Atvykimo laikai iš Anglijos: Reguliarūs reisai, logistikos paslaptys ir veiksmingas planavimas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Anglijos ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos, ryšiai. Anksčiau tai buvo gana paprasta: pakrauti, važiuoti per kanalą ir po kelių dienų iškrauti. Tačiau po „Breksito“ ir vis keičiančiųsi geopolitinių sąlygų, logistika tapo daugiau nei tik vairavimu – tai tapo smulkiu strateginiu planavimu. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų, yra „Kada mane pasieks krovinys?“ arba „Kiek laiko užtrunks reisas iš Anglijos?“.

Atsakymas nėra paprastas „kiek dienų“. Reguliarūs reisai iš Anglijos į Lietuvą – tai sudėtingas mechanizmas, kurio tikslumas priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo muitinės procedūrų, kelių eismo sąlygų, okeaninių laivų bei keltų grafikų ir net orų sąlygų. Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir atskleisti, kas tiksliai lemia atvykimo laikus, kaip veikia reguliarių reisų sistema ir kodėl profesionalus planavimas gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų. Suprasdami procesą nuo A iki Z, galėsite tiksliau planuoti savo verslo atsargas ir išvengti nemalonių netikėtumų.

Esu matęs, kaip netiksliai apskaičiuotas atvykimo laikas gali sustabdyti visą gamybos procesą arba palikti klientus be prekių. Todėl šiame tekste kalbėsime ne tik apie dienas ir valandas, bet ir apie tas paslaptis, kurias žino tik viduje dirbantys logistikos ekspertai. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną informaciją, kad „atvykimo laikas“ nebūtų mistiška sąvoka, o prognozuojamas ir valdomas verslo procesas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus planuojantiems krovinio pervežimą iš Anglijos. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktine patirtimi.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą reguliariais reisais?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo to, kokio tipo krovinį pervežame (pilna mašina arba dalinis krovinys) ir kuriuo maršrutu važiuojame. Tačiau tarkime, kad kalbame apie standartinį dalinį krovinią (konsoliduojamas siuntos), kuris yra populiariausias pasirinkimas smulkiems ir vidutiniams verslams.

Įprastai, kai kalbame apie reguliarius reisus, nuo to momento, kai mes paimame prekes iš siuntėjo Anglijoje, iki momento, kai jas išduodame gavėjui Lietuvoje, praeina nuo 4 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek platų intervalą? Jei krovinys paimamas iš Londono arba jo apylinkių (Pietryčių Anglija), maršrutas yra trumpesnis – mašina važiuoja į Doverį, keltu perplaukia kanalą ir vėliau pro Belgiją arba Vokietiją važiuoja į Lietuvą. Tai gali užtrukti 4–5 dienas. Tačiau jei prekes reikia paimti iš šiaurės (pvz., Mančesterio, Liverpulio, Leidso ar šiaurės Velso), kelias iki uosto arba tunelio ilgesnis. Prie to pridedamas laikas, reikalingas konsolidacijai (surinkimui) sandėlyje. Tokiu atveju dažnai šiek tiek užtrunka ilgiau, ir terminas gali išsiplėsti iki 6–7 dienų. Svarbu prisiminti, kad tai yra darbo dienos – savaitgaliai bei šventės neįskaičiuojami į šį laikotarpį, nes vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus.

2. Kas įtakoja atvykimo laiko nukrypį nuo grafiko?

Nors reguliarūs reisai vadinami „reguliariais“, logistikoje retai kas vyksta pagal idealų laikrodį. Yra keletas pagrindinių veiksnių, dėl kurių atvykimas gali pavėluoti arba, retais atvejais, įvykti anksčiau.

Pirmasis ir labiausiai pastebimas po „Breksito“ yra muitinės procedūros. Išvykstant iš Anglijos, reikia pateikti eksporto deklaraciją, o atvykstant į Europos Sąjungą – importo deklaraciją. Jei dokumentuose yra netikslumų, trūksta kurios nors prekės kodo (HS kodas) arba pateikti neteisingi duomenys apie gavėją, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Antras veiksnys – eismo sąlygos. Anglijoje, ypač M25 žiede aplink Londoną arba M6 kelyje, įvyksta daug avarijų, kur sukelia didžiulių spūsčių. Vienas avarinis atvejis gali pavėluoti mūsų atvykimą į uostą 4–6 valandomis, o tai reiškia, kad praleidžiame numatytą keltą ir tenka laukti kito (pavyzdžiui, po 4 valandų arba tik rytoj). Šis laiko nuostolis persikelia į galutinį atvykimo laiką Lietuvoje. Trečias veiksnys – oras. Stiprus vėjas Lamanšo sąsiauryje gali uždrausti keltų plaukimą. Tada reikia rasti alternatyvų maršrutą, pvz., važiuoti iki šiauresnių uostų, kaip Hull arba Immingham, ir plaukti į Roterdamą arba Zebriugę. Tai pailgina maršrutą šimtais kilometrų.

3. Kaip veikia grupinių (dalinių) krovinių konsolidacija ir kaip tai veikia laiką?

Daliniai kroviniai ( grupiniai arba LTL – Less than Truckload) yra populiariausias būdas pigiau pervežti prekes, tačiau jis reikalauja kantrybės. Sistemą galima palyginti su autobusu, kuris sustoja kiekviename mieste.

Reguliarūs reisai dažnai veikia pagal fiksuotą grafiką. Pavyzdžiui, mūsų mašinos važiuoja į Angliją kas savaitę, pavyzdžiui, antradieniais, o grįžta į Lietuvą penktadieniais arba šeštadieniais. Jei jūsų krovinys parengtas išsiuntimui pirmadienį ryte, mes jį pasiimame ir vežame į mūsų sandėlį Anglijoje ten pat arba į centrinią sandėlį Lietuvoje (priklausomai nuo logistikos schemos). Konsolidacija reiškia, kad mūsų logistai turi surinkti kelias skirtingas siuntas iš skirtingų klientų į vieną sunkvežimį, kad būtų ekonomiškai naudinga važiuoti. Jei jūsų siunta atvyksta į mūsų surinkimo punktą (pvz., Tuesley Sandelyje pietų Anglijoje) iki ankstyvos ryto, ji gali būti pakrauta į tą pačią mašiną, kurią važiuoja į Lietuvą. Jei ji vėluoja, gali tekti laukti kito reguliaraus reiso, t. y. dar savaitės (arba kelių dienų, jei reisai dažnesni). Todėl, norėdami užtikrinti greičiausią įmanomą atvykimą, svarbu ne tik tiksliai numatyti prekių paruošimo laiką, bet ir laiku perduoti mums dokumentus. Vėluojantys dokumentai dažnai stabdo krovinią labiau negu fizinis atidėliojimas.

4. Ar „Breksitas“ pakeitė pervežimo trukmę, ir ką reikia žinoti apie muitinę?

„Breksitas“ sukėlė revoliuciją mūsų srityje, ir prieš 20 metų dirbęs ekspertas galėjo vos įsivaizduoti, kiek papildomo laiko reikia šiandien. Anksčiau siena buvo formalus – tik pasirašyti dokumentą. Dabar tai yra reali fizinė ir biurokratinė kliūtis.

Šiuo metu, atvykstant iš Anglijos, kiekvienas krovinys turi praeiti importo kontrolę ES šalyje (pavyzdžiui, Prancūzijoje arba Belgijoje, artimiausioje šalyje po persikėlimo per kanalą). Procesas atrodo taip: vairuotojas atvyksta į muitinės terminalą, pateikia prekių deklaraciją (MRN numerį). Jei viskas tvarkinga, sistema išduoda „leidimą išvykti“. Jei sistema „pasižymi“ krovinį (random check arba dėl klaidų), reikia fiziškai iškrauti mašiną arba atidaryti tentą patikrai. Tai gali užtrukti nuo 1 valandos iki 2 dienų. Ilgiausias uždelstas atvejis, kurį mačiau, truko 4 dienas dėl to, kad viena prekė buvo klasifikuota neteisingai ir reikėjo keisti dokumentus. Kadangi šios procedūros atliekamos kiekvieną kartą, tai pridėjo apie 0,5–1 dieną prie bendro termino, palyginti su laiku prieš „Breksitą“. Tačiau sukleidus darbus (turint patikimus muitinės brokerius), šis laikas gali būti minimizuotas. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie iš anksto susitvarko su PVM numeriais ir importo licencijomis, patiria daug mažiau vėlavimų.

5. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai – ar galiu tikėtis kasdienio pristatymo?

Terminas „reguliarūs reisai“ dažnai kelia netikėtumų. Dauguma klientų manęs klausia, ar gali gauti prekę rytoj, jei šiandien išsiuntė Anglijoje. Atsakymas paprastas: ne, jei tai nėra ekspresinis siuntimas (pvz., „Express“ kurjeriu).

Krovininio transporto (sunkvežimių) logistika remiasi ekonomika. Nėra prasmės siųsti pusiau tuščią mašiną iš Lietuvos į Angliją tik dėl vieno krovino. Todėl daugelis kompanijų, įskaitant mūsų partnerius, turi fiksuotą grafiką. Tipiškas grafikas gali atrodyti taip: - Išvykimas iš Lietuvos į Angliją: I, II, III dienomis. - Prekių ėmimas Anglijoje: III, IV dienomis. - Grįžimas į Lietuvą: V, VI dienomis. - Atvykimas / išdavimas Lietuvoje: VI-VII dieną arba sekančios savaitės pradžioje.

Tai reiškia, kad jei užsakymą pateikiate ketvirtadienį, o mašina jau buvo jūsų rajone antradienį ir išvyko, gali tekti laukti kito savaitės reiso. Tačiau didelės kompanijos turi keletą mašinų maršrutuose, todėl dažnai galime pasiūlyti išvykimą 2-3 kartus per savaitę. Stambiuose logistikos centruose (pvz., netoli Birminghamo ar Londono) surinkimo sandėliai dirba be perstojimo, todėl ten kroviniai gali būti siunčiami beveik kasdien skirtingais reisais.

6. Kuo skiriasi atvykimo laikas, siunčiant pilną mašiną (FTL) palyginti su daliniu kroviniu?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai turi suprasti, norėdami efektyviai planuoti savo sandėlius. Pilna mašina (Full Truck Load) yra „vip“ klasės paslauga, kai kalbame apie laiką.

Jei užsakote pilną mašiną (pvz., 33 europalette), ji važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje (su nedideliais sustojimais degalams arba vairuotojo poilsiui). Nėra jokios konsolidacijos, nėra laukimo kitų krovinių. Tokiu atveju atvykimo laikas yra labiau pastovus ir trumpesnis – paprastai tai 2–4 dienos, priklausomai nuo maršruto (pietinis ar šiaurinis). Jei vairuotojas pradeda važiuoti pirmadienį ryte, jis gali būti Lietuvoje jau trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Kita vertus, dalinis krovinys (LTL) yra pigesnis, tačiau lėtesnis. Jis turi nuvykti į terminalą, laukti, kol bus surinkta mašina, turi važiuoti maršrutu, kuris gali būti ilgesnis (užsukant į kitus miestus paimti arba išduoti kitas siuntas), o atvykus į Lietuvą – dar būti iškrautas terminalo ir paskirstomas. Jei jums skubama ir prekės vertė viršija laukimo išlaidas, visada rekomenduoju pasirinkti pilną mašiną arba dalinę vietą mašinoje, bet be tarpinio perkrovimo (jei įmanoma).

7. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, kur Anglijoje randasi siuntėjas (pietūs vs šiaurė)?

Absoliučiai taip. Anglija nėra maža šalis, ir geografija čia vaidina didelį vaidmenį. Dauguma lietuvių, kalbėdami apie Angliją, galvoja apie Londoną, tačiau verslo centrai yra išsidėstę visoje šalyje.

Jeigu krovinys yra paimamas iš Londono, Slou, Milton Keynes arba netoliese esančių rajonų, mes turime didžiulį privalumą. Mūsų vairuotojai dažnai turi bazių arba partnerių pietryčių Anglijoje. Atstumas nuo Londono iki Doverio (uosto) yra tik apie 120 km. Tai reiškia, kad vairuotojas gali pasiimti prekę ryte ir jau po pietų būti uoste, laukiant keltų. Tačiau jeigu reikia važiuoti į Škotiją (Glazgas, Edinburgas) ar į šiaurės Angliją (Newcastle, Leeds, Manchester), situacija pasikeičia. Nuo šiaurės iki jūros (Dover) reikia važiuoti beveik visą Angliją išilgai. Tai yra apie 400–500 km viena kryptimi. Kelionė gali trukti 6–8 valandas, o atsižvelgiant į Anglijos eismo sąlygas, gali užtrukti ir ilgiau. Tokiu atveju vairuotojas dažnai pasiima krovinią vieną dieną, o išvyksta kitą dieną, kad neatliktų viršvalandžių (kurie reguliuojami griežtais Europos teisės aktais). Todėl siuntos iš šiaurinės Anglijos dažnai pasiekia Lietuvą 1–2 dienomis vėliau nei siuntos iš pietinės dalies.

8. Kokias informacijas reikia pateikti iš anksto, kad vengti vėlavimų muitinėje?

Esu matęs nerealių situacijų, kai puikios prekės stovėjo sandėlyje mėnesį dėl to, kad trūko vieno lapo dokumento. Norint, kad atvykimo laikas būtų tikslus, būtina „mūsų“ pusės pasiruošimas.

Pirmiausia, reikalingi tikslūs prekių duomenys: pavadinimas, svoris, brūkšninis kodas (jei yra), bet svarbiausia – HS kodas (tarifinis kodas). Šis kodas nulemia mokesčius ir muitinės režimus. Jei klientas nežino kodo, mūsų brokeris gali jį nustatyti, bet tai užtrunka laiko. Antra, gavėjo duomenys Lietuvoje turi būti be klaidų (įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, tikslus adresas). Jei dokumentuose rasime klaidą, krovinys gali būti sulaikytas, o jo taisymas gali kainuoti pinigus ir laiką. Trečia, jei prekės yra specialios (pvz., gyvūnai, maisto produktai, chemija, vaistai), reikalingi papildomi sertifikatai ir leidimai (SANITARIAS, phytosanitary sertifikatai). Šie dokumentai turi būti paruošti dar prieš krovinio išsiuntimą. Jei juos pristatome vėlai, krovinys lieka pasienyje. Mano patarimas: nedelskite su dokumentais. Juos pateikite tuoj pat, kai tik užsakote pervežimą. Tai leidžia mums užpildyti deklaracijas iš anksto (pvz., pre-clearance), kad kai tik fizinis krovinys pasiekia sieną, jis gali būti praleistas be sustojimo.

9. Kaip sekamas krovinys ir ar klientas gali tiksliai žinoti, kur jis yra?

Anksčiau (prieš 20 metų) sekimas buvo primityvus – skambinome vairuotojui ir klausdavome „Kur tu?“. Šiandien technologijos leidžia mums matyti visą vaizdą realiu laiku.

Naudojame GPS sekimo sistemas, kurios rodo mašinos vietą žemėlapyje. Tačiau klientui svarbiausia yra ne tik taškas žemėlapyje, bet ir statuso atnaujinimai. Mūsų sistema praneša klientams el. paštu arba SMS kiekvieną kartą, kai įvyksta svarbus įvykis: - Krovinys pasiimtas iš siuntėjo. - Krovinys atvykęs į mūsų terminalą Anglijoje. - Krovinys išvežtas iš Anglijos (išvykimo data). - Krovinys praejo muitinę (arba yra muitinės patikroje). - Krovinys atvykęs į Lietuvos terminalą. - Krovinys išduodamas / pristatomas gavėjui.

Dėl šios sistemos klientas gali planuoti savo darbuotojus ar sandėlininkus. Jis žino, kad jei statusas „atvyko į Lietuvos terminalą“, rytoj jau galima laukti vairuotojo arba atsiimti prekes savo transportu. Tai didžiulis patogumas, kuris užtikrina skaidrumą ir pasitikėjimą.