Siuntų pristatymas į Angliją su sekimo galimybe – ką verta žinoti prieš siunčiant pirmą kartą

Aš jau gal kokius penkiolika metų dirbu tarptautiniuose perkraustymuose... na, trylika ar keturiolika (taip, nuo 2010-ųjų, taigi keturiolika jau sueina). Ir galiu pasakyt – į Londoną ar Birmingemą siuntimą organizuot dabar visai kitaip nei anksčiau. Sekimas... nu, atrodo smulkmena, kol neišvyksta brangus siuntinys. O kasdienis pristatymas? Taip, tai įmanoma, bet ne visada taip paprasta kaip skamba. Tiesiog atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras klientas. Ne iš vadovėlio, o iš to, ką matau ant popierių ir kompiutery kasdien. Pradėkim nuo pradžių.

Kainos, svoriai ir kasdienis siuntimas – ką geriau rinktis

Kiek maždaug kainuoja nedidelė dėžė į Londoną su sekimu?

Nu, žiūrėk, jei siunčiat standartinę dėžę, gal kokius 5–10 kg, su pilnu sekimu durų iki durų, tai sakyčiau nuo 25 iki 45 eurų, priklauso nuo kurjerio. Paštas bus pigiau, bet ten sekimas... švelniai tariant, silpnesnis. Kurjerinės paslaugos, kurios siūlo kasdienį išvykimą, dažnai ima truputį daugiau, bet verta. Šią savaitę siunčiau klientui į Mančesterį dėžę su darbo įrankiais – kainavo 38 eurus su draudimu. O buvo atvejis prieš mėnesį, kai žmogus pasiėmė pigų pasiūlymą iš kažkokios neaiškios įmonės ir siuntinys dingo be žinios. Tai žinokit, kaina turi pagrindą.

Ar tikrai siuntinys iškeliauja kiekvieną dieną, ar tai tik reklaminė frazė?

Taip, realiai iškeliauja, bet būna dienų. Pirmadienį–ketvirtadienį tikrai važiuoja. Penktadienį kartais renka tik iki pietų. O savaitgalis – čia jau ne kasdienis pristatymas į Angliją, o tiesiog surinkimas stovi iki pirmadienio. Aš vairuotojams sakau – jei klientas moka už kasdienį, reikia bent informuot, kad šiandien nebus išvežimo. Buvę taip, kad penktadienį po pietų atiduota siunta stovėjo sandėlyje iki antradienio dėl ilgųjų savaitgalių. Klauskit konkrečiai: „Ar mano siuntinis tikrai šiandien išvyksta?“ – ir gausit atsakymą.

Koks svoris yra ribinis, kada verta siųsti kurjeriu vietoj paprasto pašto?

Paštas Lietuvoj gerai su laiškais ir mažais vokais. Kai prasideda virš 2 kg ir reikia sekimo – aš asmeniškai renkuos kurjerį. Yra toks jausmas, kad Anglijos paštas po Brexit su muitais pasidarė painiau. Kai siunčiat 15 kg dėžę su drabužiais ir knygomis – kurjerinė tvarko muitinę patogiau. Buvau neteisus vieną kartą (kurjeris buvo brangesnis už paštą vos trim eurais, bet vis tiek greitesnis). Turbūt nuo 5 kg viršun, nors griežtų taisyklių nėra. Ne, vistiek rekomenduočiau kurjerį jau nuo 2 kg, jei norit matyti tikslų siuntos skenavimą kelyje.

Sekimas – kas tikrai matosi, o kas tik reklama

Kaip veikia sekimas realiai? Ar matau tiksliai kur yra mašina?

Ne, ne mašiną pamatysit. (nors galbūt ateity, nežinau, technologijos lekia) Sekimas rodo tik kontrolinius taškus: surinkta, išvykusi iš LT, atvykusi į GB muitinę, pristatymo centre, išvykusi pristatymui. Tarp šitų taškų gali prabėgt dvi dienos – žmogus galvoja, kad siuntinys dingo. Ne, jis tiesiog važiuoja. Buvę atvejų, kai sekimas nepasikeičia 40 valandų, o paskui staiga – „delivered“. Tai normalu. Svarbiausia – kodas veikia. Jei kodas neveikia išvis – tada skambinat. Aš turiu taisyklę: jei 48 valandos be naujų įrašų – rašau užklausimą.

Ar kasdien susekamas pristatymas į Angliją reiškia, kad kasdien atnaujinamas sekimas?

Ne. Čia dažniausias mitas. Kasdienis pristatymas = daiktai iš Lietuvos išvažiuoja kasdien. O žiūrėt sistemoje galit kasdien, bet atnaujinimai bus tik tada, kai kas nors nuskenuoja. Ir dar – muitinėje Anglijoje skenavimas gali užstrigti dienai kitai. Turiu tokius klientus, kurie žiūri į telefoną kas pusvalandį. Prašau, nereikia. Jei siuntinys neišvažiavo vakar, o šiandien išvažiavo – kodas atsinaujins rytoj ryte pagal jų laiką. Kartais nuskenuoja tik atvykus į paskutinį terminalą. Ar tai blogai? Na, nepatogu, bet siunta vis tiek važiuoja. Sekimas nebūna realaus laiko, kaip GPS taksi.

Sekime rašo „delivered“, o gavėjas nieko neturi. Ką daryt?

Oho, šitas nemalonus. Būna, kurjeris meta prie durų, nors turėjo laukti parašo. Arba nufotografavo blogą vietą. Kartais tai kaimyno durys, kartais sandėlio kampas. Šią vasarą toks atvejis buvo: sekimas rodė pristatyta, vaikinas Liverpulyje nieko nerado. Pasirodo, kurjeris paliko prie garažo, kurį naudoja penki namai. Radom per dieną. Svarbiausia – skambinti vietiniam kurjeriui nedelsiant, ne man. Aš galiu padėti iš mūsų pusės, bet Anglijoje paskutinį kelią dažnai perima partneriai. Kuo greičiau skambinat, tuo didesnė šansai surasti. Jei praeina savaitė – tada jau beveik be šansų.

Ar galiu sekti siuntą kasdien iš savo telefono ar reikia specialios programos?

Telefono naršyklė pilnai pakanka. Tikriausiai. Aš naudoju tiek kompą, tiek telefoną, ir niekada nesu turėjęs problemų. Kartais įmonės siunčia SMS su nuoroda, bet jei jos nėra – tiesiog einate į tą puslapį, kur parašyta „track your parcel“, ir suvedate kodą. Aš turiu klientų, kurie prašo atsiųsti PDF ataskaitą. Kam? Tiesiog internete matot tą patį. Nežinau, gal vyresniam žmogui taip ramiau. Bet šiaip – kasdien atsidarykit naršyklę, suveskit kodą ir viskas. Nereikia nieko diegtis. Vieną kartą bandžiau programėlę, bet ji veikė tik su konkrečia olandų įmone, taigi tas pats.

Muitai po Brexit – popieriai ir pinigai

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant siuntą į Angliją po Brexito?

Reikia. Deja. Bet paprastai kurjerinė tai sutvarko. Jūs turite užpildyti sąrašą – prekių aprašymą, vertę, paskirtį. Jeigu siunčiate dovaną, rašote „gift“. Jei daiktus pardavimui – čia jau gali reikėti papildomų kodų. Aš kartais painioju EORI numerio reikalavimus. Man atrodo, kad privatiems asmenims jo nereikia... (pernai vienu metu reikėjo, bet dabar... gal ne?) Geriau pasitikrinti prieš siunčiant. Žodžiu, receptas paprastas: sąžiningai aprašykite turinį, nerašykite „wood“ jei ten stalas – parašykite „used wooden table“. Kuo aiškiau, tuo greičiau praeis muitinė.

Kas yra „customs clearance“ sekime ir kodėl tai taip ilgai trunka?

Tai muitinė. Jūsų siuntinys stovi eilėje tikrinimui. Anglijoj dabar viską tikrina atidžiau nei anksčiau. Kai kurie žmonės stebisi – kodėl 20 eurų vertės siuntas stringa tris dienas. Atsakymas: jie tikrina ne tik vertę, bet ar neatvežat ko nors draudžiamo. Buvęs atvejis, kai klientas siuntė vitaminus – tiesiog papildus – o muitinėje sulaikė keturiai dienoms, nes reikėjo patikrinti sudėtį. Tai ne kurjerio kalė. Tai... na, taisyklės. Dažniausiai praeina per 1–2 dienas. Bet prieš šventes gali užtrukti ir savaitę. Kasdienis pristatymas iš Lietuvos dar vyksta, o štai Anglijos muitinė dirba sau ritmu.

Ar mano siuntinys bus apmokestintas Anglijos pusėje?

Atrodo, kad iki 135 svarų vertės dovanos... Hmm... ar ten 39 svarai dabar? Ne, pakartosiu – jei tai dovana ir vertė nedidelė, paprastai ne. Bet jei siunčiate komercinį krovinį ar daug daiktų, gavėjas mokės VAT ir... gal muito rinkliavą, gal ne, priklauso nuo kategorijos. Aš šitoj vietoj visada rekomenduoju pasitikrinti GOV.UK puslapyje, nes ten keitėsi taisyklės ne kartą. Buvo 2021–2022 labai painu. Dabar kiek stabiliau. Sakyčiau – jei siunčiat senus savo daiktus, parašykite „used personal belongings“, tada šansai mažesni, kad apmokestins. Bet 100% garantijos neduosiu, nes muitininkai sprendžia individualiai.

Kai stringa arba dingsta – atvirai apie problemas

Kas jei pažeista pakuotė – kieno tai kaltė ir kur kreiptis?

Pirmiausia – fiksuojat. Telefonu nufotografuojat prieš atplėšdamą. Jei pakuotė drėgna, suplėšyta, sutraiškyta – rašote aktą kurjeriui. Jei kurjeris neleidžia – neatplėškit, pasirašykite „with reservation“. Anglijoje būna, kad vairuotojas meta ir važiuoja toliau. Tada jau be liudininkų sunkiau. Kaltė priklauso nuo etapo: jei pažeidimas atsirado labai vėlai – kaltininkas vietinis partneris. Gaila, bet tokios įmonės pasitaiko. Tikrintės draudimą. Aš esu matęs situacijų, kai kurjerinė atsakyt nenori mėnesį. Spaust reikia. Blogiausios – vidutinės įmonės, kurios neturi nei normalaus draudimo, nei žmogaus, kuris atsakytų į skambučius.

Ar pasitaiko, kad siuntinys į Angliją tiesiog prapulta be žinios?

Taip. Retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai nutinka, kai siuntinys yra mažas, be sekimo, ir keliauja per daug rankų. O jei yra sekimas... vistiek buvo vienas atvejis prieš dvejus metus. Siuntinys su dokumentais dingo tarp Lenkijos ir Anglijos sandėlių. Kodas tiesiog „mirė“. Mes spaudėm, ieškojom – galo neradom. Galiausiai kompensavom pagal draudimo taisykles. Klientas apsidraudęs buvo 250 eurų, ir tiek gavo. Jei nėra sekimo – tikimybė prarast yra gal dešimt kartų didesnė. Su sekimu – gal keli procentai. Bet visiškai saugus būdas... jo, nėra. Pasiimkit draudimą brangesnėm siuntom.

Jeigu Anglijoje niekas neatidaro durų kurjeriui, kas nutinka siuntiniui?

Paprastai kurjeris palieka pranešimą. Anglijoj tai dažnai būna slip'as – lapelis su instrukcijom. Arba bando pristatyti kitą dieną. Daugelis paslaugų daro du bandymus. Jei antrą kart nesiseka – siunta grįžta į vietinį terminalą, arba, dažniausiai, klientui lieka savaitė atsiimti. Jei neatsiima – siunčia atgal. Buvo toks keistas atvejis: gavėjas pasiėmė atostogas laukdamas siuntos, bet kurjeris atvažiavo kai jis nuėjo į parduotuvę. Paliko slip'ą. Žmogus liko be nervų. Dabar aš visada patariu: jei laukiat svarbios siuntos, geriau nurodykit darbo adresą arba kaimyno, kuris būna namie. Anglijos privačių namų duris niekas neatidarys už jus.

Ar galima keisti pristatymo adresą, kai siuntinys jau važiuoja?

Kartais taip, bet labai sunkiai. Jei siunta dar Lietuvoje – dar galima sustabdyti. O jei jau Europos tunelyje arba, neduok Dieve, Doverio uoste po kanalu – tada jau be šansų adresą pakeisti. Buvę taip: moteris persikėlė iš Londono į Braitoną, siunta ėjo į seną adresą. Teisingai – teko skambinti seniems savininkams. Sekimas rodė, kad pristatyta, bet kitam žmogui. Kartais įmanoma parašyti vietiniam kurjeriui, jei žinote jo kontaktą, bet... na, 50/50. Geriau dar kartą pasitikrinkite adresą prieš siuntimą. Verta sugaišti penkias minutes nei po to aiškintis savaitę. Aš sakau visiems – pažiūrėkit dar kartą į tą gatvės numerį.

Maistas, draudimas ir svorio gudrybės

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją savo vaikui, kuris ten mokosi?

Griežtai tariant – ne, jei tai šviežia ar pieno produktai. Bet sausainiai, šokoladas, konservai... muitinės paprastai praleidžia, jei tai nekomercinis kiekis. Buvęs atvejis: mama siuntė sūnui į Oksfordą lietuviško sūrio. Muitinė sulaikė, nes pieno produktai. Pražuvo. Tai sausainiai – taip. Šokoladas – taip. Dešra – ne. Alkoholis – ribotas kiekis. Bet aš ne muitininkas, tai gal geriau pasižiūrėkit draudžiamų daiktų sąrašą prieš siųsdami. Siuntų pristatymas į Angliją neturėtų baigtis maisto sunaikinimu. Ypač jei tai močiutės išvirtas uogienė.

Ar verta drausti siuntą, jeigu siunčiu tik drabužius ir batus?

Žiūrėkit, drabužiai ir batai atrodo nevertingi, bet susumuokite – striukė 150 eurų, batai 80, kelios palaidinės... gaunasi 300–400. Aš rekomenduoju drausti jau nuo 100 eurų vertės. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet jei siuntinys dingo – gausit atgal pinigus. Klientas pernai siuntė dėžę su dviem poromis sportbačių ir rūbais – dėžė aplipo, batai subraižyti. Be draudimo – nieko nepešėt. Tai net jei atrodo, kad siuntų pristatymas į Angliją su sekimo galimybe yra pakankamai saugus, papildomas draudimas yra kaip oro pagalvė. Nereikalinga iki tol, kol prireikia.

Ką daryti, jeigu sekime rodo „held at customs“ jau keturias dienas?

Pirmiausia – nereikia panikuoti, bet ir nekantėti. Įprastai tai reiškia, kad trūksta dokumentų arba tikrinamas turinys. Skambinat man arba tiesiai įmonei, kuri veža. Mes rašome užklausą vietiniam agentui Anglijoje. Kartais pakanka papildomo aprašymo. Buvęs atvejis prieš mėnesį: „held at customs“ penkias dienas, o ten buvo tiesiog senas nešiojamas kompiuteris. Muitininkai galvojo, kad jis parduodamas. Parašėm paaiškinimą, kad asmeniniai daiktai – paleido kitą dieną. Jei viršija savaitę – jau bėda. Sekime matysite statusą, bet jis nepasikeis tol, kol kas nors nepasistengs. Būna, kad net keli skambučiai reikalingi. Anglijos muitinė neskuba.

Ar jūs patys važiuojate iki durų Londone, ar perduodate Didžiosios Britanijos partneriams?

Ne, antroji dalis. Iš Lietuvos surenkame, vežame per Europą, o Anglijoje perduodame vietiniams. Ne mūsų vairuotojas beldžiasi į duris Noting Hile. Nebent tai didelis perkraustymas, tada kartais važiuoja mūsų komanda. Bet standartinis siuntų pristatymas į Angliją su sekimo galimybe vyksta per partnerius. Ir žinokit, čia nieko blogo – vietiniai geriau žino gatves, one-way sistemas, kur palikti mašiną. Buvęs atvejis, kai mūsų vairuotojas Birmingeme praleido 40 minučių ieškodamas namo, nes GPS suklydo. Partneris būtų radęs per penkias minutes. Partneriai būna skirtingi – vieni puikūs, kiti... na, reikia pasistengti su jais komunikuoti. Bet be jų neapsieisim.

Adresai, pakuotės ir paskutiniai patarimai

Koks skirtumas tarp tarptautinio perkraustymo ir paprastos siuntos į Angliją?

Skirtumas toks pats kaip tarp autobuso ir taksi. Perkraustymas – tai jūsų visi baldai, daugybė dėžių, mes ateiname, supakuojame, sutvarkome dokumentus. Imame dienai. Siuntinys – viena ar dvi dėžės, jūs atnešat arba mes pasiimame, ir jungiatės prie bendro reiso. Kasdienis siuntų pristatymas į Angliją tinka smulkesniems kroviniams. Jei perkraustotės į Londoną, liepiam atvažiuoti apžiūrai. Kaina visai kitokia. Aš kartais pats susipainioju, kai klientas sako „mano perkraustymas“, o ten turi omeny dvi dėžes. Tada sakau – tai ne perkraustymas, brangusis, tai siunta. Nors kam skirtumas, jei viskas pasiekia tikslą.

Kaip teisingai adresuoti siuntinį, kad jis nepasiklystų Londone?

Pašto indeksas – tai šventas dalykas Anglijoje. Nurodykite pilną adresą su postcode, pavyzdžiui, SW1A 1AA. Be jo – chaosas. Aš esu matęs siuntų, kurios važinėjo po Londoną, nes adresas buvo „London, near the bridge“. Nuosėdos. Gatvės numeris, gatvės pavadinimas, miestas, rajonas (jei dideliame mieste), postcode. Kartais klientai parašo tik namo pavadinimą be numerio, o ten tokių gatvių pilna. Praeitą rudenį siunta ėjo „Brent“ rajoną, bet pašte supainiojo su „Bromley“ – matyt, panašus rašymas ar kažkas. Užtruko savaitę. Tai rašykite aiškiai, spausdintinėmis raidėmis ant lipduko. Ir nepamirškite gavėjo vardo su pavarde.

Ar reikia rašyti telefono numerį ant dėžės, ar užtenka lipduko?

Lipduko dažnai nepakanka, nes jie atšoka arba sušlampa. Aš visada patariu – su rašikliu užrašykit telefoną ir ant viršaus dėžės, ir viduje. Kartais pakuotė turi būti tvirtas. Nes jei viršutinis sluoksnis nuplėštas, viduje dar yra informacija. Ir rašykite ne tik gavėjo, bet ir siuntėjo numerį. Būna, kad Anglijos pusė skambina siuntėjui, nes gavėjas nekelia. Aš pats esu gavęs skambutį 7 ryto dėl siuntos, kurią buvau išsiuntęs prieš dvi savaites. Jie norėjo patvirtinti deklaruotą vertę. Tai taip – ant dėžės, ant lipduko, ir viduje ant popieriaus. Trijų lygių taisyklė.

Koks yra pats blogiausias laikas siųsti siuntą į Angliją – ar yra toks dalykas?

Gruodis. Antroji pusė. Black Friday ir Kalėdos. Tada ne tik brangiau, bet ir viskas stringa. Praeitą gruodį siuntos, kurios įprastai keliauja 3–4 dienas, važiavo po 10–12 dienų. Ne mūsų kaltė – tiesiog visi siunčia, anglų muitinė ir paskirstymo centrai užkimšti. Jei galit išvengti lapkričio pabaigos – gruodžio vidurio, venkit. Dar viena bloga data – rugsėjo pradžia, kai studentai vežasi daiktus į bendrabučius. Bet čia jau ne taip kritiška. Aš pats asmeniškai stengiuosi nepriimti skubių siuntų į Londoną gruodžio 15–25. Nebent klientas tikrai žino, kad gali laukti. Kainos tada irgi šokteli.

Ar galiu siųsti vieną didelę dėžę, ar geriau kelias mažesnes?

Priklauso. Viena didelė dėžė pigiau, nes vienas skaičiuojamas vienetas. Bet... jei viršijate 25–30 kg, tai gali būti problema. Du žmonės turi kelti, ne vienas, o Anglijoje kurjeriai dažnai vieni. Aš rekomenduoju neviršyt 25 kg vienai dėžei. Geriau trys po 15 kg nei viena 45 kg. Nes bus papildomi rinkliavos už sunkų krovinį arba atsisakys paimt. Buvo taip: klientas supakavo statybinių įrankių dėžę 50 kg. Mes perskaičiavome, partneriai Anglijoje įspėjo – jie nepristato vieni tokio svorio. Teko skaidyti vietoje. Sutaupėt ant dėžių? Ne, prarado laiko ir nervų. Ir dar siuntinys pavėlavo, nes reikėjo persipakuot.

Kodėl viena įmonė sako 2 dienos, o kita – 7 dienos pristatymui?

Nes viena veža tiesiogiai oru arba ekspresu, o kita žemės keliu su persikrovimais. Tiesioginis skrydis oru – 1–2 dienos. Bet kainuoja trigubai. Ekspresinis krovimas per Europą – 3–5 dienos. O ekonominis variantas, kai siunta važiuoja su kitomis į bendrą mašiną, gali užtrukti ir 7–10 dienų, nors vis tiek yra kasdienis siuntų rinkimas. Aš pats siūlau vidurį – 4–5 dienas. Tai realu, kai važiuoja per Prancūziją. Tačiau reklama „2 dienos“ dažnai būna idealus atvejis, be muitinės tikrinimo, be eilių. Realybė – geriau skaičiuokit 4. Jei ateina anksčiau – šventė. „7 dienos“ dažnai reiškia, kad jie patys dar renka savaitę, kol suformuoja pilną mašiną. Tai žiūrėkit ne tik į dienas, bet į sąlygas.

Ką reiškia „door-to-door“ siuntų pristatymas į Angliją – ar tikrai iki durų?

Teoriškai taip, bet praktikoje – iki durų reiškia iki namo, nebūtinai į antrą aukštą. Jei gyvenat privačiame name – dažniausiai prie durų. Jei daugiabutyje – gal prie laiptinės. Yra kompanijų, kurios mandagiai prašo gavėjo ateiti iki mašinos. Buvęs atvejis: moteris pensininkė Londone gyveno trečiame aukšte be lifto. Kurjeris atnešė iki durų? Atnešė, bet labai nerimasčiai. Aš pats manau, kad jei nurodyta door-to-door ir nėra atskira įspėjamoji žymė apie aukštus – turėtų atnešti. Bet ne visi partneriai tokie paslaugūs. Jei siunčiat kažką sunkaus žmogui, kuris pats neįstengs nunešti – aprašykite tai iš anksto. Arba rinkitės perkraustymo paslaugą vietoje.

Išvada

Žiūrėkit, siuntų pristatymas į Angliją su sekimo galimybe nėra raketa, bet kurią gali suprasti kiekvienas. Kasdienis išvykimas išties padeda, bet svarbiausia – rasti normalią įmonę, nepamaišyti adreso ir turėti realius lūkesčius. Jei reikia – drauskite, sekite, ir nebijokit skambinti, kai kas nors neaišku. Aš čia jau trylika metų ir galiu pasakyt – geriau paklaust prieš, nei raustis po savaitės. Sekmės siunčiant.