Pervežame senovinius daiktus iš Anglijos į Lietuvą – ką verta žinoti iš anksto

Šiek tiek apie save – dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau keturiolika metų. Pradėjome kaip universalūs vežėjai, bet pastaruosius dešimt specializuojamės į tai, ką pavadinčiau „sunkiasvoriais prisiminimais“ – senoviniais baldais, porcelianu, antikvarine technika. Pervežame senovinius daiktus iš Anglijos į Lietuvą ne pirmus metus, todėl šitą DUK parašiau taip, lyg sėdėčiau su jumis prie kavos. Ne viskas čia bus idealiai tvarkinga, ne viskam turiu šimtaprocentinį atsakymą, bet bent jau žinosite, kaip tai atrodo iš vidaus, be saldžios makaronų klijimo iš pardavimų skyriaus. Kartais klientai mano, kad tai tiesiog didesnis krovinys, bet paėmęs į rankas XIX a. komodos kampą supranti – tai visai kitas pokalbis. Jei planuojate siųsti ką nors vertingo iš Londono, Birmingemo ar mažo kaimelio Kornvalyje, šis tekstas kaip tik jums.

Pradiniai klausimai – kai dar tik svarstote

Kiek maždaug kainuoja pervežti senovinę komodą iš Londono į Vilnių?

Ai, su kainomis… Atsakyčiau kaip tikras lietuvis – brangu, bet galima pigiau nei galvojat, jei neapsiriksite su kompanija. Už standartinę komodą, su surinkimu, pakrovimu ir pristatymu, dažnai tenka mokėti nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų svarų sterlingų. Bet čia be muito mokesčių, jei tai pirkinys. Būna tokių, kurie pasiūlo pusę kainos telefonu, o paskui, kai daiktas jau fūroje, pradeda prikrauti papildomų mokesčių. Geriau mokėti normaliai iš karto, nei po to aiškintis teisme. Nors… teismo dar neturėjom, bet ginčų – tai tikrai.

Ar galiu pats supakuoti senovinius daiktus, ar tikrai reikia jūsų pagalbos?

Galite, bet ar verta? Buvo toks atvejis – ponia iš Reading susikrovė porcelianą į paprastas kartonines dėžes, apvyniojo laikraščiais. Atvykus į Kauną, puodelių buvo daugiau nei lagaminuose, bet deja, ne visi sveiki. Laikraščiai nesugeria smūgio, o kartono sluoksniai turi turėti oro tarpsnius. Jei tai tik sena knyga – gal ir užteks. Bet vazos, stiklai, emaliniai indai… čia jau specialistų darbas. Kitą kartą, kai pakuojame patys, galvojame ne tik kaip tilpti, bet kaip išgyventi kelią per Prancūziją.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo paėmimo Anglijoje iki pristatymo Lietuvoje?

Paprastai – nuo septynių iki keturiolikos dienų. Bet grafikas būna tik teorija. Kartais fūra stringa uoste dėl keltų bėdų, nors ir visai nesusijusių su jūsų komoda. Planuokite mėnesiu į priekį, ne savaitę. Būna ir greičiau, jei paimame pilnu furgonu be persikrovimo. O dalinis krovinys kartais pabus sandėlyje Midlande, nes kitas klientas vėlavo su savo senoviniu laikrodžiu. Logistika ne visada sklandi, bet mes stengiamės, kad jūsų galvoje tai atrodytų kitaip.

Ar imatės pervežimo iš bet kurios Anglijos dalies, ar tik kai didmiesčių?

Imamės iš visur, tik kainos skiriasi. Iš Londono ar Birmingemo – standartas. O jei reikia į Aberdyną… (taip, žinau, Aberdynas jau Škotija, bet klientai dažnai rašo „Anglija“ turėdami omenyje UK). Kornvalyje buvęs atvejis, kai važiavome paimti XVII a. skrynią – gražu, bet iki M25 kelias siauras. Furgonas ten beveik netilpo, teko apsisukti tris kartus. GPSą vertėme išjungti ir klaustis vietinių. Tobulų kelių ten nesitikėkit.

Ar reikia man pačiam vežti daiktus iki jūsų sandėlio Anglijoje, ar paimsite iš namų?

Paimame iš namų, kaip ir priklauso. Nors buvo tokių, kurie susitiko su mūsų vairuotoju tiesiog autostrados poilsiui aikštelėje prie M1 – sutaupė porą valandų, mes sutaupėm degalų. Bet tai ne variantas, jei daiktas didelis. Jums nereikia niekur vežioti – mes atvažiuojame, pakuojame, krauname. Tik prašome užtikrinti, kad prie namų būtų bent koks nors privažiavimas. Buvę atvejų, kai furgonas netilpo į siaurą gatvelę Yorkšyre ir teko nešt komodą šimtą metrų per lietų. Liūdnai atrodė, bet išnešėm.

Pakavimas – čia arba pasitikite profesionalus, arba gaminateis klijų

Kaip pakuojate senovinius veidrodžius? Baiminuosi, kad suduks.

Veidrodžiams darome individualius medinius rėmus, viduje putplastis, išorėje faneros dėžė. Paprastai burbulinės plėvelės neužtenka, ypač jei veidrodžiui per du šimtus metų ir jis jau seniai „bėgioja“ – žinot, kai apačioje atsiranda juosvos dėmės. Karta vežėme Viktorijos laikų veidrodį iš Braitono – fiziškai atlaikė visas vibracijas, bet kad klientė prieš tai nuvalė rėmą švarikliu ir lakas tapo lipnus… Stiklas išgyveno, o rėmas atsiklijavo šiek tiek. Čia jau pakišo ne transportas, o chemija. Bet tokie dalykai nutinka. Todėl stengiamės apginti net nuo neaiškių paviršių.

Ar reikia specialių dėžių porcelianui, ar užteks tų pačių, kuriose gavau siuntą iš Zalando?

Kartonų iš Zalando gali neužtekti. Ten vieno sluoksnio gofras, skirtas lengvoms prekėms. Senovinis porcelianas, ypač papuoštas auksu ar emale, turi eiti į dvisluoksnes dėžes su pertvaromis. Kiekvienas sluoksnis turi turėti amortizaciją. Jei tai tik sena lėkštutė iš turgelio – gal ir rizikuosiu. Bet jei tai Royal Copenhagen servizas? Nors… Portobello turguje daugiau sidabro ir baldų, porcelianą ten randi rečiau. Bet principas tas pats – brangiai kainuojantis daiktas vertas normalios dėžės, o ne Shoebox'o.

O jei daiktas didelis, sakykim, senovinė spinta – ji neatlūš durų gabename metu?

Durys fiksuojamos. Kartais, jei konstrukcija leidžia, išimame stalčius ar lentynas – tada mažesnė masė ir nesisuka svoris. Atsiprašau, rašau per greitai. Fiksuojame lankstus, apvyniojame moving blanket'ais. Bet jei spinta balansuoja ant silpnų XVII a. kojelių ir sąsajų, aš ne visada dedu ranką į ugnį – kartais senasis klijai neatlaiko net ir mūsų atsargumo. Tada atsakomybė ribota, tai turėkite omenyje. Geriau žinoti iš anksto, nei vėliau ieškoti kaltų.

Ką daryti, jei daiktas jau truputį sulūžęs – ar apskritai verta jį tempti per pusę Europos?

Jei lūžis kosmetinis – galima. Jei konstrukcinis – transportavimas gali paversti remontą į restauraciją. Buvo, kad vežėme sulūžusią kėdutę iš Leičesterio. Klientas pasakė: „tik nugara truputį kliba“. Atvykus į Panevėžį tos kėdės buvo keturios dalys ir maišas drožlių. Medis, kuris jau buvo pavargęs, tiesiog pasidavė. Taigi apžiūrėkite sąsajas prieš pakrovimą. Kartais atsivežti sulūžusį daiktą tik tam, kad čia restauruotumėte, kainuos brangiau nei remontas Anglijoje. Aš nesu restauratorius, bet taip man atrodo logiška.

Muitinė ir dokumentai – dalis, kur norisi paprastumo, bet gauni biurokratijos

Ar reikia kažkokių leidimų gabenant senus daiktus iš Anglijos – juk dabar po Brexito?

Reikia. Dabar, kai UK nebe ES, kiekvienas krovinys turi CMR važtaraštį, pakankamai aiškią sąskaitą-faktūrą ir sąrašą su aprašymais. (Taip, ne „Brexit“, o tiksliau – išstojimas iš ES, bet visi taip sako, net mes biure). Jei daiktui daugiau nei šimtas metų, muitinė gali pareikalauti įrodymo, kad tai nėra nesen pagaminta kopija ar kultūrinio paveldo objektas. Dažniausiai užtenka eksperto išvados ar aukciono dokumento. Bet jei iškyla abejonių – savaitė biurokratijos garantuota. Būna ir greičiau. Nežinau kodėl kartais taip, o kartais kitaip.

Ar galiu pats užpildyti muitinės deklaraciją, sutaupyti pinigų?

Galite, bet praktika rodo, kad tai žiauriai kainuoja laiką. Turėjau klientą iš Oksfordo, kuris pats deklaravo senąją stalinę lempą. Įrašė „old wood thing with metal“. Muitinė sustabdė krovinį dvisavaitei, nes neaišku, kas per „thing“. Jie atidarė, tikrino, fotografavo. Galiausiai atleido, bet nervų kaina didesnė nei mano kolegos sąskaita už dokumentus. Muitinės agentūros žino, kaip aprašyti daiktus, kad jie nekiltų įtarimų. Jūsų „antique vibe“ čia nepraeis.

Ką daryti, jei daiktas labai brangus – ar bus dideli mokesčiai Lietuvos muitinei?

Jei pirktas neseniai – mokėsite PVM ir muitą nuo vertės. Jei paveldėtas ar turėtas dešimtmečius – kitaip. Būna, kad šalutinėje rinkoje siūlo sumažinti vertę sąskaitoje, kad mažiau mokėti. (Čia nepatogus momentas – kai kurie vežėjai net pataria taip daryti. Mes ne. Nes jei muitinė tikrins ir iškils įtarimų, daiktas konfiskuojamas, o jūs – juodajame sąraše.) Brangesniems daiktams reikia vertinimo ataskaitos. Kartais žmonės nustemba, kad papildomi mokesčiai sudaro trečdalį logistikos kainos. Nesvarbu, ar gabename senovinius daiktus iš Anglijos jau dešimtąkart, muitinės formulė nesikeičia.

Jei paveldėjau baldus iš tėčio Birmingeme – ar skiriasi nuo paprasto pirkimo?

Taip, paveldėjimo atveju reikia mirties liudijimo, teismo patvirtinto testamento ir įrodymo, kad daiktai priklausė asmeniniam naudojimui ne vienerius metus. Paprastai muito mokėti nereikia, bet deklaruoti privaloma. Kasacija? Ne, ne kasacija. Deklaracija. Atsiprašau, rašau per greitai. Formos bus skirtingos. Padedame tvarkyti popierius, bet turėkite giminaičių dokumentus paruoštus – muitinė nėra vieta sentimentams, jiems reikia juodos ant balto. Kitaip sėdėsite prie durų ilgiau nei reikia.

Transportavimo ypatumai – ne visada kaip IKEA siunta

Ar pervežate tik mažus daiktus, ar galima ir senovinį pianiną iš Liverpulio?

Pervežame ir pianinus, ir sekcijas.