Reguliarus siuntų į Angliją mikroautobusais gabenimas: ką verta žinoti realiai

Dvidešimt ketveri metai. Matau, kad žmonės vis dar ieško informacijos apie reguliarų siuntų į Angliją mikroautobusais gabenimą, o internete daugiausia šabloniškų tekstų. Aš ne rašytojas – aš žmogus, kuris kas savaitę tūkstančius kilometrų suka ten ir atgal. Susėdę prie kavos, turbūt pirmas tavo klausimas būtų: „O kaip čia yra realiai?“ Tai va, bandau papasakoti be jokių ten slidžių frazių. Nes kiekviena siunta gyva – ji turi savo svorį, kvapą, kartais net nuotaiką.

Kaina ir kas išvis įmanoma

Kiek kainuoja siųsti standartinę dėžę su daiktais į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, standartinė dėžė – 60x40x40 cm, iki 20 kg – kainuos nuo 35 iki 55 eurų. Ar pilnu, ar daliniu kroviniu. Mes važiuojam reguliariai, tad gali prisidėt prie kitų siuntų. Buvo bobutei iš Kėdainių porą maišų megztinių į Barkingą – išėjo 40 eurų. Ne stebuklas, bet ir ne auksas. Kiekvieną savaitę kaina gali truputį svyruoti, bet apie tokį intervalą pagalvok.

Ar per Kalėdas ta pati kaina, ar brangsta?

Gruodį viskas brangsta. Ne dėl mūsų godumo – keliai košė, muitininkai atostogauja, o mikroautobusai spūstyse stovi. Būna vėlavimų kone kasmet, o jei dar sniegas – pamiršk tikslius terminus. Kaina šoka 10–20 proc., ypač jei nori garantuotai iki Kūčių. Bet jei lankstus – palauk pirmą sausio savaitę, sutaupysi. Tokie jau metų laikai. Aš pats žiemą mieliau važiuoju sausį – ramiau.

Jei siunčiau dukrai kas savaitę – ar galima susitarti dėl mėnesinio tarifo?

Jei siuntinėji dukrai kone kas savaitę – ateik, pasikalbėsim. Galiu daryti abonementinę kainą. Ne visiems tai duodu – ne visiems apsimoka. Kartais paprasčiau paimt standartinę normą ir duoti nuolaidą vėliau. Man rodos, kad ilgalaikiai klientai visada svarbiausi. Ir jei per mėnesį keturios siuntos ar daugiau – kaina leisis žemyn. Paskambink, papasakosiu tiksliau pagal tavo planą.

Kas keliauja, o kas geriau pasilikti namie

Ar galiu pasiųsti šaldytą kumpį, agurkus iš močiutės sodo?

Agurkus – galima, jei ne tonos. Šaldyta mėsa... tu turi šaldytuvą? Nes mes neturim. Kartą vežiau iš Kauno į Derbį varske su lašiniais. Tris dienas. Nebeaišku, kas ten buvo. Geriau tokias siuntas palikt šaldymo tarnybom. Šviežią daržovę? Jeipakuota vakuume, galima. Bet aš atsakomybės neprisiimu jei supus ar prakvips visą mašiną.

O kaip su dviračiu – juk didelis daiktas, ar jį galima gabenti kaip siuntą?

Dviračiai... na, dėl jų gabentino su siuntom – aš ne visada tiksliai žinau, ar tai siunta, ar ne standartinis krovinys. Muitinė kartais žiūri kitaip. Sulankstomas į dėžę – problemų nulis. Bet didelis kalnų dviratis su kompiuteriu ant vairo? Gali kilt klausimų. Tuomet jau skaičiuojam kaip perkraustymo daiktą. Būna įvairiai, atsiųsk nuotrauką, tada pasakysiu.

Ar galiu kartu vykti kaip keleivis su savo siunta į Angliją?

Nu blyn, klausimas kas antrą savaitę. Gali, jei yra vieta. Bet nesitikėk verslo klasės. Sėdėsi šalia dėžių. Buvo pana iš Panevėžio su dviem lagaminas ir kate narve – narvas šalia, jis ant sulankstomos kėdės. Nuvažiavo. Bet tai ne keleivinis reisas, o dalinis perkraustymas. Skambink iš anksto – vietų skaičius ribotas ir priklauso nuo to, kiek daiktų prikrauta.

Muitinė – kur bagažinės atsidaro

Ar dabar iš Lietuvos siunčiant asmeninius daiktus reikia mokėti muitą Anglijoje?

Po Brexito viskas pasikeitė. Naudoti asmeniniai daiktai dažnai praeina be mokesčio, jei vertė nedidelė. Bet jei dėžėje naujas telefonas, batai su etiketėm – gali užklausti. Anglijos muitinė dabar griežtesnė. Aš visada sakau: priskaičiuok 150 eurų atsargai. Jei nereikia – puiku. Geriau būti sąžiningam, nei po to aiškintis Čikage.

Kas nutinka, jei pasieniečiai išpakuoja ir išvarto mano siuntą?

Atidarys. Ir ne visada švelniai. Kartą išpylė dėžę su knygomis – ieškojo neaiškaus. Grįžo aplipusi lipnia juosta, knygos – pabraižytos. Mes ne idealiame pasaulyje. Tu gali protestuot, bet mašina važiuoja toliau. Todėl nepakuok vertybių su skudurais į tokį transportą. Jei atidarė – dažnai atsakomybę prisiima tik gavėjas Anglijoj, o ne mes.

Ar ilgai stovima Doverio uoste ir kodėl tai svarbu?

Doveris... prieš metus ten stovėjau 14 valandų eilėj. Dabar tvarka kitokia, bet eilės dar būna. Standartiškai – 1–3 valandos patikrai. Trečiadienį ryte greičiau, ketvirtadienio vakarą – ilgiau. O žinai, kartais aš pagalvoju, kad tie uostai po Brexito tapo atskira valstybe. Bet grįžtam prie siuntos – planuok papildomą pusdienį ir nespausk vairuotojo, jis ir taip pavargęs.

Pristatymas – ne visada romantiškas

Ar tikrai pristatote tiesiai iki durų Londone, ar ten kitaip būna?

Rašome „iki durų“, bet Londone ypač centre mikroautobusui nepastatysi. Buvo klientė prie Harrods – vairuotojas paskambino: „Aš priešais parką, ateik per 10 minučių.“ Ji pyko, bet ką padarysi – dvipusės juostos, draudimai. Užmiestyje – kiemą pasieksim. Mieste – 99 proc., kad pats ateisi. Visada prašyk tikslios instrukcijos prieš gabenimą, tada mažiau streso.

Kiek dienų siunta realiai keliauja nuo Vilniaus iki Mančesterio?

Jei pagal planą – 3–4 darbo dienos. Kartais 5, jei vairuotojas pasiima papildomą krovinį Kaune. Realiai – būk pasiruošęs savaitei. Kelias ilgas, muitinė nenuspėjama. Yra buvę, kad dėl naujų patikrų sulaikė dienai. Skubu? Yra kurjerinės linijos, bet kainuoja trigubai. Mikroautobusu planuok ne vėliau nei prieš savaitę, tada nervai apsnūdę.

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų surinkimo tašką, jei taip patogiau?

Žinoma. Turime surinkimo tašką Vilniuje (arba netoli Kauno, tiksliau – iš ten dažniau išvažiuojam, priklauso nuo savaitės). Jei pats atveši – sutaupysi 10–15 eurų, nes nereikia mūsų mašinos temptis iki tavęs. Pamatysi, kaip supakuota, pasirašysi ant lapo. Atsinešk asmens dokumentą, nes kartais pareikalauja. Kai kurie klientai taip daro, nes gyvena šalia. Patogu ir abiem pusėm.

Pakavimas – nesigailėsi, jei padarysi teisingai

Ar tikrai reikia dėžių, ar negaliu visko į maišus susidėti?

Maišai... aš nenoriu būt blogu, bet maišai yra blogai. Kartą vežiau daiktus, supakuotus į dvidešimt penkis parduotuvių maišus. Anglijoj atidarom – pusė išsibarscius. Dėžės su dvigubomis sienom yra aukso standartas. O jei dar putų plėvelė – šventė. Neseniai vežiau stiklinį šviestuvą, suvyniotą į antklodę. Atgabenom sveiką. Nežinau kaip – turbūt stebuklas. Bet nepasikliovėk.

Ką daryti, jei siunčiu skystį – pavyzdžiui, aliejų ar šampūną?

Skystį pakuok lyg ruošiesi olimpiadei. Užsukimai apsivynioti juosta, tada celofanas, tada dėžė. Vibracija mikroautobuse kitokia nei lėktuve. Stabdymas, duobės – viskas juda. Praėjusį mėnesį kažkoks aliejus pralėkė per bagažinę. Gerai, kad ne mūsų daiktai. Nuo to laiko reikalauju dvigubo konteinerio skysčiams. Atsakomybę prisiima siuntėjas. Aš galiu tik perspėt ir pasidalint skaudusia patirtimi.

Ar būtina rašyti ant dėžės, kas viduje, ar tai nebūtina?

Idealiu atveju – taip. Bent jau generliškas sąrašas viduje: „drabužiai“, „knygos“. Nerašyk „brangūs daiktai“ – muitinei tai kaip kvietimas. Aš rašau pieštuku viduje ant lapelio, ne ant viršaus markeriu. Ir nepamiršk kontaktinio numerio Anglijoje ir Lietuvoje. Kartą siunta vėlavo savaitę, radau klientą tik pagal viduje rastą seną sąskaitą. Nuo tada numeris viduje – taisyklė.

Blogi scenarijai, apie kuriuos neparašys šabloniški gidai

Kas atsako, jei siunta nepasiekia gavėjo net per savaitę?

Jei pasirinkai skelbimą „vežu siuntas į Angliją pigiai“ – o paskui mikroautobusas stringa prie Varšuvos, nes vairuotojas neturi jokių numerių ir veža savo baldus – kas atsakys? Klausimas retorinis. Mano atveju skambini, aš sakau, kur esam. Jei delsim dėl muitinės – prisiimu organizavimą. Jei dėl avarijos ar blogų orų – ieškau kompromiso. Bet vengk tų, kurie neaiškiai kalba apie terminus.

Ar galima apdrausti siuntą, kurią veža mikroautobusas, ir kaip tai veikia?

Mes turim transporto draudimą, bet jis dengia ne viską. Jei veši Mingės vazą už 5000 eurų – nusipirk papildomą. Daugelis to nedaro ir paskui pyksta. Suprantu – pinigai. Bet per 2000 kilometrų negaliu pažadėt absoliutaus neliečiamumo. Paprastai brangiems daiktams reikia tartis individualiai. Rašydamas tai galvoju, kad turėčiau dažniau priminti. (gal ir per dažnai, bet geriau jau taip negu po fakto).

Daiktai, kuriuos vežam retai arba labai atsargiai

Ar galiu siųsti kambarinį augalą, pavyzdžiui, palmę, į Bristoli?

Augalai... prisimenu palmę iš Panevėžio į Bristoli. Atgabenom. Bet ar legalu – nežinau tiksliai. Mažiems kambariniams, be grunto, supakuotiems – galima. Bet Anglijos muitinė žiūri į dirvą ir šaknis. Gali būt kenkėjų. Aš asmeniškai vežu retai ir nedrąsiai. Jei klausia ar verta – sakyčiau geriau ne. Nei tau galvos skausmo, nei man problemų pasienyje. Paprasčiau nusiųst sėklas.

Ar kompiuteriai ir monitoriai saugūs gabenami bendrame mikroautobuse?

Monitoriai – jei originali dėžė, tai taip. Jei neturi – sudėtinga. Temperatūrai bagažinėje svyruoja. Žiemą šalta, vasarą kaitina. Dedam techniką vidury, kad minkšti daiktai amortizuotų. Buvo senas kineskopinis televizorius – atgabeno sveiką, nors aš netikėjau. Nauji plonieji ekranai jautresni. Išimk baterijas, atjunk diskus, dviguba kartono siena. Jei nežinai kaip – paaiškinu telefonu. Tik neskubėk pakuot paskutinę naktį.

Grafikai, laikas ir realybė

Kodėl jūs negalite pasakyti tikslios valandos, kada bus pristatyta siunta?

Todėl, kad tai – kelias. Ne traukinys. Pasiimam siuntas, atiduodam, spūstys, pasieniečiai. Kartą teko ratą keist Prancūzijoje – praradom 4 valandas. Aš nekenčiu neapibrėžtumo, bet negaliu žadėti „precisely 14:30“. Realiai gauni dieną, o vairuotojas skambina valanda prieš. Lankstumas čia privalomas. Jei nori astronautų tikslumo – rinkis kitą paslaugą, o ne mikroautobusą į Angliją.

Ar sekmadieniais pristatote, jei jau taip gerai važiuojate?

Ne. Rimtai. Anglijoje sekmadienį daug kas nedirba, ypač priimdami didelius mikroautobusus. Mes galime atvaryt į aikštelę, bet durų pristatymas – retas atvejis. Dažniausiai šeštadienį vakare pasiekiame tikslą, o skirstom pirmadienį. Jei absoliučiai reikia sekmadienį – specialus susitarimas, brangiau. Planuok savaitgalį kaip tuštumą. Nėra taip blogai, kai pagalvoji. Tiesiog vairuotojui irgi reikia kada nusnūst.

Kokių daiktų žmonės pasigesta paskutinę minutę prieš siuntimą?

Žirklių. Juokinga, bet tiesa. Atiduodi siuntą, vairuotojui reikia nukirpt seną etikečių likučius. Ir instrukcijų stoka – žmonės siunčia be jokių paaiškinimų, tada skambina kas pusvalandį. Telefono įkroviklis toje pačioje kategorijoje. Kartą Anglijoj klientė paliko beveik neveikiantį numerį. Radau tik per kaimynę. Taip kad: numeris, adresas lipduku ant dėžės, sąrašiukas viduje. Ir žirkles duok vairuotojui – bus malonu.

Paskutiniai dalykai prieš atiduodant dėžę

Ar geriau apmokėti siuntų gabenimą prieš išvykstant ar Anglijoje jau gavus?

Aš renkuosi išankstinį apmokėjimą, bent pusę sumos. Su naujais klientais – taip. Ne todėl, kad nepasitikiu, bet yra buvę, kai žmogus paprasčiausiai dingo. O kuras į Angliją ir atgal kainuoja per daug, kad vežtum už dyką. Su nuolatiniais – galima palaukt pristatymo. Pradžiai – pavedimas arba grynieji paimant. Jei kas sako „mokėsi tik gavęs Anglijoj, be užstato“ – pagalvok, ar jie apskritai važiuos.

Kurį mėnesį geriausia siųsti, kad būtų mažiausiai nemalonumų?

Ruduo. Rugsėjis–spalis. Vasara – perkraustymai, atostogos, mašinos pilnos. Kalėdos – košmariška. Pavasarį – vėl visi kraustosi. O ruduo tylus. Vairuotojai išsimiegoję, keliai be sniego. Aš mėgstu rugsėjo antrąją savaitę – tada viskas eina kaip per sviestą. Nežinau kodėl, bet taip yra. Žiema rizikinga dėl šalčio, ypač technikai. Tai va, ruduo – auksinis laikas reguliariam siuntų į Angliją mikroautobusais gabenimui. Bent jau mano patirtis taip rodo.

Išvada

Reguliarus siuntų į Angliją mikroautobusais gabenimas nėra raketų mokslas – bet ir ne žaidimas. Reikia žinot, ko nori, kiek tai kainuos ir kur yra ribos. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – nuo tobulai supakuotų siuntų iki tokių, kurias atidarinėjo muitinėje su pareigūnu šalia. Pasirink atsakingai, klausk jei neaišku, ir nepamiršk: pigiausias pasiūlymas retai būna geriausias. Sėkmės siunčiant – jei kas, skambink, papasakosiu daugiau.