Mikroautobusas Anglija maršrutas reguliariai vykdomas: kaip iš tiesų vyksta pervežimas?

Jau… šešiolika metų, turbūt, jei gerai suskaičiavau – gal septyniolika – vežu daiktus į Angliją ir atgal. Mikroautobusas Anglija maršrutas reguliariai vykdomas pas mus, bet žinok, „reguliariai“ kiekvienam reiškia ką kito. Vieni galvoja, kad kasdien kaip autobusas stoja prie pašto, kiti – kad kartą per savaitę pakankamai. Realybė tokia: jei krovinys surenkamas ir yra poreikis, važiuojame. Kartais du kartus per savaitę, kartais – kartą per dešimt dienų. Viskas priklauso nuo užsakymų, sezono ir to, ar vairuotojas nesusirgo. Tiesa, dauguma rimtų vežėjų žada bent kartą per savaitę, bet čia jau kaip pasiseks.

Maršrutai, laikai ir kasdienybė

Kiek dažnai važiuoja mikroautobusas į Angliją?

Na, jei klausi apie mus, tai stengiamės, kad mikroautobusas Anglija maršrutas reguliariai vykdomas bent kartą į savaitę. Žiemą gal rečiau, vasarą – dažniau. Kartais klientai renkasi penktadienį, nes tada lengviau išeiti iš darbo ir pasitikti. Realiai, jei renkamės pilną krovinį, gali ir antradienį išvykti. Aš esi matęs tokių savaitgalių, kai trys mašinos paeiliui važiuoja, ir tokių, kai viena kitą savaitę. Tiesiog taip nutinka. Svarbiausia prieš rezervuojant pasiteirauti – ar tikrai tą savaitę yra reisas, ar ne.

Ar tiksliai pagal grafiką važiuojate, ar būna nukrypimų?

Grafikas… Tai toks dalykas, kurį parašome ant popieriaus, o tada realybė jį šiek tiek pakeičia. Pavyzdžiui, paskutinį kartą vairuotojas vėlavo keturias valandas, nes pasienyje Prancūzijoje vilkikas apsivertė – eilės milžiniškos. Tokių dalykų neįmanoma suplanuoti. Mes visada sakome: išvykstame rytą, tačiau atvykstame tą pačią dieną arba kitą rytą. Jei tau reikia chirurgiško tikslumo – geriau siųsk oro paštu. Mikroautobusas vyksta per daug kilometrų, kad viskas būtų kaip traukinys.

Kur Lietuvoje galima išvykti, jei vežu daiktus mikroautobusu į Angliją?

Dažniausiai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys. Aišku, jei gyveni Šiauliuose arba Marijampolėje, susitinkame prie autostrados arba kokioje lengvai pasiekiamoje vietoje. Kartais važiuojame ir pro Tauragę, jei ten yra klientų. Žodžiu, ne visada reikia varyti iki sostinės. Yra buvę, kad pasiėmėm žmogų tiesiog iš Kelmės, stovėjimo aikštelėje prie „Via Baltica“. Tik reikia susitarti iš anksto, nes jei vairuotojas nežino, kad reikia sustoti – pravažiuos pro šalį ir nesustos (ai, sustos, jei pamatys, bet geriau jau perspėti).

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į Birmingamą, Mančesterį?

Londonas – populiariausias, aišku. Bet vežame ir į Mančesterį, ir į Birmingamą, ir į Liverpoolį. Kartais net iki Edinburgo, jei susirenka užsakymų. Kaina, žinoma, šokteli, nes nuo Londono iki ten dar trys šimtai mylių. Smulkmena – jei turi vieną dėžę, tai gali ir neapsimokėti vežti iki Škotijos. Tada geriau paliksi Londone pas draugą arba sandėlyje. Asmeniškai man Anglijos miestai po truputį susilieja į vieną, bet klientai visada džiaugiasi, kai nereikia važiuoti dar prieš šimtą mylių pasiimti daiktų.

Kiek laiko trunka kelionė iki Anglijos mikroautobusu?

Paprastai – dvi dienos. Išvažiuoji rytą, vakare esi Vokietijoje arba Nyderlanduose, kitą dieną – jau Kalė ar Doveris, tada Anglija. Kartais, jei pasieniai laisvi ir vairuotojas spardo greičiau, galima įšokti per 30 valandų. Būna ir atvirkščiai – techniniai nesklandumai, ir tu sėdi Belgijoje laukdamas. Paskutinį kartą važiuojant į Londoną liftas užsikirto, tai teko pakrūmėje narplioti padangą – valandą gaišo. Deja, tai realybė. Kelionės trukmė – ne Google Maps fikcija.

Ką galima vežti ir ko geriau ne

Kiek vietos daiktams lieka, jei keleivių yra daugai?

Čia toks… momentas. Jei mikroautobuse važiuoja aštuoni žmonės su lagaminais, tai daiktų vietos lieka mažiau nei tu galvoji. Kai kuriems vežėjams svarbiausia keleiviai, daiktai – antra eilė. Pas mus dažniau būna atvirkščiai: vežame krovinius, o jei yra laisvų vietų – pasiimame keleivius. Bet vis tiek reikia klausti. Kartais žmonės paskambina, sako: „mano sofa tikrai tilps“, o ten dar trys kilimai ir dviejų vaikų žaislai. Tada tenka atsiųsti antrą mašiną arba… atsiprašyti.

Ar galiu siųsti vien tik kartonines dėžes, be keleivių?

Žinoma, tai netgi dažniausias dalykas. Daugelis mūsų klientų gyvena Lietuvoje, o daiktus siunčia vaikams į Angliją. Arba atvirkščiai – emigrantai grįžta, o baldai dar liko Londone ir reikia juos atsiųsti. Mikroautobusas Anglija maršrutas reguliariai vykdomas ir tuščiomis vietomis, skirtomis kroviniams. Svarbu, kad dėžės būtų sutinkamai supakuotos. Kartais priimame ir be pakuočių, bet tada jau nežinau, ar viskas sveika atvyks (ne, dažniausiai atvyksta, bet rizika tavo).

Ar galima vežti šaldytuvą ar skalbimo mašiną?

Galima, bet… sunku. Dideli buitiniai prietaisai užima daug vietos, ir jei jie neoriginalioje pakuotėje – vairuotojams galvos skausmas. Aš asmeniškai rekomenduočiau nevežti šaldytuvo, jei jis senas, nes Anglijoje yra skirtinga įtampa ir kištukai. Kita vertus, skalbimo mašinos – taip, jei tilps. Tik reikia užfiksuoti būgną, nes kelyje jis daužosi. Yra buvęs atvejis, kai neveržtas šaldytuvas apibraižė visą mikroautobuso šoną – gražu nebuvo, atleisk.

Ar imate gyvūnus?

Ne, mes nevežame gyvūnų. Na, gal kokį narvelyje naminį triušį – nežinau, reiktų žiūrėti į taisykles. Bet katės ir šunys – tikrai ne. Tam reikia specialių leidimų, veterinarinių pasų, o mano vairuotojai jau ir taip pavargę. Yra specialūs gyvūnų pervežėjai, kurie tuo užsiima kasdien. Aš nenoriu, kad šuo pabėgtų kelyje pro Liuksemburgą ir tada aš dar aiškinausi su pasieniečiais. Reikia atsakomybės, kurios aš čia neprisiimu.

Kainos, mokėjimai ir „pigūs“ pasiūlymai

Kiek kainuoja siųsti siuntą mikroautobusu į Angliją?

Viena dėžė – maždaug 35–60 eurų, priklauso nuo svorio. Sofa – kokius 120–180. Visa kambario apybraiža gali kainuoti 400–700. Kasmet viskas truputį brangsta, ypač degalai. Aš bandau laikyti kainas stabilias, bet kai matau, kad dyzelis šoktelėjo dvidešimčia centų – tenka koreguoti. Žodžiu, skambink ir klausk konkrečiai. Jei kas nors internete rašo „į Angliją už 10 eurų“ – neik ten, tikrai kažkas ne taip. Pats važinėji už daugiau nei dešimt eurų iki Palangos, o čia per kalnus.

Ar galiu mokėti grynais, ar tik pervedimu?

Mes priimame ir taip, ir taip. Grynais dažniausiai atsiskaito žmonės, kurie gyvena Anglijoje, bet neturi lietuviškos sąskaitos. Tik problema ta, kad vairuotojas kelyje ne visada turi pasikeisti. Geriau su smulkiomis kupiūromis, ne penkiasdešimtimis. Pervedimas – saugiau, ypač jei baiminiesi, kad kas nors nepavyks. Buvo toks atvejis: vyrukas atsiskaitė grynais, pinigai dingo – neaišku kur, vairuotojas sako, kad nepaėmė, o jie niekur. Tada… ginčai. Geriau pavedimas, tada viskas ant popieriaus.

Kodėl vienas vežėjas prašo 150, o kitas 300 eurų už tą patį krovinį?

Aha, čia jau įdomu. Kartais 150 eurų – tai kaina be draudimo, be krovos darbų, be jokios garantijos. Atvažiuoja kažkoks vyras su pasibaigusia padangų garantija ir meta daiktus į bagažinę. Už 300 – viskas įskaičiuota, draudimas, padėjimas, gal net įnešimas į butą. Būna, kad pigus vežėjas apskritai surinks pinigus ir neatvažiuos (taip, taip nutinka). Aš esi matęs tokių situacijų, kai žmonės skambina man į šeštadienio vakarą verkdami. Nebūtinai brangiau = geriau, bet tikrai verta paklausti, kas įeina į tą kainą.

Ar reikia mokėti papildomai už krovos darbus?

Kai kuriose įmonėse – taip. Pas mus paprastai įėjimo kaina jau apima pakrovimą ir iškrovimą nuo mašinos iki šaligatvio. O jei reikia įnešti į trečią aukštą be lifto – čia jau diskutuotinas dalykas. Kartais vairuotojas pats pasiūlo padėti, jei žmogus vyresnis ar vienišas, bet neprivalo. Aš sakau klientams: jei nešti pats negali, pasikviesk draugą arba sumokėk papildomai. Geriau duok eurų už darbą, nei kad vairuotojas patektų į ligoninę su išnirusia nugara – tada visi nukentės.

Kas nutinka kelyje ir kai kas nors nepavyksta

Ar būna, kad mikroautobusas reguliariai vykdomas, bet vistiek krovinys vėluoja?

Būna, būna. „Reguliariai“ nereiškia „tobulai“. Mes sakome, kad išvykstame trečiadienį, bet jei krovinys nepadarytas iki laiko – išvykimas nukelia į ketvirtadienį. Kartais klientai paskambina trečiadienį vakare: „o gal galėsiu dar pridėti vieną dėžę?“ Ne, negalėsi, nes mes jau išvažiavome arba nebe telpa. Kita bėda – oras. Žiemą per tunnelį ar keltą dėl audrų būna atšaukimų. Tada ir reguliarus reisas virsta nereguliarumu. Reikia suprasti, kad tai ne autobusas iki Kauno.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambink. Tada skambink dar kartą. Jei nekelia – rašyk žinutę. Jei per dvi valandas neatsako – pradėk galvoti apie planą B. Būna, kad žmonės susitinka su „vežėju“ iš feisbuko grupės, jis pasiima avansą ir pranyksta. Aš ne kartą teko gelbėti tokius žmones paskutinę minutę. Rimtos įmonės atsako telefonu ir paaiškina situaciją. Jei žmogus atsakinėja tik naktį po darbo – įtartina. Deja, šioje srityje apgavikų nestinga. Rinkis tuos, kurie turi bent jau svetainę arba fizinį adresą.

Ar tikrai visi skelbimai internete realūs?

Ne, ne visi. Būna įdeda gražią nuotrauką iš Google, pasako, kad kaina simbolinė, o paskui paaiškėja, kad mašina kažkur Bulgarijoje, o vairuotojas yra tik tarpininkas. Kartais tai išvis sukčiai, kurie renka užstatą. Aš pats nesuprantu, kaip žmonės vis dar patiki pasiūlymais „iš Anglijos į Vilnių – 20 eurų“. Tai mažiau nei degalų kaina. Tikriausiai, kažkas čia ne taip. Žiūrėk, ar žmogus turi realių atsiliepimų, ar bent jau senesnį profilį. Jei vakar sukurtas – nelįsk.

Ar mano daiktai bus saugūs, jei vežėjas važinėja tik kartą per savaitę?

Saugumas labiau priklauso nuo to, kaip supakuota, o ne nuo dažnumo. Kartą per savaitę važinėjantis vežėjas gali būti daugiau prižiūrimas nei tas, kuris kasdien lekia be sustojimo. Nes tas, kuris važinėja nuolat, kartais pervargsta, skuba, meta daiktus. O tas, kuris lėčiau, rūpestingiau apkrauna. Bet vėlgi – viskas priklauso nuo žmogaus. Yra buvę ir taip: retai važinėjantis vežėjas pametė visą bagažą Prancūzijos degalinėje, nes paliko be priežiūros. Sunku garantuoti šimtu procentų (čia turbūt niekas negali).

Dokumentai, muitai ir po Brexit gyvenimas

Ar reikia kažkokių popierių siuntoms į Angliją po Brexit?

Taip, reikia. Ne visada, bet reikia. Jei siunti asmeninius daiktus, naudotus mažiausiai šešis mėnesius, dažniausiai užtenka sąrašo ir laiško su paaiškinimu. Bet jei kažkas atrodo kaip prekyba – gali užlaikyti muitinėje. Aš iki galo nesu muitinės specialistas – ten pas mus yra kita direktorė, kuri tuo rūpinasi. Žinau tik tiek, kad po Brexit Anglija nebe ES, tai taisyklės kitokios. Geriau paskambink ir pasakyk, ką veži, tada pasakysiu, ar reikia CMR, ar pakaks kvito.

Kaip būna su muitais siunčiant daiktus mikroautobusu į Angliją?

Asmeniniai daiktai paprastai neapmuitinami, jei įrodai, kad neperveži prekybai. Bet jei siunti penkis naujus dviračius – muitininkas pagaus. Jie ten nekvaili. Kartais bandoma prasmukti su elektronika, bet aš nerekomenduoju. Buvo toks atvejis, kad klientas siuntė dvidešimt telefonų – sako, asmeninius. Na, gal trisdešimt asmeninių? Ne. Tai pamiršo jie savo siuntą pasienyje, o mes dar turėjome aiškintis. Geriau dešimt kartų paklausi, nei kartą atsiprašinėji.

Ar reikia drausti siuntą atskirai?

Daugelis vežėjų turi CMR draudimą arba vežėjo atsakomybės draudimą, bet jis ribotas. Jei veži vertingą kompiuterį arba antikvarinę spintą – gal verta apdrausti atskirai. Aš asmeniškai taip patarčiau, nors daug kas sako, kad „pas mus viskas saugu“. Saugu, kol nutinka avarija. Tada kils klausimas, kas kiek ko verta. Draudimas kainuos kelis eurus, bet ramybė – begalinė. Neseniai viena įmonė… hmm, ne, gal ne įmonė, o privatus žmogus, prarado du nešiojamus kompiuterius. Be draudimo – atlyginti negalėjo.

Praktiniai dalykai prieš kelionę

Kaip supakuoti daiktus, kad nesudužtų?

Naudok dvigubas dėžes. Ne viengubes iš turgaus, o normalias. Burbulo plėvelė – tavo draugė. Ypač porcelianui. Aš mačiau, kaip žmonės krauna lėkštes į maišelius – atvažiavusios gliaudyti. Jei neturi dėžių, pirk pas mus arba kur nors – investuok. Ir nepamiršk užrašyti ant viršaus „Dėžė 1 iš 3“, nes kai vairuotojas atrakina bagažinę su dvidešimt dėžių – neaišku, kur kam skirta. Kartais jie neturi laiko ieškot, tai padėja ten, kur pirmą pamato. Ne idealu, bet taip yra.

Ar vairuotojas padės įnešti daiktus į mano namus Londone?

Atsižvelgsiant. Jei pakrauta ant grindų, iškrauta ant grindų – taip, standartas. Jei tavo butas pirmame aukšte be lifto – padės, jei nedaug. Jei šeštame aukšte – jau nebe jo pareiga. Kartais už arbatpinigių padeda, bet nereikia to tikėtis. Jis jau nuvaręs tūkstantį kilometrų, nori tik namo arba į viešbutį. Aš siūlau: jei reikia pagalbos, pasikviesk vietinį bičiulį. Arba suderėk iš anksto. Nepyksi ant nuovargusio žmogaus, kuris verkia iš pavargusių akių. Ir ne, liftas Londone dažnai būna per mažas sofai – čia jau ne jo bėda.

Kada geriausia rezervuoti vietą mikroautobusui į Angliją?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Prieš savaitę – idealu. Kartais ir likus dviem dienoms dar galima įlįsti, jei yra laisva vieta. Bet jei kalba eina apie Kalėdas ar rugsėjo pirmąją – tada net prieš mėnesį gali būti sunku. Aš turėjau klientę, kuri skambino paskutinę sekundę prieš Velykas. Atleisk, tada viskas užimta. Geriau planuoti. Ypač jei reikia pervežti didelius baldus – jie užima vietą, reikia susiplanuoti erdvę. Atidėliojimas šioje srityje retai kada padeda.

Ar galima keisti pristatymo adresą kelyje?

Techniškai – galima, bet brangu ir nepatogu. Atsimink, kad maršrutas planuojamas pagal logistikos seką. Jei tu nusprendi, kad nebe Birmingamas, o Vulverhamptone – gali sugriauti visą dieną. Aš patarinėju: jei jau taip nutiko, skambink kuo greičiau. Kartais pavyks, jei netoli, kartais teks susitikti Londone kaip sutarta. Buvo atvejis, kai vaikinas pakeitė adresą tris kartus per kelionę – vairuotojas piktas kaip žaltys, teko primokėti. Geriau apsispręsti vieną kartą.

Keletas nemalonių, bet tikrų dalykų

Kas nutinka, jei mano siunta netelpa į mikroautobusą?

Tada turime problemą. Arba saugojimas pas mus, arba antra mašina, arba atidėjimas. Jei vairuotojas jau pakrovė ir pamato, kad netelpa – tenka rinktis, kas svarbiau. Kartais iškrauname mažiau svarbų daiktą ir paliekame kitai savaitei. Kartais gabename dviem mašinomis, bet kaina dvigubėja. Geriausia prieš tai atsiųsti nuotraukas arba sąrašus, kad mes galėtume pasakyti, ar tilps. Yra buvęs atvėjis (ai, atvejis), kai klientas atvežė dar penkias dėžes daugiau nei žadėjo. Teko man galvą laužyti tiesiog ant vietos ir perdėlioti bagažinę kaip tetrisą.

Ar buvo atvejų, kai daiktai tiesiog pametami?

Būna. Retai, jei rimtas vežėjas, bet būna. Pavyzdžiui, degalinėje prie Doverio vairuotojas užrakina mašiną, nueina valgyti, o grįžęs – durys atdaros, o dėžė kitoje pusėje pasimetusi. Ne daiktai pavogti, o tiesiug nukritusi. Arba kažkas pasiima ne savo. Žmogiškas faktorius. Tada bandai ieškoti, rašai į grupes – dažniausiai surandama. Bet stresas – tai garantuotas. Aš visada sakau: brangius daiktus vežk pats arba siųsk per sąžiningą žmogų. Tik taip ramiau.

Išvada

Mikroautobusas Anglija maršrutas reguliariai vykdomas jau daugybę metų, bet tai nėra magija – tai sunkus darbas, kuriame svarbios smulkmenos. Rinkis vežėją ne pagal žemiausią kainą, o pagal tai, ar jis atsako į klausimus, ar turi patirties, ar nepabėga nuo atsakomybės. Pakuok daiktus tvarkingai, paklausk apie draudimą ir neklausyk pasakų apie penkiolikos eurų pervežimą. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – turbūt taip ir yra. Tikiuosi, kad tavo daiktai saugiai pasieks Angliją, o jei kils dar klausimų – parašyk, arba paskambink, kai turėsi laiko. Sėkmės kraustantis!