Logistikos paslaugos siuntų pervežimui į Angliją kasdien – ką verta žinoti iš žmogaus, kuris matė viską

Logistikos paslaugos siuntų pervežimui į Angliją kasdien jau seniai tapo tokiu įprastu dalyku, kad kartais net pamirštu paaiškinti akivaizdžius dalykus. Žmonės skambina ir klausia ar tikrai kasdien kažkas važiuoja – taip, važiuoja, tik ne visada tiesiai nuo jūsų slenksčio. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje trylika metų, mačiau kaip viskas pasikeitė po Brexito, mačiau puikių ir absoliučiai katastrofiškų įmonių. Šitame (ta prasme, rašinyje, jeigu taip galima pavadinti) pabandysiu atsakyt be jokių marketingo saldumynų. Paprastai, kaip prie kavos.

Kasdieniai reisai – kaip ten iš tikrųjų?

Ar tikrai kasdien važiuoja mašinos į Londoną?

Taip, važiuoja, bet čia svarbus niuansas. Logistikos paslaugos siuntų pervežimui į Angliją kasdien reiškia, kad mes renkame siuntas kasdien ir jos kasdien pasiekia terminalą. Tačiau jūsų konkreti dėžė gali pajudėti antradienį, o gal trečiadienį – priklauso nuo to, kaip greit surenkamas visas krovinys. Mažesnės įmonės kartais sako "kasdien", bet iš tikrųjų perduoda didesniam partneriui. Techniškai siunta kasdien iškeliauja iš Lietuvos, bet nebūtinai tos pačios valandos. Būna ir taip.

O kiek laiko siunta keliauja iš Vilniaus iki Mančesterio?

Paprastai trys keturios dienos nuo paėmimo. Reikia laiko surinkti krovinį, pravažiuoti muitinę, keltą ar tunelį. Pervežimai į Jungtinę Karalystę nėra kaip vietiniai – vien kelias per Europą ilgas. Praeitą rudenį dėl Doverio uosto kamščio siuntos vėlavo dvi paras. Klientai galvoja kad važiuojam tiesiai kaip į pajūrį. Ne, taip nėra. Kasdieniai reisai į Angliją vyksta pagal grafiką, bet kelias ir oras diktuoja taisykles. Reikia kantrybės.

Jei aš siuntinį atiduodu ketvirtadienį, kada jis bus Anglijoj?

Greičiausiai pirmadienį ar antradienį. Atiduodate ketvirtadienį vakare, penktadienį renkama iš jūsų namų, savaitgalį krovinys stovi terminale, nes muitinė nebedirba tokiu tempu, ir pristatymas įvyksta kitos savaitės pradžioje. Buvo klientas iš Kauno kuris skambino sekmadienį ryte pykdamasis kodėl dėžė dar Londone. Nu vairuotojai irgi miega. Kasdieninis transportas nereiškia teleportacijos. Pripažinkim – visi kartais norėtumėm stebuklo, bet realybė kitokia.

Ar sekmadieniais irgi kažkas vyksta, ar stovi viskas?

Stovi. Vairuotojai ilgai vairuoja, bet muitinės ne. Terminalai kartais dirba pusdienį, bet pristatymo sekmadienį Londone nesitikėkit. Ar galima atsiimt siuntą sekmadienį? Ne, nebent specialus susitarimas. O gal kai kurie ir dirba – nesi tikras, kiekvienas pagal save nusistatęs. Aš sekmadieniais neatrašinėju laiškų. Reikia atostogų, o jei ne – išprotėsi su tuo nuolatiniu važinėjimu.

Kainos, skaičiavimai ir kodėl taip skiriasi

Kiek dabar kainuoja siųst vienos dėžės drabužių į Birmingamą?

Dėžė iki trisdešimt kilogramų dažniausiai nuo septyniasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tai standartinė kasdienė logistika, ne express ir ne lėktuvu. Kaina šokteli jei siunčiate žiemą, kai mažiau užsakymų ir reikia dengti sąnaudas. Prieš porą savaičių skaičiavom keturias dėžes rūbų – aštuoniasdešimt eurų, bet pats atvežė į Vilnių. Jei paimam iš namų Kėdainiuose – ant viršaus kuras. Pigiausiai gaunasi kai atvežat patys į aikštelę.

Ar yra koks nors minimalus mokėjimas jei siunčiu labai mažai?

Taip, maždaug penkiasdešimt eurų. Administracija ir dokumentai kainuoja vienodai, nesvarbu dėžė ar sofa. Siuntimas mažų kiekių neapsimoka – verčiau sulaukit kol prisirinks. Aš aiškiai pasakau klientams: nesiųskit trijų porų kojinių atskirai. Sukalkit, tada gabensit. Jei labai skubu – yra kurjerinės paslaugos, bet tos ne kasdienių reisų kategorija. Brangiau, bet greičiau. Taip ir pats elgiuosi.

Kodėl vieni sako 80 eurų, o kiti 150 už tą patį?

Yra perpardavinėtojų. Pasiima jūsų siuntą, prideda savo antkainį, perduoda tikrajam vežėjui. Tada moka šimtą penkiasdešimt vietoj aštuoniasdešimt. Geriau rinktis tuos kur turi savo mašinas ir realiai vykdo kasdienius pervežimus į Angliją. Yra tokių kur facebook'e gražiai rašo, o neturi nei vieno furgono. Ne visi tokie, bet pasitaiko. Jei kaina žemiau rinkos – irgi pavojinga. Kuras visiems kainuoja vienodai, nepasimaukit ant pažadų vešim už pusę kainos.

Ar galiu sumažinti kainą jei pats atvežu siuntą į terminalą?

Taip. Tai vadinama savitarna ir sumažina kainą dvidešimt trisdešimt procentų. Nereikia vairuotojui važiuoti iki jūsų namų Panevėžyje. Vienas vyrukas iš Šiaulių nuolat atveždavo pats, kartą net ant dviračio prijojo. Neiškentęs laukė kol atrakinau vartus. Sutaupot jei patys atgabenate. Terminalas Vilniuje dirba ilgai, galima atvežti ir vakare. Tokiu būdu kasdienis transportas į Angliją gaunasi pigesnis visiems.

Popieriai, muitinė ir visas šitas formalumas

Ar dar reikia kažkokių popierių siunčiant asmeninius daiktus?

Po Brexito tapo griežčiau. Reikia sąrašo kas yra viduje. Būkite atviri – jei sesuo prašė atsiųsti blynų mišinio, nerašykit pramoninių prekių. Vieną kartą klientas taip padarė, muitiniai stebėjosi kodėl pramoninės prekės sveria kaip megztiniai. Pasijuokėm, bet pavėlavom. Dokumentai privalomi bet kokiam siuntų judėjimui į Angliją. Muitinė atidarinėja dažniau nei prieš dešimt metų. Tada atrodė galima ir be popierių, dabar – nebe.

Kas bus jei muitinė atidarys dėžę ir pamatys ne tai kas parašyta?

Gali būti bauda ar konfiskacija. Rimtai. Kolega pasakojo apie atvejį – klientas rašė rūbai, o viduje cigaretės. Dėžė atsidarė, siunta sustojo, žmogus mokėjo sankcijas. Aš visada sakau – neslėpkite. Anglijos muitinė tikrina dažnai. Jei rašote asmeniniai daiktai – ten turi būti asmeniniai daiktai. Kitaip rizikuojate prarasti siuntą ir pakliūti į juoduosius sąrašus. Tada jau nei viena logistikos bendrovė norės jumis vežti.

O jei dovana broliui – ar irgi muitas?

Jei dovana iki trisdešimt devynių svarų – teoriškai ne. Bet jei ten naujas telefonas – muitiniai žiūri realistiškai. Draugui siunčiau seną kostiumą, nieko nebuvo. O sesuo siuntė dviratį vaikui – susimokėjo. Kasdieniai pervežimai į UK nepadaro dovanos nematomos. Vertinkite sąžiningai. Jei nežinote kaip deklaruoti – padedam, bet visų atvejų iš galvos neišmanau. Kartais praleidžia, kartais – ne. Muitiniai irgi žmonės.

Pakavimas, skysti dalykai ir ką galima dėti į dėžę

Ar privaloma dėti į dvigubas dėžes ar pakaks vienos?

Pakaks vienos jei lengvi daiktai. Stiklui ar elektronikai – dvigubos arba putplastis butinas. Viduj viskas juda posūkiuose. Praeitą mėnesį klientas porcelianą į vieną sluoksnį kartono įpakavo – gavom skiedrų. Nelaikau to gražiu vaizdu. Kasdieniai reisai į Angliją intensyvūs, dėžės kraunamos viena ant kitos. Nesitaupykite ant pakavimo medžiagų – geriau pereikvot nei raudotis paskui. Tai svarbiausia taisyklė.

Ar jūs padedate supakuoti jei pats nemoku?

Padedam, bet ne visada nemokamai. Yra pakuotės paslauga – atvažiuojam, bet kainuoja laiko. Jei turim laiko tarp siuntų – padarom. Jei vairuotojas skuba, nes registruotas muitinės laikas – tada patys arba laukite. Buvo klientė kurios vyras nieko nedarė – mes tvarkėm dvidešimt minučių. Bet jei visas butas – reikia perkraustymo komandos. Neikite į tai paskutinę minutę. Kai skambina kad vakar reikėjo paimt – aš jau žinau kad bus chaosas.

Ką daryti su skystais dalykais – šampūnais ir skalbikliais?

Užsukt hermetiškai ir į plastikinį maišelį. Šampūnai ir aliejai yra rizikingiausi – išsilieja ir sugriauna viską aplink. Mačiau per dešimt metų begalę atvejų. Vieną kartą dėžė kvepėjo levandomis tris savaites nuo vieno neišversto minkštiklio buteliuko. Kasdienis transportas į Angliją retai kada aplenkia krovėjus pakeliui. Pakuokite taip lyg norėtumėte kad ją numestų iš metro laiptų. Nes taip maždaug su kitais konteineriais mašinoj ir būna.

Ar leidžiama siųsti sulčių ar uogienių?

Maisto siuntimas į Angliją dabar griežtas. Fabrikinės uogienės su etiketėmis geriau nei senelės stiklainiai. Muitiniai bijo nelegalių augalų ar vabzdžių. Ar galima su leidimais? Taip. Ar praleidžia kartais? Priklauso nuo dienos ir nuo žmogaus muitinėje. Aš negaliu patarti laužyt įstatymus, ir mano mama anksčiau prašydavo vežt į Londoną aguonpienio. Suprantu nostalgiją. Kasdieniai pervežimai nepadaro jūsų uogienės legalios. Verčiau siųskite draugei receptą.

Kai nutinka bėdos – dingsta, dūžta, vėluoja

Ką daryti jei siunta neatsirado laiku?

Pirmiausia – nepanikuot. Antra – paprašykit važtaraščio numerio. Terminai kasdienių pervežimų į Angliją yra orientaciniai, ne kaip traukinio grafikas. Jei savaitė viršaus – rimtas pokalbis. Kartais siunta pakliūva į kitą mašiną per klaidą. Praeitą mėnesį dėžė atsidūrė Birmingame vietoj Londono – blogai sužymėta. Radom per tris dienas, bet klientas jau pyktingas kaip širšės lizdas. Skambinkite, rašykite, bet suprantamai.

Ar mano daiktai apdrausti jei sudužo?

Bazinis draudimas – CMR, bet atlyginama pagal svorį, ne vertę. Buvęs atvejis: klientas siuntė monitorių, atvažiavo su įskilimu. CMR atlygino dvidešimt eurų, o ekranas vertas keturių šimtų. Siūlom papildomą draudimą brangiems daiktams. Daug kas atsisako, paskui pykstasi. Būkit protingi – skaitykit smulkųjį šriftą. Aš pats kartais tingiu skaityti sutartis, bet čia verta apsižiūrėti. Kitaip liekat ant ledo.

Kodėl kartais pristatomos apgadintos dėžės net jei buvo gerai supakuotos?

Tarp jūsų ir gavėjo yra keli perkrovimai. Siuntą krauna iš mašinos į sandėlį, vėl į kitą mašiną. Kartais pasitaiko kiti krovikai neatsargūs. Buvo dėžė kurią supakavom puikiai, bet kažkieno terminale numetė ant briaunos – gavom su įdubimu. Atsakomybę nustatyti sunku, tampymasis užtrunka savaites. Kasdieniai kroviniai į Angliją susiduria su svetimais konteineriais pakeliui. Idealu nebūna. Stengiamės maksimaliai, bet pripažįstam – ne viskas priklauso tik nuo mūsų.

Ką reiškia kai kurie vežėjai niekaip neprisiima atsakomybės?

Reiškia kad reikia bėgti. Yra tokių kasdienių pervežimų paslaugų teikėjų kurie rašo gražiai, o paskui mažomis raidėmis atsiriboja. Neturi licencijų, draudimo, kai dingsta siunta – sako kad patys blogai supakavot. Pažįstu žmogų kuris neteko baldų – įmonė paprasčiausiai nebeėmė ragelio. Rimti vežėjai duoda sutartį ir važtaraštį. Jei neduoda – nesiųskit pas juos nieko. Aš čia gal per griežtai, bet rinka pilna šarlatanų. Patikrinkit registraciją prieš mokėdami.

Pristatymas Anglijoje – durys, laiptai ir kaimynai

Ar pristato iki durų Londone?

Standartiškai – taip, iki durų Londone ir kituose didmiesčiuose. Bet jei kaime toli nuo autostrados – papildomas mokestis. M25 žiede dažniausiai įskaičiuota, toliau – deramasi. Vienas klientas gyveno Škotijos pasienyje – čia jau visai kita kelionė. Jei gavėjas dirba – galim palikt darbovietėje, bet reikia sutarties. Kasdieniai reisai turi lankstumą, bet ne magnetinį traukimą prie kiekvienų durų. Fiziškai ne visada įmanoma ta pati diena.

Kaip su daugiabučiais – ar pakeliauja iki buto?

Ne, nekeliam. Pasiekiame laiptinę arba namo duris. Jei pirmas aukštas – gerai, jei penkioliktas be lifto – jūsų bėda. Oficialiai tai pristatymas iki durų, ne įnešimas į kambarį. Buvo močiutė Londone viena gyveno – vairuotojas pats nunešė dvi dėžes į trečią aukštą, bet tai buvo gailestingumas, ne pareiga. Jei reikia pagalbos – deramės individualiai, bet pasiimkit draugą. Suprantu kad sunku, bet taip jau yra su tarptautiniais pervežimais. Nepykkit ant vairuotojo.

Ką daryti jei gavėjas negali būti namie?

Alternatyvus adresas, kaimynas su parašu, arba darbovietė. Daugelis renkasi darbovietę Londone nes dieną niekas namie nėra. Jei paliekam saugioje vietoje – be mūsų atsakomybės toliau, turi būti sutarta. Prieš porą savaičių gavėjas buvo ligoninėje, o siunta – maisto produktai. Išsprendėm per seserį, bet tai buvo išimtis. Geros logistikos paslaugos ieško sprendimų, bet nekuria stebuklų. Reikia sutarties kaip elgtis. Neprašykit numest dėžę po laiptais mūsų rizika – nedarysim to.

Įmonės, dešros ir paskutinis patarimas

Ar galiu vežtis rūkytos dešros?

Techniškai – ne. Mėsos produktai be leidimų draudžiami į JK. Ar tikrina kiekvieną dėžę? Ne. Ar žmonės veža? Taip. Ar tai legalu? Ne. Aš nesiūlau rizikuoti, nes baudos realios. Yra istorijų kaip atėmė ir dar baudė. Bet suprantu nostalgiją – lietuviška dešra skamba kitaip nei britų bacon. Kasdieniai siuntų reisai į Angliją intensyvūs, bet muitiniai irgi dirba. Galbūt praleis, galbūt ne. Aš oficialiai nepripažįstu, bet žmogiškai suprantu. Verčiau ieškokit legalių lietuviškų parduotuvių ten.

Ar geriau didelė įmonė ar mažesnė kasdien važinėjanti?

Didelės turi infrastruktūrą, mažos – lankstumą. Kai skambinate į milžiną – nežinote kas pakels ragelį. Pas mus – galiu pasakyt kur jūsų siunta be kompiuterio atidarinėjimo. Bet maži veikėjai turi mažiau išteklių problemoms spręsti. Optimalu – vidutinis kasdienis vežėjas su savais auto. Jie pažįsta jus vardu. Bet tikrą tikrumą patikrinkit dokumentais, ne facebook atsiliepimais. Yra gerų didelių ir blogų mažų, ir atvirkščiai. Pasitikit nuojauta, bet važtaraštį paprašykite. Tai auksinis patarimas.

Logistikos paslaugos siuntų pervežimui į Angliją kasdien yra realus ir patikimas būdas siųsti daiktus, jei žinote į ką kreiptis. Nesitikėkit stebuklų per naktį, bet tikėkitės sąžiningo žmogiško paaiškinimo. Trylika metų šitame fabrike – visko būna, bet dauguma siuntų pasiekia tikslą laimingai. Svarbiausia nepirkti katės maiše, gerai supakuoti ir nepamiršti popierių. O jei kyla klausimų – skambinkit, rašykit, atsakysim kaip žmogui žmogui. Sėkmės siunčiant.