Rūbai knygos artimiesiems į Angliją mikroautobusu greitai

Įvadas

Jei tau reikia greitai ir patikimai nugabenti drabužius bei knygas artimiesiems į Angliją, mikroautobusas – tikriausiai geriausias variantas. Aš šioje srityje dirbu jau penkiolika metų ir mačiau viską – ir gerus pervežimus, ir visiškas katastrofas. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoj žinutėj) paaiškinsiu, kaip viskas veikia, kiek kainuoja, ir ko geriau nedaryti. Nes kartais žmonės patys sau susikuria problemų ten, kur jų išvis nereikėtų. Pradėsim?

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko užtrunka pervežimas į Angliją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, priklauso nuo to, kur Lietuvoje krauti ir kur Anglijoje išleisti. Jei paimam Vilniuje ir vežam į Londoną – bus greičiau. Jei reikia iš Kauno ar Klaipėdos surinkti, o Anglijos pusėj išvežioti į kelis miestus – tada jau kitoks reikalas. Kartais būna taip, kad žmogus mano, jog viskas bus per vieną dieną, o paskui pyksta, kad mikroautobusas strigo. Iš tikro – blogiausiu atveju gali būti ir savaitė, jei labai prastas maršrutas. Bet tai retas atvejis.

Ar galima vežti tik drabužius ir knygas, ar reikia pilnos mikroautobuso krovos?

Gali vežti ir dalinę krovą. Tiesiog susimoki už vietą, kurią užimi. Daugelis mano, kad reikia pripildyti visą mikroautobusą, bet taip nėra. Dalinis krovinys – visiškai normali praktika. Tiesą sakant, kartais net geriau, nes mažiau žmonių kišasi į tavo daiktus. Vienas klientas visada pervežinėja tik savo asmeninius drabužius ir sako, kad jam taip ramiau nei su pilnu autobusu, kur visi žino, ką veži. Aš jo nesuprantu, bet klientui taip patogu.

Kaip suprantu, ar įmonė patikima?

Patikrink, ar turi aiškią buveinę, ar atsiliepia į skambučius (ne tik žinutes), ar gali duoti realią sutartį. Internete pilna paslaugų, kurios tikrai neegzistuoja – tiesiog gražiai nupiešta svetainė. Vienas mano pažįstamas susigundė super-žema kaina ir liko be visų daiktų. Pasirodo, tie „vežėjai" buvo apgaulė. Taigi – jei kas nors siūlo kainą, kuri per gera, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra.

Kiek kainuoja nugabenti drabužius ir knygas į Angliją?

Čia labai priklauso. Paprastai nuo 300 iki 600 eurų už dalinę krovą, jei tai mikroautobusas. Pilnas mikroautobusas gali kainuoti ir 1000, ir daugiau, priklausomai nuo atstumo. Knygos sveria nedaug, bet užima vietos. Drabužiai – atvirkščiai. Sakyčiau, vidutiniškai žmogus moka apie 400-500 eurų, jei veža asmeninius daiktų per savaitę. Bet čia tik orientyras, tiksliai pasakys tik konkrečiai užklausai.

Ar reikia ką nors ypatinga ruošti drabužiams ir knygoms prieš vežimą?

Supakuok tvarkingai. Dėžės – geras variantas, bet gali būti ir dideli maišai, jei taip patogiau. Svarbiausia, kad niekas nebyra. Knygas geriau įdėti į atskiras dėžes, nes jos sunkesnės nei atrodo. Vienas klientas sudėjo visas knygas į vieną dėžę ir paskui sunkiai ją pakėlė. Aš jam padėjau, bet pasakiau – kitą kartą paskirstyk. Dar būtų gerai užrašyti ant dėžių, kas viduje, bet tai jau mano asmeninė nuomonė, ne privaloma.

Ar galima vežti brangius drabužius ar retas knygas?

Gali, bet tada reikėtų papildomo draudimo. Čia aš neesu 100% tikras, kaip su tais draudimais, nes tai jau kito specialisto sritis. Bet jei veži kažką tikrai brangaus, geriau pasitark su įmone, kokią vertę deklaruoji. Kartais žmonės pervertina savo daiktus, kartais – neįvertina. Abiem atvejais problemos.

Kas nutinka, jei daiktai pametami ar sugadinami?

Jei įmonė normali, bus kompensacija, bet ji dažniausiai simbolinė. Dėl to geriau patiems pasirūpinti vertingais daiktais. Aš visada sakau klientams – jei turi ką nors, kas tau tikrai brangu, vežk pats, jei gali. Nėra jokios garantijos, kad viskas bus gerai, nors dažniausiai būna. Per tuos metus matyta ir pamestų dėžių, ir visko. Bet labai retai.

Kiek kilogramų ar dėžių galima vežti?

Mikroautobuso talpa – apie 800-1200 kg, bet tai priklauso nuo konkretaus automobilio. Dėžių skaičius neribojamas, jei telpa. Vienas žmogus vežė visą savo spiną – trisdešimt dėžių su knygom. Kitas tik kelis maišus su drabužiais. Abi variantai normalūs. Tiesiog žinok, kad už didesnį svorį ar tūrį mokėsi daugiau.

Ar galima vežti kartu kitus daiktus, ne tik drabužius ir knygas?

Taip, bet su tam tikromis išimtimis. Maisto produktus vežti galima, bet ne visus – pvz., mėsą ar pieną vežti į Angliją reikia atsargiai, nes yra tam tikrų taisyklių. Elektronika – taip, bet geriau turėti čekius, jei kas nors paklaustų. Dažniausiai žmonės taupydami veža viską kartu, bet aš pats asmeniškai sukneles atskirai nuo virtuvės reikmenų laikyčiau, nes taip tvarkingiau.

Kaip vyksta pats pervežimas žingsnis po žingsnio?

Pirmiausia susiskambini su įmone, pasakai, ką veži, iš kur ir kur. Jie pasako kainą ir numatomą laiką. Tada susitinki (arba jie atvažiuoja pas tave), krauni daiktus, pasirašai dokumentus, moki (arba moki dalį iš anklo). Jie važiuoja, o tu lauki. Paskui jie praneša, kada atvyks į Angliją, ir ten tavo artimieji priima daiktus. Viskas paprasta, bet kartais žmonės patys susikomplikuoja, pvz., keisdami adresus paskutinę minutę.

Ar galiu vežti drabužius artimiesiems, jei jie gyvena Anglijoje nuolat?

Taip, žinoma. Dažniausiai taip ir būna – žmonės Lietuvoje siunčia drabužius artimiesiems, kurie jau persikėlė. Kartais net gi nauji drabužiai iš parduotuvės, kartais naudoti. Abi variantai OK. Vienas dalykas – jei siunti naujus drabužius, gali reikėti čekio, jei vertė didesnė. Bet tai retai tikrina.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Tuomet mokėsi brangiau, bet bus greičiau. Greitas pervežimas – tai dažniausiai užsakymas, kai mikroautobusas važiuoja tik su tavo daiktais, o ne laukdamas pilnos krovos. Tai kainuoja, bet jei tikrai reikia, tada verta. Aš turėjau klientą, kuriam reikėjo per vieną dieną nugabenti mirusiojo drabužius artimiesiems į Angliją. Mes suspėjom, bet kaina buvo didesnė. Čia jau emocinis dalykas, čia kaina ne svarbiausia.

Ar galima susitvarkyti viską internetu, ar reikia asmeniškai susitikti?

Daugelis įmonių dirba tik internetu – užsakai, susimoki per pavedimą, ir viskas. Bet aš visada sakau – jei įmanoma, geriau paskambinti. Taip jauti, ar žmogus patikimas, ar ne. Vienas pokalbis daug ką parodo. Per žinutes viskas skamba gerai, bet balsas – jau kita kalba.

Kokie dokumentai reikalingi?

Paprastai tik tavo asmens tapatybė ir sąrašas vežamų daiktų. Jei veži kažką vertingo, gali prireikti čekio ar vertinimo. Bet drabužiams ir knygoms paprastai nieko ypatingo nereikia. Tiesiog pasiėmęs pasą ar ID, ir viskas. Kartais įmonės prašo užpildytiforminę deklaraciją, bet tai jau priklauso nuo jų vidaus tvarkos.

Ar galima vežti knygas angliškai ir lietuviškai?

Taip, kalba nesvarbi. Knygos – tai knygos, jas vežti galima. Vienas dalykas – jei veži labai daug knygų, gali būti įtarimų dėl prekybos, bet tai retai taikoma asmeniniam pervežimui. Aš pats vežiau žmogui keliasdešimt knygų, niekas neklausinėjo. Bet jei veži šimtą dėžių su tomais, gali būti kita kalba.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su įmone. Dažniausiai vėlavimas dėl eismo, oro ar kitų aplinkybių. Jei vėluoja labai daug, gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties. Vienas mano klientas pyko, kad vėlavo tris dienas, bet pasirodo, buvo eismo chaosas Europoje dėl streiko. Čia jau Force majeure, čia nieko nepadarysi. Būk kantrus, bet ir informacijos reikalauk.

Ar galima atsiimti daiktus kokioje sandėlio vietoje, o ne tiesiai namuose?

Taip, daugelis įmonių turi sandėlius arba surinkimo punktus. Paprastai pigiau, jei pats veži į punktą, nei jie važiuoja iki tavęs. Bet jei turi daug sunkių dėžių, gali būti problema. Vienas žmogus bandė pats parsinešti dvidešimt dėžių su knygom ir vos nesusilaužė nugaros. Aš jam sakiau – samdyk žmogų, bet jis norėjo sutaupyti. Kartais taupymas išeina brangiau.

Kaip sužinoti, ar mikroautobusas tikrai važiuoja, o ne tik žada?

Paprašyk realios informacijos – konkrečios datos, laiko, vairuotojo kontakto. Jei įmonė vengia duoti detales, kelia įtarimą. Aš visada siūlau paskambinti vairuotojui prieš pat vežimą – taip matai, ar jis žino, kad turi tave paimti. Kartais būna taip, kad įmonė pažada, o paskui paaiškėja, kad niekas nevažiuos. Patikrink, patikrink dar kartą.

Ką daryti su drabužiais, kurie netelpa į vieną dėžę?

Sankabink, susuk, kaip nori. Tik neužmiršk, kad reikės viską išpakuoti Anglijoje, tai geriau, jei tvarkingai. Vienas mano klientė visus drabužius sukišo į vieną didelį maišą ir paskui jos mama Anglijoje pusvalandį rinko, kas kam priklauso. Kitą kartą ji jau naudojo atskirus maišus. Kartais patirtis ateina per klaidas.

Ar galima vežti sukneles, kostiumus, kitus šventinius drabužius?

Žinoma, tik supakuok atsargiai, kad nesiglamžytų. Gali būti verta naudoti Specialius drabužių maišus, bet jei jų neturi, bent jau susuk arba sulankstyk tvarkingai. Vienas vyras vežė savo vestuvinį kostiumą – aš jam patariau ne į dėžę, o į atskirą maišą, kad nesusiglamžytų. Jis klausė, o aš sakau – pats žinosi, kaip geriau, bet aš taip daryčiau.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galima sumokėti gavus?

Įvairiai. Vienos įmonės reikalauja dalies sumos iš anksto, kitos – tik gavus. Aš pats asmeniškai linkęs mokėti dalį iš anklo, dalį gavus. Taip ir sau ramu, ir įmonei. Bet jei kas nors reikalauja visos sumos iš karto – čia jau rizikinga. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską ir nieko nebegavo.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutiko ir daiktai sugadinti?

Nufotografuok, dokumentuok, kreipkis į įmones. Gali būti sunku įrodyti, kas kaltas, ypač jei pats pakuojai. Bet jei tai akivaizdžiai transporto įmonės kaltė, turėtų kompensuoti. Vienas mano pažįstamas vežė brangų fotoaparatą, jis buvo sugadintas – gavė kompensaciją po ilgo aiškinimosi. Bet tai užtruko.

Ar galima vežti drabužius, kurie jau naudoti?

Taip, visiškai normalu. Daugelis žmonių būtent taip ir daro – siunčia naudotus drabužius artimiesiems, nes naujų pirkti brangu. Vienas dalykas – jei drabužiai labai seni ar susidėvėję, gali būti problemų su muitine (nors retai), bet paprastai niekas neklausinėja. Aš pats vežiau senelius žmogaus drabužius, niekas nė neužsiminė.

Kaip suprasti, ar kaina normali, ar per didelė?

Palygink kelias įmones. Jei vienos kaina labai skiriasi nuo kitų – kažkas negerai. Per žemas kaina – rizika, per didelė – tiesiog pinigų metimas. Vidutinė rinkos kaina – jau minėjau, apie 300-600 eurų už dalinę krovą. Bet gali būti brangiau, jei skubiai, jei sunkiai pasiekiamas adresas. Vienas mano klient gyveno tokioje vietoje, kur reikėjo dar papildomai mokėti už tako iki namo. Tai normalu, bet nemalonu.

Ką daryti, jei persigalvojau ir nebenoriu vežti?

Jei dar nepaimta – viskas OK, tiesiog pranešk. Jei jau pakrovė – gali būti sudėtingiau. Geriau nuspręsti iš anklo, nes vėliau gali prireikti mokėti už grąžinimą ar saugojimą. Buvo žmogus, kuris tris kartus atšaukė vežimą ir galiausiai visi supykę buvo. čia jau žmogiškas faktorius, čia visada sudėtinga.

Ar galima vežti kitus daiktus kartu su drabužiais ir knygomis?

Galima, bet ne visus. Pvz., baldus vežti mikroautobuse sunku, jie skirti mažesniems daiktams. Elektronika – OK, bet patikrink, ar gerai supakuota. Maistas – dalimis OK, dalimis ne. Aš visada sakau – jei nesigurini, klausk iš anklo, negūžk nieko slapta, nes paskui būna blogiau. Kartais geriau pasakyti atvirai ir išgirsti atsakymą negubandyti ir susipykti.

Ar galima susiorganizuoti vežimą savaisis, o ne per įmonę?

Techniškai – taip, jei turi savo mikroautobusą ar žinai žmogų, kuris gali pavežti. Bet tai jau kitas lygis sudėtingumo. Reikia pačiam žinoti maršrutą, dokumentus, degalus, visas išlaidas. Dažniausiai žmonėms paprasčiau mokėti įmonei ir nesijaudinti. Vienas mano draugas pats vežėsi daiktus į Angliją ir užtruko tris dienas ilgiau nei planavo, nes paklydo. Moku sau – verčiau mokėti ir važiuoti ramiai.

Išvada

Jei reikia greitai nugabenti drabužius ir knygas artimiesiems į Angliją, mikroautobusas – tikrai geras sprendimas. Svarbiausia – rinktis patikimą įmonę, gerai supakuoti daiktus ir nepasiduoti pagundai taupyti ten, kur neverta taupyti. Aiškiai pasakyk, ko tau reikia, pasiklausk visko, kas neaišku, ir viskas vyks gerai. O jei kas nors nebus gerai – kreipkis, spręsk, nes kartais problemas išspręsti lengviau neiatrodo.