Pervežimo paslaugos į Angliją smulkiems ir daliniams kroviniams: ką svarbu suprasti prieš siunčiant daiktus?

Pervežimo paslaugos į Angliją smulkiems ir daliniams kroviniams dažnai atrodo kaip misija neįmanoma, jei iki šiol niekada nebuvot siuntęs daiktų ten. Aš šitoje srityje jau... hm, gal dvidešimt ketvirti metai? Dvidešimt treji? Kažkur apie tai. Per tą laiką mačiau visko – nuo tobula supakuotų dėžių iki palečių, kurios vos neatlaikė iki Londono. Jei jums reikia nugabenti ne visą konteinerį, o tiesiog kelias dėžes, baldą ar mašinos detales – šitas tekstas būtent jums. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta realybėje, be saldainių lakštelių ir be tos biurokratinės greblenės, kurią dabar visi biurai mėgsta.

Kainų dalykai ir kaip užsisakyti

Kiek maždaug kainuoja pervežti vieną dėžę į Angliją?

Na, pavyzdžiui, standartinė dėžė apie 20 kg iš Vilniaus į Londoną kainuoja kur nuo 35 iki 65 eurų. Žinokit, čia labai svyruoja. Buvo toks atvejs kai klientas skambina ir sako – o mano kaimynui 40, o man 60? Nes tas kaimynas vežėsi iškart penkias dėžes, o tu vieną. Kuo daugiau vietos užimi mašinoje, tuo mažesnė kaina už vienetą. Dar priklauso nuo to, ar reikia atvažiuoti pasiimti iš uždaros gatvės centre ar galite patys atnešti į terminalą. Londono centre pristatymas brangiau kainuoja aišku.

Ar pigiau siųsti du kartus po mažai ar geriau sujungti į vieną?

Atvirai pasakius, vieną kartą daug beveik visada geriau. Nes kiekvienas važiuojantis fūras turi savo kaštus – kuras, vairuotojo algos, kelių rinkliavos per Prancūziją. Jeigu jūs siunčiat dvi mažas siuntas atskirai, vairuotojas turi du kartus stabdyti, krauti, pildyti popierius. Vieno didesnio krovinio logistika paprastesnė. Buvęs klientas kartą taip sutaupė keturiasdešimt eurų sujungęs dvi siuntas, kurias prieš tai vežė atskirai. Aišku, jei viena dalis skuba, o kita ne – tada jau reikalas kitas.

Kaip vyksta užsakymas – reikia skambinti ar galima parašyti žinutę?

Galit rašyti žinutę, galit skambint – man asmeniškai žinutės geriau, nes kai važiuoji per Kalėdų sezoną, neturiu kada atsiliepti. Parašot ką vežat, iš kur į kur, datą ir kiek maždaug vietos reikia. Tada aš arba kolega paskaičiuojam kainą. Jei tinka – tariamės dėl paėmimo. Dažnai būna, kad žmonės atsiunčia nuotrauką telefonu, klausia – ar tilps? Tenka atsakyti pagal akį. O kartais jie atsiunčia nuotrauką šaldytuvo, o paskui paaiškėja, kad jis prisuktas prie sienos ir dar didesnis nei atrodo. Tada tenka perskaičiuoti.

Kodėl viena įmonė prašo 300, o kita tik 80 eurų už tą patį daiktą?

Ooo, čia mėgstamiausias klausimas. Būna, kad kažkas tiesiog nori išspausti iš jūsų kuo daugiau, nes mato, kad nežinot rinkos. Kitas atvejis – 80 eurų gali būti tik kaina be papildomų paslaugų, be pakrovimo, be draudimo, o paskui prisideda. O gal ta 300 eurų įmonė važiuoja su tiesioginiu reisu, o 80 ima, nes krauna į mašiną, kuri pilnai važiuos tik po savaitės. Mačiau ir tokių, kurie ėmė avansą ir dingo. Ne viskas auksas, kas auksu žiban. Verčiau rinkitės vidurį ir klauskite, kas įeina į pasiūlymą.

Ar dabar, po Brexit, reikia mokėti kokių nors muito mokesčių?

Brexit... na, dėl smulkių siuntų į Angliją dabar kitos taisyklės nei prieš dešimt metų. Jei siunčiat asmeninius būtinus daiktus – pildyti reikia kažkokios deklaracijos, aš detaliai neatkreipiau dėmesio (turėjau omeny, kad ne CN22 popierius ten reikia, o ilgesnę formą – pasitikslinkite pas agentą). Ką žinau tikrai – nauji ir vertingi daiktai gali atsidurti muitininkų akiratyje. Seni buitiniai daiktai paprastai praeina. O dėl pilno sąrašo – čia jau muitininkų teritorija, aš simple pervežėjas, ne visažinis.

Kas dedasi kelyje su daiktais

Kur mano dėžė bus kelionės į Londoną metu?

Jūsų dėžė pirmiausia patenka į mūsų sandėlį Vilniuje. Ten ją sukraunam ant paletės – jeigu pati nepastovi – ir pridėliojam prie kitų. Tada vakare ar anksti rytą keliauja į fūrą. Fūra važiuoja per Lenkiją, Vokietiją ir paprastai važiuoja į keltą per Lamanšą. Iš kito krašto – vėl ant mašinos ir į Londono ar Birmingemo išskirstymo tašką. Jei ji važiuoja kaip dalinis krovinys į Angliją, gali pasikeisti net keturios mašinos, bet mes stengiamės, kad kuo mažiau.

Kiek laiko dažniausiai trunka važiuoti iš Lietuvos į Angliją su daliniais kroviniais?

Dažniausiai nuo paėmimo iki Londono – penkios ar septynios darbo dienos. Kartais per savaitę. Būna sprintų kai per keturias, bet čia jei viskas idealiai susidėlioja, o taip būna gal kas penktą kartą. Atsimenu, buvo toks pavasaris kai Doverio uoste eilės dėl kažkokių patikrų – ir kroviniai užstrigo beveik savaitei papildomai. Tai nujaučiu, kad dabar vidurkis rodomas – savaitė, pusantros. Geriau neplanuokite gyvenimo aplink ketvirtadienio pristatymą, kuris gali išsipildyti tik kitą antradienį. Lankstumas čia svarbus.

Ar daliniai kroviniai važiuoja tiesiai į namų duris?

Taip ir ne. Dalinių krovinių pervežimas į Angliją retai būna tiesiai į duris, jei tai tik viena dėžė. Kurjeriai dažniausiai veža į terminalą, jūsų gavėjas pasiima arba mes pasamdome vietinį kurjerį. Kartais sutariame dėl privataus adreso, bet tada priemoka – dažnai kokias 30–50 svarų. Yra kaimų kur fūra tiesiog neįvažiuos, nes gatvės siauros. Tada reikės mažesnės mašinos. O dėl tikslios kainos durims – hm – priklauso nuo savaitės dienos, bet apie tuos 30–50 GBP viršuje.

Ar mano daiktai bus limpinami iš vienos mašinos į kitą?

Deja, taip. Daliniai kroviniai į Angliją be persikrovimo – retenybė, nebent tenka stebuklinga klotis. Dėžė gali važiuoti iš jūsų namų į sandėlį, iš sandėlio į didžiąją fūrą, o Anglijoje – iš fūros į mažesnį mikroautobusą. Kiekvienas persikrovimas – tai rizika. Buvęs atvejs kai klientas supakavo dėžę gerai, bet fūros vairuotojas užkrovė ant jos spintą... nestovi ji kaip siena, aišku, gavosi žala. Tolesniame sandėlyje dar kažkas paslydo. Todėl ir sakau – pakuotė turi atlaikyti spaudimą, o ne tik gražiai atrodyti.

Ar mašinoje yra GPS, kuriuo galiu sekti kaip DPD siuntą?

Galima, bet ne toks trackingas kaip pas DPD, kur stebi kiekvieną posūkį. Mes duodame numerį ir maždaug žinom kur fūra yra pagal vairuotojo atnaujinimus. Kartais vairuotojas pamiršta paskambint dėl pasienio ir sužinom, kad jau Prancūzijoje, kai vos ne Braitone. Realiai, jei jums reikia absoliutaus preciziškumo – daliniai kroviniai nėra ta sritis. Yra GPS, bet ne visos įmonės jį duoda klientam, nes fūroje dar kitų žmonių daiktai – privatumas, suprantat.

Popieriai, pakavimas ir kiti paruošimai

Ką iš tikrųjų reiškia "dalinis krovinys"?

Dalinis krovinys į Angliją – tai kai jūsų daiktai neužima visos mašinos. Vaizduokite fūrą, kuri skirta dvidešimt keturiems europadėklams. Jūsų turas – du padėklai arba penkios dėžės. Likusi vieta – kitų klientų. Tokiu būdu jūs nedalinat visos kelionės kainos, o tik dalį, proporcingai vietai. Smulkiems kroviniams į Angliją tai ekonomiškiausia opcija, jei neskubat. Pilnas fūros nuoma kainuotų kelis tūkstančius, o taip sumokat tik už savo kampą. Palyginus – kaip taksi kuri dalijatės su nepažįstamais.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Jei asmeniniai daiktai – pakaks sąrašo, ką vežat. Reikia žinoti, kas dėžėse, apytikslę vertę. Jei komercinė siunta – reikia sąskaitos faktūros, pakuočių sąrašo. Kartais klientas sako – čia dovanos. Na, muitininkai ne kvaili, jei dešimt identiškų dėžių su telefonais – nelabai jie dovanos atrodo. Buvęs atvejis kai vaikinas bandė vežat dvylika naujų dviračių kaip "naudotus asmeninius" – teko paraginti pripažinti, kad verslas čia tikrai vyksta. Tada dokumentai kitokie. Sąžiningumas sutaupo laiko visiems.

Kaip supakuoti, kad daiktai nenukentėtų kelyje?

Stipriai. Kartote? Stipriai. Dvigubi kartonai, lipni juosta ant visų siūlių, kampai apsaugoti. Nes dėžės keliauja ne atsargiai. Fūroje vyksta vibracija, slėgis, temperatūros pokyčiai. Kartą vežėm stiklinį staliuką – klientas suvyniojo į antklodę. Na... staliuko ten nebeliko atkeliavus, tik du stiklai šukių ir kojos. Jeigu kažkas traukšta dėžėje – pridėkite putų plastiko, oro pagalvių. Ir nepamirškite etiketės ant viršaus – adresas, telefonas. Kasmet atrodo, kad tai savaime suprantama, o kasmet randam dėžę be jokių ženklų sandėlyje.

Ar vežate tik dėžes, ar gali būti maišai, krepšiai?

Vežam ir maišus, krepšius, paletes be pakavimo. Buvo viena ponia, atvežė dvidešimt skalbinių maišų. Sakė – ten drabužiai, indai, vaikų žaislai. Mes priėmėm, bet perspėjau – jei maišas plyšta kelyje, turinys pasipila. Ji sutiko. Smulkūs daiktai, neįprastos formos – galima, bet rizikuojat. Kietesni daiktai dar kaip nors, o jei gabenate porcelianą maišuose... hmm... na, jūsų pasirinkimas. Aš tik patariu. Kartais žmonės taupo ant pakavimo ir paskui gauna nuostolius, kurie dvigubai didesni nei ta dėžė kainuotų.

Kas jei daiktai per dideli standartinei dėžei?

Tada matuojam. Jei viršijat standartinius gabaritus – pavyzdžiui, ilgis daugiau nei 120 cm – jau kitos kainos. Kartais tenka ant padėklo tvirtinti ir už papildomą vietą mokėti. Buvęs atvejs su sofos kampu – tilptų, bet tik įstrižai. Teko paimti didesnę mašiną, nes su kitu kroviniu netilpo taip kaip reikia. Jei nežinot ar tilps – atsiųskit matmenis. Geriau aš pasakysiu "ne" prieš nei paskui fūroje stresas. Nors... hm... gal ir per grubiai pasakiau. Bet taip sąžiningiau.

Būna ir blogų scenarijų

Kas jei dėžė pasiklysta kelyje?

Pasiklysti turbūt neteisingas žodis. Pametama retai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl tos etiketės, kurią klientas užklijavo ant saldainių popieriaus ir atsiklijavo. Arba dėl to, kad sandėlyje supainiojo dvi vienodos išvaizdos dėžes. Tada mes turim ieškoti – skambinti, derintis. Jei rasta – siunčiam. Jei vis dėlto dingę... yra draudimas, bet reikia žiūrėti sutartį. Kai kurios įmonės išsisuka, kad negarantuoja. Mūsų praktika – ieškome iki paskutinio, o jei tikrai ne – atlyginam pagal sutartį.

Ar yra buvę labai blogų situacijų su klientų daiktais?

Buvau. Atsimenu kaip dabar – klientė vežėsi šeimos archyvą, nuotraukas iš Kauno į Mančesterį. Fūra pateko į avariją Vokietijoje. Niekas nenukentėjo, bet pakrovimas subanguotos. Vanduo pralindo kur nors... dėžės šlapios. Nuotraukos dalinai sugadintos. Nebuvo jų galima pataisyti. Tai... jausmas ne iš malonių. Draudimas dengė finansiškai, bet senelio nuotraukos... jų nebeatskirsi. Po to buvau savaitę prastos nuotaikos ir dabar visada klausiu – ar yra vertingų neatkuriamų daiktų? Jei taip – perspėju dvigubai.

Kodėl kai kurie pažada per savaitę, o atveža po mėnesio?

Tas pats situacija buvo ir su vienu konkurentu. Kai kurie pervežėjai į Angliją žada terminus, kurių negali įvykdyti, nes tiesiog neturi pakankamai krovinių ir fūra neišvažiuoja laiku. Jie ima jūsų daiktus, saugo sandėlyje savaitę ar dvi, tada suranda kitus krovinius ir tik tada važiuoja. Tai ne nusikaltimas, bet sąžiningai reikėtų pasakyti. Deja, jei klientas girdės "po dviejų savaičių", gali rinktis kitą kas sako "po savaitės". Tada ima pirmą kainą ir meta antrą. Verčiau klauskite – ar fūra jau išvažiuoja, ar dar renkate krovinius?

Ar verta tikrinti pervežimo įmonę prieš pervedant pinigus?

Absoliučiai taip, ypač jei prašo didelio avanso. Buvo atvejis kažkur prieš penkerius metus – firma "Prestižiniai Pervežimai" ar kaip panašiai, nebeatsimenu tiksliai. Paėmė avansus iš dešimt žmonių, sukrovė į sandėlį ir... tylu. Dingo. Policija, teismai, o daiktai liko neaiškioje padėtyje. Todėl aš visada sakau – pažiūrėkit interneto atsiliepimų, ar įmonė tikrai egzistuoja ne vienoje žinutėje. Reikalaukite sutarties su antspaudu. Jei tik SMS rašinėjasi ir prašo pavedimo į privačią sąskaitą – čia ne įmonė, o rizika.

Kas nutinka, jei fūra sugesti kelyje?

Stabdome, taisom, ringiname klientus. Fūros kaip ir bet kokia technika – jos genda. Vairuotojai dažnai patys sugeba mažesnius gedimus, o jei rimčiau – ieškoma kito transporto netoli. Blogiausia kai darbo laikas pasibaigia penktadienio vakarą ir servisai uždaryti. Tada savaitgalis vėluoja. Kartais nutinka ne mašina, o uosto streikai. Doveris... hm... paskutinį kartą streikavo... na, nėra taip seniai. Tada eilės. Variantas vienas – laukti. Bet mes per tiek metų turime pažįstamų visur, išskyrus gal ten kur sniegas užklumpa netikėtai.

Įvairūs – ko mus dažnai klausia

Ar galima vežti kartu gitarą, šaldytuvą ar fortepijoną?

Gitarą – be problemų, tik į kietą dėžę. Šaldytuvą – taip, bet pasukat vertikaliai? Jei ne, kompresorius gali suplyšti, bet aš ne šaldytuvų meistras, tai tik perpasakoju tai, ką esu girdėjęs. Fortepijonas... hm... jau sudėtingiau. Jei pianinas – dar kaip nors. Jei elektrinis – dar blogiau. Buvęs atvejis kai vežėme būgnų komplektą iš Kauno – tilpo, bet visą kelią tetos koferis spaudė iš šono. Kartais stebiuosi ką žmonės susiveža gyvenimui. Bet kiekvienas daiktas turi savo kainą – tik reikia pasakyti iš anksto.

Ar galima įsimesti maisto produktų šalia baldų?

Stengiamės nevežti. Anglija griežta su maistu – mėsos produktai, pienas, kiaušiniai, net kai kurie vaisiai. Jei randa, baudos. Jei jūsų močiutės sūreliai – suprantu sentimentus, bet rizikuojam visi. Kartą prašė pervežti šaltalankių uogienę. Pasakiau – jei tai vienas stiklainis ir asmeniniam vartojimui, techniškai... gal. Bet aš nenoriu muitinėje rašyti paaiškinimų. Geriau nereikia. Jei jau labai reikia – vietinis paštas ar specialios siuntos, bet ne daliniai kroviniai vežantys baldus. Nenorėčiau, kad dėl stiklainio kiltų problemų visam fūros kroviniui.

Kaip elgtis, jei gavėjas Londone negali būti namie pristatymo metu?

Tada derinam. Galim palikti kaimynams jei sutinka ir jei sutinkat jūs. Galim palikti saugioje vietoje – po kilimu nebent, bet kur nors už fūros nugaros nepaliksime. Dažniausiai vairuotojas paskambina likus pusvalandžiui. Jei niekas neatidarė – daiktai grįžta į terminalą ir paskui antrą kartą vežimas mokamas. Kartais gavėjas sako – numeskite kieme. Atsakom – gerai, bet pasirašykite, kad paleidžiate iš atsakomybės. Nes jei pavogs – ne mūsų zona. Šiaip geriausiai planuotis iš anksto, ypač jei gyvenat devynaukštyje be lifto.

Ar galima sujungti mano daiktus su kito žmogaus siunta?

Taip, vadinamoji grupavimo paslauga. Jūsų dėžė prisideda prie kito žmogaus užsakymo. Lyg autostopas daiktams. Bet turi sutapti maršrutai ir laikas. Buvęs atvejis kai du studentai iš skirtingų Lietuvos galų nutarė sujungti daiktus – vieno kitas galas, kito pirmas. Teko siųsti į centrą, ten sukrauti, tada važiuoti. Taupiau nei atskirai, bet užtrunka ilgiau. Šiaip mačiau žmonių facebook grupėse taip bandančių derėtis – kai kurie pavyksta, kiti – aferos. Per oficialius kanalus saugiau, nors ir brangiau.

Ar galima transportuoti gyvūną kaip dalinį krovinį?

Ne, gyvūnai nėra daliniai kroviniai, jie gyvi. Reikia specialaus transporto, veterinarinių pažymų, narvo. Aš myliu kates, bet ne fūroje kur temperatūra kinta ir kelionė trunka savaite. Buvo vienas vaikinas klausė dėl papūgos. Sako – narvas mažas. Atsakiau – o jei fūroje suges vėdinimas? Arba jei papūga išsigąs? Tiesiog ne. Yra gyvūnų pervežimo kompanijos, jos turi adaptuotas mašinas. Jūsų šuo ar katinas nusipelno tikro transporto, o ne dėžių skyriaus fūros gale.

Išvada

Taigi, pervežimo paslaugos į Angliją smulkiems ir daliniams kroviniams nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Reikia supakuoti protuingai, pasirinkti ne pagal žemiausią kainą, o pagal sąžiningumą, ir nerti į procesą su trupučiu kantrybės. Per tiek metų mačiau visko, bet geriausi klientai tie, kurie klausia prieš, o ne keikiasi po. Jeigu kils dar klausimų – rašykit, skambinkit, o gal net ir sutiksim Londone, kai dėžę pristatysim. Sėkmės persikeliant.