Profesionalus pervežimas asmeninių daiktų į Angliją gera kaina

Žinai, kai žmonės sako, kad emigrantų gyvenimas lengvas? Tai melas. Aš dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus į Angliją ir mačiau visko – nuo ašarų oro uoste iki džiaugsmo Bristolyje, kai žmonės atlaisvina furgoną ir pagaliau jaučiasi kaip namie. Pervežimas asmeninių daiktų į Angliją gera kaina nereiškia, kad reikia rinktis pigiausią skelbimą iš interneto. Reikia rinktis tuos, kurie supranta, kad tavo daiktai – tai tavo gyvenimas. Jie gali kainuot mažiau nei galvoji, jei žinai kelis dalykus. Štai ką aš atsakau beveik kiekvienam klientui, kuris pirmą kartą kraustosi.

Kainos – ir kodėl visi apie tai klausia pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja pervežimas asmeninių daiktų į Angliją gera kaina?

Na, čia kaip su automobilio remontu – priklauso nuo daug ko. Jeigu veži vieno kambario butą, tai gali kainuot nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, o už dviejų kambarių jau daugiau. Nebūna taip, kad aš pasakau "penki šimtai" ir viskas – matuoju kubais, bet svarbus ir maršrutas. Į Londoną pigiau nei į šiaurę, prie Edinburgo, nes ten mašinos nelėkia kasdien. Kartais pasakau kainą, o klientas sako, kad per brangu. Tuomet paaiškinu – jei nori gyvai vežti, o ne su bendru kroviniu, suma visada aukštesnė, bet dažniausiai randam aukso viduriuką.

Ar tikrai pigiau bus, jei pats susipakuosiu?

Oi, čia toks spąstų klausimas. Daug kas galvoja – pats susipakuosiu, sutaupysiu. Teorijoje taip, praktikoje aš mačiau, kaip žmonės susuka tris sluoksnius celofano ir stebisi, kodėl lūžo stiklinis staliukas. Pakavimas yra mokslas. Mes turim dėžes, popierių, burbulinę plėvelę – žodžiu, žinau, kaip neleisti daiktams kratytis. Jeigu pats gerai supakuosi, tikrai sumažėja sąnaudos, bet turi būti pasiruošęs, kad jei kas įskils, tai atsakomybė jau tavo. Aš asmeniškai rekomenduoju perleisti pakavimą mums bent jau dėl indų ir elektronikos – ten viskas subtilu, o stiklai nepamiršta įskilti net ir taikiu kelyje.

Kokia kaina už kubinį metrą, ar jūs skaičiuojat pagal svorį?

Kubinis metras, draugeli. Svoris čia antraeilis dalykas, nebent veži antikvarinę ąžuolinę spintą – tada taip, bus sunkiau nei mano viltys po šventių. Bet paprastai skaičiuojam erdvę furgone. Vienas kubas maždaug kaip didelė šaldymo dėžė. Pamatuoji pločio, aukščio ir gylio, daugini. Žinau, kad internete pilna skaičiuoklių, bet ten ne visada realybė atitinka matematiką, nes daiktai nėra idealių formų. Kartais klientas sako "man penki kubai", o aš atvažiavęs matau septynis. Tada tenka galvot – ar tilps, ar reikės dviejų reisų, o du reišai brangiau nei vienas.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galiu dalimis?

Paprastai imu avansą – trisdešimt arba keturiasdešimt procentų, kad rezervuotum vietą. Tai kaip su kirpėju – jei neužsirašai, kitas paims tavo vietą. Likęs pinigų likutis dažniausiai prieš iškrovimą Anglijoje. Kartais su senais klientais dirbu kitaip, bet jei pirmas kartas, tai taip saugiau abiem pusėms. Buvo atvejis, kai važiavome į Mančesterį, o klientas pamiršo banko kortelę ir norėjo mokėti grynais. Mes sutarėm, bet aš nuo tos dienos visada perspėju – pasitikrink, ar turi grynųjų atsargą, nes ne visur bankomatas po ranka.

Pakavimas – kambariai, dėžės ir mano košmarai

Ar man pačiam reikia pirkti dėžes, ar jūs atvešit?

Mes galime atvežti, bet kainuos papildomai. Patariu paimti iš statybos parduotuvės ar IKEA – jų dėžės standartinės, tvarkingos. Tačiau būna, kad žmonės parsineša sulūžusias nuo turguje nusipirktas, o paskui stebisi, kodėl dugnas iškrito važiuojant. Atvežame mes ar ne, svarbiausia dėžės turi būt dvigubo sluoksnio, ypač jei kelionė ilga iki pat Anglijos pakrantės. Karta vežiau daiktus į Braitoną, ir ten viskas važiuoja per kalniukus, pakankamai kračiusi stipriai. Stiprios dėžės yra pusė darbo, tik tiek galiu pasakyti.

Kaip supakuoti indus, kad jie neįskiltų?

Popierius tarp kiekvieno indo. Ne laikraštis – tas dažo. Burbulinė plėvelė – dar geriau. Stiklinės statomos vertikaliai. Kai matau, kad žmogus sudėjo lėkštes vieną ant kitos be nieko tarp jų, aš užveriu akis – sorry, bet taip yra. Mūsų komanda turi patirties, bet furgonas juda, stabdo, važiuoja per duobes. Kartais tenka pravažiuoti apylanką, kur kelias dar prastesnis. Jei indai apsaugoti, jie išgyvena. Jeigu ne – tai jau tavo rizika. Aš už pakavimą atsakau tik tada, kai pakuoju pats arba kai matau tavo pastangas.

Ar drabužius galima palikti spintose, ar viską į maišus?

Drabužiai tikrai ne palikt spintose, nebent tai yra spinta, kurią mes patys pergabenam kaip vienetą. O jei kalbi apie standartinę IKEA – sugadinsi vyrius. Geriau suversti į didelius maišus ar dėžes. Atrodo patogu atidaryti spintą čia ir ten Anglijoje, bet kelionės metu plastmasiniai vyriai neatlaiko krata. Buvo toks atvejis – vežėm baldą, viduj pilna drabužių, furgone spinta atsidarė, vairuotojas pyko, mes valandas rinkom. Rimtai, taip ne kartok. (Nors klientė po to nusijuokė, bet aš ne.)

Vaizdo kameras – ar jas galima vežti čia pat, ar reikia atskirai?

Elektronika – jautrus reikalas. Vežame su daiktais, bet turi būt originaliojė pakuotėje arba gerai apsaugota. Kamera nėra daiktas, kurį meti į dėžę su batais. Aš asmeniškai rekomenduoju nešti rankinį bagažą, jei pats važiuoji, bet jei ne – mes padedam supakuot į atskirą dėžę su lipduku „trapu". Buvau išvežęs seną objektyvą į Liverpulį. Klientas pats įvyniojo į megztinį – atlaikė puikiai. Bet čia daugiau sėkmės nei mokslas. Geriau nepasitikėt tokiomis improvizacijomis kaip amortizacija.

Kelionė, terminai ir kaip ten viskas vyksta kelyje

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Angliją?

Priklauso. Jeigu kombinuotas krovinys – dažniausiai trys – penkios dienos. Tas furgonas paima dar kitų žmonių daiktus kelyje. Jei individualus pervežimas asmeninių daiktų į Angliją – galima ir per dvi dienas, jei vairuotojas neklysta kelyje. Realiai skaičiuok keturias dienas kaip vidurkį. Buvo atvejų, kai vilkikas sugedo ties Varšuva, ir daiktai užtruko savaitę. Tuomet klientas skambina ir klausia "kur mano sofa". Aš irgi nervinuos, bet ką padarysi – mašinos irgi nė amžinos. Svarbu pranešti iš karto, o ne slėpti.

Ar galima vežti į Londoną, Birmingemą, vietas kur ne miesto centras?

Žinoma. Londonas, Birmingemas, Ličesteris... (nors rašoma Leicester, bet koks skirtumas, svarbu, kad randu adresą). Mančesteris. Važiuojame visur. Yra klausimas, kaip toli nuo centro – didieji furgonai neįvažiuoja į senus kiemelius. Tada tenka nešti rankomis arba užsisakyti mažesnę mašiną perskirstymui. Į kokį Northamptonshire ar kaimą netoli Oksfordo – irgi vežame, tik gali kainuoti papildomai, nes reikia specialiai sulaužyti maršrutą. Nors jei sunkvežimis ir taip važiuoja pro šalį, tai suderinam. Aišku, ne visada tobulai tinka, bet randam išeitį kiekvienam.

Ar man reikia būti Anglijoje, kai atvažiuoja mašina?

Reikia, arba turi būt žmogus, kuriam pasikiši raktus. Negali tiesiog palikt kieme. Krovikai turi patekt vidun, iškraut, pasitiktinimui parodyt, kur statyt spintą. Kartais klientai dar dirba ofisuose, o daiktai jau laukia. Tuomet mes dedame prie durų – jei taip sutarta iš anksto. Bet aš nerekomenduoju to daryti reguliariai. Geriau, kad kas nors iš tavo žmonių būtų vietoj. Jeigu tu pats Lietuvoj dar tvarkai dokumentus, tai gali paskirt draugą, tačiau jis turi žinoti, kas kur padėta. Buvo atvejis, kai draugas sumaišė miegamojo dėžes su virtuvės – chaosas, žinok.

Ką daryti, jei aš dar nespėjau gauti rakto nuo naujo buto?

Tada mes vežame į sandėlį. Londone ir netoliese turim porą patikimų vietų, kur galima palikt daiktus kelioms dienom. Kaina – maždaug dešimt – penkiolika eurų už kubą per savaitę. Geriau nei laukti gatvėj su furgonu. Kartais žmonės galvoja, kad "padarysim taip – atvažiuosim ir palauksim". O jei savininkas vėluoja tris dienas? Ne, sandėlis saugiau. Turiu prisipažint – vieną kartą palikome daiktus savo aikštelėje, nes sandėlis buvo pilnas. Veikė kaip laikina išeitis, bet tai nepatartina. Dabar stengiamės to nekartoti.

Muitinė, popieriai ir Brexit keiksmažodžiai

Ar reikia kažkokių popierių, kad Anglijos muitinė nepridarytų problemų?

Taip, reikia sąrašo daiktų anglų kalba su apytiksle verte. Nebūtinai kiekvienos kojinės atskirai, bet "virtuvės reikmenys – apie trys šimtai eurų". Jei pervežimas vykdomas kaip persikraustymas, o ne komercinis krovinys, muitinė paprastai praleidžia. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti, ne nauji iš parduotuvės. Kartais klientai nori įvežt visiškai naują televizorių be dėžės – tada muitininkai gali įtarti pirkimą. Buvo toks atvejis – vyriokas vežė devynis naujus dviračius. Sakė asmeniniam naudojimui. Muitininkai nusijuokė ir skaičiavo mokesčius. Taip tikrai nedarom.

Kaip ten dabar po Brexit, ar kažkas pasikeitė?

Pasikeitė, ir ne į gerą pusę, jei klausi mano nuomonės. Dabar jie tikrina kruopščiau. Anksčiau EU judėjimas buvo laisvesnis, o dabar reikia detalesnių aprašymų. Kartais prikrauna furgoną Anglijos pasienyje, o kartais paleidžia kaip vėją – čia jau sėkmės reikalas. Aš asmeniškai nežinau, kodėl vienus stabdo, o kitus ne, nes taisyklės ten keičiasi dažniau nei orai Lietuj. Todėl mes visada ruošiam pilną paketą popierių, kad nesigalvotų priekaistų. Geriau su pertekliumi nei trūkumu. Nors pripažįstu, kartais ir su popieriais laiko mus kelias valandas pasienyje.

Ar galiu vežti maisto produktus, prieskonius, konservus?

Short answer – ne. Tehniškai negalima vežt mėsos, pieno, net medaus kartais kabina. Prieskoniai maišeliuose, jei nedaug ir hermetiškai uždaryti – dažniausiai praleidžia. Bet čia jau loterija. Aš vieną kartą vežiau dešrų rinkinuką, klientė prašė. Muitininkai rado, paėmė, dar baudą grėsė. Nuo tos dienos sakau visiems – maistas, ypač gyvūninės kilmės, lieka Lietuvoje. Ar galima išsisukt? Galbūt. Ar rizikuoju? Ne, aš jau per senas tokiems žaidimams. Jei jau labai nori sūrelio – įsimesk rankinį lagaminą, bet ir ten yra taisyklių riba.

Kai kas nors eina ne taip (o eina, patikėk)

Kas bus, jei mano daiktai vėluos dėl eilės?

Būna. Ypač jei vežame bendru kroviniu – važiuojame ratu po Europą, kažkur sustojame, kažkur kažkas vėluoja su iškrovimu. Sutarty visada rašau orientacinę datą, ne šventą pažadą. Jeigu tu turi griežtą įsikėlimo datą, pasakyk iš karto – bandysim individualiau planuoti. Bet jei furgonas užstrigo, pavyzdžiui, Kalėdų savaitę, tai net ir geriausiam pervežimui į Angliją pasitaiko nesklandumų. Tada skambinam, derinam, kartais paliekam sandėlyje, o tu pasiimi vėliau. Nesmagu, bet gyvenimas – ne idealus. Svarbiausia yra komunikacija, ne tyla ir nežinojimas.

Ar pasitaiko, kad daiktai aplūžta kelyje?

Pasitaiko. Ne dažnai, bet pasitaiko. Aš sakau tai atvirai, nors žinau, kad marketingo guru nuo tokios tiesos plaukai kelistųsi. Kartais kelias Prancūzijoj prastas, kartais vairuotojas stipriau stabdo. Mes stengiamės viską fiksuoti, drausti, saugot, bet jei dėžė buvo silpna – fiziškai neįmanoma visko suabsoliutinti. Todėl nerekomenduoju vežti senelės vazos be specialaus dėklo. Buvo atvejis – dailidės įrankių dėžė atsidarė, ir vienas grąžtas įlūžo į... televizorių. Du daiktai – viena bauda. Atsiprašėm, draudimas padengė, bet kartais taip nutinka kai viską krauna į vieną krūvą.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartą dieną?

Pirmiausia – skambinti. Ne rašyti žinutę "kur tu". Skambink, reikalauk paaiškinimo. Blogiausia, kas gali būt – tu pasiilgai avanso įmonei, kuri tiesiog dingo. Būna tokių. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visokių tipažų, kurie paima depozitą ir tampa vaiduokliais. Jeigu kaina per gera, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Patikrink recenzijas, bet ir ten kartais feikai. Jei vėluoja ne dėl force majeure, o dėl aplaidumo – tai blogas ženklas. Rimtos bendrovės turi biurą, turi maršrutų koordinatorių. Jei tau atsako tik vienas vaikinas su seniu Mercedesu – manyk du kartus.

Ar teko matyt, kad žmonės pasigaili dėl to, kad rinkosi pigiausią pasiūlymą?

Kasdien. Na, ne kasdien, bet dažnai. Būna, randa skelbimą "Lietuva-Anglija, pigiai", kaina dvigubai mažesnė nei rinkos. O paskui paaiškėja – jokio draudimo, jokios sąskaitos-faktūros, daiktai pametami kažkur prie Doverio, o telefonas išjungtas. Aš kainą ne dėl to mušu aukštesnę – o dėl to, kad mokami mokesčiai, draudimas, kuras, patikimas vairuotojas. Geriausia kaina profesionaliam pervežimui asmeninių daiktų į Angliją yra vidutinė rinkos, o ne žemiausia. Žeminė riba dažnai slepia kėdes, kurioms nugarų nėra. Supranti. Atrodo pigu, paskui sėdi ant grindų be sofos.

Draudimas, technika ir kaip nepasiklysti pasirinkime

Ar verta drausti daiktus papildomai, ar tai tik pinigų metimas?

Verta, ypač jei veži elektroniką arba baldus, kurių vertė didesnė nei du tūkstančiai eurų. Standartinis vežėjo draudimas kartais dengia nedaug, geriau pasidomėti CMR arba specialiu krovinių draudimu. Aš žinau, kad papildomi šimtas eurų skamba kaip bereikalinga išlaida, bet kai pamatai, kad kompiuteris sudaužytas dėl kažkieno neatsargumo, supranti skirtumą. Buvo situacija – viskas tvarkinga, bet pro langą įplyšęs vanduo po liūties furgone. Nei vairuotojas kaltas, nei aš, bet monitorius sugedo. Draudimas sumokėjo. Tai savotiškas loterijos bilietas, kurio nenori panaudoti, bet geriau turėti po ranka.

Kokią techniką vežti pirmiausia – kompiuterį ar televizorių?

Kompiuterį, jei ten darbas ir duomenys. Televizorių Anglijoj nusipirksi, ypač jei didelis – čia įtampos skirtumai, o jungtys kartais kitokios. Aš nesu elektrikas (nors kartais man taip atrodo po tiek metų varginimosi), bet žinau, kad lietuviškas TV su DVB-T2 ne visada veikia britiškoj sistemoj. Kompiuterį pervežti asmeniniais daiktais į Angliją verta, tik atsargiai išimk kietuosius diskus arba bent jau supakuok pagal taisykles. Apskritai, IT technika jautri temperatūrai. Furgone žiemą gali būt šalta, vasarą – karšta. Geriau nepalikt monitorių tiesiogiai prie metalinio šono, kur saulė kaitina.

Kaip išsirinkt normalią įmonę, kai Google pilna skelbimų?

Eik ne pagal pirmą puslapį, o pagal tai, ar žmogus atsakinėja į klausimus be atsakiklių. Rimtas pervežėjas asmeninių daiktų į Angliją atsakys į telefoną, paklaus detalių, pasiūlys atvažiuoti įvertinti. Jei rašo tik "rašyk, skambinsiu" ir nieko daugiau – abejok. Rimtos įmonės turi svetainę ne iš 2005-ųjų, turi sąskaitas, turi draudimus. Paprašyk juos atsiųsti CMR pavyzdį dar prieš sutartį. Ir nepirk katės maiše – jei nesi tikras, geriau sumokėk papildomą penkiasdešimt eurų nei paskui rašyk skundus Facebook grupėse. Ten skundų daug, bet daiktų tai neatgausi atgal.

Ar galiu pats padėti krautis, ar jūs nenorit, kad kiščiau nosį?

Gali padėt, netgi reikia, ypač jei kaime ar be lifto. Mes ne undinės, kurios neša sofą per langą. Bet turėk omeny – jei pats nešinėji ir susilaužai nugarą, atsakomybė tavo. Mūsų komanda turi keltuvus, diržus, jie žino kampuotės principą. Kartais klientas nori "pagreitint" procesą ir pats ima tempti dėžes. Paskui skundžiasi, kad skauda peptinę. Atsargiai su ambicijom. Ir dar – jei pats krauni daiktus į furgoną, o paskui kelyje kas nors įlūžta, atsakymai gali persiskirti. Kur kas saugiau leisti tiems, kurie tai daro kiekvieną savaitę ir žino, kur padėti, kad nesubyrėtų.

Paskutinis klausimas – ar tikrai verta vežtis viską, ar geriau ten nusipirkt?

Hmm. Jei baldai IKEA – palik, Anglijoj irgi yra IKEA. Jei senovinė komoda iš močiutės – vešk. Verta vežtis daiktus, kurie turi emocinę vertę arba yra gerokai brangesni nei pervežimo kaina. Atvirai sakant, kartais paskaičiuoju klientui ir pasakau – drauge, tau pigiau nusipirkt čia naują skalbyklę, nei mokėt už jos gabenimą. Ir jis apsidžiaugia. Bet jei tai kolekcija knygų arba vaikų žaislų su prisiminimais – skaičiuoklės čia nepadės. Daiktų pervežimas į Angliją gera kaina turi prasmę tik tada, kai veži tai, ko nepasigaminsi iš naujo už šimtą svarų.

Taigi, jei kraustaisi į Angliją ir ieškai pervežimo asmeninių daiktų gera kaina – žinok, kad pigiausias skelbimas retai būna geriausias. Rinkis patirtį, sąžiningumą ir tą jausmą, kai žmogus į tavo klausimą atsako be sukolectavimo. Aš per dvidešimt ketverius metus išmėginau visus maršrutus ir visus įmanomus nesklandumus. Tavo daiktai nėra tik krovinys – tai tavo gyvenimo fragmentai. Vežk juos su tais, kurie tai supranta dar prieš išvažiuodami iš kiemo.