vėliau gailėtis. Toks nesusipratimas nutinka dažniau nei norėtumeisi, bet tvarkomės. Svarbu nepykti ant vairuotojo – jis ne的专家as magijos.

Viena ponia skundėsi, kad jos dėžės buvo šlapios – ar taip būna?

Deja, taip. Žiemą, per keltą, drėgmė prasiskverbia. Jei dėžės neapkaltuotos, paletės nestovi – gali pakentėti popierius. Mes turime tentus, gumas, bet per atidarymo ir uždarymo metu, per uosto kiemus – lyja. Nenaudokite pirkinių maišų iš maxima – jie praleidžia vandenį per rankenas. Kietos dėžės, lipni juosta, o svarbiausia – paletizuoti, jei galima. Ta ponia turėjo teisę pykti. Nors mes ir ne Dievas, kad orą valdytume. Po to įsigyjom papildomų tentų, bet vis tiek sakau: pakavimas yra pusė sėkmės. Kartais net ir gerai supakuotam daiktui tenka kentėti.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nėra namie sutartu laiku?

Skambiname, laukiame, žinoma. Jei nesusisiekiam – bandome palikti kaimynui, jei jis sutinka ir jei klientas autorizavo. Kitaip daiktai grįžta į mūsų bazę Londone arba į saugomą aikštelę. Tai kainuoja papildomai. Buvo atvejis, kai studentas užmigo po naktinių pamokų – vairuotojas laukė valandą. Paskui suskaičiavom papildomą stovėjimo mokestį, nes zona buvo su mokama parkavimu. Tiesiog informuokite tą dukrą ar draugą Anglijoje: „Trečiadienį tarp dviejų ir keturių – būk namie.“ Tai elementaru, bet pamirštama. Ir tada visi kalti, nors sutartis aiški.

Ar mikroautobusai gali įvažiuoti į aukštus pastatus be lifto?

Fiziškai – ne, neįvažiuos. Mes užkrauname iki durų, bet jei reikia nešti septynis aukštus – tenka derėtis dėl krovėjų. Kai kurie Londono pastatai tokie seni, kad lifto durys per siauros arba neveikia. Mes ne šventieji – septyni aukštai su šaldytuvu yra rimtas žygis. Bet jei apie tai žinome iš anksto – atsivežame daugiau žmonių arba specialius diržus. Durų iki durų pristatymas Anglijoje kartais reiškia „iki jūsų laiptinės durų“, o ten jau gyventojų atsakomybė. Nors mes ir padedam, jei matom, kad žmogus vienas ir beviltiškai žiūri.

Kodėl kartais vairuotojas paskambina ir sako, kad reikia persikraustyti į mažesnį auto?

Oi, čia nemalonus momentas, bet reikalingas. Kartais Londono centre gatvės tokios siauros, kad mūsų IVECO Daily tiesiog nepravažiuoja. Arba stovėjimo zona tik lengviesiems automobiliams. Tada perkeliame daiktus į mažesnį mikroautobusą. Tai užima laiko. Jei pristatymas yra Westminster'yje – beveik visada taip darome. Būna klientai piktinasi: „Kodėl ne ta mašina, kuri paėmė?!“ Atsakymas paprastas: Lietuvoje jūsų keliai platesni. Anglijoje – ne. Mes planuojam iš anksto, bet paskutinę akimirką pasitaiko siurprizų. Darbas toks – tenka improvizuoti ir nepriimti tai asmeniškai.

Paskutiniai patarimai prieš išsiunčiant daiktus

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Mokėjimas pavedimu prieš išvykimą – saugiausias. Bet Anglijoje gyvenantys žmonės kartais mieliau moka grynaisiais svarais pristatymo metu. Vairuotojas gali priimti, bet turi turėti grąžą. Eurai irgi tinka, bet kursas – tą dieną. Aš asmeniškai patarčiau ne grynaisiais, nes jei kas nors nutinka – nėra pėdsako. Bet žinote kaip yra: kartais tiesiog patogiau paduoti vokelį. Veikia ir taip, ir taip. Svarbu, kad būtų aiškus susitarimas iš anksto. Vairuotojas nėra bankas, o pinigų plovimo taisyklės paskutiniu metu griežtėja visur.

Kaip žinoti, kad krovinys tikrai pasieks adresatą?

Mes duodame CMR važtaraštį, kuriame nurodyti kontaktai. Pakeliui vairuotojas siunčia lokacijas, jei prašote. Pristatymo metu paimamas parašas. Jei norite, galite prašyti nuotraukų prie gavėjo durų. Būna įmonių, kurios dingsta. Tikrai būna. Todėl rinkitės ne pagal kainą, o pagal rekomendacijas. Durų iki durų pervežimas reikalauja pasitikėjimo. Aš savo klientams duodu asmeninį telefoną ir atsakau net vakarais (kartais ir šeštadienį, jei skubu, nors žmona tada pyksta – nu, tokia jau šeimos duoklė šiam verslui, o aš neįsivaizduoju kito darbo).

Ar sekmadieniais pristatinėjate krovinius, ar tik darbo dienomis?

Teoriškai galima ir sekmadienį. Praktiškai – Anglijoje sekmadieniais daugelis gyvenamųjų rajonų turi triukšmo ribojimus, o prekybos centrai nedirba, tad iškrovimas ne visada įmanomas. Jei labai skubu – deriname. Bet paprastai darbo dienos nuo pirmadienio iki šeštadienio ryto. Viena klientė labai norėjo sekmadienį, nes dirbo visą savaitę. Išskirtiniais atvejais sutikome, bet papildomai kainavo. Anglijos miestuose sekmadienis vis dar yra kiek šventesnis nei pas mus. Nors parduotuvės dirba, žmonės mažiau linkę atidarinėti duris nepažįstamam furgonui.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir jūsų mikroautobuso paslaugos?

Kurjeris paima dėžę ir meta ją prie durų. Mes atvažiuojam, pakraunam, vežam, iškraunam. Jei reikia – nešam į butą. Tai nėra siuntų tarnyba, o perkraustymo logistika. Dažnai žmonės lygina kainas su DHL ir stebisi mūsų brangumas. Bet juk mes vežame ne voką, o gyvenimą. Mikroautobuso krovinys yra lankstesnis: galima keisti maršrutą, pridėti daiktą, paskambinti vairuotojui tiesiogiai. Kurjeris yra anonimiškas. Mes – ne. Atsakingi už daiktą nuo A iki Z. Tai kitas lygis, nors etiketėje irgi rašoma „krovinys“.

Kada geriausia siųsti krovinius į Angliją – prieš Kalėdas ar geriau palaukti sausio?

Jei galite – sausio pradžia. Gruodis yra košmaras. Keliai apledėję, keltai lūžta nuo eilių, Anglijoje visi skuba. Kainos šoka į viršų dvigubai. Aš nuoširdžiau patariu: jei ne dega – palaukite. Nors jei tai dovana – aišku, reikia iki dvidešimt penktos. Bet tuomet dalis šventinės nuotaikos praleisite nervuodamiesi dėl krovinio. Durų iki durų pristatymas Anglijoje žiemą veikia, bet gamta ir eismas nestovi mūsų pusėje. Geriau ramiai sausį, kai visi atsigauna. Kalėdos – tai jūsų šventė, o ne streso šaltinis.

Išvada

Krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais nuo durų iki durų nėra raketų mokslas, bet reikalauja patirties. Per dvidešimt trejus metus mačiau visko: ir džiaugsmo, ir ašarų, ir strigusių keltų. Jei planuojate pervežimą, svarbiausia – sąžiningai papasakoti, ką ir kur vežate. Pasitikrinkite popierius po Brexit, gerai supakuokite ir nesitikėkite stebuklų gruodį. O mes – atvažiuosim, pasiimsim ir atiduosim. Kaip ir žadėjom. Kartais truputį vėliau, nei planavom, bet visada su daiktais ir su supratimu, kad tai – ne tik siunta, o kažkieno namų dalis.