Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku

Jei reikia nugabenti siuntinį į Angliją ir norisi, kad jis ten atsidurtų laiku, mikroautobusas yra viena iš tų alternatyvų, kurią žmonės atranda pabandę paštą arba sustoję ant nesąžiningų vežėjų. Aš šitame reikale jau 24 metus, ir žinote ką? Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku nėra kažkokia pasaka. Tai tiesiog žmonių darbas, keliai, keltai, dėžės ir kartais – nervai. Bet kai supranti procesą ir žinai, ko klausti, viskas tampa daug paprasčiau. Nesvarbu, ar siunčiate vieną lagaminą į Londoną, ar pusę buto į Birmingemą – svarbiausia rasti tą, kas važiuoja sąžiningai ir neprapuls jūsų daiktų kažkur prie Varšuvos.

Praktiški dalykai prieš pakuojant

Kiek laiko iš tikrųjų trunka siųsti siuntinį į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei vežėjas išvažiuoja antradienį iš Vilniaus, dažniausiai jau ketvirtadienį vakare arba penktadienį ryte būna Londone. Teoriškai tai 48–72 valandos. BET. Viskas priklauso nuo keltų, eilių Prancūzijoje ir to, ar vairuotojas neužstringa kamščiuose aplink Londoną. Kartais, jei keltas vėlavo dėl audros, pasiekiam UK tik po keturių dienų. Tai realu. Toks pristatymas tikrai gali būti patikimas, bet ne visada toks greitas kaip lėktuvas.

Ar galiu važiuoti kartu su siuntiniu ir pamatyti, kaip viskas vyksta?

Žinoma. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas važiuoja kartu, nes tada vėliau mažiau klausimų. Jei mikroautobusas yra keleivinis-krovininis, tu sėdi gale su savo lagaminais, o priekyje – kelios dėžės kitų žmonių. Kartais būna keista akimirka, kai krovinys daugiau nei keleivių, bet taip jau būna. Tik reikia suprasti, kad vietų skaičius ribotas. Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku kartais reiškia ir tai, kad tu pats turi būti lankstus.

Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie nebūtų sulankstyti?

O čia aš kartais nervinuosi. Ateina klientas su drabužiais plastikiniame maiše ir sako: „Viskas, tik nesulamstykit“. Dėžės. Kartono dėžės. Burbulinė plėvelė. Jei tai keramika – dvigubas sluoksnis. Aš mačiau, kaip važiuojant per lenkų kelius, kurių kokybė... na, ne ideali, net ir gerai supakuoti daiktai dūžta. Tad nepatingėkite. Pakavimo kokybė lemia 70% sėkmės. Kita dalis – kaip vežėjas sudeda daiktus viduje.

Ar mikroautobusu galima vežti tik mažas dėžes, ar ir didelius baldus?

Čia priklauso nuo mašinos. Mes turime skirtingų – vieniems telpa tik lagaminai, kitiems – visa sofa, išardyta į tris dalis. Kartais žmonės nori vežti šaldytuvą. Ok, imam. Bet dideli daiktai dažnai keliauja atskiru reisu, kuriame jie dominuoja. Mikroautobusas nėra fura, tačiau stebuklai įmanomi. Tik nebandykite prikrauti pilno buto į vieną mašiną. Buvau tokių situacijų, kai norėjo sutalpinti keturias spintas į Transitą. Fiziškai neįmanoma.

Kainos ir kodėl pigiausia ne visada geriausia

Kiek kainuoja toks pristatymas? Ar tikrai pigiau nei DHL ar kurjeris?

Pakankamai dažnai – taip. Bet ne visada. Jei siunti vieną mažą paketą, kartais pigiau per paštą. Bet jei tai 20–30 kg dėžė, arba jų kelios – čia mikroautobusas laimi. Mūsų kainos svyruoja nuo 80 iki 250 eurų priklausomai nuo dydžio ir skubos. Kai kurių įmonių kainos yra žemesnis, bet ten dažnai nėra draudimo. Aš nelabai pasitikiu tais, kas veža už 30 eurų. Nebent tai tikrai mažytė siuntelė ir neskaudu prarasti.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunta važiuoja su maišytu ar pilnu reisu?

Jei siunta yra dalinis krovinys – t.y. dalijatės vieta su kitų klientų daiktais – kaina mažesnė. Jei rezervuojate pilną mikroautobusą, mokate už kurą, vairuotoją, keltus, visas išlaidas. Dalinis krovinys yra ekonomiškesnis. Jei važiuoja žmogus, kuris nusipirko vietą sau ir po stalu pridėjo dviejų klientų dėžes – tai irgi maišytas reisas. Mes taip dažnai darome, nes logistiškai taip racionaliau visiems.

Kada reikia mokėti – prieš ar po pristatymo?

Aš asmeniškai prašau 30% avanso, kad žmonės nepabėgtų. Ne, ne dėl to, kad aš nepasitikiu, bet todėl, kad esu matęs, kaip klientas Londone staiga „pamiršta“ atsiskaityti. Mūsų vairuotojas tada persekioti jį po Brixtoną. O tai nėra smagu. Likusi dalis – grynais ar pavedimu atsiėmus. Kai kurie kolegos ima viską iš anksto. Aš – ne. Bet jei renkatės pirmą kartą matomą įmonę, avansas apsaugo abi puses.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nepraneša iš anksto?

Būna. Ne pas mus, bet rinkoje – taip. Paskambina klientas, sako: „Buvo pažadėta 150 eurų, o paprašė dar 80 už keltą.“ Nu, keltas įtrauktas į kainą, jei normaliai skaičiuoji. Pas mus viskas aišku. Bet buvo atvejis prieš porą metų, kai (pataisymas – prieš dvejus metus, tiksliai) kolega pridėjo „papildomą terminalo mokestį“ ties Doveriu. Aš prieš tokius dalykus. Jei matote kainą per gerą būti tiesa – ji greičiausiai ne visa.

Kai stringa – vėlavimai, dūžiai ir realybė

Kas jei mikroautobusas vėluoja dėl keltų ar blogo oro?

Tada skambinate ir klausiate, kur jūsų daiktai. Aš atvirai pasakau: keltas atšauktas, laukiame kito. Kartais tie, kurie sako „niekada nevėluojame“ – meluoja. Vėlavimai pasitaiko. Praktikoje informuojame, jei žinome, kad audra Calais pusėje. Bet jei jau laukiate sofos Londone, o ji atidėta parai – nepatogu. Mes deriname kompensacijas arba nuolaidas kitam kartui. Sąžiningas žmogus supranta, o piktas ir šiaip supras. Tokia jau gamta.

Ar teko matyti, kad siuntiniai tiesiog dingsta pervežimo metu?

Jo. Deja. Per 22 metus mačiau ir to. Kartą, dirbdamas su kitu partneriu, dingo dėžė su dokumentais. Ištyrėme – paaiškėjo, kad vairuotojas taip chaotiškai sukrovė, jog dėžė iškrito aikštelėje prie Varšuvos. Rasta po savaitės. Bet buvau ir blogiau – įmonė tiesiog išnyko su trimis siuntiniais. Todėl sakau: jei siunčiate vertingus daiktus, draudimas yra ne fikcija, o būtinybė. Nepasitikėkite aklai.

Ką daryti, jei mano daiktai atkeliauja sulaužyti?

Pirmiausia – nereikia pulti vairuotojo. Kartais tai jo kaltė, kartais – pakavimo. Atsifotografuokite, rašykite aktą, siųskite nuotraukas. Jei draudimas galioja, sprendžiame situaciją. Kartais sumokame remontą, kartais – grąžiname dalį pinigų. Buvo situacija, kai stiklinis staliukas atkeliavo nebe staliuku, o galvosūkiu. Supakuotas buvo blogai. Klientas pats prisipažino. Vis tiek bandėme padėti. Nes mes irgi žmonės.

Ar visos įmonės, siūlančios pervežimą į Angliją, dirba sąžiningai?

Ne. O čia aš galiu būti atviras iki skausmo. Yra žmonių, kurie paskelbia skelbimą, pasiima tris siuntas, o paskui telefonas išjungtas. Arba pažada „pristatymas laiku“, bet iš tikrųjų tave vežioja po Europą tris savaites, nes laukia pilno krovinio. Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku įmanomas tik tada, kai šalia tavęs yra žmogus, kuris atsako už žodį. O tokių – ne visada daug.

Pristatymas Anglijoje: adresatai ir muitai

Ar reikia mokėti muitus Anglijoje, kai siunčiu asmeninius daiktus?

Oi, čia jau... Na, jei atvirai, aš ne visada žinau 100%, kaip muitinė kiekvieną kartą įvertins seną komodą ar dviratį. Po Brexit pasikeitė daug. Jei daiktai naudoti, jūsų asmeniniai, ir galite įrodyti, kad persikraustote – muito neturėtų būti. Bet jei siunčiate 20 identiškų puodų? Tai jau prekyba. Buvome situacijoje, kai muitininkai pamatė etiketes ant dėžių. Susimokėjo. Tad būkite atviri su mumis, kad ir mes galėtume būti atviri su muitine.

Kaip adresatas gauna siuntinę Londone, Birmingeme ar kitur?

Dažniausiai susitariame dėl konkretaus laiko ir vietos. Jeigu Londonas, vengiame centro iki 10 ryto, nes kamščiai ten – baisūs. Kartais susitinkame prie parduotuvės aikštelės, kartais – tiesiog prie namo. Jei nėra namie, rašome, deriname kitą dieną. Nespaudžiame. Vairuotojas ir taip pavargęs po 2000 km, dar nebereikia jo spausti dėl tikslios minutės. Patikimas pristatymas Anglijoje laiku reiškia ir lankstumą, ne tik grafiką.

Ar reikia angliško adreso rašymo formato, ar tinka lietuviškas?

UK adresai yra specifiniai. Post code there yra šventas. Jeigu neturite teisingo, kurjeris gali klajoti gatvėmis valandas. Aš mėgstu, kai klientas atsiunčia nuorodą žemėlapyje. Tai eliminuoja 90% klaidų. Bet jei rašysite „Lietuviška g., Londonas“ – ne, taip neveikia. Reikia gatvės, numerio, miesto, postcode. Vieną kartą ieškojome adresato tris valandas East Ham'e, nes numeris buvo sugalvotas. Nekartokite tos klaidos. Tai brangiai kainavo laiką.

Ar pristatote tik į didžiuosius miestus, ar ir į mažesnius miestelius?

Į mažesnius irgi, tik užmokestis didesnis. Jeigu klientas gyvena Cornwalio pakraštyje, o mes važiuojame į Londoną – reikia derinti, ar kas važiuos toliau. Kartais mašina suka į šiaurę ties Northamptonu. Tai vadinasi individualus maršrutas, ir jis kainuoja. Bet taip, pristatome visur. Tik ne visada per vieną dieną. Kartais reikia kantrybės. Jei reikia Skotijos – tai jau atskira tema, ten tikrai nebe mikroautobusu vienu ypu nuvažiuosi.

Draudimai, leidimai ir uždrausti daiktai

Ar pervežėjas privalo turėti draudimą ir licencijas tokiam darbui?

Teoriškai – taip. Praktiškai pažiūrėkite, aš žinau kolegų, kurie važinėja su senais Transit'ais ir jokių licencijų neturi. Ar gaudomi? Kartais. Ar aš taip dirbu? Ne. Mes turime CMR draudimą, krovinio draudimą ir visus leidimus. Bet rinka pilna šešėlio. Jei pervežėjas atsako „o koks skirtumas“ – bėkite. Draudimas kainuoja, bet kai reikia atlyginti 3000 eurų žalą – jo vertė atsiskleidžia visu šimtu procentų.

Koks skirtumas tarp dalinio krovinio ir pilno mikroautobuso nuomos?

Dalinis krovinys – dalijatės erdve su kitais, taigi mokate mažiau. Pilnas mikroautobusas – visa mašina jūsų nuo durų iki durų. Pilnas yra brangesnis, bet jei keliama 3 kambarių butas – vienintelis logiškas variantas. Buvau klientas, kuris bandė sutalpinti viską į dalinį krovinį. Gavosi kaip blogas Tetris. Priekyje sėdėjo keleivis, aplink jį – 14 dėžių iki lubų. Nelabai saugu. Todėl mes kartais atkalbinėjame nuo tokių avantiūrų.

Ar galima vežti maistą, augalus ar kitus jautrius daiktus?

Gyvūnus – ne, nebent turite veterinarinius dokumentus, o tos procedūros... atleiskite, aš ne specialistas šitoje vietoje. Augalai – ribotai, su leidimais. Maistas – sandarus, ne pieno produktai... galima, bet rizikinga. Kartą vežėme lietuvišką duoną. Klientas norėjo skanaus batono. Atvežėme – muitininkai pažiūrėjo, bet nekonfiskavo. Gal pasisekė. Aš asmeniškai nesiruošiu vėl rizikuoti dėl kepalų. Jautrūs daiktai reikalauja tikrų leidimų.

Ar turiu ką nors žinoti apie draudžiamus daiktus?

Naikintuvai, degios medžiagos – aišku, kad ne. Bet žmonės kartais pamiršta, kad negalima kai kurių valymo priemonių, nes cheminės. Arba dulkių siurblys su baterija – lithium jonų baterijos kelia problemas. Visada klausiu: „Ar yra pavojinga?“ Kartais atsako „ne“, o ten – dažų skardinės. Geriau pasakykite iš anksto. Mes žinome, kaip supakuoti ir pažymėti. Jei slėpsite – ir mašinai grėsmė, ir baudos jums patiems. O to nenori niekas.

Kaip rasti žmogų, o ne robotą

Ar galiu siųsti siuntinį, jei pats šiuo metu nesu Lietuvoje?

Žinoma. Būna, kad žmonės emigruoja pirma, daiktai vyksta paskui. Tada mama ar draugas sutvarko pakavimą, mes atvažiuojame paimti, o jūs Londone priimate. Svarbu, kad žmogus Lietuvoje galėtų pasirašyti aktą. Aš pats skambinu klientui į UK: „Tavo daiktai išvažiavo, štai nuotrauka.“ Tai veikia. Tiesiog reikia patikimo tarpininko ten, kur siunčiate. Ir pasitikėjimo abiem pusėm. Be to, ką jau bepasakysi, gyvenimas toks.

Kaip tarp šimtų skelbimų rasti tikrai patikimą pervežėją?

Atsakyčiau, kad pagal atsiliepimus, bet ten galima pirkti. Tada pagal tai, ar vyras sutinka atsiųsti sutartį prieš apmokėjimą. Ar turi svetainę? Ar telefonas atsiliepia antru skambučiu? Žiūrėkite, ar jis klausia apie jūsų daiktus, ar tik „siųsk pinigus“. Mano galva, patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku prasideda nuo to, ar su tavimi kalba kaip su žmogumi, o ne kaip su numeriu. Pasitikėkite intuicija. Jei kalba per gražiai – atsargiai.

Ar verta rinktis tą, kas siūlo mažiausią kainą rinkoje?

Jei norite rizikuoti – rinkitės. Aš ne. Yra riba, žemiau kurios nebegali dirbti legaliai. Kurjeris, kuris veža už 50 eurų 2000 km, valgo ką? O gal nevalgo? Arba veža be draudimo, su sulūžusia mašina. Mačiau ir tokių, kurie surinko pinigus iš 5 žmonių ir tiesiog neišvažiavo. Pigumas turi ribas. Aš nekviečiu permokėti, bet raginu nesigauti ant masalo. Tiek jau matyta per tuos 24 metus. Atsibodo net žiūrėti į tai.

Ką reiškia „pristatymas laiku“ realybėje, kai kalba eina apie tarptautinius pervežimus?

Tai reiškia, kad mes stengiamės laikytis dienos ir net valandos, bet aplinkybės stipresnės. „Laiku“ nereiškia „paskutinę minutę“ arba „tiksliai kaip raketa į Marsą“. Aš sakau: jei reikia trečiadienį, planuojame antradienio vakarą ar trečiadienio rytą. Bet jei keltas vėlavo ar eilė prie Doverio – bus 2 valandos skirtumo. Tolerancija. Patikimas pristatymas laiku Anglijos kryptimi yra apie pasitikėjimą, kad daiktai atvyks sveiki, o ne apie sekundžių tikslumą.

Ar galima grąžinti daiktus atgal iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu mikroautobusu?

Taip, ir mes taip dažnai darome. Jeigu reisas į Londoną buvo krovininis, o atgal beveik tuščias – pasiimame grįžtančius siuntinius, baldus, studentų daiktus. Tai racionalu. Tik reikia planuoti iš anksto, nes tuščia mašina – nuostolinga. Kartais klientai nustemba, kai siūlome nuolaidą grįžtamajam kroviniui. O kodėl gi ne? Kuras vis tiek dega. Kelias tas pats. Paimkime ir jūsų sofą iš Essex'o. Visi laimingi, ypač vairuotojas, nes darbas yra darbas.

Koks jūsų patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia daiktus į UK?

Nepulkite į paniką. Suraskite žmogų, kuris atsako į klausimus, o ne siunčia tik kainą. Pakuokite taip, lyg dėžė kristų nuo metro laiptų. Būkite sąžiningi dėl turinio. Ir atminkite: patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku yra realus dalykas, bet jis prasideda nuo jūsų požiūrio. Jei norite pigiausiai ir greičiausiai – bus blogai. Jei norite saugiausiai ir protingai – bus gerai. Aš tiek metų važinėju, kad tai žinau kaip savo penkis.

Nežinau, ar čia viską papasakojau, ko reikia, bet bandžiau būti atviras. Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu laiku nėra kažkas mistiško – tai žmonių darbas, keliai, keltai ir dėžės. Kartais viskas idealiai, kartais – ne. Bet jei radote normalų vežėją, sugebate supakuoti ir nesitikite stebuklų už 30 eurų, viskas bus gerai. Sėkmės pakuojant. Ir jei kils klausimų – rašykite, atsakau ne visada iškart, bet atsakau.