Reguliarūs vežimai į Angliją užtikrina trumpus terminus

Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką vežiau į Angliją šimtus kartų – nuo nedidelės studijos buto baldų iki viso namo turto. Šiame straipsnyje noriu paprastai paaiškinti, kaip veikia reguliarūs vežimai į Angliją ir kodėl jie tikrai gali sutrumpinti jūsų perkraustymo laiką. Nežadu perfect atsakymų į viską, bet pasidalinsiu tuo, ką žinau iš kasdienio darbo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką reiškia reguliarūs vežimai?

Reguliarūs vežimai reiškia, kad firma turi nustatytus grafikus – pvz., kas savaitę ar kas dvi savaitės iš Lietuvos į Angliją važiuja sunkvežimis. Jums nereikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys iš kelių klientų. Paprasčiausiai jūsų daiktai pakraunami į jau planuotą išvykimą. Tai žymiai greičiau nei laukti „bendro“ krovinio.

Ar tikrai greičiau nei individualus vežimas?

Dažniausiai taip, bet čia yra niuansas. Jei jums reikia vežti tik keletą dėžių, individualus vežimas gali būti brangesnis, bet kartais net greitesnis, jei firma turi laisvą sunkvežimį. Aš pats turėjau klientą, kuris laukė reguliaraus autobuso dvi savaites, nors galėjo vykti kitą dieną su individualiu užsakymu. Reikia žiūrėti konkrečiai jūsų situaciją.

Kiek laiko trunka reguliarus vežimas į Angliją?

Paprastai 2–4 dienos nuo pakrovimo iki pristatymo. Priklauso nuo to, kur Lietuvoje esate ir kur Anglije reikia pristatyti. Jei vežate į Londoną ar aplinkines sritis, dažnai telpa į 2 dienas. Į Šiaurės Angliją gali užtrukti iki 4 dienų. Kartais būna eismo problemų, bet tai jau kitas klausimas.

Kuo skiriasi reguliarus vežimas nuo „dalijimosi“ krovinio?

Dalijimasis krovinio (groupage) reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežmyje. Tai lėčiau, nes reikia laukti, kol bus pakankamai krovinio. Reguliariame vežime firma turi savo grafiką ir jums nereikia laukti kitų klientų. Bent jau taip teorijoje – praktikoje kartais būna atvejų, kai vis tiek tenka laukti.

Ar galiu pasitikėti terminais?

Galiu pasakyti iš patirties – didžiosios firmos, kurios turi reguliarius maršrutus, laikosi terminų gana gerai. Bet buvo atvejų, kai dėl blogo oro ar streiko terminai pasislinkdavo. Aš visada sakau klientams: planuokite su maža rezerve. Geriau turėti kelis dienų marginą nei skubėti.

Kiek kainuoja reguliarus vežimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo kiekio. Mažam studijos butui gali būti apie 300–500 eurų. Didesniam butui – 800–1500 eurų. Namui – nuo 2000 eurų ir daugiau. Geriausiai bus, jei pasitikslinsite konkrečiai su firma, nes kiekviena taiko savo kainodarą. Kartais netgi tos pačios firmos skirtingiems klientams siūlo skirtingas kainas, priklausomai nuo sezono.

Ar galiu vežti baldus kartu su buitine technika?

Taip, žinoma. Bet yra keletas taisyklių – šaldytuvas turi būti išjungtas ir išdžiovintas bent 24 valandas prieš vežimą, kitaip gali atsirasti pelėsio. Skalbimo mašina reikia pritvirtinti transportavimo varžtus. Aš pats visada primenu klientams šiuos dalykus, nes po to skambina piktinęsi, kodėl šaldytuvas kvepia nemaloniai.

Kaip paruošti daiktus vežimui?

Pirmiausia supakuokite viską tvirtai. Dėžės turi būti užklijuotos, baldai – apsaugoti plėvele. Jei turite brangius daiktus, geriau juos fotografuoti prieš vežimą. Ir svarbiausia – neišvežiokite draudžiamų daiktų. Į Angliją negalima vežti kai kurių maisto produktų, augalų, ginklų. Čia jau reikia pasitikrinti atskirai.

Ar reikia kokių nors dokumentų?

Taip, reikės paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei vežate baldus, kuriems reikia muitinės dokumentų, firma paprastai tuo pasirūpina. Bet jei vežate asmeninius daiktus kaip „moving household goods", tai paprastai nereikia jokių sudėtingų dokumentų. Bent jau kol kas – po Brexit taisykles keitėsi, tai reikia sekti naujienas.

Kas atsitinka, jei mano daiktai bus sugadinti?

Čia priklauso nuo firmos. Geri perkraustymo bendrovės siūlo draudimą arba turi savo kompensavimo sistemą. Prieš pasirašydami sutartį, būtinai pasidomėkite, ką jie siūlo. Aš pats turėjau atvejį, kai kliento stiklinis stalas buvo įtrūkęs – firma atlygino pusę vertės. Ne visada idealu, bet bent jau kažkas.

Ar galima vežti gyvūnus?

Gyvūnus vežti galima, bet tai jau kitas procesas. Reikia veterinarinių dokumentų, mikroschemos, skiepų. Ir gyvūnas paprastai keliauja kitu būdu nei baldai. Yra specializuotos firmos, kurios tuo užsiima. Aš asmeniškai su gyvūnais neturiu reikalų – čia jau reikia specialistų.

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausiai bent 2–3 savaitės iš anksto, ypač jei tai vasaros sezonas arba prieš šventes. Tada firmos yra užimtos ir terminai gali būti ilgesni. Bet jei reikia skubiai, kartais įmanoma sutvarkyti ir per kelias dienas. Viskas priklauso nuo firmos ir jūsų lankstumo.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Čia jau asmeniškas mano nuomonis – jei galite, kreipkitės tiesiogiai į firmą, kuri vykdo vežimus. Tarpininkai ima savo maržą, o jūs vis tiek galite gauti tą pačią paslaugą pigiau. Bet kartais tarpininkai turi geresnius kontaktus ir gali greičiau sutvarkyti reikalus. Reikia sverti.

Kaip sužinoti, ar firma patikima?

Pasidomėkite atsiliepimais, paklauskite, ar turi licencijas, kokius draudimus siūlo. Aš visada sakau – jei firma vengia atsakyti į klausimus arba siūlo per gerai skambančią kainą, tai jau raudona vėliava. Patikrinkite, ar jie tikrai turi savo sunkvežimius, ar tik subnuomoja iš kitų. Kartais tai labai skiriasi.

Ar galima vežti dalimis?

Taip, daugelis firmų siūlo dalinį krovinį – jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų daiktais tame pačiame sunkvežmyje. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys. Jei jums nesvarbu kelios papildomos dienos, tai geras būdas sutaupyti.

Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus iki vežimo?

Daugelis firmų siūlo sandėliavimo paslaugą. Jūs galite atvežti daiktus į jų sandėlį ir palikti ten, kol bus planuotas išvykimas. Tai naudinga, jei jūsų naujas butas dar nepasiruošęs arba jei norite išsinuomoti sandėlį atskirai. Kainuoja papildomai, bet kartais verta.

Ar galima vežti didelius baldus, pvz., pianiną?

Taip, bet tai paprastai brangesnė paslauga. Reikia specialios įrangos ir žmonių, kurie moka elgtis su dideliais, sunkiais daiktais. Pianinas sveria daug ir yra jautrus. Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo vežti pianiną – teko samdyti du papildomus žmones ir naudoti specialius vežimėlius. kaina buvo dvigubai didesnė nei paprasto vežimo.

Kaip elgtis su anglų kalbos dokumentais?

Jei jums reikia pildyti dokumentus anglų kalba, daugelis firmų siūlo pagalbą arba turi paruoštus šablonus. Bet jei jums pačiam reikia ką nors pildyti, geriau paprašyti pagalbos iš firmos arba samdyti vertėją. Kartais mažos klaidos dokumentuose gali sukelti problemų muitinėje.

Ar vežimas į Angliją brangesnis nei į kitus Europos šalis?

Paprastai taip, nes reikia keltio arba tunelio per Lamanšą. Tai prideda kaštų. Bet lyginant su kitais tolimais maršrutais, pvz., į Ispaniją ar Italiją, skirtumas nėra labai didelis. Kainą labiau lemia kiekis ir paslaugų lygis nei pats maršrutas.

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja?

Pirmiausia susisiekite su firma ir pasitikslinkite, kas vyksta. Kartais tai tik informacijos stoka, o daiktai jau kelyje. Jei vėlavimas rimtas, galite reikalauti kompensacijos, jei tai numatyta sutartyje. Bet čia jau priklauso nuo aplinkybių – jei vėluota dėl force majeure, firmos dažnai neatsako.

Ar galima vežti alkoholį?

Alkoholio vežimas į Angliją yra ribotas. Asmeniškai galite vežti tam tikrą kiekį sau, bet komerciniam vežimui reikia licencijų. Jei norite vežti didesnius kiekius, geriau pasikonsultuoti iš anksto. Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo vežti 50 butelių vyno – teko aiškintis su muitine.

Kaip suprasti, ar kaina yra gera?

Palyginkite kelias firmas, bet nepamirškite, kad per maža kaina gali reikšti prastos kokybės paslaugą. Paprastai gera kaina yra vidutinėje rinkoje – ne per pigiausia, bet ir ne brangiausia. Pasidomėkite, kas įeina į kainą – ar tai tik transportas, ar pakrovimas, išvežimas, draudimas.

Ar galima vežti baldus, kurie buvo naudoti?

Taip, žinoma. Naudoti baldai nėra problema, jei jie švarūs ir tinkami transportavimui. Bet jei turėjote kenkėjų namuose, geriau baldus išvalyti arba net išmesti. Aš pats patarčiau visada dezinfekuoti naudotus baldus prieš vežimą – tai paprasta, bet gali išvengti problemų.

Ką daryti, jei perkraustymas sutampa su mano darbu?

Čia reikia planuoti iš anksto. Jei negalite būti namuose pakrovimo ar išvežimo metu, galite įgalioti kitą asmenį. Daugelis firmų priima įgaliojimus. Bet geriau, jei pats būsite – bent jau priimant pristatymą Anglijoje, nes ten reikia pasirašyti.

Ar galima gauti pagalbą su išsikraustymu?

Kai kurios firmos siūlo pilną paslaugą – ne tik vežimą, bet ir pakrovimą, išpakuotą, net sutvarkymą naujoje vietoje. Tai brangesnė, bet patogesnė variantas. Jei turite pinigų ir norite ramiai – rinkitės. Jei norite taupyti – vežkite patys, o pakrovime padėkite draugams ar samdykite pagalbininkus atskirai.

Kaip elgtis su buitinėmis prietaisų jungtimis?

Jungtys skiriasi – Lietuvoje naudojami standartai, kurie tinka ir Anglijoje, bet kištukai skiriasi. Jei vežate buitinius prietaisus, geriau iškart pasiimti adapterius arba keisti kištukus. Anglijoje naudojamas kitas standartas nei Europoje. Aš visada primenu klientams, nes po to skambina ir klausia, kodėl niekas neveikia.

Išvada

Reguliarūs vežimai į Angliją tikrai gali sutrumpinti jūsų perkraustymo laiką, ypač jei planuojate iš anksto ir renkatės patikimą firmą. Svarbiausia – pasidomėkite keliomis bendrovėmis, palyginkite kainas ir sąlygas, ir nepasikliaukite vien tik pigiausia pasiūlymu. Perkraustymas į kitą šalį visada yra stresas, bet su gera organizacija viskas gali vykti sklandžiai. Jei turite dar klausimų – kreipkitės, padėsiu, kiek galėsiu.