Mūsų mikroautobusai veža krovinius į Angliją visą parą

Jeigu skaitai šitą tekstą, greičiausiai turi dėžių, lagaminų arba galbūt viso buto daiktų, kuriuos reikia kuo greičiau nugabenti į Angliją. Aš dirbu šitame reikale jau dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena: perkraustymas į Londoną arba kitą britų miestą šiandien yra visai kas kita nei devyniasdešimtaisiais. Mūsų mikroautobusai veža krovinius į Angliją visą parą, nes žinome, kad gyvenimas nestoja naktį. Kartais skambutis ateina vidury nakties, kai klientas sužino, kad jam reikia išvykti jau rytoj. Būna visko. Būna skubiai, būna chaotiškai, bet mes stengiamės, kad bent jau transportas nesikankintų toje sumaištyje. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos dažniausiai tenka aiškinti prie kavos puodelio arba telefonu.

Pirmiausia – apie tai, kaip užsakai ir kas toliau

Ar tikrai mikroautobusai važiuoja į Angliją visą parą, net ir naktį?

Taip, važiuoja. Mes turime keletą vairuotojų, dirbančių poromis, tam kad nereikėtų kliautis vienu žmogumi, kuris tampa zombiu po dvidešimt valandų. Naktinės trasos, ypač per Prancūziją link Calais, kartais net greitesnės, nes mažiau spūsčių prie apmokėjimo. Būna, klientas skamben pusę dvylikos ir klausia, ar galima paimti siuntą šiąnakt Kaune. Atsakymas – jei turim laisvą mašiną, kodėl gi ne? Bet jei vairuotojas jau beveik prie Doverio, tai gali tekti palaukti rytojaus. (Doveris – čia uostas, iš kur keltai į Angliją) Logiška, man rodos.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą?

Idealu – porą dienų. Realybė? Kartais žmonės skambiną ryte ir sako, kad lėktuvas į Stanstedą vakare. Stengiamės prisiderinti, bet viskas priklauso nuo maršruto. Jeigu šią savaitę vežame krovinį į Birminghamą ir tu pakeliui – gali ir už poros valandų šokti į mašiną. O jei esi giliai Žemaitijoje ir niekas neplanuoja važiuoti pro tave – gali tekti palaukti savaitei ar dviem. Geriausia skambinti, o ne spėlioti. Aš pats nemėgstu spėlionių, nervina.

Kaip man sužinoti, kada vairuotojas paims mano daiktus?

Skambiname mes. Paprastai prieš kelias valandas paskambina vairuotojas arba mūsų dispečerė Iveta, kad sutartų tikslų laiką. Būna dienų, kai aš pats nežinau, kodėl vairuotojai nepaskambina laiku. Tada pykstu. (ne, tikrųjų, tiesiog parašau žinutę) Kartais jie vėluoja pusvalandį, nes prieš tai buvęs klientas neišjungė vandens ir reikėjo laukti. Gyvenimas. Bet informuojame visada. Jeigu matai skambutį iš nepažįstamo numerio – atsiliepk. Dažnai tai mūsų vairuotojas su belgišku ar prancūzišku numeriu.

Ar vairuotojas skambina prieš atvažiuodamas, ar tiesiog stovi po langu?

Ne, taip nedirbame. Skambina. Visada. Aš esu matęs tokių įmonių Londone, kurios tiesiog atsiunčia SMS: „Esam čia“. Tai arogantiška. Mes stengiamės paskambinti bent dešimt minučių prieš, ypač jei važiuojama į daugiabutį Croydon rajone arba siaurose gatvėse. Kartais klientai pasikalba telefonu, o paskui pamiršta, kad laukia mašina. Būna ir taip. Tada vairuotojas rūko keturias minutes prie vairo ir skambina vėl. Supratingi žmonės dažniausiai atsiliepia antrą kartą.

Jeigu gyvenu kaime netoli Panevėžio, tai paimsite ir ten?

Taip, paimame. Jau ne pirmi metai vežame krovinius į Angliją ir žinome, kad ne visi gyvena sostinėje. Buvo atvejis, kai važiavome į kaimą netoli Rokiškio paimti moters daiktų – ji pardavė namą ir kraustėsi pas dukrą į Bristolį. Kelias buvo prastas, bet priartėjome. Yra sąlyga: jei kaimas labai atokus, gali tekti susitikti arčiau kelio. Nes mikroautobusas, pilnas daiktų, per žvyrkelį gali "atsikratyti" kas antros dėžės. Švelniai tariant. Tai tariamės individualiai.

Svarbiausia apie kainas, terminus ir tai, ko žmonės dažnai nepaklausia

Kiek kainuoja krovinio transportavimas į Angliją mikroautobusu?

Girdžiu šį klausimą kasdien. Kaina priklauso nuo daiktų kiekio, maršruto ir ar reikia neštuvininkų. Mažas lagaminas Vilnius–Londonas – maždaug šimtas eurų. O visas butas su baldais – gali siekti tūkstantį. Žmonės sako: „Bet internete mačiau pigiau“. Taip, mačiau ir aš. Kartais pamatai tokius dalykus, kad galvoji – kas čia per stebukladariai. Reali kaina svyruoja, bet mes stengiamės neapgaudinėti. Paprasčiausia – paskambink, papasakosiu pagal tavo situaciją.

Kodėl kartais kaina skiriasi, nors pervežtas tas pats krovinys?

Sausą vasaros dieną – viena kaina. Jeigu tas pats baldas gruodį, kai per Olandiją sninga, – kita. Darbo diena ar savaitgalis irgi keičia dalykus. Aš nesu finansininkas, bet suprantu, kad laikas yra pinigai. Ir kuras. Ir keltų bilietai, kurie kiekvieną mėnesį šokteli iki Kalėdų. Kartais žmonės pyksta: „bet prieš pusmetį buvo pigiau“. Aš irgi pykstu degalinėje. Toks gyvenimas. Ne mes kainas keliam. Vežėjai į Angliją dirba pagal savo sąnaudas, kurios realiai auga. Aš čia ne teisinu, o pasakoju kaip yra.

Ar galiu sumokėti grynaisiais, kai atiduosiu daiktus, ar tik pavedimu?

Grynieji mums netinka. Seniau taip buvo įprasta – pasirašai ant popierėlio, įmeti vokelį. Dabar – pavedimas arba kortelė prieš išvykstant. Kurjeriai nevažinėja su tūkstantukų pilnu voku – pavojinga ir nepatogu. Buvo vienas atvejis, kai klientas Londone bandė mokėti svarais grynais, o vairuotojas neturėjo grąžos. Situacija kebli. Dabar avansas arba visas mokėjimas į priekį. Bankas. Pavedimas. Ir viskas aišku. Aš žinau, kad kai kam nepatogu, bet taip saugiau visiems. Ypač naktį, kai nėra kur išsikeisti.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus į Londoną su kroviniu?

Maždaug dvi-tris paras, priklausomai nuo oro, eilių pasienyje ir keltų. Vairuotojas nestumia kaip beprotis – saugumas svarbiau. Kartais žmonės galvoja, kad tai kaip skrydis, tik ant žemės. Ne. Yra pamiegojimai. Yra kavos pertrauka prie Lille. Būna, kad dėl didelio kiekio reikia aplankyti tris miestus – tada prideda dieną. Vilnius–Londonas tiesiogiai galima per 36 valandas, bet aš mieliau sakau: dvi dienos. Kad nepasiklystum lūkestiuose. Geriau nustebink pozityviai, nei atvirkščiai, kaip sakant.

Ar reikia mokėti papildomai, jei reikia padėti įsikrauti ar iškrauti?

Mes krovinių nešiojimo neįskaičiuojame į kainą, nes nežinome, ar tu gyveni dešimtame aukšte be lifto. Jei reikia rankų – tariamės atskirai. Jaunimas, kraustydamasis studijuoti į Readingą, pakrauna per dvidešimt minučių. Kartais stebiuosi, kaip pensininkė bando perkelti šaldytuvą. Tada vairuotojas padeda, bet fizinis darbas – papildomas darbas. Sakyk iškart, ko tikiesi. Jeigu neišleisiu darbininko su tavimi, o tada reikės nešti – bus nejauku abiem pusėm. Aiškumas sutaupo nervų ir laiko.

Keli dalykai apie krovinį – ką galima, ko ne

Koks didžiausias svoris, ką galiu siųsti jūsų mikroautobusu į Angliją?

Iki pusantros tonos galime tempti. Mūsų mikroautobusai veža krovinius į Angliją visą parą, bet ne visada labai sunkius – turiu omenyje technines galimybes. Jeigu akmens skulptūra dviejų tonų – reikės kitos priemonės. Dažniausiai vežasi buities techniką, dėžes, motociklą. Svoris retai yra problema, o gabaritai. Vieną kartą klientas sofą pamatavo namuose sėdėdamas – realybėje ji buvo platesnė. Teko lupti porankius. Nepatogu, bet išsprendėme. Matavimo juosta kartais meluoja, ypač jei skubi.

Ar galiu vežtis šaldytuvą, skalbyklę ir dar dviratį – viską iškart?

Taip, jei telpa. Turime didesnių mašinų, bet erdvė nėra begalinė. Šaldytuvą reikia transportuoti vertikaliai – taip jis gyvena ilgiau. Skalbyklę sumetame tarp dėžių. Dviratis – galvosūkis, nes vairai kabo į puses. Būna, kad žmonės sako: „tik trys daiktai“, o paskui pamatai – taip, trys, bet dar dvidešimt maišų rūbų. Skaičiaus neapgaudinėkim. Geriau pasakyk per daug. Tada microautobusas neprimena prikrauto sandėlio. (taip, parašiau micro, bet taip kartais nutinka kai skubi) Tvarka krovinio vežimo metu svarbi kaip ir saugumas.

O jeigu aš noriu vežtis augalą? Ar tai leidžiama?

Vidiniai augalai, tokie kaip fikusas, dažniausiai praleidžiami. Bet jei medis atrodo kaip reta rūšis – gali užkliuti muitinėje. Britai yra ūsnūs dėl tokių dalykų. Geriau be žemių, nes dirvožemis – rizika. Buvo atvejis... hmm... gal aš čia ne visai teisus (gali tekti pasitikrinti, nes taisyklės keičiasi), bet man rodos, kad du vazoniniai augalai dar ne katastrofa. Tik nepamiršk – žiemą mašinoje gali būti šalta. Augalas gali supykti ir numesti lapus dar nepasiekęs Londono. Viskas gyva.

Ar imate vežti maisto produktus į Angliją?

Ne, nevežame. Mėsos, pieno, kiaušinių – tai gyvūninės kilmė ir Britanija griežta. Duona, makaronai – galima, bet aš čia nešimtu procentų teigiu (pasikeitė taisyklės po Brexit). Nenoriu problemų muitinėje. Buvo nemalonių situacijų, kai lituanistinių produktų dėžė su šašloko prieskoniais užstrigo valandoms. Praradome laiką, nervai suplyšo. Maistas – rizikinga sritis. Geriau nereikia. Pirksite ten – Tesco, Sainsbury's, lituanikos parduotuvių pilna. Negerkite arbatos be prieskonių, o daiktus vežkitės saugius.

Kas bus, jei mano daiktai bus per dideli ir netilps?

Tada tariamės. Ieškome antros mašinos arba siūlome palikti dalį kitam reisui. Būna, kad klientas pasako „tvarkytojo“ dydžio spintelę, o ji – kaip iš pilies. Neprognozuojama. Aš esu matęs, kai žmonės specialiai perka didesnius daiktus, manydami, kad juk „privažiuos“ – bet mikroautobusas turi duris. Ir lubas. Kartais reikia surinkti baldą, kartais – atsisakyti. Mes nebandome spausti kaip skardinių. Geriau saugiai nei sugadintai. Jei netelpa – ne tavo kalte, tiesiog reikia daugiau erdvės. Planuok gabaritus realiai.

Kai nutinka keblumų – būna ir taip

Ar būna taip, kad mikroautobusas vėluoja dėl britų muitinės?

Būna, ir dar kaip. Doveris kartais pragaras anksti ryte. Eilės, patikros, Brexit popierizmas – prideda valandų. Vairuotojai žino, kad reikia dokumentus tvarkingai, bet kartais muitininkas nusprendžia tikrinti kiekvieną dėžę. Tuomet laukimo maratonas. Informuojame klientus, nors kartais pats nežinau, kada tiksliai išsikapstysime. Buvo atvejis, kai vairuotojas įstrigo aštuonioms valandoms – grįžo pavargęs kaip šuo, bet daiktai sveiki. Tai tokia jau perkraustymo į JK realybė po 2021-ųjų. Kantrybės ten reikia visiems.

Ką daryti, jei mano daiktai buvo pažeisti transportavimo metu?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai. Mes turime draudimą, bet jis padengia tik tvarkingai supakuotus daiktus. Jeigu puodelių kolekcijai padarei du sluoksnius laikraščio – aš nežinau, ar čia mūsų kaltė. Būna, kad žmonės supakuoja kaip į kosmosą – tada viskas gerai. Būna, kad meta be apsaugos. Tada aiškinamės sąžiningai. Paprastai randame kompromisą. Nekenčiu konfliktų, bet žinau – kartais neišvengiami. Svarbiausia nepasirašyti aktų, kol nepasižiūrėjai į turinį. Pasirašius – viskas, taškas. Tikrink atidžiai.

Ar tikrai visi pervežėjai yra drausti, kaip jūs sakote, ar čia tik reklama?

Aš kalbu tik už save. Mes esame drausti. CMR. Vežėjo atsakomybė. Kainuoja, bet neįsivaizduoju kitaip. O ar visi taip? Ne. Pažįstu istorijų, kai žmonės sumokėjo neaiškiam vairuotojui iš forumo, o šis dingo su motociklu. Rinkdamasis kas gabena tavo daiktus į Angliją, atsimink: per maža kaina dažnai reiškia per didelę riziką. Nemėgstu blogai šnekėti apie kitus, bet ne visi žaidžia pagal taisykles. Atsargiai renkiesi. Aš taip pat norėčiau, kad mano daiktus vežtu saugiai.

Ar buvo atvejų, kai krovinys tiesiog dingo kelyje?

Dingo – ne. Pasimetė – taip, seniai. Buvo, kai dar dirbome su tarpininkais. Siunta – maža dėžė su dokumentais – kažkur pakeliui pasimėte sandėlyje. Rado po trijų savaičių Olandijoje. Klientas pyko. Mes kompensavome. Dabar viskas kitaip – kiekvienas krovinys numeruojamas, fotografuojamas, vairuotojai mūsų. Bet prisipažinsiu – iki šiol negaliu šimtu procentų pasakyti, kaip ta dėžė ten atsidūrė. (taip, daviau atsakomybę, nes aš čia ir esu tas atsakingas) Taip jau buvo. Dabar to išvengiame.

Jeigu aš nepateikiu dokumentų kaip reikia, kokia bauda man grėstų?

Blogiausias atvejis – muitinė konfiskuoja arba grąžina atgal. Baudą baudžia jau muitinė, ne mes. Bet mes stengiamės, kad taip neatsitiktų. Dažnai žmonės pristato sąrašus lietuviškai arba su trūkstamais kodais. Aš tada pats sėdu, verčiu, tikslinu. Kartais pykstu ant savęs, kad nesuėmiau anksčiau į rankas. Realiai, jei važiuoji patysis ir tavo daiktai asmeniniai – mažiau dokumentų. Jei komercinis krovinys – daugiau. Geriausia atsiųsti sąrašą bent dieną prieš. Tada viskas tvarkingai, be staigmenų pasienyje. Ir aš ramiau miegu.

Paskutiniai klausimai, kuriuos gaunu keletą kartų per savaitę

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Dalis mašinų turi GPS, dalis – ne visada veikia kaip Uberis. Aš galiu paskambinti vairuotojui ir paklausti, kur jis – dažniausiai taip ir darau. Yra linkas, kuriuo kai kas gali pasinaudoti, bet atvirai – technika karts nuo karto žaidžia ne pagal mus. Kartais vairuotojas atsuka telefoną į lėktuvo režimą, kad nenuvargintų skambučiai, ir tada GPS nemato. Būna. Bet aš asmeniškai informuoju kas kelias valandas. Ne viskas turi būti per programėlę. Kartais žmogus telefone pasako tiksliau nei pusvalandį atnaujinantis taškelis žemėlapyje.

Ar jūsų mikroautobusai veža krovinius ir iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Taip, ir tai netgi populiaru. Daugelis grįžtančių emigrantų parduoda butą Londone ir veža daiktus atgal. Vadiname „grįžtamuoju reisu“. Kainos kitokios, nes maršrutas tas pats atbulai. Būna keista – žmonės Anglijoje gyveno dešimt metų, o daiktus susikrauna į du lagaminus. Kiti tempia keturių kambarių buto turinį. Mikroautobusai važiuoja visą parą abiem kryptimis. Jeigu reikia atgal – skambink, nes dažnai turime tuščias vietas grįžtantiems reisams, ypač po didžiųjų švenčių.

Jeigu turiu tik pora lagaminų, ar verta užsakinėti visą mikroautobusą?

Ne, neverta. Ir aš tau sąžiningai pasakysiu – neverta. Porai lagaminų yra geresnių variantų, pvz., kurjeriai arba siuntų bendrovės. Nenoriu, kad tu permokėtum už orą mikroautobuse. Verta kreiptis į mus, kai yra keletas vidutinių dėžių arba gabaritinių daiktų. Jeigu tavo lagaminai sveria šimtą kilogramų – kitaip. Bet standartiniai du – ne. Geriau išsiųsi per DPD. Nors, aišku, jei turi dar daugiau daiktų ir nori, kad pervežtume asmeniškai – tada jau kitas pokalbis. Aš neveršiu to, kas nenaudinga.

Ar reikia krovinį supakuoti į kažkokias tai dėžes, ar galima tiesiog apklijuoti?

Apklijuoti? Nelabai. Dėžės reikia. Normalios, iš kartono, su dangčiu. Maišai – tik plastikiniai, ne popieriniai, kurie perpus plyšta pakeliui į Doverį. Aš visada sakau: jeigu dėžė nepadės parduotuvėje, ji nepadės ir perkraustymo metu. Kartais žmonės taupo ant pakavimo ir stebisi, kodėl lėkštės sulūžo. Aš irgi neseniai bandžiau pervežti monitorių tik su antklode. Nukentėjo. (nukentėjo, o ne aš – nors irgi šiek tiek aš) Tai dabar žinau – investuoji į dėžes, sutaupai nervų. Ir lėkščių. Ir monitorių.

Koks skirtumas tarp jūsų ir didžiųjų krovinių kompanijų?

Greitis ir lankstumas. Didelėse kompanijose tu esi numeris. Aš žinau, kad tavo mamos paveikslai dėžėse. Mes galim tartis. Skambini, aš atsakau, dažnai pats einu į sandėlį tikrinti. Mažiau biurokratijos, bet ir mažiau milžiniškų nuolaidų. Kartais didelė įmonė pasiūlys mažesnę kainą, bet daiktai keliaus tris savaites per tris skirtingus sandėlius. O mes per dvi dienas Londone. Kiekvienas renkasi savo. Aš tik dirbu taip, kaip pats norėčiau būti aptarnautas – greitai, tiesiogiai, be cirko. Kai kuriems cirko reikia. Ne mums.

Išvada

Aš nežinau, ar atsakiau į viską, bet bandžiau kaip galima atviriau. Mūsų mikroautobusai veža krovinius į Angliją visą parą ne todėl, kad mes kokie robotai – tiesiog suprantam, kad gyvenimas nestoja. Skambink, rašyk, klausk, net jei klausimas atrodo kvailas. Aš irgi ne viską žinau, bet per dvidešimt ketverius metus prisikaišiau pakankamai, kad atskirčiau rimtą problemą nuo smulkmenos. Perkraustymas į Angliją gali būti paprastas. Svarbiausia – nebijot paklausti ir pasitikėt tais, kas veža tavo daiktus kaip savus. Sėkmės kraustantis.