Siuntinių logistika į Angliją: kaip veikia durų iki durų paslauga greičiau nei manote?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt ketvirti metai. Žinote, ką pastebėjau? Kad žmonės, siunčiantys siuntas į Angliją, dažnai galvoja jog durų iki durų paslauga yra kaip taksi – atvažiuoja, pasiima, nuveža. Realybė kitokia, nors galutinis rezultatas geras. Jeigu norite išsiųsti siuntinį greitai, reikia žinoti dalykų apie pakrovimą, muitinę ir siurprizus kelyje. Papasakosiu, kaip viskas vyksta kai logistika į Angliją reikalinga greitai, nuo jūsų laiptinės iki Londono arba kur ten reikia. Be to, mane stebina mitai apie siuntų logistiką į Jungtinę Karalystę po Brexit. Kai kurie klientai mano, kad viskas kaip anksčiau – deja, nebe.

Pirmi žingsniai – kai tik paskambinate

Kiek iš viso kainuoja nuvaryti siuntą nuo durų iki durų į Londoną, jei gyvenu Vilniuje?

Na, kaina... žiūrėkit, jei kalbam apie standartinę dėžę apie dvidešimt kilogramų, durų iki durų paslauga į Londoną šiuo metu kainuoja kur nuo 85 iki 140 eurų. Kodėl tokia skylė? Nes priklauso nuo to, ar užpildote visą mikroautobuso vietą, ar ten kažkas dar pinasi šalia. Buvo atvejis, kai klientė vežė dukrai vestuvinę suknelę – pakavimas papildomai kainavo, nes reikėjo specialios dėžės. O jeigu gyvenate ne centre, o užmiestyje, gali tekti primokėti degalų. (Čia manau taip, nors kai kurios įmonės deda tą į bendrą sumą.) Kainą visada reikia derinti individualiai, nepatikėkit kainorščiais internete.

Ar tikrai jūs patys atvažiuojate pasiimti, arba man reikia kažkur vežti į terminalą?

Durų iki durų paslauga reiškia būtent tai – atvažiuojam pas jus. Terminuale palikti nieko nereikia, kitas reikalas jei gyvenate septintame aukšte be lifto... tada vairuotojas gali paprašyti nunešti į gatvę. Bet taip, pasiėmimas įskaičiuotas. Buvo toks atvejis Kaune, kai vyras gyveno Žaliakalnyje, gatvelė taip siaura, kad mūsų puspriekabė nepasisuko. Teko dėžes nešti metrą šimtą. Nepatogus reikalas, bet mes nepykstam, tiesiog perspėkit iš anksto apie parkingo situaciją. Terminalai skirti tiems, kurie nori sutaupyti dešimt eurų ir patys turi laiko važinėti. Jūsų atveju – pasiimsim patys.

Pakavimas ir popieriai – čia visada bėda

Ar man paciupti dėžę su senais laikraščiais, ar jūs turite savo pakavimo medžiagų?

Laikraščiai... na, galite, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau. Jie ne kaip apsauga, o kaip netvarka. Mes turime kartonines dėžes, burbulinę plėvelę, kamšalą, bet už tai papildomai. Jei patys pakuojate – paimkite dvipuses dėžes, ne iš parduotuvių. Kartą klientas supakavo daiktus į bananų dėžes nuo Maximos – muitinėje atidarė, nes įtariau, kad ten kažkas ne taip. Atrodė kaip kontrabanda. Durų iki durų nereiškia, kad mes pakuosim nemokamai. Aišku, jei perkraustymas didelis – kita kalba. O šiaip, nusipirkite priemonių arba sumokėkite mums. Pigiau bus patiems, jei turite laiko.

Brolis sako, kad dabar į Angliją reikia muitinės dokumentų net ir mažai siuntai – ar tiesa?

Brolis, matyt, kalba apie Brexit. Po jo taip, bet ne visada. Jei siunčiate asmeninius daiktus, pildoma C3 forma – tai toks sąrašas kas viduje. Jeigu komercinė siunta – ten jau invioisai, sutartys. Bet jei tiesiog dėžė su megztiniais sūnui Anglijoje – forma paprasta. Aš dažnai jas pildau kartu su klientu telefonu, dictuoju. Būna, kad žmonės nenurodo tikslių dalykų, rašo "asmeniniai daiktai" – muitinė to neskaito. Reikia detalumo. Štai kodėl kartais siuntos stringa pasienyje net jei paslauga greita. Jie ne taip tikrina kaip oro uoste, bet tikrina. Ir taip, popieriai reikalingi. Nebandykit "prasmukti" be jų.

Kaip supakuoti keramiką, kad neįskiltų? Prieš trejus metus draugė vežė lėkštes ir gavo trupinius.

O, tai klasika. Keramika – didžiausias priešas krovinių pervežime. Pirma, niekada nedėkite vienos lėkštės į kitą – atrodo logiška? Ne, trinasi ir sprogsta. Kiekviena suvyniokite į burbulinę plėvelę, tada į kartoną, tada tarpus užpilkite putomis. Draugė, matyt, panaudojo tik laikraščius. Aš mačiau dėžę, kuri atrodė kaip flakono viduje po mūšio. Vienas iš mūsų klientų vežė senovines vazas – draudėme, žymėjome "stiklas", ir vis tiek viena įskilo. Kartais taip būna. Geriausia siųsti keramiką per specializuotas paslaugas, o ne per bendrą durų iki durų, bet jei labai reikia – pakavimas turi būti kaip bunkeris.

Ką slepia greitis – ar tikrai per tris dienas?

Jūs rašote "greitai" – bet kas konkrečiai reiškia greitai? Penkios dienos ar dvi savaitės?

Greitai... na, atvirai pasakysiu, kai kurios įmonės rašo 3–5 dienos, bet turi omeny nuo terminalo iki terminalo. Durų iki durų paslauga į Angliją realiai trunka 4–8 darbo dienas, priklausomai nuo to, kada pasiima. Jei pasiėmimas pirmadienį – dažnai kitą antradienį jau pas recipientą. Buvo savaitė, kai keltas Doveris–Kale buvo atšauktas dėl audros – tada savaitė laukimo. Normalu, kad skelbiate "greitai", bet reikia suprasti, kad tarp Lietuvos ir Anglijos yra jūra, vairuotojai privalo miegoti, o muitinės ne visada dirba naktį. 48 valandos būna tik oro siuntoms, ne krovininiams mikroautobusams. Neapsigaukite.

Ar bus didelis skirtumas, jei siunčiu į Mančesterį, o ne į Londoną? Juk tai Anglija abiem atvejais.

Taip, skirtumas yra. Į Londoną ir jo apylinkes važiuoja mikroautobusai kas antrą dieną. Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis – dažnai reikia laukti, kol susidarys krovinys. Jei turite pilną krovinį – nėra jokio skirtumo, važiuojam tiesiai. O jei dalinis – tada jūsų dėžė gali 1–3 dienas palaukti mūsų sandėlyje Londone, kol surenkam grupę į šiaurę. Tai toks logistikos realumas. Vienas klientas iš Bristolės pyko, kad ilgiau laukė – bet aš pasakiau, kad tai ne metro autobusas kas valandą. Kainos skirtumas irgi yra maždaug dvidešimt–šešiasdešimt eurų priklausomai nuo atstumo. Atstumas Anglijoje didelis, nors žemėlapyje neatrodo.

Mano sūnus gyvena Birmingame kažkokiame kvartale, kur autobusai vos pravažiuoja – kaip ten pristatysite?

Bus sunku. Sunkvežimiai dar sunkiau. Jei gatvė siaura, kampai tragiški, vairuotojas gali pasiūlyti sutikti prie didesnio prekybos centro arba bažnyčios parkinge. Pas mus buvo toks atvejis su siuntiniu Anglijoje, gavėjas gyveno tokiame namelyje, kur reikėjo pravažiuoti per tiltelį – mūsų mašinos svoris jo neatlaikė. Teko nešti pėsčiomis trisdešimt metrų. Jei žinote, kad kvartalas problemiškas, pasakykite mums iš karto. Mes nesame kaip paštas – neturim mažų mašinų kiekvienam mieste. Kartais samdomis vietinį kurjerį Londono perdavimui, bet tai brangu. Durų iki durų paslauga turi ribas, kurias nustato fizika.

Kas nutinka, kai kas nors stringa

Ar gali pasitaikyti, kad siunta savaitę stovi muitinėje? Ir ką tada daryti?

Gali. Ir būna. Ypač jei dokumentuose klaida, arba įtaria vertę. Prieš metus vienam klientui muitinėje Kale sulaikė siuntą pervežimui, nes jis buvo įrašęs "2 naudoti kompiuteriai", o vertė 50 eurų. Muitininkai pagalvojo, kad per mažai. Savaitę aiškinosi. Ką daryti? Skambinti mums, kai kuriu atveju pateikti čekius arba paaiškinimą. Jei siunta asmeninių daiktų – daugiau nieko nereikia, tiesiog laukti. Kartais jie patys paskambina angliškai ir reikia versti. Sudėtinga? Taip. Greitai pristatyti norisi visiems, bet muitinės ne mūsų draugai. Kai kurie brokeriai greitina procesą, bet ir tai kainuoja papildomai. Nesitikėkit stebuklų.

Vieną kartą įmonė prarado mano dėžę su žvejybos reikmenimis. Kaip apsisaugoti nuo tokių situacijų?

Praradimas... žinot, aš jau nebekenčiu kai taip nutinka. Žvejybos reikmenys – dar ne pats blogiausias dalykas, bet jei ten buvo brangios ritės? Vienintelė apsauga – draudimas ir patikima įmonė, kuri turi licenciją. Mes kiekvieną siuntą nuotraukojame prieš kelionę, duodame numerį. Berašydamas atsimenu, kad vienas klientas vežė surinktą dviratį – numeris buvo prisuktas prie rėmo, bet etiketė nukrito. Radome tik dėka nuotraukos. Dirbant durų iki durų paslauga nereiškia, kad paketas negali pasimesti tarp sandėlių. Rašyti reikia savo kontaktus ant dėžės viduje ir lauke. Kuo daugiau ženklų – tuo geriau. Ir taip, draudimas. Brangu, bet jei dėžė verta daugiau nei du šimtai – verta.

Kas atsako, jei pervežėjas pataiso duris per ankštą gatvelę Braitone?

Čia jau bėda. Techniškai vairuotojas atsako, o jei jis mūsų etatinis – tada mes. Bet dėl to reikia draustis atsakomybę. Aš nežinau 100% kaip ten su privačių kvartalų taisyklėmis Anglijoje, kai užsienio mašina pažeidžia gyvatvorę – kartais vietiniai kaimynai apskundžia. Durų iki durų paslauga nors ir patogu, turi fizinių limitų. Buvo kartais, aktą surašome ir ateina draudimas į pagalbą. Ką patariu? Jei matote, kad gatvelė nepravažiuojama, geriau nurodykite atsiimti prie artimiausios normalios gatvės. Taip saugiau visiems. Kai kurie vežėjai iš viso atsisako įvažiuoti į senamiesčius ir... žinot, aš jų nesmerkiu. Nei jie, nei jūs nenorite problemų. Išvengiame nelaimės – visi laimingi.

Pinigai, draudimas ir prisidirbę vežėjai

Ar durų iki durų paslauga visada brangesnė, nei terminalas į terminalą? Skirtumas didelis?

Skirtumas yra, ir jis – realus. Terminalas terminalan – jūs atvežate, jie pasiima. Be pristatymo ir be paėmimo. Ekonoma. O durų iki durų paslauga į Angliją greitai brangsta maždaug trisdešimt–šešiasdešimt procentų. Kodėl? Nes vairuotojas praleidžia pusdienį važiuodamas pas jus, paskui paskirstymo laikas. Kainos skirtumas gali būti nuo keturiasdešimties iki šimto eurų, priklausomai nuo miestų. Asmeniškai aš daugiau dirbu su durų iki durų, nes žmonės yra užsiėmę. Jie nenori tempti dėžių į kokį nors terminalą Kaune arba Londone. Laikas – irgi pinigai, nors internete daugelis galvoja kitaip.

Ar verta drausti siuntą, jei ten tik drabužiai ir knygos? O gal tai pinigų metimas?

Drabužiai ir knygos... na, jei tai tikrai tik drabužiai, siūlyčiau nedrausti. Draudimas kaip taisyklė kainuoja procentą nuo vertės, bet minimalus mokestis apie penkiolika eurų. Už tiek galima nusipirkti puodelį kavos daugelyje kavinių, bet čia ne apie kavą. Jei siunčiate elektroniką, įrankius, dviračius – tada tikrai drausti. Vienas vyras siuntė senelio rašomąją mašinėlę – be draudimo, nes "ką jai nutiks". Nutiko. Drėgmė kelyje, korozija. Tokie dalykai. Durų iki durų pervežimui draudimas neatsiejama dalis, bet rekomenduojama tik brangiems daiktams. Jei megztiniai – rūpinkitės geru pakavimu, to užteks. Knygos be dėžių maišelyje – pavojingiau nei be draudimo, sakyčiau.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per 48 valandas, bet po to nekelia telefono?

Oho, čia aš galiu papasakoti. Tos įmonės – daugelis jų brokeriai, ne vežėjai. Jie parduoda tai, ko neturi. Pasiima užsakymą, o paskui ieško, kas nusiveš. Jei neranda per 48 valandas – dingsta. Aš tokių matęs dešimtis. Dar blogiau kai žada 48 valandas durų iki durų paslauga mikroautobusu – fiziškai neįmanoma miegojimo ir kėlimo metu. Mano patarimas: jei kaina per maža ir pažadas per geras – bėkit. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją, ar turi savo parką. Yra tokių, kurie dirba iš virtuvės su vienu telefonu. Po Brexit jų atsirado ypač daug. Klientai skambina man po to, kai ta įmonė nebeatrašo. Liūdna. Tikrinkite adresą, bent jau per Google Žemėlapius.

Praktiniai dalykai apie turinį

Galiu siųsti maisto produktų į Angliją? Pvz., šakotį ar sūrio?

Maistas... hmmm. Šakotis techniškai turėtų praeiti kaip asmeninė siunta, bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – griežtai draudžiami po Brexit. Sūris... jei kietas, fermentuotas, pakuotas, gal. Bet aš ne toks muitininkas, kad garantuočiau. Buvo klientė, siuntė ragaišį į Londoną – muitinė praleido, nes tai kepykla ir ne šviežia mėsa. Kitas siuntė šaltibarščius dėžėje su ledukais – atėmė pasienyje, nes skystis ir maistas. Žinokit, geriau nesiųsti. Anglijoje yra lietuvių parduotuvių, ten nusipirks. Durų iki durų paslauga skirta daiktams, ne žemės ūkio produktams. Jei labai reikia – rinkitės sausus, nekvepiancius, vakuume. Šakotis dar kitaip, bet sūrį palikčiau čia. Atvirai.

Ar leidžiama dėti vaistus į siuntą? Nelabai suprantu taisyklių.

Vaistai – jautru. Receptiniai vaistai be recepto – problemos. Ne receptiniai, pakuoti, asmeniniam naudojimui – galima, bet su apribojimais. Kiek tai kiek, dešimt dėžučių ar vieną? Buvo situacija, kai moteris siuntė tėvui į Angliją vaistus nuo spaudimo – penkios dėžutės. Muitininkai sustabdė, nes tas kiekis jau primena komercinį požiūri. Reikia gydytojo pažymos anglų kalba, nors ne visada prašo. Aš patarčiau geriau vežtis lėktuvu rankiniame, jei skrenda kas nors, o ne siųsti durų iki durų. Ten anglai turi savo vaistines, NHS, receptus. Siųsti vaistus – tai atsakomybė. Ir jei jie prarandami? Ne taip paprasta. Jau geriau išrašytą receptą nusiųskite paštu, o vaistus nusipirks ten.

Kaip su baterijomis – ten turiu akumuliatorių žuvų ieškikliui?

Ne, stop. Ličio baterijos, akumuliatoriai – pavojingi kroviniai. Paprastai durų iki durų paslaugos į Angliją nepriima tokių be specialaus žymėjimo. Jei tai mažas ličio figūrėlis telefono baterijoje – kitaip, bet atskiras vientisas akumuliatorius kelionei? Brangus. Reikia ADR ženklinimo, o mikroautobusai retai turi leidimą pavojingiems kroviniams. Vienas klientas slėpė akumuliatorių fotoaparatui – muitinėje mūsų vairuotojui prikišo, kad neuždeklaravo. Bauda buvo ne juokai. Žuvų ieškikliui akumuliatorių? Pirkite ten, internetu. Variklis? Tada jau reikia specialaus transporto. Negadinkit sau gyvenimo. Suprantu, kad Anglijoje brangiau, bet ne taip brangu kaip bauda ar sulaikymas.

Stebėjimas ir komunikacija

Ar galiu sekti, kur mano siunta važiuoja per Prancūziją? Ar tik žinosiu, kai jau pas sūnų?

Sekimas priklauso nuo to, ar turite numerį ir ar sistema gyvai atnaujinama. Mes duodame numerį, bet jis veikia ne kaip DHL – daugiau kaip "surinkta", "išvykusi", "Anglijoje", "pristatyta". Realaus GPS sekimo jūs nematysite. Kartais man skambina klientai pykstamieji, kodėl nemačiau kelionės per Alėją... ar ten Prancūziją. Realybė – vairuotojas važiuoja, jis nestoja kas valandą atnaujinti. Jei norite žinoti kasdien – siųskite per didžiąsias kurjerių tarnybas, kurių durų iki durų kaina bus dviguba ar triguba. Mūsų privalumas – ryšys telefonu. Paskambinate, aš paskambinu vairuotojui, jis pasako "esu netoli Paryžiaus" arba "stoviu eilėj uoste". Toks žmogiškas sekimas.

Kam rašyti, jei vairuotojas paskambina ir sako, kad nepavyks pristatyti laiku?

Skambinkite mums, o ne savo sūnui pirmiausiai. Mes žinome alternatyvius maršrutus, galim perkelti pristatymą kitai dienai ar nurodyti saugų palikimo vietą. Vieną kartą vairuotojas užstrigo Eitkene (ar ten Eitkine? – neatsimenu tiksliai to miestelio) dėl avarijos. Pranešė mums, mes paskambinome gavėjui. Sūnus galėjo eiti pas draugą, o mes nukreipėme kitą mašiną. Jei skambinate tiesiai vairuotojui ir liesite nervus – jis gali iš viso atšaukti atvykimą. Būna tokių charakteringų. Durų iki durų paslauga reikalauja trišalio bendradarbiavimo: jūs, mes, vairuotojas. Ir gavėjas. Kartais va taip... Vairuotojai pavargę po kelių dienų vairavimo, tad mandagumas padeda labiau nei šaukimas.

Kodėl kartais gaunu pranešimą anglų kalba, nors užsisakiau lietuviškai?

Taip... tai sistema. Kai siunta pasiekia Angliją, ją perima vietiniai sandėliai arba partnerių terminalai, jų automatika siunčia SMS angliškai. Aš pats pasižiūriu erzinamai į tokį laišką, bet ką padarysi. Buvo siūlymas išversti pranešimus, bet ten programuotojai iš Indijos, jie lietuviškai nesidomi. Jūs gaunate angliškai "your parcel is on the way" ir pan. Durų iki durų paslauga lietuviškai prasideda, bet Anglijoje baigiasi angliškai. Aš pats kartais neišverčiu automatinio laiško, nes skubu. Jei kas neaišku – perverskite naršyklėje arba paskambinkit man. Aš jums pasakysiu paprastai. Anglai nelabai galvoja, kad pasaulis kalba ne tik angliškai. Turėtų but kitaip, bet taip jau yra.

Vietinės Anglijos smulkmenos

Ar Anglijoje pristatinėja lietuviškai kalbantis kurjeris, ar vis tiek reikia angliškai aiškintis?

Lietuviškai? Yra pasitaikę, bet neplanuokit. Mūsų vairuotojai dažnai lietuviai, bet Anglijoje perduodame vietiniams partneriams arba samdome agentūrą. Jie anglai, pakistaniečiai, kartais lenkai.