Siuntų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas: kas tai iš tikrųjų yra?

Po dvidešimt ketverių metų tarptautinių perkraustymų versle galiu pasakyti vieną dalyką: kai klientas sako „skubiai“, jis dažnai turi omeny visai skirtingus terminus. Vienam – per savaitę, kitam – rytoj iki pietų. Siuntų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas tikrai įmanomas, bet ne visada toks, kokį įsivaizduoja siuntėjas. Aš čia ne parduosiu paslaugos, o papasakosiu, kaip viskas atrodo iš vidaus – su trūkumais, realybe ir tomis situacijomis, kurių nerasite gražioje brošiūroje.

Ar tikrai taip greitai įmanoma?

Ar tikrai galiu gauti siuntą į Londoną per 24 valandas?

Taip, bet su sąlyga. Jūs paskambinate ryte, iki 10 val., mes pasiimame Kaune, ir siunta sekančios dienos vakarą jau gali būti Londone. Bet tai ne stebuklas – reikia, kad dokumentai būtų idealūs, kad lėktuvas neišskristų be jos, kad muitinė Londone nebūtų užkimšta. Kartais nustebinu pats save, kai taip pavyksta, tačiau per 24 valandas... hmmm... tikriausiai 8 iš 10 kartų viskas sueina. Tada pagalvoji – o kas buvo su tais dviem kitais? Viena siunta vėlavo dėl audros virš Šiaurės jūros.

Ką reiškia „1-2 dienos“ – nuo kada skaičiuojamas laikas?

Klausimas geras, nes dauguma žmonių galvoja, kad nuo paskambinimo, bet ne – skaičiuojama nuo surinkimo momento. Tarkim, jei paimsiu siuntą Kaune šiandien 15 val., o lėktuvas į Londoną išskrenda rytoj 6 val., tada diena pradedama skaičiuoti rytoj. Yra terminas „working day“ – darbo diena, o savaitgaliai čia neįskaičiuojami. Kartais klientas paskambina penktadienį vakare ir galvoja, kad skaičiuoja savaitgalį, bet ne, taip neveikia. Nors... vieną kartą turėjome situaciją, kai savaitgalį vežėm į Amsterdamą, bet tai buvo išimtis (o gal ne, tiesiog kitokio susitarimo klientas).

Kodėl mano draugui pervežė per dieną, o aš laukiau keturias?

Nes jūsų situacijos skirtingos. Gal jis gyveno Londone, o jūs – Škotijos kaime. Gal jis siuntė voke dokumentus, o jūs – dviratį. Greitas siuntų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas labai priklauso nuo galutinio taško. Londonas, Birminghamas, Manchesteris – paprasta. O jei reikia iki kurio nors kaimo netoli Edinburgo, tada tenka dar pridėti dieną. Be to, draugas gal mokėjo trigubai. Nes aš sakau – yra greita, yra pigu, yra gera. Pasirinkite du.

Kainos, už kurias kartais gailima

Kiek šiuo metu kainuoja siųsti 20 kg siuntą į Bristolą per dvi dienas?

Sunku pasakyti tikslią kainą, nes kuras, mokesčiai ir sezoniškumas vis keičiasi. Bet jei kalbam apie standartinę dėžę, šiuo metau (taip, parašiau „šiuo metau“ – matot, skubu) tai greičiausiai kainuoja tarp 120 ir 180 eurų. Žiemą gal kiek brangiau, vasarą – konkurencija didesnė, gali būt mažiau. Kai kurios įmonės meta kainą 90 eurų, bet tada prisideda kuro mokestis, muitinės išlaidos. Taip nutiko mano klientui pernai – galiausiai sumokėjo 210 vietoj 95.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasako?

Oho, čia jautri tema. Taip, yra. Ypač tarpininkai, kurie pažada „viskas įskaičiuota“. Paskui paaiškėja, kad muitinė Anglijoje nori dar 40 svarų, nes deklaracija buvo suformuota blogai. Arba kuro priemoka. Arba sandėlio mokestis, jei gavėjas neužsiima siunta per kelias valandas. Būna ir taip. Aš asmeniškai nekenčiu tokių žaidimų, todėl geriau pasakau iš karto brangiau, bet aiškiai. Klientas turi žinoti, ką moka.

Kodėl vieni pasiūlymai tokie pigūs, o kiti – dvigubai brangesni?

Kartais pigūs – tai tiesiog kroviniai, kurie vežami ne express, o rinktiniu būdu. Įdeda jūsų siuntą į furgoną su dar dvidešimt kitų, važiuoja per Olandiją, Vokietiją, renkasi maršrutą. Tai gali užtrukti savaitę, nors ir parduodama kaip „greitas pristatymas“. Brangesni variantai dažnai reiškia tiesioginį skrydį, individualų važiavimą. Kaip ir taksi vs autobusas. Abu nuveža, tik skirtingai. Kartais pigesnis variantas visai tinka, jei neskubu. Bet jei skubu – neapsigaukite.

Dokumentai ir muitai – post-Brexit chaosas

Ar po Brexit viskas pasikeitė siunčiant siuntas į Angliją?

Pasikeitė taip, kad anksčiau siuntum daiktus kaip į kaimyninę gatvę – beveik be jokių klausimų. Dabar Anglija yra trečioji šalis. Reikia muitinės deklaracijų, CMR (jei keliu), oro važtaraščio. Jei siunčiate asmeninius daiktus – reikia pakuojamojo sąrašo su vertėmis. Karta turėjau klientą, kuris rašė: „kuprinė su daiktais“. Muitininkas atidaro – ten įrankiai, fotoaparatas. Valanda pokalbio. Trumpai – dabar popieriai svarbiau nei greitis.

Ką rašyti ant siuntos etiketės, kad ji neužstrigtų muitinėje?

Aiškų turinį. Jei dėžėje yra trys poros batų, rašote „trys poros naudotų batų“. Jei senas monitorius – „naudotas kompiuterio monitorius“. Nevalia rašyti „dovanos“ ar „asmeniniai daiktai“ be sąrašo – muitinė tokius dalykus mėgsta atidarinėti. Etiketėje turi būti aiškus siuntėjo adresas, gavėjo telefonas. Karta prisimenu, siunta stovėjo Londone savaitę, nes telefono numeris buvo viena klaidinga cifra. O gal dvi? (Susipainiojau, bet mintis aiški.)

Ar man reikia EORI numerio, jei siunčiu tik asmeninius daiktus?

Hmm... čia ta vieta, kur nesu šimtu procentų tikras visais atvejais. Man rodos, jei tai tikrai asmeniniai daiktai, pervežami kartu su jumis arba pagal perkraustymo procedūrą, EORI gali ir nereikėti. Bet jei siunčiate atskirai, komerciniu pagrindu – tada reikia. Geriausia pasitikrinti muitinės puslapyje arba paklausti tiesiai vežėjo. Aš visada rekomenduoju turėti EORI – jis nemokamas, o gali sutaupyti galvos skausmo. Kartais muitininkai patys klausia.

Kai viskas eina ne pagal planą

Kas nutinka, jei kurjeris neatvažiuoja sutartu laiku?

Nutinka taip, kad skambinate man 19 val., visi pikti. Suprantu. Kartais kurjeriai vėluoja dėl eilių uoste, kartais – dėl to, kad perpildytas terminalas. Greitas siuntų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas yra jautrus kiekvienai minutei. Jei kurjeris nepaima siuntos laiku, viskas byra. Geriau klauskite iš karto – koks planas B? Ar yra garantija? Nors... garantijos šioje srityje yra sąlyginės. Vieną kartą teko pats važiuoti iki Rygos ir atiduoti siuntą į rankas.

Ar būna, kad siunta tiesiog pradingsta gabenant per 1-2 dienas?

Praktiškai ne, bet teorinė guba viską gali. Dėžės kartais apvažiuoja Europą dėl klaidingos etiketės. Arba paleidžia į neteisingą lėktuvą – taip, avialinijų logistikos centruose pasitaiko. Bet „dingimas“ paprastai reiškia, kad ji atsidūrė pamirštam kampe Londone arba sandėlyje. Turiu draugą (na, kolegą), kuriam taip nutiko su brangia elektronika. Rado po trijų savaičių. Draudimas padeda, bet... draudžia ne viskas. Visada fotografuokite turinį prieš siunčiant. Rimtai.

Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako mokėti muito mokestį?

Tada siunta grįžta atgal, o jūs mokate du kartus. Kartais net tris, jei saugojimo mokestis prisideda. Būna, kad žmonės nesusikalba – vienas siuntė kaip dovaną, kitas nesitikėjo mokėti VAT. Brexit’as tikrai sujaukė šituos dalykus. Asmeniškai patariu visada iš anksto pasakyti gavėjui: „Brangusis dėde, gali tekti sumokėt 20 svarų muito.“ Jei jis to nesupranta – geriau nesiųsti. Teko matyti, kaip siunta prasmeko Londone dėl to, kad gavėjas paprasčiausiai atsisakė atsakinėti į skambučius.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia viską lemia

Kokia didžiausia klaida, kokią darote žmonės skubiai siųsdami daiktus?

Jie skuba. Ir meta daiktus į dėžę be burbuliukų, be kartono pertvarų. Paskui stebisi, kad nešiojamas kompiuteris sulūžo. Aš paklausiu: jei mestumėte tą dėžę iš metro laiptų, ar išgyventų? Nes per 1-2 dienas siuntos juda greitai, kraunamos mechaniškai. Jos negauna švelnios priežiūros. Viena klientė iš Panevėžio siuntė porcelianą – supakavo į laikraščius. Laikraščius. Nunešiau, dėja, dėžė atsidarė kelyje, gerai, kad tai buvo tik dėklas, ne vazos.

Kaip supakuoti kompiuterį, kad jis išgyventų kelionę iki Manchesterio?

Originalioje dėžėje – idealu. Jei neturite, dviguba dėžė, burbulinė plėvelė, pertvaros, kad niekas necirtinėtų. Nei vieno laisvo tarpelio. Kietajame diske (jei senesnis) reikia fiksuoti galvutes, jei žinote, kaip. Jei ne – tiesiog nepalikite vietos kinetinei energijai. Aš asmeniškai dar aprašau siuntą žymekliu „NEŠIOJAMAS KOMPIUTERIS – ATSAKINGAI“. Ar padeda? Nežinau. Bet bent jau ramiau. Karta DHL vaikinas pats man paskambino paklausti, kas viduje.

Ar galiu siųsti maisto produktus express maršrutu į Angliją?

Trumpai – geriau ne. Ypač pieno, mėsos, šviežio maisto. Muitinė gali konfiskuoti. Jei tai sausas maistas, konservai, kava, o pakuotė hermetiška – galima, bet reikia deklaruoti. Aš nepatariu rizikuoti su maistu, nes Anglijos muitinė dabar griežtesnė dėl veterinarinių reikalavimų. Nebent siunčiate šokoladą... jis dažnai praslysta. Nors neseniai girdėjau, kad kažkam išėmė net sūrio siuntinį. Taip kad nežinau, gal ir šokoladas po tiek metų jau nebe tas.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga iš tikrųjų?

Teoriškai – paima iš jūsų namų, atveža į kito namus. Praktiškai durys kartais būna ketvirtame aukšte be lifto, o kurjeris neprivalo nešti virš 30 kg be lifto. „Durų iki durų“ kartais reiškia „iki namo durų“, o ne „iki buto“. Aiškinuosi visada su klientu: ar tikitės, kad nešim į viršų? Nes tada reikia užsakyti atskirai arba derėtis vietoje. Teko matyti konfliktą Londone, kur klientas reikalavo nešti pianiną į antrą aukštą. Tai buvo... įdomu.

Kas vyksta užkulisiuose

Kaip iš tikrųjų atrodo maršrutas nuo Vilniaus iki Londono per vieną dieną?

Rytas: 7–9 val. surinkimas Vilniuje, o 11 val. – jau Lietuvos muitinėje arba terminale. Po pietų krovinys jau oro uoste: dažnai Riga, rečiau Vilnius tiesiogiai. Vakare – skrydis, naktį – muitinė Londone (Heathrow arba Stansted). Kitą rytą – rūšiavimas ir į furgoną. Jei viskas idealu – pietūs arba vakaras pas gavėją. Bet idealu būna gal kas penktą kartą. Dažniausiai koks nors etapas užtrunka valanda-kita, o tada jau nebe per vieną, o per dvi dienas.

Ar visos siuntos, skrendančios lėktuvu, tikrai patenka į tą patį lėktuvą?

Ne. Yra vadinamos „bulk“ siuntos – jūsų dėžė sulipa į konteinerį su kitomis. Skirtingi oro vežėjai turi skirtingus maršrutus. Viena siunta skrenda per Amsterdamą, kita – tiesiai. Kartais, ypač jei perkrauta, jūsų krovinys „nuleidžiamas“ iš skrydžio ir paliekamas kitai dienai. Aš tiksliai nepamenu, kaip tai vadinasi angliškai – „offloaded“? Tai ne tas, kaip autobuse nebevietos. Tai reiškia, kad rytoj bus kitas lėktuvas. Ir tada viskas vėluoja per vieną dieną.

Ar dėl Brexit dabar reikia ilgiau tikrinti kiekvieną siuntą?

Taip. Ne kiekvieną atidarinėja, bet duomenis tikrina kruopščiau. Anksčiau EK tarpe gaudavote praslysti su apytikslia verte. Dabar – jei kils įtarimas, atidarys. O jei atidarys ir randa 12 porų naujų batų, kurias pavadinote „naudotomis“ – bus bauda, siunta areštuojama. Aš sakau žmonėms: nebandykite protingesni už sistemą. Muitininkai Anglijoje turi patirties. Ir kompiuterius. Ir kantrybės su jumis žaisti nebūtinai.

Renkantis kompaniją

Kaip atskirti, ar pervežėjas tikrai gali pristatyti per 1-2 dienas?

Paklauskite: „Koks tikslus maršrutas? Koks oro uostas? Kokia oro linija?“ Jei atsako miglotai – „hhmm, per Europą“ – tai gali būti rinktinis krovinys. Tikri express vežėjai žino lėktuvo numerį beveik. Ir visada turi planą B. Dar vienas ženklas – ar prašo tikslios pakuojamosios sąrašo iš anksto. Jei sako „vėliai sutvarkysim“ – bėkit. Nes vėliai tvarkyti muitinėje brangu. Patikėkit, mačiau tokių sąskaitų – verkti norisi.

Ar verta pasitikėti, kai įmonė žada viską ir dar daugiau už mažą kainą?

Ne. Tai pagrindinė taisyklė. Jei žada per pusdienį į Škotiją už 50 eurų – kažkas ne taip. Arba dviratį atves po mėnesio, arba prisidės mokesčiai. Blaškymas. Šioje srityje yra daug... kaip pasakyti... optimistų. Aš dirbu 24 metus ir žinau, kad greitai, pigiai ir be rūpesčių – mitas. Renkuosi du iš trijų. Mano patarimas: jei kaina juokinga, klauskite, ką neigiamo sako Google apie juos. Rimtai.

Ką patartum žmogui, kuris siunčia pirmą kartą?

Nesiųsti vertingiausių daiktų pirmuoju bandymu. Ne, rimtai. Išsiųskite paprastesnę siuntą, pažiūrėkite, kaip veikia komunikacija, kaip greitai atsako į laiškus. Jei viskas gerai – tada siunčiate senelės porcelianą. Ir visada, visada fotografuokite turinį. Padarykite vaizdo įrašą, kaip pakuojate. Aš žinau, skamba paranojiškai, bet anksčiau draugai iš manęs juokdavosi. Paskui vienas pats taip padarė, kai jam dingo fotografijos įranga. Dabar jis juokiasi iš savęs.

Situacijos, kurių neįmanoma nuspėti

Ar oras tikrai gali uždelsti siuntą net ir skubiuoju režimu?

Taip. Rūkas Londone – Heathrow sustoja. Sniegas Rygoje – keltas neplaukia. Audra virš Šiaurės jūros – lėktuvas nusileidžia kitur. Technika yra technika, o gamta gamta. Kartais klientai užsipyksta: „jūs gi sakėte per dvi dienas!“ Suprantu pyktį, bet aš oro nesuvaldau. Geriausia, ką galiu – stebėti prognozes ir perspėti. Karta turėjau siuntą, kurią teko laikyti Vilniuje dieną dėl uragano, atrodo absurdiškai, bet taip buvo saugiau.

Kas jei siunta yra per didelė, o aš jau sumokėjau už express?

Nelaimė. Matote, express skaičiuoja ne tik pagal svorį, bet ir pagal matmenis – vadinamąją kubinę masę. Jūsų dėžė gali sverti 10 kg, bet jei ji 100x50x50 cm, sistema mato ją kaip 50 kg. Tada skambina ir sako: „reikia primokėti.“ Arba atsisako vežti. Aš visada klausiu klientų matmenų prieš kainą. Kartais žmonės pribijo to nežinoti. Kas keisčiausia – net ir patyrę siuntėjai kartais užmiršta šitą dalyką. Patikėkit, ne pirmas kartas.

Kodėl kartais siunta Anglijoje atsiduria visai kitame mieste?

Kodėl pašto laiškas kartais atsiduria kaimyne? Žmogiškas faktorius. Klaidingas indeksas, panašios gatvės pavadinimas. Londone yra penkios skirtingos „Church Road“. Arba kurjerių centrai skirsto pagal rajonus, o ne pagal logiką. Kartais siunta, skirta Birmingham, atsiduria Liverpulyje dėl etiketės spausdinimo klaidos. Paskui ją ten perduoda. Tai užtrunka dieną. Aš patikrinu etiketes dukart, bet kartais ir mano akys įpranta. Todėl gavėjo telefonas yra svarbesnis nei adresas.

Paskutinis patarimas prieš renkantis

Koks vienas klausimas, kurį privalau užduoti vežėjui prieš mokėdamas?

„Kas bus, jei nepristatys per 2 dienas?“ Jeigu atsako: „na, stengsimės“ – tai ne vežėjas, o svajotojas. Turi būti aiškus planas: kur siunta bus jau rytoj 12 val., kas atsakingas, su kuo skambinti. Ir kas kompensuoja. Ne pinigus turiu omeny – o žinojimą. Po tiek metų versle galiu pasakyti: geriausias vežėjas yra ne tas, kuris pigiausias, o tas, kuris atsako į telefoną sekmadienį vakare, kai jūs jau panikuojate. Nes taip jau būna.

Siuntų gabenimas į Angliją per 1-2 dienas yra įmanomas, bet reikalauja dalykiškumo ir teisingų lūkesčių. Nepasitikėkite stebuklais rinkodaroje. Pasitikėkite aiškiais žmonėmis, kurie nebijo pasakyti „nežinau“ ar „neužteks laiko“. Aš per savo karjerą mačiau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug prieš siųsdami. Ir kuriuos aš vis dar matau po daugelio metų. Nes jų siuntos atėjo. Saugiai. Ir beveik visada laiku.