Optimalūs krovinių vežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais – ką verta žinoti prieš užsakant

Įvadas

Na, klausyk. Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų rinkoje – skamba lyg ilgas laikas, bet aš vis dar pamenu tą laiką, kai į Angliją važiuodavom be jokių papildomų popierių, tik pasą kišenėj. Dabar... dabar viskas kitaip. Optimalūs krovinių vežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais šiandien reiškia ne tik „užkrauti ir pavažiuoti“ – reikia galvoti apie muitinę, keltus, tinkamą transporto dydį ir, žinoma, apie kainą, kuri per paskutinius metus šokinėjo kaip išprotėjusi. Jei svarstote gabenti asmeninius daiktus, baldus ar įrangą į Jungtinę Karalystę mikroautobusu, šitame tekste stengsiuosi atsakyti taip, lyg sėdėčiau priešais jus su kavos puoduku.

Pirma – ar mikroautobusas jums apskritai tinka?

Turiu tik kelis daiktus – ar verta gabenti mikroautobusu į Londoną?

Jei turite tik keturias dėžes ir vieną kėdę – nelabai. Mikroautobusas perkraustymams į Angliją prasmingas tada, kai yra ką vežti: sofa, spinta, virtuvės komplektas, gal dvidešimt didžiųjų dėžių. Mažesniems kroviniams geriau ieškoti dalinio krovinio paslaugos arba siuntinių tarnybos. Nors atvirai, aš esu matęs žmonių, kurie užsako visą mikroautobusą dėl dviejų lagaminų, o paskui stebisi kaina. Ne. Neapsimoka. Kita vertus, jei prie tų kelių daiktų dar prisideda ir motociklas arba šaldytuvas – tada jau kalba kita. Reikia matyti visumą.

Kiek maždaug vietos turi standartinis mikroautobusas daiktams į Angliją?

Standartinis krovininis mikroautobusas, kurį dažnai naudojam tarptautiniams pervežimams, turi 12–15 kubinių metrų. Realiai – kelios stambios spintos, dvigulė lova išrinkta, virtuvės baldai ir gal dvidešimt dėžių. Bet aš mačiau klientų, kurie sudeda taip, kad telpa trigubai, ir tokių, kuriems 15 kubų neužtenka dėl trijų fotelių. Čia kaip su lagamine – vieni moka susipakuoti, kiti ne. Jei planuojate gabenti iki 1200 kg – šito turėtų pakakti. Motociklą dar įsitepus.

O jei baldai netelpa – galima tempti dar ir priekabą?

Taip, galima, bet būčiau atsargus. Priekaba tarptautiniuose pervežimuose į Angliją – papildoma atsakomybė: daugiau svorio, ilgesnė mašina, kai kurie keltai reikalauja išankstinės rezervacijos. Be to, muitinėje kartais žiūri kreivai, jei mašinoje vieni daiktai, o priekaboje – visai kas kita. Mačiau atvejį, kai vairuotojas naktį prie Doverio bandė aiškinti, kodėl ten keturi padangų komplektai parduoti. Tai... ne visada verta. Geriau išsinuomoti didesnį mikroautobusą ir netempti paskui balasto.

Vežu seną pianiną – ar jis įlips į mikroautobusą?

Pianinas... hm. Sunkus klausimas. Standartinis pianinas sveria kokius 350–500 kg. Techniškai – telpa, jei mikroautobusas tinkamai paruoštas. Bet čia jau reikia ne tik vietos, bet ir žmonių, kurie sugeba jį perkraustyti. Ir specialių juostų. Aš pats... na, buvau liudininkas (o gal ir pats padėjau – jau nebeatsimenu, seniai buvo), kai pianinas pamačius atlaisvintą grindį įleido į ją du gilus įbrėžimus. Ne dėl svorio – dėl to, kad kampas blogas. Vežti galima, bet susiraskite stipriaučius krautuvus ir apsaugokite grindis.

Kainos – kaip jos susideda ir kur slepiasi kabliukai

Kiek dabar realiai kainuoja perkraustymas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Šiuo metu viso mikroautobuso nuvarymas iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną kainuoja nuo 1200 iki 2000 eurų. Kartais mažiau, jei tenka dalinis krovinys, kartais daugiau, jei važiuojama į Škotiją arba reikia skubiai. Kainą lemia dyzelinas (jis, po velnių, vis dar šokinėja), keltų bilietai, draudimas ir vairuotojo dienpinigiai. Jei kas nors siūlo 600 eurų už visą transportą – kažkas ne taip. Arba mašina tuščia važiuos atgal, arba... na, pagalvokite patys, ką gaunate.

Ar kaina priklauso nuo svorio, kubatūros ar kažko kito?

Mikroautobusų pervežimuose į Angliją lemia kubatūra, ne kilogramai – tai visas tas talpos klausimas. Kitaip nei jūreiviai ar lėktuvai, čia nereikia svarstyklių. Kartais klientas sako: „neh, pas manęs tik trys dėžes“, o atvažiavus paaiškėja, kad jose – knygos. Knygos yra velniškai sunkios. Mikroautobuso svorio limitas paprastai 1,2–1,5 t, ir jei perkrausi, vairuotojas tiesiog atsisuks ir niekur nevažiuos. Buvo toks atvejis su enciklopedijų kolekcija... bet tai jau kita istorija. Matuojam erdvę, bet žiūrim ir į svorį.

Kodėl vieni vežėjai prašo 900, o kiti – 1600 eurų už tą patį maršrutą?

Paprastai lemia tai, ką gaunate. Pigiausias variantas – vairuotojas be tinkamo draudimo, palėpė prikrauta, kad net važiuot nematyt, ir miegas kabinoje. Brangesnis – licencijuota įmonė, CMR draudimas, viešbutis, daiktai užtiesti. Aš asmeniškai mačiau mikroautobusų, kurių dugne buvo tiek rūdžių, kad jurta saugesnė atrodė. Ir tokių, kurie atrodo kaip vilkikai. Mokate už ramybę. Kartais ta ramybė kainuoja dvigubai, bet verta. Nes jei kas nutiks – kreipsitės į teismą, o ne į partizaną be įmonės kodo.

Ar reikia mokėti viską iš karto prieš kelionę?

Paprastai – taip, avansas 30–50 proc., likutis prieš iškrovimą arba pristatymą. Bent jau taip dirba normalūs vežėjai į Angliją. Aš nesu didelis šalininkas to, kad klientas sumoka 100 proc. dar prieš tai, kai mašina nepajudėjo iš vietos. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską... ir kontaktas dingo. Ne pas mane – pas „kolegą“. Todėl rinkitės tokią įmonę, kur yra aiški sutartis, sąskaita faktūra. Jei vairuotojas paprašo grynų į rankas ant muitinės posto – tai raudona vėliava. Didžiulė.

Ar į kainą įskaičiuoti keltai ir muitinės mokesčiai?

Dažniausiai – taip, keltas į Angliją per Prancūzją arba Nyderlandus būna įskaičiuotas. Bet muitinės mokestis... čia jau kita kalba. Jei vežate savo asmeninius daiktus, deklaruojate kaip relocation, tai mokesčių neturėtų būti. Turėtų. Bet aš ne muitinės agentas (nors per tiek metų prisiklausiau), todėl geriau pasitikrinkite su HMRC ar jūsų brokeriu. Kartais muitininkai užduoda klausimų dėl naujų baldų. Jei daiktai naudoti – ramu. Jei pirkta IKEA sofa praėjusią savaitę – gali tekti mokėti PDV. Nežinau tiksliai kaip jie nustato naują nuo seno, bet jaučia.

Dokumentai po Brexit – čia dabar painiau

Reikia man popierių, jei vežu asmeninius daiktus į Birmingemą?

Reikia. Brexit viską sugadino šitoj vietoj. Anksčiau tiesiog krauni ir važiuoji. Dabar reikia packing list'ą – sąrašą daiktų su apytikslėm vertėm. Jei daiktai nauji – gali prireikti sąskaitų faktūrų. EORI numeris jums asmeniškai nereikalingas, bet vežėjo įmonei – būtinas. Aš visada sakau klientams: rašykite sąrašą angliškai, su rough estimates. Jei įrašysite „dėžė su daiktais 5000 eur vertės“ – muitininkas nusiteiks blogai. Būkite sąžiningi, bet ne išsišokę. Čia kaip su draudimu – geriau daugiau info nei mažiau.

Ar muitinė Anglijoje dabar laiko mikroautobusus ilgiau nei anksčiau?

Retkarčiais taip. Doveris, Folkestono tunelis – kartais eilės. Būna, kad sėdi valandą, būna – keturias. Priklauso nuo to, ar muitinė tą dieną nusprendžia, kad reikia patikrinti kas dešimtą mašiną, ar kas antrą. Aš meniu laikus prieš penkiolika metų, kai pravažiavai su mostelėjimu. Dabar – vairuotojai turi pildyti online deklaracijas, skenuoti dokumentus. Jūs, kaip klientas, galite padėti iš anksto paruošę sąrašą. Vienas mano vairuotojas prieš metus Doveryje praleido šešias valandas dėl to, kad klientas sąraše įrašė 47 pozicijas kaip „įvairūs daiktai“. Neduok Dieve.

Kas yra CMR ir ar man tai svarbu?

CMR – tai tarptautinė važtaraštis, dokumentas, kuris įrodo, kad vežėjas paėmė jūsų krovinį ir privalo jį pristatyti. Jei perkraustymo į Angliją metu mikroautobusas sudegs ar aplips visas krovinys – CMR draudimas (atsiprašau, ne krovinys aplips, nors irgi baisu, o gal sudegs arba tiltas, ne, tiesiog CMR) padengs tam tikrą kompensaciją. Svarbu? Žinoma. Jei įmonė nesuteikia CMR – rėžkitės bėgti. Nebent vežate augalą draugui, bet ir tada rizikuojate. Kiekvienas legalus pervežimas turi turėti šitą popieriuką. Paprasta.

Ar galiu pakuoti daiktus pats, ar tai privalo daryti įmonė?

Galite patys, ir daugelis taip daro. Bet žinokit – jei supakuosite neprofesionaliai ir dūš oru sumuš – draudimas gali atsisakyti mokėti. Aš patariu: dėžėse prieštarauti niekas negali, bet naudokite dvigubą gofrą. Dėl baldų – geriau leisti vairuotojui arba jo komandai. Kartais žmonės apvynioja sofą maistine plėvele. Graži mintis, bet beprasmė. Reikia antikorozinės, minkštos. Aš ne visada žinau tikslius pavadinimus lietuviškai (gal apsauginė putų plėvelė?), bet vadybininkai visada žino. Pakuokite taip, lyg mėtytumėte daiktus žemyn laiptais. Nes kartais taip ir būna.

Kaip vyksta pats važiavimas – nuo durų iki durų

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš trečio aukšto Kaune?

Na, pagal sutartį – taip, jei tai įtraukta. Bet realiai vienas vairuotojas neišneš šaldytuvo. Jis vairuotojas, ne Hercules. Jei užsakote perkraustymą mikroautobusu į Angliją – pasidomėkite, ar su juo važiuoja krautuvas, ar keli. Paprastai, jei nėra liftas ir aukštas trečias – reikia dviejų žmonių. Kartais vairuotojas pasiūlo papildomą algą vietiniams pagalbininkams, bet Anglijoje jie brangūs. Aš patariu: susitarkite dėl išnešimo iš anksto. Jei pasakys „ai, aš pats su draugu padėsiu“ – tikėkitės, kad draugas gali nepasirodyti. Būna taip. Tikrai būna.

Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos iki Londono durų?

Maždaug trys–keturios paros, jei viskas sklandžiai. Dvi dienos vairavimo per Europą, keltas arba tunelis, tada dar pusė dienos JK keliuose. Bet žinokit, jei vairuotojas nusprendžia sutaupyti ir važiuoja per Lenkiją naktimis be miego – laikas gali nesutapti su grafiku. Aš nesakau, kad taip daroma paslaugų barelyje (šiaip normalios įmonės nedaro), bet tikriau žinau, kad pavargęs vairuotojas – blogiau nei pavėluotas. Geriau palaukti pusdieniu ir gauti sveiką daiktų būklę. Kelionė tolima. Saugumas svarbiau nei valanda ar dvi.

Ar vairuotojas nakvoja kabinėje, ar viešbutyje? Ar mano daiktai tuomet saugūs?

Jei įmonė dirba tvarkingai – viešbutyje. Mašina turi signalizaciją ir daiktai lieka užrakinti. Bet buvo atvejų, ypač kai kas nors bando sutaupyti, kai vairuotojas miega mašinoje prie benzininės kolonėlės. Jūsų daiktai tada iš esmės tiesiog sėdi tamsoje. Normalus mikroautobusas perkraustymams turi saugiąją spyną, GPS sekimą. Aš asmeniškai nesimiegočiau prie vairo kabinoj, bet suprantu tuos, kurie taip daro dėl sąnaudų. Jei perkraustote vertingus daiktus – klauskite, kur jie nakva. Tai legit klausimas ir ne jūsų įžūlumas.

O jei kelyje sugenda mašina – kas atsako už mano baldus?

CMR konvencija nustato, kad vežėjas atsako. Realiai tai reiškia, kad jie turi organizuoti kitą transportą. Jei gedimas smarkus ir jus reikia perkrauti į kitą mikroautobusą – tai jų problemos. Jūs tiesiog laukiate. Buvo atvejis Vokietijoje, kai mums plyšo pavarų dėžė. Teko skambinti kolegai iš Olandijos, jis važiavo aplinkiniu keliu, persikrovėm. Klientas net nepajuto, tik pajudo vėlai vakare. Bet štai – jei gedimas dėl jūsų kaltės, pavyzdžiui, prakiurusi radiatorius nuo jūsų virvės ar kažko panašaus – tada kalba jau kita. Nelaukite stebuklo.

Ar galiu pats važiuoti kartu su mikroautobusu iki Anglijos?

Sakyčiau, kad ne. Techniškai kai kurie vežėjai tai leidžia, bet draudimas dažniausiai to neuždengia. Jūsų buvimas krovininėje zonoje – pilka zona. Aš per savo praktiką vežiau kartu gal tris—keturis kartus, kai klientas tikrai primygtinai prašė, bet dabar... nežinau. Sakyčiau, rizikinga. Jei kas nutiks, jūs ne keleivis – esate svetimas žmogus automobilyje. Geriau pasiimkite lėktuvo bilietą į Stanstedą ir pasitikite daiktus jau Londone. Ramiau bus visiems. Jūsų nervai padėkos.

O jei viskas eina šuniui ant uodegos – blogi scenarijai

Kas būna, jei atvažiavęs vairuotojas sako, kad daiktai netelpa?

Tada prasideda drama. Būna, kad klientas telefonu sako: „telpa, telpa“, o realybė – kaip Tetris, bet blogesnis. Jei netelpa pusė – blogiausia, nes vairuotojas negali palikti likučio kieme. Sprendimai: antras reisas (brangu), palikti dalį (nevisada įmanoma) arba tempti priekabą, jei laiko yra. Mano patarimas: fotografuokite viską iš anksto, siųskite nuotraukas. Aš pats kartais nenustembstu, kai žmonės sako „trys dėžės“, o ten – trys konteinerio dydžio dėžės. Matavimai. Visada. Geriau permokėti už didesnį mikroautobusą nei spėlioti paskutinę minutę. Aš kartais ir pats paskaitau antrą kartą.

Ar daiktai gali atvažiuoti apgadinti ar net sukvapę?

Taip, gali. Mikroautobusas nėra sandari dėžė – ten yra ventiliacija, durų tarpai. Jei vežate drabužius ir šalia – benzininis generatorius, jūsų daiktai gali atvežti dūmų kvapą. Būna. Arba jei vairuotojas rūko kabinoje – nors tai draudžiama, kartais nutinka. Ypač tiems, kurie dirba pilkojoje zonoje. Jūsų daiktai gali kvepėti dūmais ir mašinos smarvės (atsiprašau, smarve – taip gaunasi, kai galvoji greičiau nei rašai). Tam yra draudimas, bet jis nepanaikina šešių mėnesių ventiliavimo. Pakuokite hermetiškai, jei jautrūs daiktai. Geriau saugu nei gailia.

Kodėl vieni žada per dvi dienas, o daiktus atveža po savaitės?

Because. Nes taip suplanuoti maršrutai. Jei mikroautobusas važiuoja ne jums vienam, o surenka dar tris krovinius, gali būti, kad pirma važiuoja į Liuksemburgą. Jūsų daiktai sėdi ant platformos laukiant savo eilės. Kai kurie „optimalūs sprendimai“ į Angliją iš tiesų yra dalinių krovinių subankrotinimas. Jūsų krovinys – vienas iš dešimties. Kartais taip daroma nemokamai pažadėjus greitai, o paskui... na, jūs jau mokėjote avansą, ar ne? Klauskite, ar tai direct drive, ar kombinuotas reisas. Skirtumas – dienos. Savaitės kartais. Organizuokitės.

Ar tikrai reikia draudimo, jei vežu tik senas dėžes ir sofą?

Žinote, aš irgi kartais galvoju – kam drausti šlamštą. Bet kelyje gali nutikti, kad ne jūsų kaltė. Kas jei keltas kyla ir srovėje jūsų sofa sudrasko kažkieno automobilį? O jei gaisras mikroautobuso viduje? CMR draudimas nėra prabanga, tai – standartas. Kainuoja keliolika eurų, bet duoda ramybę. Be to, jei pervežėjas neturi draudimo – jis greičiausiai neturi licencijos. Tada jūs, frankybė, rizikuojate savo daiktais. Ir nervais. Dėl senų dėžių – gal ir nereikia atskiro draudimo visko, bet kam išvis mokėti brangiai nelegaliam vežėjui? Geriau jau siųsti paštu.

Kaip atskirti normalų vairuotoją nuo pirmadienio specialisto?

Paklauskite, koks jo EORI. Kada paskutinį kartą buvo Anglijoj. Ar turi ADR – jei vežate baterijas (nors čia kita specifika). Normalus vairuotojas tarptautiniais maršrutais kalba apie Calais eiles, Doverio dokumentus. Blogas sako „ai, viskas bus, ramesni“. Aš žmoniškai sakau: jei nemato jūsų sąrašo iš anksto ir nesidomi, kas kraunama – problema. Buvo toks vaikinukas, kuris atvažiavo su gyvulių priekaba perdaryta... nu, aš nejuokauju. Gyvulių. Klientas atsisakė krautis. Teisingai padarė. Bėkit ir jūs nuo tokių.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Kada geriausia užsakyti mikroautobusą į Angliją – iš vakarės ar prieš mėnesį?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Jei tarškate iki paskutinės dienos – kaina auga, laisvų mašinų mažėja. Idealu – prieš dvi–keturias savaites. Ypač vasarą, kai visi kraustomasi. Rugsėjo pradžioje studentai užima grafikus. Gegužė–birželis – perkraustymų pikas. Žiemą pigiau, bet keliai blogesni, o keltai vėluoja dėl audrų. Planuokite pagal sezoną. Skubūs pervežimai į Angliją kainuoja brangiau ne dėl godumo, o dėl to, kad reikia nutraukti kitus planus. Vairuotojai irgi turi šeimas ir gyvenimus. Nepulkite į paniką per anksti, bet ir nelaukite.

Ar verta vežti maistą, alkoholį, augalus – kas draudžiama?

Augalai – ne, jei neturite fitosanitarinio. Alkoholis – ribotai, ir tai turi būti jūsų asmeninė atsarga, ne prekybai. Maistas – techniškai galima, bet... kam? Mes vežame baldus, ne šaldytuvą pilną dešrų. Buvo atvejis, kai klientas prigrūdo rūkytos mėsos – muitinė Anglijoje konfiskavo viską. Dar paskelbė įspėjimą. Ne nice. Geriau išmesti prieš išvažiuojant, atiduoti kaimynams, suvartoti. Optimalūs krovinių sprendimai į Jungtinę Karalystę nėra skirti maisto produktams. Yra kitos tarnybos tam, bet ne tarptautiniai mikroautobusai perkraustymams. Jūs pats suprantat.

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti?

Kad tai – jūsų gyvenimas dėžėse. Jūsų prisiminimai. Neapvaliokite dėl 200 eurų, nes jei sofos numarintos arba lagaminai dingę – tas sutaupymas neatrodys gražiai. Pasirinkite vežėją, kuris klausia, atsako į žinutes vakarais ir neslepia, kad yra žmogus. Optimalūs krovinių vežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais – tai ne tik technika, tai pasitikėjimas. Aš per dvidešimt ketverius metus supratau: brangiausias daiktas, kurį galima sulaužyti – ramybė. O jos jau nepataisysi.

Išvada

Na, štai – jei kas nors perskaitėte iki čia, turbūt jau supratote, kad tarptautiniai perkraustymai mikroautobusais į Angliją nėra raketų mokslas. Reikia geros mašinos, aiškios sutarties, sąžiningo packing list'o ir vežėjo, kuris žino, kur yra Doveris. Optimalūs krovinių vežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais visada bus tie, kurie suteikia jums ramybę, o ne tik nuveža dėžes iki slenksčio. Saugios kelionės jūsų daiktams – ir nepamirškite to sąrašo angliškai. Bon voyage. Ar kaip ten lietuviškai... sėkmės kelionėje.