# Ar reikalingi specialūs leidimai perkraustymui į Angliją?

Įvadas

Jeigu klausiate, ar reikalingi specialūs leidimai perkraustymui į Angliją, trumpas atsakymas būtų: dažniausiai ne kaip paprastam asmeniniam perkraustymui, bet visada yra „bet“. Vežant savo baldus, dėžes, drabužius ir virtuvės indus iš Lietuvos į Londoną, Birmingamą ar Bristolį, paprastai svarbiau yra muitinės deklaracija, inventoriaus sąrašas ir Transfer of Residence, jei tinka. (Tiksliau – Anglija yra Jungtinės Karalystės dalis, bet klientai sako Anglija.) Pirmiausia muitinės klausimai, tada transporto ribojimai. Po 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose matau tą patį: žmonės bijo popierių, bet dažniausiai bijo neteisingai surašytų popierių.

DUK – kada išvis reikia klausti: ar specialūs leidimai perkraustymui į Angliją yra būtini?

Ar specialūs leidimai perkraustymui į Angliją reikalingi vežant baldus?

Dažniausiai ne. Vežant savo naudotus baldus, čiužinius, stalus, kėdes ir dėžes kaip asmenines moving goods, jums nereikia kažkokio stebuklingo leidimo vien todėl, kad baldai dideli. Bet reikia teisingai paruošti muitinės dokumentus: inventoriaus sąrašą, vertę, adresą, paso ar kelionės duomenis ir ToR, jei grįžtate gyventi į JK. Problemos prasideda, kai baldas atrodo kaip komercinis krovinys arba vežama nauja įranga. Tada muitinė gali klausti, kodėl čia ne pardavimas. Tai labai dažna klaida, ypač po Brexit.

Kada specialūs leidimai perkraustymui į Angliją tampa realia problema?

Tuomet, kai krovinys išeina iš įprasto namų perkraustymo rėmų. Pavyzdžiui, vežate pianiną, traktoriuką, konteinerį su statybine technika arba baldą, kuris ant kelio užima neįprastą vietą. Čia jau gali reikėti abnormal load pranešimų, DVSA taisyklių patikrinimo, policijos informavimo arba specialaus maršruto. Ne visada esu 100% tikras dėl konkretaus maršruto iki Mančesterio pramoninio rajono, nes taisyklės keičiasi. Todėl tokiu atveju skambinu ne tik klientui, bet ir transporto vadybininkui.

O jei vežu tik lagaminus ir porą dėžių?

Jei vežate tik lagaminus, vieną dviratį ir dvi dėžes knygų, kalbėti apie leidimus paprastai nėra ko. Tokiu atveju svarbiau pasirinkti tinkamą transportą: ar važiuosite autobusu, ar siųsite kurjeriu, ar imsite dalį vietos grupuoteje. Bet net ir čia gali įkišti nosį muitinė, ypač jei daiktai nauji, brangūs ar pakuotėje. Tada klausimas tampa ne „leidimas“, o „kodėl tai vežama be mokesčių“. Paprastai viskas gerai, kai sąrašas nėra parašytas ant servetėlės.

Ar leidimų reikia, jei krovinys važiuoja grupuote?

Grupuočių pervežimai yra patys „gyvi“, nes viename sunkvežimyje gali keliauti kelių žmonių daiktai. Leidimų paprastai nereikia, bet dokumentų tvarka turi būti švari kiekvienam gavėjui. Jei vienas klientas pamiršo ToR numerį, o kitas veža komercines prekes, muitinė gali stabdyti visą automobilį. Tai nemalonu, nes visi laukia, vairuotojas nervinasi, o sandėlyje prasideda vietų karas. Todėl grupuotėje aš visada prašau dokumentus prieš pakrovimą, ne po to.

Kas atsakingas už leidimus – aš ar pervežėjas?

Ne taip paprastai. Pervežėjas atsako už transporto leidimus, licencijas, CMR, vairuotojų laiką ir tai, kad sunkvežimis teisėtai įvažiuotų į Jungtinę Karalystę. Jūs atsakote už savo daiktų sąrašą, deklaracijos duomenis, ToR, jei taikoma, ir už tai, kad nepakištumėte draudžiamų daiktų. Blogiausia, kai žmogus sako: „Nu jūs gi profesionalai, sutvarkykit.“ Sutvarkom, bet ne jūsų nepasakytus faktus. Jei daiktas slaptas, problema irgi jūsų.

DUK – muitinė, mokesčiai ir dokumentai: specialūs leidimai perkraustymui į Angliją ar tik deklaracija?

Ar specialūs leidimai perkraustymui į Angliją susiję su muitine?

Taip ir ne. Tokie leidimai dažniausiai nėra tas pats, kas muitinės deklaracija. Bet kai žmonės klausia apie leidimus, jie dažnai turi omenyje būtent tai: ar galiu be popierių įvežti savo daiktus į Angliją? Paprastam asmeniniam perkraustymui reikia muitinės procedūros, ne „leidimo“ prasme. Jei viskas neatitinka ToR ar import taisyklių, gali atsirasti import VAT, muito mokestis ar sandėliavimo kaštai. Popieriai čia svarbesni už gražius pažadus.

Kas yra Transfer of Residence ir ar jis toks baisus?

Transfer of Residence, arba ToR, yra JK sistema, leidžianti perkelti savo asmeninius daiktus be įprastų importo mokesčių, jei tenkinamos sąlygos. Dažniausiai reikia būti persikėlusiam arba besikeliančiam gyventi į JK, daiktus turėti ir naudoti bent 6 mėnesius, o paraišką pateikti laiku. Paraiška teikiama per GOV.UK, ir geriau tai daryti prieš išsiunčiant krovinį. Esu matęs, kad žmonės palieka paskutinei dienai, tada laukia atsakymo savaitę. Tai ne baisus popierius, bet laiką jis valgo.

Ar reikia EORI, jei vežu savo seną spintą iš Vilniaus?

Paprastam žmogui, vežančiam savo baldus iš Kauno ar Klaipėdos, EORI dažniausiai nėra kasdienis dalykas. Jei muitinės deklaraciją tvarko pervežėjas arba brokeris, jie gali naudoti savo duomenis ar veikti kaip atstovas. Bet jei patys registruojatės kaip importuotojas arba vežate komercinį krovinį, EORI gali tapti aktualus. Aš nesu muitinės brokeris, todėl čia visada sakau: pasitikrinti tiesiogiai su tuo, kas pildys deklaraciją. Geriau kvailai paklausti nei stovėti dokų aikštelėje.

Koks inventoriaus sąrašas atrodo normaliai?

Normalus sąrašas nėra romanas. Jį sudarykite lentelėje: daikto pavadinimas, kiekis, apytikslė vertė, būklė, pakuotės numeris. Pvz., „naudotas valgomojo stalas, 1 vnt., 120 svarų, dėžė 4“. Venkite frazių „daiktai“, „įvairūs“, „seni baldai“. Muitinės pareigūnas nėra jūsų kaimynas, jis nemato, kas dėžėje. Jei sąrašas atrodo kaip šiukšlių važtaraštis, kažkas tikrai sustos.

Ar galima vežti alkoholį, cigaretes ar dovanas kartu su daiktais?

Čia jau atsargiai. Asmeniniai daiktai – viena, o alkoholis, cigaretės, kvepalai, dovanos ar nauji pirkiniai – kita. Ribos ir mokesčiai keičiasi, todėl konkrečius skaičius tikrinu prie kiekvieno vykimo. Esu matęs, kad žmogus vežė „tik buteliuką draugui“ ir dar penkis kartoninius vyno, tada muitinė pradėjo skaičiuoti. Jei daiktai komerciniai arba kiekiai neatrodo asmeniniai, geriau deklaruoti. Kartais paprastesnis kelias – išsiųsti atskirai.

DUK – transportas, aikštelės ir kroviniai, kurie gadina planą

Ar reikia leidimo dideliam sunkvežimiui Londono centre?

Londono centre, Mančesterio siaurose gatvėse ar Birmingamo statybų zonoje paprastas sustojimas gali virsti mažu košmaru. Sunkvežimiui gali reikėti parking suspension, loading bay leidimo arba savivaldybės sutikimo. Jei sunkvežimis didelis, dar atsiranda maršruto, tilto aukščio ir eismo ribojimų klausimai. Ne visada užtenka pasakyti „vairuotojas kažkaip pastatys“. Gali nepastatyti, o bauda bus labai reali.

Kas nutinka, jei namų gatvėje negalima sustoti?

Jei gatvėje negalima sustoti, tai ne vairuotojo magija, o planavimas. Reikia žiūrėti geltonas linijas, resident permits, school keep clear zonas ir vietos council taisykles. Kartais reikia užsisakyti vietos sustabdymą prieš kelias savaites. Jei to nepadaro, sunkvežimis stovi kitur, daiktus neša per pusę kvartalo, o klientas piktas, nes „juk mokėjau“. Taip, mokėjote, bet ne už stebuklus. (Už stebuklus imtų daugiau.)

O jei sofa per ilga arba baldai labai aukšti?

Čia kalba eina ne apie leidimą daiktui, o apie transporto saugumą. Jei sofa per ilga, baldas per aukštas arba pianinas sunkus, reikia žinoti automobilio gabaritus, pakrovimo rampą, liftą ir durų plotį. Kartais reikia specialių diržų, pakrovėjų, net dalinio išardymo. Esu matęs, kaip „tik truputį ilgesnė“ spinta užblokavo laiptinę Londono name. Tada planas B kainuoja brangiau nei planas A.

Ar įprastas keltuvas ir dokai Dover/Calais visada praleidžia?

Daugeliu atveju praleidžia, jei dokumentai sutvarkyti ir krovinys nėra keistas. Bet Dover, Calais, Rotterdam ar Zeebrugge nėra pasakų vieta, kur visi šypsosi. Jei muitinės sistemoje trūksta MRN, ToR numerio ar inventoriaus, krovinius tikrina. Kartais sustabdo ne jūsų daiktus, o visą grupuotę. Todėl „dokai visada praleidžia“ yra pavojinga frazė. Pravažiuoja tie, kurie pasiruošę.

Kodėl kartais reikia escorto arba policijos pranešimo?

Escortas ar policijos pranešimas atsiranda tada, kai krovinys per platus, per ilgą ar per sunkus įprastam keliui. Tai nėra įprastas perkraustymas į Angliją su trimis spintomis ir televizoriumi. Tai jau abnormal load, STGO arba Section 11 situacija, specialus maršrutas, galimi eskorto automobiliai ir papildomos išlaidos. Kai kurios įmonės bando tai parduoti kaip standartinį reisu, o tada klientas gauna sąskaitą su priedais. Aš tokių dalykų neslėpčiau. Jei reikia escorto, reikia escorto.

DUK – daiktai, gyvūnai ir ribojimai: kur žmonės dažniausiai stringa

Ar augalams, maistui ir vaistams reikia specialių dokumentų?

Augalai, maistas, vaistai ir kai kurie gyvūniniai produktai yra viena tų temų, kur žmonės atsipalaiduoja per anksti. Po Brexit taisyklės pasidarė griežtesnės, ypač mėsos, pieno, augalų ir kai kurių vaistų atžvilgiu. Jei vežate butelį alyvuogių aliejaus, nieko drama. Jei vežate lagaminą sūrių ar jauną augalą be fitosanitarinio dokumento, jau gali būti problema. Dažniausiai paprasčiau palikti rizikingus produktus Lietuvoje.

Ar šuo ar katė gali važiuoti tame pačiame sunkvežimyje?

Šuo ar katė paprastai nevažiuoja tame pačiame sunkvežimyje su baldais, nebent tai labai specialiai organizuota kelionė. Gyvūnui reikia mikročipo, pasiutligės skiepo, dokumentų ir dažniausiai kelionės per patvirtintą maršrutą. Dar reikia galvoti apie stresą, temperatūrą, vandenį ir laiką. Esu matęs klientų, kurie norėjo „tik įkišti narvą į kampą“. Ne, taip nereikia daryti. Gyvūnas keliauja pagal savo taisykles, ne pagal baldų grafiką.

Ką daryti su daiktais iš medžio, pavyzdžiui, senais rėmais?

Seni rėmai, dėžės, padėklai ir medinės pakuotės kartais atrodo nekalti, bet muitinė ar fitosanitarinė kontrolė gali žiūrėti į medienos apdirbimą. Jei naudojama komercinė medinė pakuotė, dažnai svarbu ISPM 15 žymėjimas. Asmeniniai baldai paprastai nėra tas pats, kas medienos eksportas, bet nešvarūs ar kenkėjų pažeisti daiktai gali sukelti klausimų. Vieną kartą mačiau dėžę su žieve ir vabalų takais. Gražu miške, ne muitinėje.

Ar ginklai, šoviniai ar peiliai yra „tik daiktai“?

Ne. Ginklai, šoviniai, peiliai, dujų balionėliai ir kai kurie kolekciniai daiktai nėra „tiesiog senas mantas“. Čia gali būti JK ginklų įstatymai, oro uosto ar keltų draudimai, policijos leidimai ar visiškas atsisakymas vežti. Net senas medžioklės peilis lagamino kampe gali sugadinti dieną. Jei klientas turi tokių daiktų, reikia sakyti iš anksto, ne tada, kai vairuotojas jau pakrovė. Kartais geriau atsisakyti dalies krovinio nei rizikuoti visais daiktais.

Ar galima vežti akumuliatorius, dažus ar aerozolius?

Čia reikia žiūrėti į pavojingas medžiagas: dažai, tirpikliai, benzinas pjovimo įrankiui, didelės baterijos, dujų balionai, aerosoliai. Ne viskas draudžiama, bet ne viską galima krauti į bendrą sunkvežimį. Jei baterijos ar cheminės medžiagos turi ADR reikalavimų, paprastas perkraustymo vairuotojas jų vežti negali. Esu matęs, kaip žmonės norėjo vežti seną mopedą su puse bako. Tai buvo labai kūrybiška, bet ne teisėta. Geriau išleisti kurą prieš pakrovimą.

DUK – kainos, terminai ir sprendimai, kai specialūs leidimai perkraustymui į Angliją vis dėlto įsiterpia

Kiek paprastai kainuoja visas perkraustymas į Angliją?

Kainos labai šokinėja. Mažam daliniam perkraustymui iš Lietuvos į Angliją galite matyti 600–1 500 svarų, didesniam butui 1 500–3 500, o namui su atskiru sunkvežimiu 3 500–7 000 ir daugiau. Į kainą įeina pakavimas, pakrovimas, kelias, keltas, muitinės tvarkymas, iškraut ir draudimas, jei perkate. Bet jei reikia papildomų leidimų, saugojimo ar escorto, skaičius keičiasi. Pigiausias pasiūlymas dažnai būna ten, kur kažko nepasakė.

Kiek laiko prieš išvykimą reikia tvarkyti popierius?

Jei kalbame tik apie baldus ir dėžes, pradėkite bent prieš 3–4 savaites. Jei reikia ToR, savivaldybės parking suspension, didelio krovinio maršruto ar gyvūno dokumentų, geriau turėti 6–8 savaites. Paskutinė minutė veikia tik tada, kai krovinys mažas ir niekas nestringa. O kai stringa, stringa gražiai: dokai, sandėlis, vairuotojo grafikas, kliento nervai. Aš mėgstu planuoti taip, kad būtų viena laisva diena gedimams.

Ką daryti, jei reikia savivaldybės leidimo sustoti su sunkvežimiu?

Jei tikrai reikia specialių dokumentų ar leidimų, pirmiausia išsiaiškinkite, kas juos inicijuoja. Kartais tai savivaldybė, kartais DVSA, kartais muitinės brokeris, kartais keltų operatorius. Kaina gali būti nedidelė administracinė, tarkime 50–150 svarų, arba didelė, jei reikia eskorto, policijos pranešimo ir laukimo. Vienas realus variantas: Londono gatvėje reikia parking suspension, o krovinys atvyksta penktadienį. Jei nespėjate, mokate už saugojimą arba nešate daiktus pėsčiomis.

Ar verta pirkti paslaugą, kur sakoma, kad specialūs leidimai perkraustymui į Angliją niekada nereikalingi?

Neverta. Jei įmonė sako, kad tokie klausimai niekada neegzistuoja, ji arba nežino, arba meluoja gražiau. Perkraustymas į Angliją nėra tik „uždėjome ant mašinos ir važiavom“. Yra muitinė, mokesčiai, transporto apribojimai, draudimas, pakrovimo rizika. Gera įmonė pasakys: „daugeliu atveju nereikia, bet patikrinkime jūsų situaciją.“ Bloga įmonė pasakys: „nieko nereikia“, tik kad greičiau gautų avansą. Avansą, beje, irgi reikia tikrinti.

Ką aš visada prašau kliento patikrinti prieš pasirašant sutartį?

Prieš pasirašant sutartį aš prašau trijų dalykų. Pirma, pilno daiktų sąrašo su vertėmis ir adresais. Antra, aiškaus pasakymo, kas tvarko muitinės deklaraciją ir ToR. Trečia, raštu: ar kaina apima pakrovimą, keltą, iškrovimą, saugojimą, papildomus kilometrus ir galimus mokesčius. Dar prašau pasakyti apie gyvūnus, augalus, alkoholį, baterijas, ginklus ar labai didelius baldus. Skamba kaip biurokratija, bet tai gelbsti nuo dienų, kai krovinys stovi ir niekas nežino kodėl.

Išvada

Klausimas, ar reikalingi specialūs leidimai perkraustymui į Angliją, nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Dažniausiai asmeniniam perkraustymui reikia ne specialių leidimų, o tvarkingų muitinės dokumentų, ToR, inventoriaus ir gero transporto plano. Specialūs leidimai atsiranda tada, kai krovinys didelis, neįprastas, pavojingas arba kai gatvė, dokas ar savivaldybė pradeda kišti koją. Geriausia taisyklė paprasta: sakyti viską prieš išvykimą, ne po to, kai sunkvežimis jau stovi.