Pervežimas į Angliją: daliniai kroviniai be jokių rūpesčių

Jau daugiau nei dvidešimt ketverius metus vežioju dalinius krovinius į Angliją ir atgal. Žmonės skambina, nerimauja, kartais net verčia baldus tris kartus prieš pakrovimą, nors viskas paprasta. Dalinis krovinys – tai kai tavo daiktai dalinasi vietą mašinoje su kitų klientų daiktais. Ne, tau nereikia mokėti už visą furgoną. Taip, tai ekonomiškiausia, kai veži mažiau negu buto turinį. Šiandien paaiškinsiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be tos dirbtinės saldainių popierėlėmis apsuktos rinkodaros, kurią matai internete. Nors ten irgi būna gerų patarimų, bet retai. Aš čia ne tam, kad papasakočiau pasaką apie stebuklingą pervežimą be jokių rūpesčių, o tam, kad padėčiau tau viską suplanuot taip, kad tie rūpesčiai apsiribotų tik durų atidarymu vairuotojui.

Kaina, terminai ir kaip čia viskas suplanuoti

Kiek maždaug kainuoja pervežti dalinį krovinį iš Lietuvos į Angliją?

Na, jei kalbam apie standartinę dežę be pirštų, kurią reikia nuvežt iš Vilniaus į Londoną, kaina svyruoja, bet dažniausiai tai keliasdešimt eurų už kubinį metrą. O jei turi sofą, spintą ir dvidešimt dežių – tada šimtai. Londonas pigesnis nei koks nors užkampis Kornvalyje, nes ten vairuotojui reikės sukti į šoną nuo pagrindinio maršruto, o degalai dabar... na, žinai, kaip yra. Kainą labiausiai lemia apimtis, atstumas ir ar reikia kažką nešti iš trečio aukšto be lifto.

Ar tikrai man reikia laukti, kol surinks pilną mašiną, ar galima išsiųsti ir su keliais daiktais?

Ne, laukti pilnos mašinos tikrai nereikia. Dalinis krovinys kaip tik tam ir skirtas – surinksim tavo penkias dėžes, pridėsim prie kito žmogaus sofos, o gal dar prie kažkieno dviračio. Mašina išvažiuoja pagal grafiką, ne pagal tavo daiktų skaičių. Aišku, jei turi vieną maišą ir nieko daugiau, gali tekti palaukti dieną ar dvi, kol susidėlios logistika. Bet taip jau veikia – neturim kur dėt tuščios vietos, bet ir nenorim, kad važiuotum vienas ir mokėtum kaip už limuziną.

O jeigu man reikia, kad daiktai būtų Londone būtent kitą penktadienį – ar įmanoma?

Įmanoma, bet žinok... jei skambinsi šiandien, o ypač jei dar antradienis jau pasibaigęs, bus sunku. Galim pasiūlyti express variantą, bet tada tai jau nebe dalinis krovinys pagal standartinį grafiką. O greitai – brangiau. Kartais dvigubai. Reikia arba užimti vietą jau važiuojančioje mašinoje, arba siųsti individualų transportą. Planuok bent prieš savaitę, geriau dvi. Aš ne pasakų pasakotojas, perdaug daug metų praleidau kelyje, noriu, kad žinotum realybę.

Ar užtenka man paskambinti prieš savaitę, ar jau per vėlu?

Priklauso nuo sezono. Rugsėjį – kai visi studentai keliasi – kartais net prieš mėnesį reikia rezervuotis. Vasarą tas pats. O štai kovą ar lapkritį – savaitė tikrai pakankamai, na, gal ne prieš pat Kalėdas, tada ir mėnuo gali neužtekti. Tik atsargiai su tom įmonėm, kurios pasiima užsakymą bet kada, o paskui sėdi be mašinos ir perduoda tave kaip karštą bulvę kitam vežėjui. Mačiau tokių. Skambink, klausk, ar jie patys veža, ar tik perpardavinėja. Tai sutaupys nervų.

Ką reiškia "dalinis krovinys" – ar mano baldai keliaus su kažkieno kitais?

Lygiai taip. Tavo lagaminas, sofa ir dešimt dežių keliaus vienoje mašinoje su kito žmogaus, trečio, ketvirto daiktais. Kiekvienas klientas turi savo sąrašą, vietą, etiketes. Mašinos vidus suskirstytas taip, kad niekas nesusirenka į krūvą. Nors... jei veži itin trapius daiktus, reikia geriau supakuoti, nes kelyje visko pasitaiko. Vairuotojas važiuoja atsargiai, bet kopėtėlėje šalia gali stovėti svetingas metališkas krepšys iš kito adreso.

Ar kaina priklauso nuo to, ar veža tiesiai į Londoną, ar į kažkokį Taičidą prie Mančesterio?

Londonas – standartas. Visi ten važiuoja. O jei reikia į kokį Taičidą ar dar toliau į šiaurę, kaina didėja. Nežmoniškai? Ne. Bet kelias ilgėja, degalai kainuoja, vairuotojas negali grįžt namo taip greitai. Beje, jei važiuoji į centriniu Londoną, kai kurie vežėjai primeta papildomą mokestį už ULEZ zoną, o kiti – ne. Aš stengiuos viską įvesti iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Tiksliai pasakius – Londonas visada pigiausias taškas.

Pakavimas, daiktai ir visokie niuansai prieš kelionę

Ar turiu viską pats supakuoti, ar jūs tai padarote?

Gali pats, gali mes. Jei tai indai, stiklas, elektronika – stipriai siūlau leisti mums. Turim specialių dėžių, popieriaus, burbuliukų. Ne kartą mačiau, kaip klientai sutaupo dešimt eurų nepirkę tinkamo popieriaus, o paskui gauna skaldytų lėkščių siuntinį Anglijoje be jokios vilties atgauti. Tavo sprendimas. Tik kartais, kai skubam, patys neturim kada supakuoti pačius mažiausius daiktus, tada prašom, kad tu tuo pasirūpintum. O mes sutvarkom baldus ir didžiąją techniką.

O jeigu aš turiu šaldytuvą – ar galima jį vežti daliniame krovinyje?

Galima, bet jis turi būti tuščias, sausas ir durys užlankstytos klijuojama juosta. Buvo atvejis – klientas paliko šaldymo kameroje ledų, maniau, kad pokštas, bet ne. Virtuvę sutvarkėme, bet vanduo ištekėjo ant kelių dėžių. Laimei ne ant knygų. Išlaisvink, atitirpink, išdžiovink. Jei transportuosi šaldytuvą žiemą, dėlto bus mažiau rizikos dėl pelėsio. Bet jei jis šlapias, pats žinai, ką rasim po savaitės Anglijoje.

Ką daryti su augalais? Aš turiu du didelius fikusus.

Augalai... žinai, čia aš jau drįstu sakyt tik maždaug devyniasdešimt procentų tiksliai. Techniškai – su dirvožemiu juos vežti sudėtinga, muitinė gali kabintis, ypač po Brexit. Praktiškai – daug kas nors veža, nors ir nerekomenduoju. Jei labai brangūs, geriau atiduok kaimynei. Jei vis tiek nori – persodink į vazonus be dirvos, tik substratą, ir supakuok taip, kad nesulaužytų šakų. Aš pats abejočiau rizikuoti su retais egzemplioriais, bet su fikais... hm, tikriausiai praeis. Nebent labai pašviesęs.

Ar reikia išardyti lovą, ar jūs tai darote?

Išardom, bet reikia laiko. Jei turi standartinę IKEA lovą – dvidešimt minučių. Jei sovietinę, kurios varžtų niekas nematė dvidešimt metų, gali užtrukt ilgiau. Kartais varžtai apsinešę, nebegrežia. Tada ir apsunkina. Geriausia – pats ardyk iš vakaro, tada sutaupysi ir laiko, ir mano ir komandos kantrybės. Nors mes kantrūs žmonės, tiesiog... logistika. Kiekviename adrese praleidžiam tik tam tikrą laiką, pratęsimas kainuoja.

Ar galiu palikti daiktus drabužių spintoje ar viską išimti?

Spintos turi būti visiškai tuščios. Vairuotojas neišims drabužių, neiškraustys lentynų. Jei paliksi, daiktai voliosis viduje, subraižys spintos sieneles. Be to, spinta pasidaro sunkesnė, o perteklinis svoris keičia balansą. Kartais žmonės palieka stalčiuose smulkmę – žirklės, popieriai, segtukai. Baigiasi tuo, kad transportuojant atsidaro stalčiai, turinys išbyra į mašinos grindis. Tuščia, išvalyta, durys užfiksuotos lipnia juosta. Tai mano patarimas, kurio klausyk arba ne, bet paskui nepavyduok kaimynui, kurio spinta atvyko ideali.

Kiek laiko prieš tai reikia viską paruošti – vieną dieną ar savaitę?

Dienos neužtenka. Savaitė – optimalu. Per tą savaitę spėsi susipirkti dėžes, išrūšiuoti daiktus, suklijuoti, parašyti ant jų kambarių pavadinimus. Jei skubėsi paskutinę dieną, pamirši puse daiktų, etiketės nukris, o mes stovėsim furgone ir žiūrėsim, kaip tu lakstai bute su batu be raištelio. Netvarkingai, bet taip būna. Rimtai – nepalik kelionės paskutinei minutei. Veidrodžiui reikia laiko suvynioti, o ne tiesiog numesti į kampą.

Ar galiu padėti daiktus į maišus iš tos parduotuvės, kur... žinai, tų juodų?

Anie juodi maišai? Ne. Neikit į jų. Buvęs klientas taip padarė – penkiolika kilogramų knygų tokiu maišu. Pakrovimo metu – trakšt, rankenos nusprogo, knygosnuvarvėjo ant grindų. Pardavimo tinklo maišai skirti keliems kilogramams bulvių ar batų, o ne tavo bibliotekai. Imk kartonines dėžes, net jei reikės eit į parduotuvę paprašyti. O dar geriau – nusipirk pakavimo medžiagų iš mūsų arba bet kur, tik ne tuos plastiko maišus. Sutaupysi problemų.

Kelyje – kas dedasi su tavo daiktais

Kiek dienų dažniausiai važiuoja dalinis krovinys į Angliją?

Standartiškai – nuo trijų iki penkių dienų. Kartais per savaitę. Maršrutas nėra tiesias linijas iš taško A į B. Mašina krauna Kaune, paskui Varšuvoje, Berlyne, gal dar Amsterdame, o tada kerta į Doverį. Žinoma, jei turi skubų siuntinį, galim stengtis, kad patektum į greitesnį reisą. Bet trys dienos – minimumas, penkios – dažniausias vidurkis. Jei kas sako, kad per dvi dienas numes dalinį krovinį iš Lietuvos į Angliją, nepatikėk. Nebent lėktuvu, o mes apie furgonus kalbam.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai kelyje?

Realiai? Nepasakosiu pasakų. Daliniams kroviniams gyvas GPS sekimas, kaip pas kurjerį per aplikaciją, dažniausiai neveikia arba veikia kitaip. Tu gauni numatytą datą ir vairuotojo kontaktą. Skambini jam, jei reikia. Kartais mašina turi sekimo įrangą, bet mes jos nedalinamės arba duodam bendrą reiso informaciją. Jei tau labai svarbu matyti kiekvieną posūkį, teks mokėti už individualų pervežimą. Taip jau yra. Aš pats verčiau pasakau atvirai, nei prisidirbinėju.

Kas bus, jei vairuotojas vėluoja dėl oro sąlygų ar uosto eilių?

Būna. Žiema, rūkas, Doverio uoste eilė. Buvęs atvejis – praėjusiais metais per audrą visi kelto reisai atšaukti, mes Doveryje prastovėjom aštuonias valandas. Tu nieko neatliksi, aš irgi. Skambinam, perspėjam, derinam naują datą. Svarbiausia – kad daiktai saugūs. Vairuotojas nepuls rizikuot per plikledį dėl tavęs, nes tada nebeaišku, ar daiktai išvis atvažiuos. Kantrybės. Logistika – ne egzaktiniai mokslai, o laukiniai vakarai su oru. Bet mes stengiamės.

Ar mašina važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną, ar keliauja per Kauną, Varšuvą ir dar kažkur?

Ne, dalinis krovinys renkamas. Iš pradžių Kaunas, paskui gali Varšuva (o ne, atleisk, Krokuva buvo praėjusį mėnesį, dabar vėl per Varšuvą), toliau per Vokietiją, Olandiją ir tik tada į uostą. Tai logistinis galvosūkis, kur mes bandom optimizuoti, kad niekam nereiktų mokėt už tuščias mylias. Kartais maršrutas keičiasi pakeliui, jei prisiduria skubus klientas. Tavo daiktai važiuoja, tik ne vieni. Ten liguistas šlifuotas kelias, bet vairuotojai žiną, ką daryti.

O jei kelyje kažkas įvyks – pateks į avariją ar pan. – ar mano daiktai apdrausti?

Taip, CMR draudimas galioja, bet turiu būti atviras – jis turi lubas. Atsiverčia pagal svorį, ne pagal sentimentalią vertę. Jei veši tavo močiutės porcelianą ir jis sveria dvidešimt kilogramų, gali gauti kompensaciją, kuri, švelniai tariant, neatspindės šeimos relikvijos vertės. Yra galimybė draustis papildomai, bet tai kainuoja. Blogos įmonės apie tai tyli, geros – perspėja. Aš perspėju. Ne todėl, kad bijau atsakomybės, o todėl, kad taip teisinga. Jei veši auksą – pasakyk.

Ar man reikia savo asmens dokumentų siunčiant baldus?

Ne, tiksliai – ne. Nereikia tau fiziai važiuoti kartu su sofą, kad ji patektų į Angliją. Reikia tik pristatymo adreso, telefono ir vardo. Muitinės dokumentuose, jei reikia, nurodom siuntėjo ir gavėjo duomenis. Kartais klientai klausia ar reikia paso kopijos – nereikia, ne oro uostas čia. Išskyrus atvejus, kai siunti verslo prekes, tada kita kalba. Bet asmeniniai daiktai, perkraustymas – tavo baldui paso nereikia, jam reikia tik ramių rankų vairuotojo.

Dokumentai, muitai ir ką veikti Anglijoje

O dabar po Brexit – ar man reikia kažkokių popierių, muitinės formų?

Reikia. Po Brexit viskas pasikeitė. Asmeniniams daiktams reikia tinkamai užpildyti sąrašus, kartais naudojama TA forma, o jei kraustaisi gyventi – reikia įrodyti, kad daiktai naudoti, o ne naujos prekybos. Aš pats dar kartais susimedžioju, kas ten pasikeitė muitinės tvarkoje, nes taisyklės gyvos. Bet mūsų biuras tvarko dokumentus. Turi pateikt tikslų daiktų sąrašą. Be jo – štilis. O jei kažkas pamet popierius kelyje, vėluojam. Tvarka svarbi.

Ar galiu siųsti maisto produktus – pavyzdžiui, rūkytą dešrą ar lietuvišką sūrį?

Ne. Negrįžtam nuo to. Po Brexit mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiami asmeniniuose kroviniuose į Didžiąją Britaniją. Buvo toks atvejis, klientas pridėjo vyrpumpę rūkytos dešros į dėžę su batais, vylėsi, kad nepastebės. Pastebėjo. Muitinė išėmė, skyrė baudą, o dar ir vėlavimas iš to išėjo. Vairuotojas įtūžęs, nes jis atsakingas. Oficialiai – ne. Nei dešros, nei sūrio, nei naminių tortų. Jei labai reikia lietuviško maisto – yra parduotuvės Londone, tikrai rasi.

Kas, jei mano daiktai apgadinami kelyje? Kiek laiko trunka pretenzijos?

Pastebėjęs – rašai CMR važtaraštyje pastabas. Turi aštuonias dienas nuo gavimo pranešti matomus pažeidimus, o paslėptus – šešis mėnesius, jei gerai pamenu. Geriausia – fotografuok viską iškart, prieš pasirašydamas. Blogiausia, kad yra įmonių, kurios tada bando pasiteisinti: "o čia jūs patys taip supakavote" arba "taip jau buvo". Nesmagu, bet taip būna. Mes stengiamės nesivarginti klientų, bet jei dežė nepaženklinta "trapi", sunkiau ginčytis. Rašyk ant dėžių didelėm raidėm – TRAPI. Tai padeda.

Ar įmanoma, kad daiktai pasiklysta, jei vežama kartu su kitų žmonių kroviniu?

Teoriškai taip, bet praktiškai – labai retai. Mačiau gal du kartus per dvidešimt ketverius metus. Kartą etiketė atšoko, dėžė nuėjo į Birmingemą vietoj Braitono. Bet radom per porą dienų. Sistema veikia – skaitymo kodai, sąrašai, patikros. Tik jei pats supakuoji dėžę be jokio užrašo, be adreso, be nieko – tada taip, gali pasimesti tarp penkiasdešimt kitų daiktų. Pabruk popierėlį su numeriu vidun į maišelį, ir viskas bus gerai. Paprasta taisyklė.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti iškrovimo metu Anglijoje – ar galiu ką nors įgalioti?

Žinoma. Draugas, kolega, nuomininkas, kaimynas – bet kas, kas turi raktus ir galvą ant pečių. Svarbu, kad jis žinotų, kas atvežama, kiek dežių tikėtis, ir turėtų tavo kontaktą. Būna, kad žmonės duoda raktus agentui, o paskui skambina iš Lietuvos ir klausia, ar iškrauta. Mes skambinam, patikslinam. Kartais iškrovimas vyksta laiptinėje, reikia, kad tas žmogus žinotų, kur galima pastatyt mašiną. Ne visi Londono rajonai leidžia parkuot didelį furgoną tiesiog prie durų.

Ar adresas Anglijoje gali būti sunkiai pasiekiamas vilkikui – ar čia mano problema?

Tai tavo problema, bet mes padėsim. Anglijoje daug siaurų gatvių, ypač senesniuose rajonuose. Vilkikai neįvažiuoja. Tada perkrauname į mažesnį furgoną – shuttle service, kaip sakom. Papildomai kainuoja? Deja, taip. Kartais tas pervedimas trunka pusdienį. Geriau iškart pasakyk, ar tavo namas yra siauroj gatvelėj, ar prie pat galima sustoti. Jeigu sakai "važiuok ir pamatysi", o ten prasilenkimui vietos nėra, vairuotojas stovi, bodžioja ir degina laiką. O laikas Anglijoje – pinigai. Ne mano taisyklės, bet jų privalomos.

Ar reikia mokėti PVM ar muito mokesčių siunčiant asmeninius daiktus po Brexit?

Jei tikrai kraustaisi gyventi ir tai tavo naudoti daiktai – dažniausiai ne. Bet reikia įrodyti, kad keiti gyvenamąją vietą. Jei tik siunti sofą draugui ar sau atsarginį televizorių – gali tekti mokėti VAT. Muitininkai tai skiria. Kartais jie patikrina, kartais praleidžia. Čia jau ne mano, o jų valios sritis. Aš patariu visada pasiruošti dokumentaliai: nuomos sutartis iš Lietuvos pabaigta, nauja Anglijoje, gyvenimo aprašymas. Kuo aiškiau parodai, kad tai perkraustymas, tuo mažiau klausimų.

Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyt vieną – pervežimas į Angliją daliniais kroviniais nėra raketos mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas. Reikia žmogaus, kuris žino maršrutus, muitines ir nebandys tavęs apgaut su paslėptais mokesčiais. Skambink, klausk, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dabar, nei verkti prie sulaužytos dėžės vėliau. Aš čia, jei reikia patarimo ar sąmato. Kartais atsakau net ir vėlai vakare, nes logistika – ne devyni iki penkių.