Mikroautobusu siuntos ir daiktai į Angliją kasdien

Sveikas. Jei skaitai šį tekstą, greičiausiai turi dėžę, lagaminą arba visą kambario baldų komplektą, kuriam reikia kelionės iš Lietuvos į Angliją. Aš jau daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus mikroautobusais ten ir atgal, tai galiu pasakyti – kasdieniai reisai į Londoną, Birmingamą ar Bristolią yra visai kitokie nei didžiosios tarptautinės moving kompanijos propaganda. Žmonės dažnai galvoja, kad tai raketų mokslas, bet iš tikrųjų... kartais tiesiog reikia vietos bagažinėje ir žmogaus, kuris žino, kur stovi pasieniečiai. Mikroautobusu siuntos ir daiktai į Angliją kasdien yra normalus, gyvas procesas, kurį bandysiu paaiškinti kaip draugui prie kavos.

Kas ir kaip vyksta

Ar tikrai važiuojate kiekvieną dieną?

Na, štai. Mes sakom "kasdien", bet yra toks dalykas – mašinos važiuoja kasdien, bet nebūtinai tos pačios. Šiandien gali važiuoti vienas mikroautobusas į Londoną, rytoj – kitas į Mančesterį. Tai ta prasme, kad maršrutai vyksta kasdien, bet jei turi vieną konkretų šaldytuvą, jis gali išvažiuoti trečiadienį. Turim lankstumo – kartais reisu nuvažiuojam du kartus, kartais – jei sezonas tylus – tvarkom kas antrą dieną. Bet taip, siuntos ir daiktai į Angliją kasdien juda, tiesiog reikia patikslinti datą. (Čia turėjau omeny, kad mašinos kelyje, ne kad tavo daiktas teleportuojasi.)

Kiek laiko užtrunka nuo durų iki durų?

Paprastai nuo Vilniaus iki Londono – apie 48 valandas važiavimo. Pridėk pusdienį pakrovimui. Bet čia idealu. Būna, kad Kalais eilė ar pasienietis Olandijoje nusprendžia patikrinti ar tikrai ta sofa nėra... na, sofa. Realiai skaičiuok 2–4 dienas. Su mikroautobusu dažnai greičiau nei su fura, nes nereikia laukti, kol užpildys puspriekabę. Mašina paima ir keliauja. Aš asmeniškai mėgstu pasakyti "trečiadienį-bus-penktadienis", t.y. su dviem paromis nepataikysi. Kartais per greitai nuskrieja, kartais – vėluoja dėl oro.

Ar galiu patalpinti gyvūną?

Šitas klausimas mane visada šiek tiek trikdo. Teisiškai – taip, bet reikia skiepų, čipų, veterinarijos pažymių. Praktiškai – mikroautobuse vietos mažai, ir katė 12 valandų baimėj nėra idealu. Aš vežiau šunį kartą – šeimininkė įkalbėjo. Šuo buvo ramus, bet aš nelabai miegojau. Jei trumpas atstumas – ok, jei iki Škotijos – geriau specializuota firma. Arba lektuvas. Nežinau, gal per griežtas atsakymas, bet taip yra. Gyvūnus vežam retai ir tik su visais popieriais.

Ar reikia man pačiam pakuoti?

Žinai ką – geriausia, kad pradinį pakavimą padarytum pats. Kartoninė dėžė, burbulinė plėvelė. Mes prilaikom kroviniu tvirtinimo juostomis, bet jei atveši vazą tiesiog į maišelį... niekaip. Moteris iš Panevėžio atvežė porcelianą į laikraščius suvyniotą. Kažkiek liko sveika, bet grįžau ir liepiau perpakuot. Už papildomą mokestį galime supakuoti mes, bet reikia užsisakyti iš anksto. Ne visada turim medžiagų bagažinėje, nes vieta ribota. Mikroautobusai sveria irgi negali visko tempt.

Kainos ir už ką mokam

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Čia tas klausimas, kurio bijau, nes nėra vienos kainos. Vienas lagaminas į Londoną – gal 80–120 eurų. Pilnas mikroautobusas baldų – 800–1200. Žiūrim į kuro kainas, euro/sterlingo kursą, ar reikia antro vairuotojo. Praeitą mėnesį dyzelis šoktelėjo, tai kainos irgi. O jei ne sezonu – galiu duot geresnę kainą, nes reikia užpildyti vietą. Nepamenu tiksliai, bet logiška – kuo daugiau daiktų, tuo mažesnė kaina už kubinį metrą. Kaip taksi – vienas brangiau, pilni pigiau.

Kodėl pas jus brangiau nei pas kitus?

Aš žinau, kad yra pigiau. Yra skelbimų – "vežu į Angliją, 50 eurų dėžė". Bet dažnai tai pilotai vienkartiniai: vyras nusiperka mikroautobusą, padaro du reisus, supranta, kad neapsimoka, ir dingsta su tavo užstatu. Aš tokių istorijų girdėjęs dešimtis. Mes turim draudimą, CMR, licencijas. Kaina yra ne tik už kurą, bet ir už ramybę. Jeigu turi baldų už 3000 eurų, sutaupyti 30 eurų rizikuojant prarasti pusę sumos... na, nežinau. Bet jei vienas maišas rūbų – imk pigesnį variantą, sąžiningai sakau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas mus – ne. Mačiau sutartis, kur smulkus šriftu: jei reikia palaukti ilgiau nei pusvalandį – 25 svarai. Aš stengiuosi viską pasakyti iš karto. Paėmimas iš namų gali kainuoti papildomai, jei tai ne centras, bet apie tai perspėjam prieš. Dar vienas dalykas – Anglijoje congestion charge kai kuriuose zonose. Jei ten vežam, reikia mokėti. Bet tada ir pasakom. Kartais klientai pyksta: "o kodėl anksčiau nepasakėt?" Tai aš sakau – kad jūs nežinojot, kur gyvenat? (Ne, juokauju, tiesiog pamirštu paklausti kartais.)

Kaip mokama – čia ar ten?

Paprastai dalis prieš, dalis gavus. Pavedimu į lietuvišką sąskaitą arba – jei gyveni Anglijoje – į UK sąskaitą sterlingais. Aš nekenčiu grynųjų, nes viską reikia fiksuoti. Buvo atvejis prieš penkerius metus, klientas atidavė svarus grynais, aš įsidėjau į kišenę ir vaikštinėjau po Londoną vis tikrindamasis. Nuo tada tik pavedimai. Jei paėmimas ir pristatymas skirtingose šalyse, logiškiausia – avansas Lietuvoje, likutis Anglijoje. Tik nepamiršk, kad bankai kartais laiko pervedimus, ypač savaitgaliais.

Ar imate užsakytą kelionę, jei reikia važiuoti su daiktais?

Taip, mikroautobusu siuntos į Angliją kasdien kartais būna su keleiviu. Jei nori važiuoti pats, skaičiuojam keleivį plius krovinį. Viena vieta mažiau daiktams. Dažnai žmonės jau išvažiavę iš Lietuvos, bet liko dėžės pas tėvus. Tada vežam be keleivių. Jei važiuoji pats – gali stebėti, kaip kraunam. Bet mikroautobuse nėra vietos kojoms, jei ten trys kubai baldų. Kartais žmonės įsivaizduoja autobusą su sėdynėmis – ne, tai komercinis krovininis mikroautobusas. Gaila, bet taip.

Ko nepriimam ir kodėl

Ar vežate šaldytuvus ir skalbimo mašinas?

Šaldytukus vežam, bet tik išdžiovintus. Arba naujus, supakuotus. Buvo baisus atvejis: klientas atidavė šaldytuvą, nepaklausiau ar defrostintas. Kelyje per Vokietiją atsivėrė durelės, vanduo išbėgo ant partnerio miegmaišio. Daugiau taip nebevežam neišsukinėtų. Skalbimo mašinos – taip, bet fiksuojamos. Elektroniką geriausia transportuoti vertikaliai, bet mikroautobuse kartais tenka paguldyti. Tada fiksuojam atsargiai. Sakyčiau – rizikinga, bet įmanoma. Tik nepamiršk išleisti vandens iš slėgio žarnų.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Oficialiai – mėsos, pieno, gyvūninių produktų į UK negalima be licencijų. Kartais prašo įmesti dešrų tėveliams. Pasieniečiai tikrina. Buvo prieš daug metų – rado dešrų, atėmė, baudą vežėjui. Nuostoliai dideli. Tai aš to nedaryčiau. Medaus, džiovintų grybų – galima, jei deklaruota, bet UK muitinė gali sudaryti problemų. Oi, tiesa – nežinau, kaip dabar su muitais po Brexit, čia vis kinta. Patikrink prieš siųsdamas. Geriau neprisisiunti bėdų dėl dešros.

Ar paimsiu ginklus, įrankius, chemiją?

Ginklus – ne, niekada. Nesvarbu, kad medžioklinis. Tarptautinis ginklų pervežimas yra atskira industrija. Įrankius – taip, bet jei profesionalus komplektas sunkus, skaičiuojam svorį. Chemiją – buitinę, supakuotą – galima. Bet degios medžiagos, skiedikliai, dujų balionai – ne. Vieną kartą klientas norėjo vežti dujas statybininkams. Atsisakiau. Jis supyko, pasakė, kad didelės firmos veža. Gali būt, bet aš nenoriu sėdėt kalėjime Prancūzijoje, jei kažkas nutiks. Šitoj vietoj – absoliutus ne.

Ar vežate augalus?

Mažus, kambarinius – kartais paimam, jei vietos yra. Bet dirvožemis – problema, nes UK griežtai tikrina dėl vabzdžių. Didelių medžių – ne, mikroautobuse neįmanoma. Kartais vežasi sodinukus, bandai jų pragarmėlius. Aš nebotanikas, bet 20 valandų tamsoje, šaltyje augalui negerai. O jei saulėta diena – permoka. Draugiškai patariu: augalus geriau išsiųsk paštu specialiai arba pirk ten. Anglijoje visko yra. Nebent reta orchidėja iš močiutės – tada galvokim kartu, aš nesakau "ne" kategoriškai.

Anglija – kaip ten gaunasi

Ar pristatote visoje Anglijoje?

Teoriškai – taip. Praktiškai – Londonas, Birmingamas, Bristolis, visas pietinis ratas. Kuo šiauriau – tuo rečiau tiesioginis reisas kasdien. Jei Aberdynas – perpakuosim Edinburge arba antrasis vairuotojas nuklįs ten. Škotijoj kainos pašoka, nes reikia vairuotojo poilsio, nakvynės. Mikroautobusas gali toli, bet vairuotojas turi miegot. Tai jei Uelis, netoli Bristolio – lengva. Šiaurės Anglija – irgi ok. Šiaurės Škotija – skambink, derinsim atskirai. Bet Anglijoje, jei neklystu, visur esam buvę.

Ar reikia manęs pačio pristatymo metu?

Idealu – taip. Būna, žmonės dar neturi buto, gyvena laikinai pas draugus. Tada galim palikti Londone 2–3 dienas, bet mokestis už saugojimą. Arba pristatyti giminaičiui, jei jis pasirašo. Bet būk atsargus – jei giminaitis pasiima, o tu paskui sakai, kad kažko trūksta, aš neatsakau. Geriausia, kad tu pats priimtum arba bent jau pamatytum per video. Kartais draudimas reikalauja, kad pasirašytų tiksliai nurodytas asmuo. Jei nėra kam atidaryti durų, paliksim saugiai, bet ne ant šaligatvio. Bent jau mes taip nedarom.

Ar reikia mokėti muitus Anglijoje?

Aaaaa, Brexit. Jei siunti asmeninius naudotus daiktus – yra taisyklės. Turi būti naudoti daugiau nei šešis mėnesius, negali būt prekės parduotuvei. Aš nesu muitininkas, bet reikia "Transfer of Residence" ar panašaus. Mes padedam deklaruoti, bet atsakomybė ant tavęs. Buvo – bobutės komodą laikė muitinė, nes atrodė per nauja. Klientas turėjo įrodinėti senumo nuotraukomis. Jei nauji baldai iš Lietuvos – apmuitos. Taip kad būk pasirengęs popieriams ir sukalk į kainą galimus muito mokesčius, jei deklaruosi blogai.

Ar turite kur nors Anglijoj vietą, kur galima atsiimti?

Turim kontaktą Rytų Londone, galim palikt 2–3 dienom. Dar Birmingame. Bet tai nėra viešas sandėlis su registratūra – kiemas, garažas, partneris. Jei ilgesnis saugojimas – turi kreiptis į storage. Mes pervežėjai, ne sandėlis. Kartais pyksta: "o kodėl negalit mėnesio palaikyti?" – galiu tris dienas, bet mėnesiui yra kitos paslaugos. Mano mikroautobusas turi važiuoti toliau, nes rytdienos siuntoms reikia vietos. Supranti? Bagažinė nėra sandėlys.

Blogi scenarijai ir kaip jų išvengti

Kas jei mano daiktai sulūš kelyje?

Čia baisu, bet reikia kalbėt. CMR draudimas dengia, bet ne visada pilnai. Jei pats supakavai vazą į laikraštį ir ji dūžta, draudimas gali nesumokėt, nes nepriimtina pakuotė. Tokios taisyklės. Fiksuojam prieš pakrovimą. Bet važiavimas nėra sterili laboratorija. Kartais duobė, kartais staigus stabdymas. Idealu – daryk foto kiekvieno daikto. Aš žinau, nuobodu, bet jei vertas 500 eurų – fotografuok. Mes irgi darom vaizdo įrašus brangiems kroviniams. Bet ne visada, nes kartais užmiršta. (Oi, turėjau pasakyti – užmirštam. Ačiū, Audriau.)

Ar bandote apgauti su svoriu?

Ne, aš ne apgavikas. Mes matuojam apimtį ir svorį. Kartais klientas sako: "ten tik dvi dėžės". Atsidarius – dvi dėžės knygų. Knygos sveria kaip akmuo. Mikroautobusas turi maksimalią masę. Jei viršijam – bauda pasienyje. Pasveriam. Kartais apsiverkia: "bet aš galvojau..." – žinau, galvojai. Penkios dėžės knygų – sunkiau nei šaldytuvas. Už svorio klastotę baudžia ir mane, ir tave. Tai jei nežinai – sakyk, kas viduje. Aš nesu policininkas, aš noriu saugiai nugabenti. Draugiškai, bet tiesiai.

Kas jei vairuotojas pavėluoja?

Nutinka. Ne todėl, kad blogi – oras, gedimas, keltas atšauktas Dunkerke. Buvo pernai – turbina leidosi Belgijoje. Stovėjom 6 valandas. Klientas Anglijoj laukė. Aš paskambinau, pasakiau. Jis supyko, bet ką padarysi? Aš nesu Dievas oro. Jei vėluojam daugiau nei pusdienį – duodu nuolaidą arba kitą kartą pigiau. Kartais tiesiog atsiprašau. Kartais vairuotojas privalo pailsėti pagal tachografą. Tai ne vėlavimas – tai įstatymas. Bet klientui – tas pats, suprantu. Būna ir taip.

O jei pasienyje atima daiktus?

Jei neleidžiami produktai – atims. Jei nesusipratimas – bandom aiškintis. Turim CMR, draudimą, licencijas. Bet muitinės pareigūnas turi paskutinį žodį. Jie kartais niurzgaliai, kartais draugiški. Aš nesu garantuotas prieš valstybę. Vengiam neaiškių krovinių, deklaruojam atvirai. Vieną kartą pasienietis nusprendė, kad dviratis prekė, o ne naudotas. Turbūt per naujas. Klientas turėjo mokėti. Aš padengiau pusę, nes jautėsi keistai. Nežinau ar turėjau, bet taip pasielgiau. Daugiau nieko nepridursiu.

Ar esate apdraudę mano daiktus, ar jus?

CMR numato standartinį draudimą pagal svorį, bet tai ne visada pilna vertė. Galim apdrausti atskirai – papildomai, apie 1–2% nuo vertės. Dauguma nenori, nes "brangu". Tada jei kas – gauna kelis eurus už kilogramą. Buvo – taupė ant draudimo, paskui piktinosi. Galiu pasiūlyt, bet negaliu verst. Rinkis pats. Aš asmeniškai draustų visada, bet aš paranojiškas dėl daiktų. Su brangiais siuntiniais – niekada nežaisk. Mūsų mikroautobusu siuntos ir daiktai į Angliją kasdien keliauja saugiai, bet draudimas yra tavo pasirinkimas.

Paskutiniai dalykai, kuriuos žmonės klausia keistai

Ar galiu važiuoti su jumis, jei nėra daiktų?

Ne. Atsiprašau, bet ne. Nesame keleivių pervežimo paslauga. Mikroautobusai registruoti kroviniams, o ne keleiviams. Keleivis – tik su savo daiktais. Žinau, yra skelbimų "vežu žmones kasdien", bet tai nelegalu be licencijos. Aš neturiu tokios, nenoriu. Draugai klausia: "o paimsi mane?" – negaliu. Nu, nebent šeimos narys atostogų metu, bet tada jau ne verslas. O šiaip – ieškok autobuso stoties. Aš ne autobusas. Gaila, bet ribos yra todėl, kad legaliai dirbam. Jei kas įtikinėja – ne mumis pasitikėk.

Ar galite pervežti pianiną mikroautobusu?

Mažą skaitmeninį – galima. Akustišką upright – galima, bet 200–300 kg. Reikia papildomų rankų, o grindys nėra skirtos tokiam svoriui. Durelės kartais per žemos. Buvęs atvejis – pristačiau, bet priejimas siauras. Teko tempt su darbininkais, užtrukom. Kaina išaugo. Grand pianiną (su kojelėm ar be?) – ne, čia jau furos reikia. Pianinas yra atskira lyga. Galiu pasižiūrėt nuotrauką, bet dažniausiai sakau – verčiau specializuota firma. Mikroautobusas nėra stebuklų dėžė.

Koks yra pats didžiausias daiktas, kurį vežėte?

Kartą vežiaumodulį namelį, bet... nu, ne mikroautobusu. O su mikroautobusu – didelę dvigulę lovą, sulaužytą. Arba batutą. Ne, batutas lengvas. Didžiausias svoriu – traktoriaus dalys. Pagal apimtį – šaldytuvo ir skalbyklės komplektą. Žmonės nori sutalpinti visą gyvenimą. Aš sakau – mikroautobusas yra 8–12 kubinių metrų. Jei neužtenka – du mikroautobusai arba fura. Nesiūlau prispausti stiklo durų prie lubų, nes matėm tokių vaizdų. Ne tik negražu, bet pavojinga. Rimtai.

Tikriausiai išsakiau daugiau nei planavau, bet taip jau būna, kai du dešimtmečius vairuoji maršrutus į Vakarų Europą. Mikroautobusu siuntos ir daiktai į Angliją kasdien nėra vien tik kaina ir data – tai pasitikėjimas, kad daiktai atkeliaus naktį per Kalę, per lietų, per vairuotojo galvos skausmą. Jei ką – skambink. Geriau paklausk šiandien, nei gailėsis rytoj. Aš ne viską žinau, bet ką žinau – pasakysiu be užuolankų. Sėkmės kraustantis!