Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Pristatymo terminai kroviniams iš Klaipėdos į Angliją – ką privalai žinoti prieš siunčiant
Jei esi iš Klaipėdos ar aplinkybių ir galvoji siųsti krovinį į Angliją, terminai tikriausiai yra pirmas dalykas, kurį bandai išsiaiškinti. Aš šitame reikale jau gal kokius dvylika metų – pradedant nuo dokumentų tvarkymo baigiant disponavimu fūromis, kurios stringa pasienyje. Pristatymo terminai kroviniams iš Klaipėdos į Angliją nėra vieno atsakymo dalykas. Tai priklauso nuo labai daug faktorių: ar tai pilna fūra, ar dalinis krovinys, koks metų laikas, ar tvarkingi popieriai. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man uždavinėja beveik kiekvieną savaitę, ir ne, aš ne visada turiu vieną tikrą atsakymą – bet tikrai padėsiu suprasti, ko tikėtis.
Pradžia – kiek ir kaip skaičiuoti
Kiek dienų vidutiniškai trunka krovinio pervežimas iš Klaipėdos į Angliją?
Na, žiūrėk, jei viskas kaip iš bajumo, tai pilnas krovinys iš Klaipėdos į Angliją gali būti pristatytas per tris–keturias dienas. Dalinis krovinys, vadinamasis LTL, dažniausiai užima apie keturias–šešias, nes reikia dar papildomai susikrauti kitų klientų daiktus. Čia realybė, ne tas google žemėlapis, kuris rodo dvidešimt valandų važiavimo. Aš turiu omeny nuo durų iki durų. Kartais pas mane skambina klientas ir sako – internete parašyta, kad iki Londono tik dvidešimt valandų. Aš jam atsakau – taip, jei važiuoji pats ir be krovinio, bet su fūra ir muitinėmis? Pamiršk tai.
Ar skiriasi terminas, jei varau ne fūrą, o mažesnį krovinį, tarkime, dvi paletes?
Skiriasi, ir dar kaip. Mažesni kroviniai dažnai keliauja dalinių krovinių transportu, o tai reiškia, kad tavo paletės laukia surinkimo terminale. Iš Klaipėdos į tą patį Londoną dvi paletės gali važiuoti net penkias–šešias dienas, nes vežėjas suka per terminalus Vilniuje, Varšuvoje ar kitur. Aš turėjau atvejį, kai klientui skubiai reikėjo statybinių medžiagų į Birmingemą, o jos Klaipėdoje pragulėjo keturias dienas tam tikro surinkimo punkto kieme. Viskas baigėsi gerai, bet jis man paskambino visai ne draugišku tonu. Tai jei tau skubu, geriau mokėk už pilną fūrą arba ekspresą.
Kada turėčiau užsakyti pervežimą, jei žinau, kad mano klientas Anglijoje skėsčiuoja rankomis laukdamas?
Kuo anksčiau, tuo geriau, bet realiai gerai būtų užsakyti bent savaitę prieš tai, ypač jei kalba eina apie standartinį LTL pervežimą. Jei skubus atvejis, skambink iškarto. Kartais aš pats stebiuosi, kaip spėsiu surasti laisvą mašiną penktadienio vakarą, kai visi staiga prisimena, kad pirmadienį reikia pristatyti. Penktadienį vakare Klaipėdoje laisvų fūrų į Angliją kaip šventųjų – nėra. (Čia turėjau galvoje – labai sunku surasti). Ir tuomet lieka tik mokėti brangiau už ekspresinį pervežimą. Po Brexit dokumentų tvarkymas taip pat atima daugiau laiko, todėl skubink savo logistikos skyrių, o ne mane paskutinę minutę.
Kelyje – kas nutinka iki sienos ir po jos
Ar maršrutas per Vokietiją visada yra pats greičiausias, ar čia mitas?
Dauguma vežėjų važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltu į Didžiąją Britaniją. Ar tai greičiausias kelias? Na, teoriškai taip, bet statistiškai per žiemą ten stringa tiek eismo įvykių, kad būna paprasčiau sukti per Prancūziją. Aš asmeniškai nelabai mėgstu mokėti už brangesnius Prancūzijos kelius, bet klientui kartais pasakau – žiūrėk, sumokėsi dešimt eurų daugiau mokesčių, bet išvengsi trijų valandų spūsties. Realiai vairuotojai pasirenka pagal savo patirtį ir tai, kurioje pusėje Vokietijos tuo metu remontuoja autostradą. Tai nėra tikslus mokslas.
Kiek realiai laiko prarandama Lietuvos–Lenkijos pasienyje?
Su kroviniais nebegalioja tie laikai, kai tiesiog pralėkdavai pro pasienį kaip voverė. Dabar kiekvienas vagonas tikrinamas, vilkikų eilės pasitaiko. Paprastai tai užima nuo pusvalandžio iki dviejų valandų, bet aš atsimenu vieną ketvirtadienį prieš Didžiąją savaitę – ten spūstis prie Kalvarijų posto strigo beveik keturias valandas. Vairuotojas man paskambino ir sako, kad net kavos nėra kur. Kodėl? Nes kažkas užmiršo CE žymėjimą ant siuntos. Vienas popierėlis, ir visą dieną šlee. Tokie vaizdai prailgina pristatymo terminus labiau nei bet koks kamštis kelyje.
Kaip vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpiai veikia bendrą grafiką?
Europos Sąjungos vairuotojų poilsio taisyklės – tai yra dalykas, kuris paprastą žmogų varo į neviltį. Vairuotojas negali vairuoti daugiau nei devynias valandas per dieną, ir taškas. Jei jis išvažiuoja ketvirtadienį vidurdienį iš Klaipėdos, trečią dieną jis privalo pailsėti. Tai reiškia, kad tavo pristatymas į Anglija, nors ir atrodo, kad tris dienas galima spausti, dažnai užtrunka keturias per savaitę. Baudos Didžiojoje Britanijoje milžiniškos, o dar blogiau – vairuotojas gali užmigti prie vairas. Aš verčiau paaiškinsiu klientui terminą ilgesnį, nei paaiškinsiu, kodėl fūra atsitrenkė į barjerą.
Uostai, muitinės ir tie popieriai
Jeigu mano krovinys iš Klaipėdos plaukia lėktuvu – ne, palauk, ar verta gabenti jūra į Londoną?
Na ką, lėktuvu iš Klaipėdos krovinį gal ir neskraidinsi, nebent kurjerines siuntos. Jūra iš Klaipėdos uosto į kurį nors Anglijos uostą – Felixstowe ar Tilbury – trunka apie dvi tris dienas plaukiojimo, bet tada dar reikia iškrovimo, muitinės ir perlipimo ant žemės transporto. Iš viso gaunasi savaitė ar net daugiau. Aš dažniausiai rekomenduoju kelių transportą per Europą ir keltą iš Calais ar Olandijos, nes muitinės formalumai greitesni, o tu pats gali sekti, kur tavo dėžės. Jūra smulkmenoms iš Klaipėdos man asmeniškai per lėta, bet kai nori sutaupyti dešimt procentų – galima ir palaukti.
Kiek laiko užima muitinės tikrinimas prieš išvykstant iš Lietuvos pusės?
Lietuvoje dažniausiai viskas greičiau nei pas kaimynus, bet jei muitininkai nusprendžia patikrinti, tai solidžios paieškos užtrunka. Paprastai eksporto deklaracija praeina per kelias valandas, ypač jei turi EORI numerį ir teisingą komercinį sąskaitų faktūrą. Buvo atvejis, kad klientas parašė prekės vertę tūkstantį eurų, o viduje buvo staklės. Staklės! Muitininkas šyptelėjo, o mes pralaukėme keturias valandas, kol jis nusprendė, kad viskas gerai. Tokie vaizdai prailgina pristatymo terminus labiau nei bet koks kamštis kelyje. Patikrink prekių aprašymus dukart, kad nebananintum pats savęs.
Po Brexit ar tikrai labai pasikeitė terminai kroviniams į Angliją?
Pakeitė, ir dar kaip. Daugelis įmonių pirmą pusmetį po Brexit galvojo, kad pasaulis baigiasi. Eilės prie Doverio uosto driekėsi kilometrus. Dabar situacija stabilizavosi, bet popierius padaugėjo. Reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, o jei prekės – maisto produktai, tai ir dar veterinarinis patikrinimas. Aš manau – šiaip nebūsiu šimtu procentų tikras, bet atrodo – kad dabar muitinė remiasi į tą pačią sistemą, tik reikia daugiau kodų. Kai kuriems mano klientams siuntimas į Angliją užtruko dvi dienas ilgiau nei prieš Brexit. Tai ne katastrofa, bet planuok papildomą dieną.
Anglijos pabaiga – paskutinė mylia
Ar Londonas gaunasi greičiau nei Mančesteris kalbant apie pristatymo terminus?
Paradoksalu, bet Londonas dažnai būna lėčiau. Kodėl? Nes didieji Londono logistikos centrai statiškai apspęsti kamščių, o daugelis mūsų klientų – fabrikai – yra Šiaurės Anglijoje, ten kur keliai platesni ir eilės trumpesnės. Aišku, jei reikia į Canary Wharf biurą, tai vairuotojas valandą beribs gaudys vietą kur sustoti. Mano patarimas – jei klausi „kiek trunka iš Klaipėdos į Angliją“, tai atsakau: šiaurėje dažnai pristatau per keturias dienas, o į pietinius Londono rajonus – penkias. Nors žemėlapyje atrodo visai priešingai. Tokia ta realybė su fūromis dideliame mieste.
Kiek užtrunka iškrovimas pas klientą Anglijoje, ar tai skaičiuojama į terminą?
Skaičiuojama, žinoma, bet ne visada vežėjai tai paaiškina iš anksto. Jei klientas pasiruošęs – paletės nustumiamos per pusvalandį. Bet jei reikia laukti, kol atbėgs darbininkas su keltuvu, o jis – pietų pertraukoje, pusdienis gali išgaruoti kaip niekur nieko. Vieną kartą teko laukti Bristolyje tris valandas, nes saugos instruktorius nusprendė, kad vairuotojas negali lipti iš kabinos. Trys valandos už tai, kad krovinys iš Klaipėdos atvažiavo kuo puikiausiai. Aš tokius dalykus vadinu „nematomomis dienomis“ – jos nėra kelyje, jos yra pačiame pristatyme.
Ar sekmadieniais pristatymai įmanomi, ar anglai nedirba ir fūros stovi?
Daugelis sandėlių Anglijoje nedirba savaitgaliais, ypač sekmadieniais. Kai kurie, tiesa, priima krovinius šeštadienio rytais, bet tada prašo papildomo mokesčio už priėmimą. Atsimenu, pirkėjas paklausė, ar gali fūra atvažiuoti sekmadienį į Notingamą. Pasakiau – gali, bet sandėlis bus užrakintas ir vairuotojui teks miegoti mašinoje iki pirmadienio ryto. Jis apsigalvojo. Anglijos logistikos kultūra labiau linkusi į pirmadienį–penktadienį grafikus, tad neplanuok savaitgalio pabaigoje, jei neturi specialaus susitarimo su gavėju. (Atsiprašau, turėjau galvoje gavėju – asmeniu, kuris priima krovinį, ne bažnyčia.)
Kai nesiseka
Ką daryti, jei dokumentai stringa pasienyje ir fūra sustoja?
Pirmiausia – nesiųsk trijų žinučių iš eilės vairuotojui, nes jis kelyje nieko negali pakeisti. Skambink savo logistikos skyriui arba tam žmogui, kuris tvarkė muitinės dokumentus. Paprastai problema – neteisingas prekių kodas, trūkstanti sąskaita faktūra arba EORI numerio klaida. Jeigu esi pirkėjas Anglijoje, gali tekti palaukti, kol muitinės agentas pataisys. Kartais pristatymo terminai iš Klaipėdos į Angliją prailgėja per naktį vien dėl to, kad kas nors konsultante paliko rašybos klaidą sistemoje. Aš esu matęs tokį atvejį – rašė „metres“ vietoj „meters“. Greitai nebuvo.
Ar žiemą visada reikia pridėti papildomą dieną prie numatyto termino?
Ne visada, bet aš asmeniškai rekomenduoju. Kalėdų metu, kai sniegas užpusto Lenkijos greitkelius arba vokiečiai uždaro tiltus dėl ledo, tavo krovinys gali vėluoti natūraliai. Ne todėl, kad blogas vežėjas, o todėl, kad gamta nedera su vilkikais. Praėjusiais metais mano vairuotojas strigo Saksonijoje valandas dėl slidžios autostrados. Klientui Anglijoje pasakiau – atidėkite darbuotojus kitai dienai. Jis supyko, bet paskui pats pamatė orų prognozę ir atsiprašė. Pridėk dieną žiemai, ypač jei važiuoji per centrinę Europą gruodžio–vasario laikotarpiu.
Ar buvęs atvejis, kai krovinys vėlavo vien dėl kliento neapsižiūrėjimo?
Buvo, ir ne kartą. Atmintyje išlikęs atvejis su vienu klaipėdiečiu, kuris pakuotės aprašyme parašė „žaislai“, bet ten buvo metaliniai gaminiai. Muitinėje Klaipėdoje iškart įtiko, kad kažkas ne taip. Buvo sustabdytas krovinys, brūkštelėjo laišką, o klientas – išvykęs žvejoti į Žemaitiją be telefono ryšio. Labai netvarkinga situacija, bet reali. Krovinys iš Klaipėdos į Angliją vėlavo tris dienas. Tik dėl to, kad kažkas tiesiog nenorėjo rašyti tikrojo turinio sąraše. Sąžiningumas pakuotės etiketėje sutaupo daugiau nei greičiausia fūra.
Kas dar svarbu, bet niekas neužduoda
Koks skirtumas tarp „durys iki durų“ ir terminalo pristatymo laike?
Terminas „durys iki durų“ reiškia, kad vežėjas pasiima daiktus pas tave Klaipėdoje ir atveža tiesiai prie gavėjo Anglijoje. Terminalinis variantas – tu pats veži į terminalą Klaipėdoje, o Anglijoje pasiima kitas žmogus iš agento sandėlio. Laiko atžvilgiu terminalas dažnai prideda pusantros–dviejų dienų, nes reikia susikomplektuoti krovinius. Bet kainuoja pigiau. Jeigu turi laiko – imk terminalą. Jeigu reikia rytoj – tada tik durys iki durų. Aš pats dažnai renkuosi greitį prieš kainą, bet esu įtikėjęs, kad klientai kartais nori sutaupyti ir palaukti.
Ar pigiausi pervežimai dažniausiai atitinka žadėtus terminus?
Va čia jau paklausė atvirai. Atsakymas – retai kada. Kai kurių bendrovių taktika labai paprasta: žada tris dienas, pasiima krovinį, o tada ieško, kam perduoti pigiau. Tavo daiktai gali pragulėti be jokios priežiūros daugiau nei savaitę. Aš esu matęs tokių operacijų, kur krovinys iš Lietuvos į Angliją keliavo dvylika dienų, nors žadėjo keturias. Kodėl? Nes jie suka per tris skirtingus tarpininkus. Aš patarčiau rinktis ne tik pagal kainą, bet pagal tai, ar vežėjas pats valdo fūras, ar tik brokeris internete. Tai sutaupo ne tik nervus, bet ir tą laukimo savaitę. Kartais brangiau = greičiau.
Ar Klaipėda turi pranašumą laike prieš Vilnių siunčiant į Angliją?
Na, Klaipėda arčiau uostų ir Vakarų, bet fūros vis tiek važiuoja tomis pačiomis autostradomis per Lenkiją. Tiesiog Klaipėdos klientai dažnai gyvena arčiau surinkimo punktų, tai techniškai krovinys įtraukiamas į maršrutą kiek greičiau. Bet skirtumas – pusdienis, ne diena. Vilniaus verslininkai kartais mano, kad jiems automatiškai vėluos, bet ne, viskas priklauso nuo to, kaip greitai surenki siuntimui. Jei gyveni Klaipėdos rajone ir tavęs fūra pasiima trečiadienio rytą, o vilniečio – po pietų, turi kokias keturias valandas privalumo. Didelių čia stebuklų nėra, tiesiog geografija.
Kaip per Šventes atrodo terminai, ar galima pasikliauti grafiku?
Kalėdos ir Naujieji Metai – tai košmaras logistikos pasaulyje. Ne tik todėl, kad vairuotojai nori namo, bet ir todėl, kad sandėliai Anglijoje prieš šventes dirba pernelyg intensyviai ir tada užsidaro. Nuo gruodžio dvidešimtos iki sausio antros aš asmeniškai nerekomenduoju žadėti tikslių terminų. Buvo atvejis, kai krovinys iš Klaipėdos į Angliją pasiekė tik sausio ketvirtą, nors turėjo būti ten prieš Kalėdas. Viskas dėl to, kad gavėjas jau buvo išėjęs atostogų, o vairuotojas niekur negalėjo iškrauti. Šventės yra ta „juodoji skylė“ terminams.
Jei kelyje nutinka eismo įvykis, kiek laiko prarandama pristatymui?
Deja, ne mano valioje čia meluoti. Jei įvykis rimtas ir uždaroma autostrada, gali laukti valandomis. Jei fūrai pažeidžiamos durys ar padanga, gedimo pagalba Europoje greitesnė nei anksčiau, bet vis tiek gali sušluoti pusdienį. Aš turėjau situaciją, kai mūsų priekabai sutrūko ašies padanga Prancūzijoje. Vairuotojas pataisė per tris valandas, bet pristatymas į Liverpulį vėlavo iki kitos ryto. Tokios rizikos nepašalinsi nei kokiu draudimu. Logistika yra realus gyvenimas, o ne planas excel lentelėje.
Ar galima tikėtis to paties termino gabenant negabaritinius krovinius?
Negabaritai – tai visai kita kalba. Jiems reikia leidimų kiekvienai šaliai, kai kuriose valstybėse – palydos. Iš Klaipėdos į Angliją negabaritinis krovinys, pavyzdžiui, ratas iš trakoriaus ar stiklo konstrukcija, gali išvis keliauti savaitę ar dvi. Planuoti čia reikia kaip ekskursijai su močiute – lėtai, atsargiai, su rezervu. Kartais tenka laukti, kol savaitgalį prašvies ir galima pervažiuoti tiltą. Tai jei turi normalių gabaritų siuntą – laikykis standartinių terminų, o jei ne – atsiprašyk kliento iš anksto.
Koks tavo asmeninis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia krovinį iš Klaipėdos?
Nedaryk visko paskutinę minutę ir neik į Google rinktis pagal frazę „pigiausias pervežimas“. Paskambink vežėjui, paklausk, ar jie patys valdo fūras, ar tik suveda tave su kažkuo. Paklausk apie draudimą ir apie tai, kas bus, jei vėluos. Pirmą kartą siunčiant krovinį į Angliją iš Klaipėdos aš patarčiau pradėti nuo mažesnės siuntos ir stebėti procesą. Jei viskas gerai – kitą kartą siųsk ir daugiau. Nepasitikėk žadėtais dviejų dienų terminais, jei matai, kad kaina žemiau rinkos. O svarbiausia – paklausk savo vežėjo, ar jis yra matęs tavo prekių kategoriją anksčiau. Tai daug pasako.
Kiek kainuoja skubaus pristatymo „priemoka“, jei terminas jau bėga?
Atsakymas priklauso nuo to, kiek tau liko iki galutinės datos. Jei reikia fūros rytoj-dabar-pietais, gali tekti mokėti dvigubai ar trigubai standartinės rinkos kainos. Ekspresiniai pervežimai iš Klaipėdos į Angliją, ypač su vairuotoju, kuris važiuos be sustojimo arba oro transportu, kandžiojasi. Buvo toks klientas, kuris pirmadienį 17 valandą prisiminė, kad antradienį 9 ryto reikia Londone. Suradome fūrą už keturis kartus brangiau nei įprasta. Jis sumokėjo, bet paskundėsiu, kad kitą sykį planuos anksčiau. Skubumas brangiausias dalykas logistikoje.
Ar fiksuotas pristatymo laikas – tarkime, antradienį lygiai 14 val. – yra realus?
Realus tik tada, jei moki už fiksuotą žiedinį maršrutą arba jei tavo klientas Anglijoje turi languotą langelį sandėlyje. Standartinėje eigoje vežėjas duoda dieną ar dviem dienų langą, o ne tikslų laiką. Antradienį gali pristatyti nuo 8 ryto iki 18 valandos, ir tai jau yra sėkmė. Kartą buvau žadėjęs pristatyti lygiai 14 valandą vienam prekybos centrui – vairuotojas įsivažiavo į spūstį ties Birmingemu ir atvažiavo 16:30. Prekybos centras beveik nepriėmė. Aš nuo to laiko niekada nebetariu tikslių valandų. Tik dienos. Atsiprašau.
Kodėl šiandien paskambinus negali rasti laisvos fūros tuoj pat?
Todėl kad fūros – ne taksi. Jos planuojamos savaitėmis į priekį, ypač į tas pačias trasas. Šiandieną tuoj pat rasi tik tuomet, jei kažkam nukrito krovinys ir atsirado laisva vieta, o tokie atsitiktinumai – kaip laimėjimas loterijoje. Tarptautiniai pervežimai iš Klaipėdos į Angliją reikalauja logistikos planavimo, o ne impulsyvaus veiksmo. Be to, vairuotojai turi tachografus, leidimus, vizas (kai kurie), o surinkti visą paketą per dvi valandas neįmanoma. Skambink bent prieš savaitę. Bus ramiau ir tau, ir man, ir vairuotojui, kuris be to nori žinoti, ar grįždamas turės krovinį atgal iš Anglijos.
Taigi, pristatymo terminai kroviniams iš Klaipėdos į Angliją yra ne tik skaičiai. Tai derinimas tarp maršruto, žmonių, popierių ir oro sąlygų. Planuok keturias–penkias dienas standartiniams pervežimams, pridėk dieną žiemai ir dar dieną šventiniam laikotarpiui. Renkiesi vežėją ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar jis pats valdo fūras. Jei turi dar klausimų – rašyk, nors aš ir ne visada atsakau iš karto, nes kartais pats esu kelyje aiškinantis, kur pasimetė eilinis dokumentas. Sėkmės siunčiant.