Ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?

Įvadas

Kai žmonės klausia: „Ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?“, aš atsakau paprastai: taip, tikros krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos tikrai teikiamos. Bet „krovėjas“ nereiškia tik dviejų vyrų prie furgono. Gera komanda gali ateiti į namą Londone, Birmingame ar Manchesteryje, išnešti dėžes, išardyti lovas, apsaugoti baldus, pakrauti automobilį ir sutvarkyti iškrovimą Lietuvoje. Jei kas nors sako, kad „Ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?“ yra kvailas klausimas, jis turbūt niekada nekraustė 4 aukšto buto be lifto.

DUK: ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?

DUK: bendra informacija apie krovėjų paslaugas

Ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?

Taip, teikiamos. Tik normaliai tai vadinama ne vien „krovėjų paslaugos“, o tarptautinis kraustymas iš Anglijos į Lietuvą su pakrovimu, iškrovimu, pakavimu, baldų išardymu ir kartais dokumentų pagalba. Jei samdote tik „man with van“, jie dažnai tik pakrauna ir veža. Jei samdote rimtą įmonę, komanda dirba nuo durų iki durų: Anglijoje įlipa į liftą, saugo grindis, Lietuvoje išneša į kambarius. Tad, kai klausiama „Ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos?“, atsakymas yra taip. Tiksliau – ne tik krovėjas, o visa komanda.

Kiek kainuoja krovėjų paslaugos iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos šokinėja kaip svaras prie kasos. Londone du krovėjai su mašina gali kainuoti apie £120–£180 per valandą, o už dieną – £450–£900. Jei kalbame apie visą pervežimą į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, kaina dažniausiai būna nuo €1 200 iki €3 500, priklausomai nuo tūrio. Mažas krovinys, tarkime, 10–15 dėžių ir čiužinys, kainuos mažiau. Bet jei turite sofą, lovą, stalą, dviračius ir dar „tik vieną spintelę“, ji visada tampa didžiausia.

Ar krovėjai ateina tik prie furgono, ar išneša ir iš buto?

Geri krovėjai ateina ne prie furgono, o į butą, namą ar garažą. Jie nešioja dėžes, baldus, buitinę techniką, kartais net išneša šiukšles, jei tai buvo sutarta. Blogesni ateina prie mašinos ir sako: „Na, kur čia viskas?“ Po tokio sakinio jau norisi pabėgti į virtuvę ir paslėpti kavos puodelį. Todėl užsakant reikia aiškiai klausti: ar paslauga yra nuo durų iki durų, ar tik nuo furgono iki furgono. Skirtumas didelis, ypač kai laiptinė siaura.

Ar reikia patiems išardyti baldus prieš kraustymą?

Nebūtina, bet kartais geriau. Jei turite paprastą IKEA lovą ar stalą, krovėjai jį išardys gana greitai. Jei tai sena spinta, kurią dar jūsų seneliai atsivežė iš kažkur, tada jau reikia žiūrėti. Kai kurie baldai išsirenka per penkias minutes, kiti – niekada, nors meistras prisiekia, kad „tik šiek tiek pajudins“. Už papildomą mokestį įmonė gali išardyti lovas, stalus, spintas. Tik sraigtus geriau sudėti į maišelius ir užrašyti, kuriai vietai jie priklauso.

Ar krovėjai pakuos daiktus, jei prašysite?

Taip, daugelis pakuoja, bet tai reikia užsakyti iš anksto. Pakavimo paslauga reiškia dėžes, plėvelę, burbulinę plėvelę, lipnią juostą, žymeklius ir žmogų, kuris nesupainioja virtuvės indų su vonios lentynomis. Tai ne visada įeina į bazinę kainą. Jei prašote pakavimo dieną prieš kraustymą, gali būti vėlu. Ypač prieš savaitgalį. Aš visada sakau: bent kelias dėžes susidėkite patys, nes tik jūs žinote, kur paslėpta ta maža dėžutė su visais laidais.

DUK: pasiruošimas prieš kraustymą iš Anglijos į Lietuvą

Kiek laiko reikia rezervuoti krovėjus iš Anglijos?

Geriausia rezervuoti bent prieš 2–4 savaites, o vasarą arba mėnesio gale – dar anksčiau. Prieš Kalėdas, prieš rugsėjį ir prieš ilgąjį savaitgalį vietos greitai išgraibomos. Jei kraustotės iš Londono, Birmingham, Manchester ar Leeds, geri vairuotojai turi grafiką užpildytą. Galima rasti ir paskutinę minutę, bet tada kainos dažniausiai kyla. Kartais žmonės skambina penktadienį ir klausia, ar pirmadienį galima išvežti visą namą. Galima, bet ne visada gražu.

Ar galima keisti laiką, jei nuomotojas duoda raktus vėliau?

Galima, bet ne visada lengva. Anglijoje dažnai būna taip: sakote, kad raktus gausite 9 val., o agentūra parašo 11:30. Krovėjai jau atvažiavo, vairuotojas stovi prie kelio, o jūs laukiate skambučio. Už vėlavimą gali būti taikomas papildomas mokestis, ypač jei komanda praleidžia kitą užsakymą. Todėl geriau turėti rezervinį planą: draugą su raktais, laikiną saugyklą arba bent aiškų sutarimą su nuomotoju. Gyvenimas kartais tvarkosi ne pagal Excel lentelę.

Ar krovėjai gali dirbti Londono centre su parkavimo leidimu?

Gali, bet čia prasideda tikras Londono galvos skausmas. Centre reikia žiūrėti parkavimo leidimus, loading bay, gatvės ribojimus, congestion charge ir tai, ar sunkvežimis gali pravažiuoti. Jei butas yra Soho, Camden ar Canary Wharf, vien įvažiavimas gali kainuoti papildomai. Kartais reikia gauti council leidimą, kartais tiesiog sustoti 200 metrų nuo namo ir nešioti. Nejuokinga, kai lauke lietus, o koridoriuje liftas veikia kas antrą kartą. Todėl adresas svarbus ne mažiau nei daiktų kiekis.

Kas nutinka, jei liftas neveikia?

Tada prasideda sportas, tik be prenumeratos. Jei užsakėte paslaugą su liftu, o jis sugenda, kaina gali keistis, nes darbas tampa sunkesnis ir lėtesnis. Ypač jei tai 5 aukštas be lifto ir dar turite sofą, kuri lenkiasi tik mintyse. Kai kurios įmonės iš anksto nurodo laiptų kainą, pvz., papildomai £30–£80, priklausomai nuo aukšto. Geriausia apie liftą pasakyti iškart: veikia, neveikia, siauras, lėtas, reikia rakto. Netikėtumai krovinyje nėra romantiški.

Ar krovėjai neš daiktus per lietų, sniegą ar vėją?

Dažniausiai taip, nes Anglijoj oras retai klausia, ar jums patogu. Bet stiprus lietus, apledėjimas ar audra gali sulėtinti darbą. Gera komanda turės apklotus, plėvelę, dėžes su dangčiais ir apsaugas baldams. Jei daiktai nešami nuo durų iki mašinos per 3 metrus, nėra didelė problema. Jei reikia eiti per kiemą, garažą, laiptinę ir dar per purvyną, tada reikia daugiau laiko. Ir taip, aš vis dar pykstu, kai žmonės palieka šaldytuvą neatskleistą.

DUK: muitinė, dokumentai ir krovinio vertė

Ar po Brexit reikia muitinės deklaracijų kraustantis iš Anglijos?

Dažniausiai taip, bent kažkoks dokumentų rinkinys reikalingas. Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl kroviniai iš Anglijos į Lietuvą turi praeiti sienos tvarką. Asmeniniai daiktai, naudojami buities reikmėms, dažnai gali būti vežami be muito ir PVM, jei keičiate gyvenamąją vietą. Bet čia aš ne visada esu 100% tikras dėl konkrečios situacijos, nes muitinė gali prašyti papildomų įrodymų. Todėl geriau ruošti dokumentus iš anksto, o ne aiškintis Calais arba Dover.

Kokius dokumentus reiktų paruošti kraustantis iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastai reikia paso arba ID, adreso Anglijoje įrodymo, adreso Lietuvoje įrodymo, inventorizacijos sąrašo, transporto dokumentų ir kartais darbo ar nuomos sutarties. Jei vežate automobilį, atsiras papildomų popierių. Jei vežate naujus daiktus, pavyzdžiui, nepanaudotą televizorių ar baldus iš parduotuvės, muitinė gali žiūrėti griežčiau. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai paprastesni. Bet sąrašas turi būti normalus, ne „viskas“ ant popieriaus lapo. Tai niekam nepadeda.

Ar reikia inventorizacijos daiktų sąrašo?

Taip, labai pageidautina. Sąrašas gali būti anglų ir lietuvių kalbomis: dėžė 1 – virtuvės indai, dėžė 2 – drabužiai, baldai – sofa, stalas, lova. Tai padeda muitinėje, draudimui ir jums pačiam, kai Lietuvoje ieškote kavos puodelių. Jei daiktų daug, sąrašas gali būti bendras, bet ne per daug bendras. „Personal effects“ skamba gražiai, bet kai atidarysite 40 dėžių Kaune, vis tiek nieko nesuprasite. Geriau žymėti dėžes kambariais.

Ar galima vežti alkoholį, cigaretes, maistą ir augalus?

Galima, bet su ribojimais. Alkoholis ir cigaretės turi normos, o jei vežate komercinį kiekį, tai jau nebe asmeninis kraustymasis. Maisto produktai – atsargiai, ypač mėsa, pienas, sėklos, augalai. Augalus kartais leidžia, kartais reikia fitosanitarinių dokumentų. Čia žmonės dažnai sako: „Na, tik kumpiuką įdėsiu.“ Gal ir įdės, tik paskui klausimai bus nemalonūs. Jei abejojate, geriau nevažiuoti su maisto lagaminu kaip iš turgaus.

Ar krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos apima muitinės tvarkymą?

Ne visada. Kai kurios įmonės padeda paruošti dokumentus, inventorizaciją ir CMR, kai kurios tik veža. Jei įmonė sako, kad „viskuo pasirūpins“, klauskite, kuo tiksliai. Ar jie pildo deklaracijas? Ar turi brokerį? Ar žino, kas yra EORI? Ar gali paaiškinti, kodėl jūsų senas komoda yra „used household goods“? Gera įmonė atsakys konkrečiai. Bloga atsakys miglotai ir pasakys, kad „ten visada praeina“. Tokių frazių bijau labiau nei senų laiptinių.

DUK: draudimas, rizikos ir realios problemos

Ar krovėjai draudžia daiktus kelionės metu?

Paprastai turėtų būti transporto atsakomybė, bet tai ne visada tas pats, kas pilnas draudimas. Reikia klausti, kokia suma dengiama vienam kilogramui arba visam kroviniui. Kai kuriuose atveju draudimas galioja tik tada, jei daiktai buvo profesionaliai supakuoti. Jei stiklinę vyno taurę apvyniojote laikraščiu ir ji sutrupėjo, draudimas gali pasakyti: „Gražu, bet ne mūsų problema.“ Todėl verta žiūrėti krovinių draudimas sąlygas, o ne tik kainą. Pigiau ne visada reiškia protingiau.

Kas nutinka, jei sulūžta televizorius ar veidrodis?

Tada svarbu, kaip buvo supakuota ir kas parašyta sutartyje. Veidrodžiai, televizoriai, paveikslai ir stikliniai stalai yra tie daiktai, kurie „lūžta savaime“, nors mes visi žinome, kad ne visada. Jei daiktas buvo supakuotas specialia plėvele, kartoniniu kampu ir pažymėtas „fragile“, šansų daugiau. Jei jis buvo tiesiog įkištas tarp čiužinių, šansų mažiau. Po iškrovimo reikia tikrinti daiktus greitai, fotografuoti pažeidimus ir rašyti pretenziją. Po mėnesio sunku ką nors įrodyti.

Ar verta vežti senus baldus iš Anglijos?

Kartais taip, kartais tikrai ne. Jei baldas emocinės vertės, pavyzdžiui, močiutės stalas ar geras odinis fotelis, vežti verta. Jei tai senas komoda iš IKEA, kurią jau kartą rinkote kaip archeologinį kasinėjimą, pagalvokite du kartus. Pervežimas gali kainuoti daugiau nei pats baldas. Ypač kai reikia išardyti, apsaugoti, pakrauti, vežti per Dover–Calais, tada dar iškrauti Vilniuje ar Šiauliuose. Aš mačiau žmonių, kurie vežė baldus ir po savaitės pirko naujus.

Ar reikia filmuoti pakrovimą?

Aš rekomenduoju, ypač jei daiktų daug arba jie vertingi. Nereikia filmuoti kiekvienos šakutės, bet verta nufilmuoti bendrą pakrovimą, baldų būklę prieš kelionę, dėžių kiekį ir ypač jau turimus įbrėžimus. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus draudimas nuo „kaip čia taip atsitiko“. Kartais klientai filmuoja tik tada, kai jau kažkas nutiko, o tada vaizdo įraše matyti tik grindys. Geriau prieš.

Ką daryti, jei įmonė siūlo neįtikėtinai pigią kainą?

Klausti, kas tiksliai įeina į kainą. Jei kažkas siūlo visą namą iš Londono į Kauną už £300, tai ne dovana, o raudona vėliava. Gali paaiškėti, kad kaina be krovėjų, be pakavimo, be draudimo, be dokumentų, be iškrovimo. Kai kurios blogos įmonės pasirašo mažą sumą, o po to sako: „Oi, čia dar papildomai.“ Todėl prašykite rašytinės sąmatos. Normali įmonė nebijos paaiškinti. Nesąžininga bijos kiekvieno konkretaus klausimo.

DUK: specialūs daiktai, sandėliavimas ir galutinis pasirinkimas

Ar krovėjai gabena pianiną, seifą ar akvariumą?

Gali, bet tai jau ne paprastas pakrovimas. Pianinas, seifas, didelis akvariumas, sporto treniruoklis ar marmurinis stalas reikalauja papildomos įrangos, žmonių ir atsakomybės. Už tai imamas papildomas mokestis. Jei pianinas stovi 3 aukšte be lifto, kaina šoks greitai. Jei akvariumas pilnas vandens, atsakymas paprastas: ne, vandens nevežame. Juokauju, bet beveik. Specialūs daiktai turi būti įvardyti prieš kainos patvirtinimą, ne tada, kai krovėjai jau stovi prie durų.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Taip, kai kurios įmonės gali vežti automobilį atskiru autovežiu arba kartu organizuoti logistiką, bet baldai ir automobilis ne visada keliauja ta pačia mašina. Jei kraunatės iš Bristolio į Klaipėdą ir turite 20 kubinių metrų baldų, automobilis gali būti atskiras punktas sąmatoje. Reikia registracijos dokumentų, nuosavybės įrodymo, kartais muitinės niuansų. Jei automobilis neužsiveda, kaina taip pat keičiasi. Nes jis tampa ne automobiliu, o sunkiu metalo gabalu su ratų kompleksu.

Ar krovėjai gali palikti daiktus sandėlyje?

Dažniausiai taip, jei įmonė turi sandėliavimo paslaugą Anglijoje arba Lietuvoje. Tai naudinga, kai nuomos sutartis baigiasi anksčiau, o naujas butas dar neparengtas. Kaina gali būti apie £20–£60 per savaitę mažam kiekiui, didesniam kroviniui – daugiau. Svarbu klausti, ar sandėlis šildomas, ar saugomas, ar yra apsauga nuo drėgmės. Anglijoje drėgmė nėra pokštas. Aš mačiau dėžių, kurios atrodė kaip būtų plaukiojusios per Bristol Channel.

Ar teikiamos vienkartinės krovėjų paslaugos tik pakrovimui?

Taip, teikiamos ir vienkartinės paslaugos. Galite samdyti krovėjus tik pakrovimui Anglijoje, tik iškrovimui Lietuvoje arba tik baldų nešiojimui bute. Tai dažnai tinka, kai transportą organizuojate patys. Pavyzdžiui, nuomojatės furgoną iki Dover, o krovėjai tik padeda pakrauti. Tik reikia aiškiai suderinti laiką, nes vairuotojas negali laukti tris valandas, kol jūs ieškote atsuktuko. Tokios smulkmenos sugadina visą dieną.

Ką pasakyti krovėjų įmonei, kad gautumėte tikrą kainą?

Sakykite viską, net tai, kas atrodo nesvarbu. Adresas, aukštas, liftas, laiptai, parkavimas, daiktų sąrašas, sunkūs baldai, ar reikia pakavimo, ar bus sandėliavimas. Atsiųskite nuotraukas ir trumpą vaizdo įrašą. Jei sakote „tik keletas dėžių“, o ten yra trys spintos, dviratis ir vaikų kambarys, kaina pasikeis. Gera sąmata gimsta iš konkrečių detalių, ne iš frazės „na, standartinis kraustymasis“. Tokių standartinių kraustymųų beveik nėra.

Išvada

Jeigu klausiate, ar teikiamos krovėjų paslaugos kraustantis iš Anglijos, atsakymas yra taip – ir dar kaip. Tik rinkitės ne pagal mažiausią kainą, o pagal tai, kas realiai įeina į paslaugą: pakrovimas, iškrovimas, pakavimas, dokumentai, draudimas, sandėliavimas. Pasakykite įmonei viską iš anksto, nes netikėtumai kraustymosi dieną kainuoja brangiai. Geri krovėjai sutaupo nervus, o ne tik neša dėžes.