perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jeigu svarstote, ar verta rinktis patikimą perkraustymo įmonę iš UK, aš atsakyčiau paprastai: verta, kai daiktai nėra vien kartonai su senais marškinėliais. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko – nuo labai tvarkingų perkraustymų iki situacijų, kai klientas supranta kainą tik tada, kai baldas nebetelpa į liftą. Čia svarbu ne tik furgono dydis, bet ir planas, draudimas, inventorizacija, pakavimas, dokumentai ir žmogus, kuris paims telefoną, kai viskas pradeda griūti.
Perkraustymas į Angliją dažniausiai atrodo kaip paprastas maršrutas: įdėjai daiktus, užkeli furgoną, nuvežei. Realybė būna kiek kitokia. Pavyzdžiui, klientas iš Kauno turėjo sofą, stalą, du dviračius ir 18 dėžių. Skambučio metu atrodė, kad čia „mažas krovinys“. Tik atvykus paaiškėjo, kad sofa neišsirenka, dviračiai neturi dėžių, o vienas kliento giminaitis jau buvo išvažiavęs į darbą. Tokios smulkmenos kainuoja laiką, o laikas tarptautiniame pervežime visada turi kainą.
Patikima perkraustymo įmonė iš UK arba iš Lietuvos į UK nereiškia „brangiausia įmonė su gražia svetaine“. Tai reiškia, kad prieš kelionę kažkas paklaus: ar yra liftas, ar reikia leidimo stovėti Londone, ar baldai išsirenkami, ar yra trapūs daiktai, ar reikalinga laikinoji saugykla. Skamba banalu, bet būtent šitie klausimai atskiria normalų darbą nuo „kaip nors nuvešim“.
Buvo atvejis, kai klientas parašė: „mums reikia perkraustymas į Anglija, kaina?“ Be diakritikos, be adreso, be nuotraukų. Po dviejų dienų paaiškėjo, kad daiktai yra trečiame aukšte be lifto, o adresas – siauroje Mančesterio gatvėje, kur 7,5 tonos sunkvežimiui stovėti beveik neįmanoma. Tai ne kliento „blogumas“, tiesiog žmonės dažnai nemato logistikos. Bet pervežėjas, kuris mato, privalo tai pasakyti prieš sutartį.
Jei vežate vieną lagaminą ir du maišus, galima važiuoti autobusu ar skristi. Bet jei vežate namų daiktus – lovą, stalą, komodus, virtuvės indus, dokumentų dėžes, drabužius, vaikų daiktus – tada rizika jau kita. Čia kalba ne tik apie pinigus. Čia kalba apie tai, ar po trijų dienų turėsite kur miegoti, ar veikia skalbimo mašina, ar nepasimetė mokyklinė kuprinė, ar kompiuteris neatvyko be ekrano.
Aš visada sakau: jeigu norite mažiausios kainos, klauskite mažiausios kainos. Bet jeigu norite, kad daiktai būtų paimti, supakuoti, apsaugoti, pažymėti, iškrauti ir perduoti pagal sąrašą, tada kalbame apie kitą paslaugą. Kartais klientai sako, kad jiems „tik transportas“. Po savaitės tie patys klientai klausia, ar galime dar parvežti čiužinį, nes jis nepakliuvo į automobilį.
Kaip atrodo normalus perkraustymas į Angliją, galima suprasti ne iš reklamos, o iš darbo eigos. Geras pervežėjas turi paruošti krovinio aprašymą, patvirtinti pakrovimo langą, pasakyti, kas atsakingas už iškrovimą, kas draudžiama vežti, kiek kainuoja papildomas laukimas, kas vyksta, jei kelte ar pasienyje atsiranda vėlavimas. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos. Tai paprasčiausiai apsauga.
Pirmas etapas – įvertinimas. Rimtas įvertinimas nėra vien „kiek kubų?“. Reikia žinoti adresus, aukštus, liftus, pakrovimo prieigas, daiktų pobūdį, ar baldai išsirenkami, ar reikia demontuoti, ar yra pianinas, seifas, didelis televizorius, akvariumas, dviračiai. Gali skambėti smulkmeniškai, bet po 20 metų sakau – smulkmenos griovė daugiau perkraustymų negu dideli kroviniai.
Antras etapas – pakavimas. Dauguma žmonių pakuoja per greitai. Indai sudedami į dėžes be popieriaus, televizorius paliekamas be apsaugos, o stalčiaus turinys lieka stalčiuje. Taip daryti galima, bet tada nereikia stebėtis, kai dėžė atvyksta sunki kaip akmuo, o popieriaus lapai virtuvėje atrodo kaip sniegas. Turiu omeny ne idealų pakavimą kaip muziejui, o normalią apsaugą kelionei.
Trečias etapas – transportas. Dalinis krovinys į Angliją dažniausiai pigesnis, bet jis reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai nėra blogai, tik reikia suprasti grafiką. Jeigu jūsų krovinys užima 6–8 kubinius metrus, jis gali būti konsoliduojamas sandėlyje, tada kraunamas į transportą, tada važiuoti per Doverį į Kalė arba kitu maršrutu. Dedicated furgonas greitesnis, bet kainuoja daugiau.
Ketvirtas etapas – iškrovimas. Čia dažnai prasideda netvarka. Klientas sako, kad iškraus „mes patys“, bet atvykus nėra nei žmonių, nei lifto rezervacijos, nei vietos automobiliui. Londonas, Birmingamas, Lidsas, Mančesteris – kiekvienas miestas turi savo problemų. Vienur reikia leidimo, kitur sunku rasti vietą, trečur pastato apsauga neleidžia įvažiuoti be išankstinio pranešimo.
Paprastas perkraustymas į Angliją gali kainuoti nuo kelių šimtų svarų, jei tai mažas dalinis krovinys, iki kelių tūkstančių, jei reikia atskiro transporto, pakavimo komandos ir sudėtingo iškrovimo. Pavyzdžiui, 10–15 dėžių ir keli baldai daliniu reisu gali tilpti į £350–£800 zoną, priklausomai nuo maršruto. Pilnas buto perkraustymas su baldais, buitine technika ir pakavimu dažnai juda £1 500–£4 000+ diapazone. Tai ne oficialus kainoraštis, o realistiškas orientyras.
Kartais kaina auga dėl paprastų dalykų: laiptų, ilgo nešimo atstumo, papildomo laukimo, neteisingo tūrio įvertinimo, muitinės dokumentų vėlavimo, saugyklos. Ne visada tai „pervežėjo gudravimas“. Kartais klientas pats nežino, kad senas IKEA spintos negalima išardyti taip, kaip norėtųsi. Arba kad knygos dėžėje sveria 25 kg, o ne 10 kg.
Nepatogu, bet pasakysiu: yra įmonių, kurios duoda mažą kainą telefonu, o tada vietoje pradeda aiškinti, kad „čia jau kita situacija“. Todėl prieš sutikdami prašykite, kad būtų parašyta: kas įeina į kainą, kas neįeina, kiek kainuoja papildoma valanda, kas moka už keltą, kas atsako už draudimą. Jei niekas nenori rašyti, tai jau signalas.
Prieš pasirašant ar pervesti avansą, padarykite tris dalykus. Pirmas – nufotografuokite daiktus, ypač brangesnius ir jau įbrėžtus. Antras – surašykite inventorizaciją ne tik „12 dėžių“, bet „3 dėžės knygos, 2 dėžės indai, 1 televizorius, 1 komoda“. Trečias – patikrinkite, ar įmonė turi draudimą ir ar jis dengia būtent jūsų maršrutą.
Aš ne visada esu 100% tikras, kiek laiko užtruks konkretus reisų sujungimas, nes oro sąlygos, keltai, eismas prie Doverio ir miesto apribojimai gali viską pastumti. Bet aš tikrai žinau, kad geri klausimai prieš kelionę sutaupo daug nervų po kelionės. Jei norite, galite greitai peršokti prie DUK, ten sudėjau daug realių klientų klausimų.
Kartais taip, kartais ne. Jei turite tik kelias dėžes, galbūt pigiau siųsti kurjeriu arba rinktis grupinį siuntimą. Bet jeigu tarp tų „kelių dėžių“ yra kompiuteris, dokumentai, brangesni drabužiai, vaiko daiktai ar trapūs indai, tada verta pagalvoti rimčiau. Mažas krovinys nereiškia mažos atsakomybės. Blogas pakavimas gali sugadinti net ir vieną dėžę. Todėl svarbiausia ne dydis, o daiktų vertė jums.
Pirma, rimta įmonė aiškiai pasako, kas įeina į paslaugą. Antra, ji neklausia pagrindinių dalykų paskutinę minutę. Trečia, ji turi procesą: įvertinimas, patvirtinimas, pakavimas, krovinio žymėjimas, pristatymas, perdavimas. Pigus vežėjas dažnai dirga pagal principą „kaip bus“. Tai gali pavykti, bet rizika didesnė. Skirtumas dažniausiai paaiškėja ne tada, kai viskas gerai, o tada, kai reikia spręsti problemą.
Atsiliepimai padeda, bet jų vien neužtenka. Per daug gražūs ir vienodi atsiliepimai kartais kelia klausimų. Geriau žiūrėkite, ar žmonės rašo konkrečiai: ar buvo laiku, ar atsakė į skambučius, ar įvyko žala, kaip ji buvo tvarkoma. Man svarbiau matyti vieną normalų neigiamą atsiliepimą su atsakymu negu dešimt tokių, kur visi rašo „super super super“. Gyvenime ne viskas būna idealu.
Geriausia, kai yra sutartis arba užsakymo patvirtinimas su paslaugos aprašymu, kaina, adresais, terminais, atsakomybe ir draudimo sąlygomis. Dar gerai, jei išrašomas CMR arba krovinio dokumentas, ypač kai kalbame apie tarptautinį pervežimą. Sąskaita faktūra taip pat svarbi. Jei viskas vyksta tik žinutėmis be jokio aiškumo, tada vėliau sunku ginčytis. Popierius nuobodus, bet naudingas.
Nes pirmame skambučio dažnai nėra visos informacijos. Klientas sako „trys baldai“, o realybėje tai kampinė sofa, stiklinis stalas, spinta ir du čiužiniai. Arba sako „antras aukštas“, o paaiškėja, kad lifto nėra. Kartais kaina auga dėl to, kad reikia papildomo žmogaus, ilgesnio nešimo, pakavimo medžiagų ar kitos dienos. Gerame variante apie tai pranešama prieš darbą, ne po jo.
Ne visada. Jei kalbame apie patikimą perkraustymo įmonę iš UK, kaina gali būti panaši arba tik šiek tiek didesnė, bet procesas tvarkingesnis. Kartais „brangiau“ reiškia ne pelną, o realius kaštus: draudimą, tinkamas dėžes, pakavimo plėvelę, baldo apklojimą, vairuotojo laiką, administravimą. Pigiau gali būti tada, kai kažkas praleidžiama. Todėl klausimas ne tik „kiek?“, bet ir „už ką mokate?“.
Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja viename transporte su kitų klientų kroviniais. Tai tinka tada, kai neturite viso furgono ar sunkvežimio. Toks variantas dažnai taupesnis, bet grafiką sunkiau valdyti iki valandos. Krovinys gali būti konsoliduojamas sandėlyje, tada kraunamas, tada keliauja į Angliją. Tai normalu, tik reikia suprasti, kad eilė yra ir kitiems.
Orientacinė kaina labai priklauso nuo tūrio. Mažam kroviniui, tarkime 2–5 m³, galima matyti kelias šimtus svarų. Vidutiniam buto kroviniui, 15–25 m³, kaina gali šokti į £1 000–£2 500 ar daugiau. Jei reikia atskiro transporto, pakavimo komandos ir iškrovimo, tada £3 000+ nėra kažkas keisto. Londonas dar pridės savų sunkumų: parkavimas,Congestion Charge, ULEZ, liftai, apsauga.
Mažiausia kaina dažnai slepia tai, kas neįtraukta. Pavyzdžiui, pakavimas nėra įskaičiuotas, draudimas yra bazinis, iškrovimas iki durų, o ne į kambarį, laukimas mokamas atskirai. Būna ir blogesnių atvejų, kai po avanso sunku gauti atsakymą. Aš nesakau, kad pigiausias visada blogas. Sakau, kad reikia žinoti, kodėl jis pigus. Kartais atsakymas labai paprastas – kažkas neįskaiciuota.
Mano nuomone, taip, ypač jei daiktai jums svarbūs. Bazinis atsakomybės limitas ne visada dengia realią vertę. Jei vežate seną komodą, kurio rinkos vertė maža, bet emocinė vertė didelė, draudimas vis tiek gali padėti bent dalinai. Svarbu skaityti sąlygas: kas draudžiama, kas ne, kokios yra išimtys, kaip fiksuojama žala. Jei draudimo sąlygų niekas negali paaiškinti, klauskite daugiau.
Pirmiausia reikia nedaryti scenos, o fiksuoti faktą. Nuotraukos, CMR pastabos, perdavimo aktas, žalos aprašymas – tai svarbiau nei pyktis aikštelėje. Tada žiūrima, ar žala atsirado prieš pakrovimą, ar transportavimo metu, ar iškrovimo metu. Jei baldas buvo blogai paruoštas, ginčas bus sudėtingesnis. Jei viskas buvo nufotografuota ir apsaugota, situacija aiškesnė. Ne visada pavyks gauti pilną kompensaciją, bet bent bus pagrindas.
Žinoma, galima. Tik derėtis reikia protingai, ne bandant išspausti neįmanomos kainos. Galite klausti, ar pigiau pasirinkti dalinį krovinį, ar perkelti datą į savaitės vidurį, ar pasiruošti dalį daiktų patiems. Kartais kaina mažėja, jei atiduodate baldus išardytus, supakuojate drabužius patys arba sutinkate su platesniu pristatymo langu. Bet jei norite greito, atskiro ir pilno serviso, stebuklų nebūna.
Greitas dedicated reisą galima sutvarkyti per kelias dienas, jei viskas paruošta. Dalinis krovinys dažniausiai trunka ilgiau – nuo savaitės iki dviejų ar daugiau, priklausomai nuo konsolidacijos. Maršrutas Lietuva–Anglija nėra tik „vairuotojas sėda ir važiuoja“. Yra pakrovimas, dokumentai, keltas arba tunelis, muitinės formalumai, iškrovimo langai. Todėl terminą geriau planuoti su rezervu.
Paprastai taip, arba reikia palikti įgaliotą žmogų, kuris gali parodyti, ką imti, pasirašyti dokumentus ir atsakyti į klausimus. Jei namuose nieko nėra, vairuotojas negalės spręsti net mažų detalių. Pavyzdžiui, ar imti tą dėžę iš rūsys, ar palikti čiužinį, ar krauti senus batus. Skamba paprasta, bet tokie klausimai atsiranda nuolat. Geriau būti vietoje arba turėti ryšį.
Dažniausiai naudojamas maršrutas per Doverį į Kalė arba atvirkščiai, priklausomai nuo krypties. Kartais pasirenkamas Dunkerque, Zeebrugge ar kitas uostas, jei taip geriau tinka grafikas ar kaina. Kelionės laikas priklauso nuo eismo, oro, keltų tvarkaraščio ir muitinės. Aš ne visada žinau 100%, kuris uostas bus geriausias konkrečią dieną, nes situacija keičiasi. Bet patyręs logistas mato variantus.
Krovininis transportas atvyksta į uostą, laukia registracijos, tada įlipa į keltą. Kelionė per sąsiaurį trunka apie pusantros valandos, bet laukimas gali būti ilgesnis. Per perkraustymus kartais tenka laukti dėl eismo, patikrų ar vėluojančių reisų. Tai nėra pati maloniausia dalis, bet normali tarptautinės logistikos dalis. Todėl į pristatymo datą reikia žiūrėti realistiškai.
Ne visada. Londone daug siaurų gatvių, riboto stovėjimo zonų, gyventojų leidimų, tiltų su aukščio apribojimais. Kai kuriais atvejais reikia mažesnio furgono, kartais – pėsčių nešėjų nuo stovėjimo vietos. Jei tai Canary Wharf, City arba tankus gyvenamasis rajonas, apsauga ir leidimai gali būti dar svarbesni už patį krovinį. Todėl adresas ir pašto kodas nėra formalumas.
Jei vėluojama su inventorizacija, paso duomenimis, adreso patvirtinimu ar kitais dokumentais, gali vėluoti visas krovinys. Ypač po „Brexit“ asmeninių daiktų pervežimai reikalauja daugiau tvarkos. Ne visada muitinė klaus, bet jei paklaus, reikia turėti pagrindimą. Geriausia viską paruošti iš anksto. Tiksliau – ne laukti paskutinės dienos, nes tada visi skuba, visi nervuojasi, o klaidų atsiranda daugiau.
Gali, jei tai sutarta iš anksto. Pakavimo paslauga kainuoja papildomai, bet ji dažnai atsiperka, ypač kai kalbame apie indus, stiklą, rėmus, televizorius ir trapų baldų paviršių. Jei norite taupyti, galite dalį dalykų pakuoti patys. Tik tada prašau be improvizacijų: knygos į mažas dėžes, indai su popieriumi, skysčiai atskirai. Tai paprasta, bet labai svarbu.
Baldus reikia išvalyti, išdžiovinti, išimti turinį, ištraukti stalčius arba juos pritvirtinti. Stalai, spintos ir lovos dažnai gabenami išardyti, jei tai įmanoma. Varžtai turi būti surinkti maišeliuose ir priklijuoti prie baldo arba įdėti į aiškiai pažymėtą dėžę. Kampai apsaugomi kampuočiais arba papildomomis medžiagomis. Jei baldas jau turi įbrėžimų, nufotografuokite prieš pakrovimą. Tai ne paranoja, o normalus apsaugos žingsnis.
Nebūtina, bet labai pravartu. Trumpas video per kambarį kartais pasako daugiau negu ilgas sąrašas. Ypač jei yra brangesnių daiktų, antikvarinių detalių, technikos ar jau pažeistų paviršių. Video nereiškia, kad nepasitikite pervežėju. Tai tiesiog tvarkingas įrodymas, kaip viskas atrodė prieš kelionę. Vėliau, kilus ginčui, abi pusės kalba iš faktų, ne iš prisiminimų.
Daugumą buitinių chemikalų, dažų, aerozolių ir degių skysčių vežti sunkiau arba visai negalima, ypač tarptautiniu transportu. Tai susiję su saugumo taisyklėmis. Geriau iš anksto pasakyti, kas yra sąraše. Kartais žmonės pamiršta, kad garaže stovi dažų skardinės ar sodo chemija. Tada uoste ar sandėlyje gali kilti problema. Jei abejojate, geriau nepakuoti ir išsiaiškinti prieš kelionę.
Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje. Jei jos nėra, reikia specialios dėžės arba labai geros apsaugos kampams ir ekranui. Paprasta plėvelė čia nepadės, nes ekranas jautrus spaudimui. Dideli televizoriai dažnai vežami vertikaliai, bet tai priklauso nuo modelio ir pakavimo. Jei televizorius brangus, aš visada rekomenduoju specialų pakavimą. Pigiau nei pirkti naują.
Augalus vežti į Angliją gali būti sudėtinga dėl fitosanitarinių reikalavimų. Kai kurie augalai, žemė, sėklos ar genėjimo dalys gali būti ribojami. Aš pats ne augalų ekspertas, todėl tokiu atveju visada sakau – pasitikrinkite oficialius reikalavimus arba palikite augalus draugams. Skamba liūdnai, bet geriau palikti augalą negu turėti problemų su kroviniu. Kartais emocijos perkaustymo metu nustelbia taisykles.
Jei įmonė neatsako į skambučius, vengia rašytinio patvirtinimo, keičia kainą be aiškios priežasties arba žada „viską sutvarkysim“ be detalių, tai blogas ženklas. Ypač jei prašote paprastų dalykų, o gaunate agresiją. Normalus pervežėjas gali būti užimtas, bet jis grįžta su atsakymu. Perkraustymas ir taip stresinis, nereikia pridėti žmonių, kurie dar labiau tempia nervus.
Geriau ne. Žodinis pažadas kartais veikia, bet kai krovinys jau kelyje, žodžiai greitai išgaruoja. Reikia bent žinutės ar el. laiško su pagrindiniais punktais: data, kaina, adresas, paslaugos apimtis, atsakomybė. Tai nereiškia, kad visi yra nesąžiningi. Tiesiog pervežimuose būna daug detalių, ir žmogus gali pamiršti. Raštas padeda visiems.
„Iki durų“ dažnai reiškia, kad krovinys pristatomas iki pastato arba namo durų, bet ne visada į kambarį. Todėl reikia tiksliai klausti. Kai kurie pasiūlymai apima tik transportą, kiti – pakrovimą ir iškrovimą, treti – dar ir pakavimą. Jei jums reikia, kad baldai būtų pastatyti konkrečioje vietoje, tai turi būti pasakyta iš anksto. Kitaip bus nepatogiai visiems.
Taip, avansas dažnai normalus, ypač jei reikia rezervuoti transportą, pirkimo medžiagas ar komandą. Bet avansas turi turėti pagrindą ir būti aiškiai nurodytas. Jei kas nors prašo pervesti visą sumą be jokios sutarties, aš būtų atsargesnis. Taip pat svarbu žinoti atšaukimo sąlygas. Perkraustymuose datos keičiasi, gyvenimas atsitinka, bet sąlygos turi būti aiškios abiem pusėm.
Jei vėluoja keltas, eismas ar oro sąlygos, tai ne visada yra pervežėjo kaltė. Bet geras pervežėjas informuoja klientą ir koreguoja grafiką. Svarbu, ar sutartyje nurodytas tikslus pristatymo terminas, ar orientacinis langas. Tarptautiniuose pervežimuose visada yra rizikos. Todėl aš nepatarčiau planuoti taip, kad vienintelis raktas į naujus namus būtų krovinio furgone. Gyvenime būna visko.
Tik jei tai sutarta. Daugelis pervežėjų gali išardyti ir vėl surinkti paprastus baldus, bet tai nėra automatinė paslauga. Sudėtingi baldai, senos spintos, brangūs stalai ar nestandartinės lovos gali reikalauti daugiau laiko arba specialių įgūdžių. Kartais geriau baldus iš anksto paruošti patiems arba samdyti atskirą surinkėją. Svarbiausia – nebandyti priversti vairuotojo daryti to, kas nebuvo sutarta.
Taigi, ar verta rinktis patikimą perkraustymo įmonę iš UK? Mano atsakymas – taip, jei daiktai jums svarbūs ir nenorite rizikuoti dėl poros šimtų svarų. Geras pervežėjas nepadarys kelionės be streso, bet sumažins chaosą, aiškiai pasakys kainą, paruoš dokumentus, apsaugos baldus ir atsakys į klausimus. Perkėlimas į Angliją nėra tik transportas nuo taško A iki taško B. Tai planas, atsakomybė ir šiek tiek kantrybės.