Siuntų pristatymas į Angliją – sekimas realiu laiku: ką iš tiesų reiškia „matyti“ savo siuntą?

Dvidešimt treji metai perkraustymų. Dviese suskaičiavom – kolega Jonas praėjusį penktadienį priminė, kad 2001-aisiais dar nebuvo jokių „track my parcel“ mygtukų. Klientai skambindavo telefonu ir klausdavo: „o kur mano daiktai?“. Dabar visi nori matyti tašką žemėlapyje. Realybė? Dažnai tas taškas yra sandėlyje, o sistema rodo „in transit“. Ne dėl to, kad kažkas meluoja – tiesiog duomenys atsinaujina vėlai, o žmonės tikisi Uberio lygio tikslumo. Siuntų pristatymas į Angliją su sekimu realiu laiku yra fantastiška, bet... su keliomis labai realiomis išlygomis. Kai kurios jų nemalonios.

Pradžia – kada tas sekimas iš viso atsiranda

Kada tiksliai gaunu sekimo numerį?

Dažniausiai tą pačią dieną, kai daiktai palieka sandėlį. Bet žinai ką? Būna ir taip, kad aš pats jį pametu. Ne, rimtai – pervežimo metu popierius gali pasimesti, ypač jei siunta perpakuojama. Paprastai numeris atkeliauja į el. paštą vakare, kai sistema suveda viską į vieną sąrašą. Jei siuntinys asmeninis – daiktai dėžėse – numerį dažnai gauni per porą valandų po paėmimo. Bet jei pervežimas masinis, gali tekti palaukti kitos dienos ryto. Būk kantrus. Jei per dvi paras nieko – skambink. Kartais numeriukas pakimba sistemoje, ypač jei pildydamas deklaraciją suklydai adresu. Tada aš (o gal sistemos operatorius?) tenka viską taisyti rankiniu būdu.

Ar iškart matau, kad siunta jau išvažiavo iš Lietuvos?

Ne. Nebent važiuoja tiesioginis mikroautobusas, ką dabar daro retai kas dėl kainų. Realiai pirmas statusas dažnai būna „label created“. Tai reiškia, kad tavo dėžė egzistuoja kompiuteryje, bet gali dar stovėti sandėlio kampe. Atsiprašau, nebūtinai prie tualeto. Matydamas tokį užrašą nesišokinėk. Į Angliją dažnai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Pirmas realus judesys pasimato tik kitą rytą, kai vairuotojas pervažiuoja sieną arba siunta kraunama į fūrą. Kartais net ir tada užtrunka, nes sienos skenuoja tik pagrindinius dokumentus, o ne kiekvieną dėžę atskirai. Tai normalu.

O jei sekimo numeris visai neveikia – ar siunta dingo?

Ne, dar ne. Būna, kad vežėjas naudoja vidinę sistemą, kuri su klientine atsinaujina tik per kelias dienas. Mes su tuo susiduriame dažniau, nei norėčiau prisipažinti. Yra tokių antraeilių vežėjų, kurie taupo ant įrangos. Tada brūkšniniai kodai keliauja tik popieriuje. Turėjau atvejį, kai siunta jau stovėjo Birmingamo sandėlyje, o internete rodė, kad ji vis dar Kaune. Juokinga? Ne, kai žmogui reikia dokumentų skubiai. Jei numeris neveikia – paskambink tam, kas siuntė. Kartais reikia paprašyti „master tracking number“, nes tavo mažasis numeriukas – tik lipdukas ant dėžės. Tas pats pasakytina ir apie perkraustymo krovinius su daugybe dėžių.

Kas iš tikrųjų matosi ekrane

Ką reiškia „in transit“ – ar siunta tikrai važiuoja?

„In transit“ – pats muliažiausias statusas, kurį gali pamatyti. Jis gali reikšti viską: važiuoja per Hanoverį, stovi pasienyje, kraunama į kitą fūrą arba tiesiog guli Olandijos skirstymo centre. Aš klientams sakau: įsivaizduok, kad tai reiškia „mūsų žinioje“. Jei matote tą užrašą penkias dienas iš eilės – skambinkite. Penkios dienos tranzite tarp Lietuvos ir Anglijos jau keista. Normalu matyti du ar tris skirtingus įrašus su skirtingais miestais. Tada tai realiai juda. O jei stovi – nieko gero. Mano patarimas: toks statusas be vietovardžio yra kaip pašto ženklas be adreso. Tik orientyras, ne faktas.

Ar galiu pamatyti, kur tiksliai yra mano siunta žemėlapyje?

(atsiprašau, čia dar nesu tikras – kai kurios kompanijos dabar taip sako, bet...) Tiesiogiai kaip Uberio mašinėlę – ne. Nebent siunčiate per kurjerinę su lokacija, bet tarptautiniuose kroviniuose to paprastai nėra. „Track my parcel“ rodo paskutinį skenuotą tašką: sandėlis X, muitinė Y, skirstymo centras Z. Turėjau klientę iš Vilniaus, kuri manė, kad jos sofa vaizduojama realiu laiku tarp Gdansko ir Berlyno. Deja, ten nėra GPS siunčiuko. Jei kas nors jums sako kitaip – arba meluoja, arba kalba apie brangią individualią logistiką. Standartinis pristatymas naudoja brūkšninius kodus, o ne palydovus. Todėl aš... na, aš nesu šimtu procentų tikras dėl tų naujų startuolių, bet seni vežėjai tikrai taip nedirba.

Kodėl kartais statusas nesikeičia tris dienas?

Oi, tai klasika. Dažniausiai todėl, kad tarpinės stotelės, ypač Vokietijoje ar Olandijoje, skenuoja tik pakraunant ir iškraunant. Jei siunta guli fūroje viduryje eilės – niekas jos neskenuoja. Būna ir blogiau: sistema rodo „in transit“, o realybėje vairuotojas atostogauja arba fūra sugedo. Pamenu atvejį prieš kelis metus, kai dalis krovinio aptaškytas. Ne, ne jūsų, bet tada strigo savaitę. Trys dienos be judesio – dar norma. Penkios – jau reikėtų ieškotis paaiškinimų. Šiaip, atvirai, kartais ir aš pats nežinau, kodėl sistema tokia lėta. Technikai sako „sinchronizacija“. Gal. Aš sakau – per mažai darbuotojų sandėlyje.

Kai kas nors pakrypsta ne taip – o taip nutinka

Siunta stringa muitinėje – sekimas tai parodys?

Parodys, bet dažnai su pavėlavimu. Muitinėje nėra tokio dalyko kaip „realus laikas“. Yra „muitinės patikra baigta“ arba „awaiting customs clearance“. Kai kurie anglų muitinės punktai Felikstouve arba Doveryje atsinaujina greičiau, kiti – vėluoja dieną. Mačiau, kaip dviračio siunta stovėjo muitinėje tris paras, o internete rodė tik „arrived at hub“. Muitinėje stringa dažniausiai dėl dokumentų, ne dėl siuntos. Sekimas realiu laiku čia virsta sekimu „maždaug vakar“. Jei matote muitinės užlaikymą, geriausia skambinti ne vežėjui, o tam, kas tvarkė eksporto dokumentus. Greičiau paaiškės, kur kaltė. Ir nesitikėkit, kad muitinė atsakys greitai – jie turi laiko.

Ką reiškia „failed delivery“ – jie bandė pristatyti ar tik apsimetė?

Aš nenoriu skambėti paranojiškai, bet... kartais apsimeta. Ypač didieji vežėjai. „Failed delivery“ gali reikšti, kad kurjeris neatrado adreso arba neturėjo laiko. Baisiausia, kai parašo „recipient not home“, o jūs buvote kieme. Aš pats esu gavęs tokį pranešimą būdamas namie, virtuvėj. Ką daryti? Skambinkite vietiniam depui iškart. Ne centrui Londone – depui. Sekimas parodys numerį. Kartais jie bando dar kartą kitą dieną, kartais grąžina į skirstymo centrą. Jei nesusitvarkysite per 3-5 dienas – siunta keliauja atgal. Ir dar: kai kurie kurjeriai aplanko tik kartą, nors ir žada du bandymus. Taip yra. Faktas.

Ar apskritai galima pasitikėti 100% tuo, ką matau ekrane?

Ne. Na, sakykim 92% galima. Yra toks dalykas kaip „ghost scan“ – darbuotojas netyčia nuskenuoja dėžę du kartus, ir sistema rodo, kad siunta grįžo atgal. Kartais nuskenuoja dar nepakrautas, o paskui pameta porą. Ekranas rodo „loaded“, o realybėje siunta guli ant asfalto. Dar būna serverių vėlavimų. Aš sakau klientams: tai orientacija, ne absoliuti tiesa. Ypač kai tarptautinis siuntų pristatymas į Angliją. Jei jūsų kostiumas turi būti šeštadienį, o ekranas rodo penktadienį „out for delivery“ – turiu blogų žinių. Verčiau turėti planą B. Nes jei yra klaida sistemoje, atsakomybę prisiimsite jūs, ne Google žemėlapis.

Technologija, apie kurią niekas nekalba normaliai

Ar egzistuoja tikras GPS sekimas tarptautiniuose kroviniuose?

Egzistuoja, bet ne tam, ką jūs siunčiate kasdien. Jei perkraustote visą butą į Londoną – galima įdėti GPS trackerį į priekabą. Bet populiarusis siuntinys į dėžę? Ne. Būtų brangu ir kam, jei sandėlyje vis tiek ją nuskenuos? Mačiau, kaip vienas klientas pats prisisegė prie lagamino Apple AirTag. Turbūt protingiausia, ką galėjo padaryti. Bet oficialiai vežėjai nenaudoja GPS dėžėms. Sekimas realiu laiku tarptautinėje logistikoje reiškia duomenų atnaujinimą kas kelias valandas, o ne tašką judančiame žemėlapyje. Atleiskit, kad tai nėra taip įdomu kaip filme. Jei norite James Bondo – samdykitės privatų lėktuvą. O dėžėms – brūkšniniai kodai ir kantrybė.

Kas yra tas brūkšninis kodas ir kodėl jis svarbesnis nei atrodo?

Brūkšninis kodas – tai siuntos ID. Bet ne tik. Jame slypi informacija apie svorį, paskirties šalį, vežėją, paslaugos tipą. Kartais matau, kaip žmonės klijuoja ranka rašytą lipduką ant dėžės. Neskenuojama. Kodas turi būti spausdintas, švarus, be lipnaus juostos per vidurį – juosta atspindi šviesą ir skaitytuvas „išeina iš proto“.