Logistikos paslaugos mikroautobusais į Angliją: 23 metai pervežimų ir vis dar stebinausi

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais... na, jau dvidešimt treji metai, jei tiksliai. Praleidau tiek laiko keliuose į Angliją, kad galėčiau tikriausiai vairuoti užsimerkęs nuo Kauno iki Londono. Logistikos paslaugos mikroautobusais į Angliją – tai mūsų duona kasdieninė. Bet dvidešimt trečias sezonas vis dar moko. Klientai klausia to paties, tik šiek tiek kitaip, o aš bandau paaiškinti be tos šabloniškos farmacijos. Jeigu planuojate siųsti krovinį į Bristolį ar į kuklų miestelį netoli Samertono – skaitykit. Bus chaotiška, bet teisinga. Ir taip, kartais patingiuoju ir pamirštu atsakyti į žinutę vakarop. Nesvarbu, pradedam.

Kainos – čia visada prasideda pokalbis

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Oi, na čia kaip klausimą kiekvienas antras užduoda penktadienį vakare, kai aš jau noriu namo. Praeitą savaitę vežiau spintą ir dvi dežes į Birmingemą – klientui kainavo 320 eurų. Bet buvo toks atvejis, kai vežiau beveik tuščiu... ne, pusiau tuščiu – tai sumažinom iki 180. Matot, mikroautobusais į Angliją siunčiant krovinius, visa esmė – kiek vietos užima daiktai. Jei turite devynias kubines metrus vežti, bus brangiau nei dviejų kubų siuntinys. Dar nuo to, ar reikia liftas pas klientą. Kartais nuverčiu kavos puodelį ant suoliuko šitą pasakydamas. Tai kaina – nuo 200 iki 600 eurų. Vidutiniškai. Nežinau, gal šiandien ir brangiau dyzelio. O galim ir brangiau, bet nepykit.

Ar galima mokėti tik gavus prekes į rankas?

Viskas atrodo paprastai, bet aš tokių dalykų nededu į sutartis, na, nebent pažįstu žmogų dešimt metų. Buvo atvejis – na, gal ne šitoj srityj, bet panašiai – kai klientas Londone atsisakė mokėti, nes "kampas įbrėžtas". Kampas buvo įbrėžtas prieš dešimt metų, aš žinau, nes pats pakuodama... pakuodamas pamačiau. (Bet klientas čia visada teisus, ai.) Tai dirbant su logistikos paslaugomis į Angliją, avansas arba visa suma prieš – standartas. Yra išimčių, jei tai antras-trečias kartas. Tada galima ir pagal įsitikinimą. Ne visi šiaip sau veža. Aš tai vežu, bet atsargiai. Pinigai – rimtas reikalas, ypač kai dyzelis kainuoja kaip auksas.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą į Londoną už 99 eurus?

Tai gal ir žada. Aš žinojau tokį vaikiną Klaipėdoj – siūlė 99 eurus. Pasiėmė krovinį ir dingo trims savaitėms. Tada atsirado, daiktai buvo supilti kažkokioj priekaboj be stogo. Jo, taip. Tai jei matote per mažą kainą mikroautobusais į Angliją, turėkite omeny: arba bus penki papildomi mokesčiai pabaigoj, arba vairuotojas nepasilicencijuotas, arba mašina sugesti pakeliui. Ne visada, žinoma. Gal kartais ir pasitaiko nuolaida. Bet aš dažniausiai pasižiūriu į tokį skelbimą ir pagalvoju – "o kas čia per gudruolis". Rimtos logistikos paslaugos turi savo kainą. Dyzelis, muitinės, draudimai. Nesakau, kad pigu negali būt gerai, bet 99 eurai į Londoną... pats pagalvokit.

Ar imate užsakymus, jei reikia vežti tik į vieną pusę?

Žinoma. Būna toks dalykas, kad klientas persikrausto į Angliją ir viską išsiveža. Kuriam laikui. Arba visam. Aš tuomet vežu tuščiu atgal? Ne, ieškau krovinio atgal į Lietuvą. Bet taip – vežame tik į vieną pusę. Tada kaina šiek tiek aukštesnė, nes reikia dengti ir kelionę atgal. Nors kartais Birmingeme randu siuntą atgal. Tada galima nuolaida. Tai jei jums reikia perkraustymo paslaugų į Angliją be grįžimo – skambinkit. Derėsimės. Aš realistai vertinu situaciją. Nesu durnas, kad varyčiau tuščiasis... tuščias... ai, tuščiu mikroautobusu. Tai taip, imam tokius. Netgi dažnai. Ypač kai studentai baigia studijas Liverpulyje ir grižta namo. Arba negrįžta. Kaip jau ten.

Mikroautobusas – kas, kaip ir kodėl ne visada

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir krovininio automobilio į Angliją?

Apimtis. Mikroautobusais krovinius į Angliją veža tiems, kas turi mažesnius baldukus, asmeninius daiktus. Krovininis fūras – ten konteineriai, paletės, verslo siuntos. Mes pernai vežėm keturių asmenų butą iš Panevėžio į Nyką. Tilptų į mikroautobusą? Ne, tilptų, bet vos vos. Buvo dešimt kubų. Kitaip sakant, mikroautobusas – lankstesnis. Užsuka į siauras gatves Braitone, kur fūra praslysti negali. Tačiau fūra pigiau kainuoja kubui. Tai jei turite dvidešimt kubų – mikroautobusas bus beprotiškai brangus. Tada jau fūra arba net konteineris. Jūsų atveju matuojam. Aš mėgstu matuoti. Nemėgstu netilpusių daiktų dramų.

Ar jūsų mikroautobusai turi leidimą vežti krovinius tarptautiniu maršrutu?

Turėtų turėti. Aš turiu. Kartais klientai klausia dokumentų, aš atsiunčiu. Bet buvau toks vienas atvejis... prieš trejus metus? Gal ketverius? Samdinau pagalbininką, o jo dokumentai tarptautinėm buvo... na, įtartini. Aš pats nepastebėjau iš pradžių. (Ne, čia meluoju, mano žmona sakė, kad įtariau, bet nenorėjau tikėti.) Bet tie laikai praėjo. Dabar viskas CEMT, Euro leidimai. Nu ta prasme – viskas tvarkinga. Jeigu nepasitikite, prašykit licencijos numerio prieš siunčiant krovinį į Angliją su mikrobusu. Bet pas mus viskas kaip priklauso. Beveik visada. Na, šiuo metu tikrai visada. Nesvarbu.

Kiek kartų per savaitę važiuojate į Londoną?

Na, vasarą tai beveik kas antrą dieną. Žiemą rečiau, gal du tris kartus. Šiuo metu turim du mikroautobusus, rotuojam vairuotojus. Vakar grįžo Vitas iš Mančesterio, o rytoj jau išvažiuoja Tomas. Tai logistikos paslaugos į Angliją mūsų – tai ne grafikas, o banga. Kartais klientai nori konkrečios dienos, tada derinam. Kartais, jei krovinys mažas – palaukiam, sukomplektuojam. Nes varinėti tuščiu ar pusiau tuščiu mikroautobusu – na, per brangu. Oi, bet aš čia užsiundžiau. Ką aš norėjau pasakyti – į Londoną važiuojam dažnai. Tiksliai? Hmm, gal septynis aštuonis kartus per mėnesį vidutiniškai. Ne, daugiau. Gal dvylika. Ne, taip tiksliai nesuskaičiavau. Dažnai.

Dokumentai, muitinė – nuobodulys, bet reikalingas

Ko reikia, kad krovinys praeitų muitinę Anglijoje po Brexit?

Brexitas... oi, Brexitas. Dabar reikia eksporto deklaracijos, kurią mes darom. EORI numeriai. Pakuotės sąrašas. Anglijoje tapo jautriau su maisto produktais – augalai, mėsos gaminiai. Buvo toks... ne, ne mikroautobusu, bet girdėjau apie fūrą, kur vaistus vežė... nesusiję. Tai jei siunčiate asmeninius daiktus mikroautobusu į JK, svarbu sąrašas anglų kalba. Be to, taisyklės keičiasi. Žinau, kad kažkas vėl keitėsi su Entry Summary Declaration. Ar tai buvo 2024 viduryje? Arba tai bus 2025? Ne, man rodos jau veikia. Geriau pasitikrinkite GOV.uk, o mes padedam užpildyti. Ne visada žinau naujausius punktus, atvirai kalbant. Ten ta biurokratija sukasi greičiau nei aš spėju skaityt.

Ar reikia draudimo vežant baldus į Angliją mikroautobusu?

Privalomas draudimas. Mes turim CMR draudimą, bet jis... kai kuriose situacijose, jei baldai nėra profesionaliai supakuoti, draudimas nepadengia nuostolių. Buvo situacija: vežėm sofą iš Klaipėdos į Oksfordą. Ji buvo apvilkta plėvele, o ne dėžėse. Kelio iškilimas Belgijoje... na, tiesiog vairuotojas pataikė į duobę – ne, į greičio ribotuvą. Sofos koja įskilo. Draudimas atsisakė mokėti, nes "netinkama pakuotė". Klientas pyko ant mūsų, mes pūkštelėjom pečiais. Tai patariu: jei siunčiate vertybes mikroautobusais į Angliją, pakuokit kaip pro, arba paprašykit mūsų – mokam, bet kainuoja. Kitaip rizikuojate. Aš pats tokių dėžių nekartą nenešiojau. Nebent reikia.

Ar man reikia pildyti Customs Declaration pačiam?

Jeigu aš pats vežu – aš pildau. Bet jei klientas nori sutaupyti ir pildo pats... na, buvę. Vienas vyrukas iš Marijampolės užpildė deklaraciją taip, kad muitininkai Doverije du valandas kamantinėjo. Ten buvo "used personal belongings" parašyta kaip "commercial samples" ar kažkaip panašiai. Nesąmonė. Tai geriau palikite logistikos paslaugoms į Angliją šitą. Aš tiksliai žinau, kaip aprašyti "nagų dildę" ir "kampinį šlifuoklį", kad nekiltų įtarimų. Jūs gal irgi žinote, bet kam rizikuoti. Aš pasitikiu savo buhaltere Dalia. Ji čia ekspertė. Ji net miegot gali su HS kodais. Aš ne. Aš vairuoju.

Pakavimas ir paruošimas – čia dažniausiai prisidirbama

Kaip teisingai supakuoti asmeninius daiktus, kad tilptų į mikroautobusą?

Įpakavimas. Žmonės galvoja, kad tereikia dėžių iš Maximos. Ne. Buvo mano mylimiausias klientas Vilniuje – sudėjo į maišus nuo bulvių. Ne, ne juokauju. Maišus nuo bulvių. Mikroautobuse pakeliui iki Kento, maišai trūko. Drabužiai išsibarstė. Ir Anglijoje lietus lyjo. Tai pakuotė – tikrai dėžės. Double wall, jei ką nors trapi. Kartais sakau klientams: jeigu jūs patys nepakuojat, mes padarom už 30-50 eurų. Bet tada mikroautobusais vežam krovinius į Angliją saugiai. Vietos išnaudojimas – dėžės turi būti vienodo dydžio, kaip tetris. Kitaip lieka tuščia ertmė, kurioje krovinys važiuoja plaukdamas. O plaukdamas – dūžta. Arba voliojasi. Arba kitaip suniokojasi.

Ar galima vežti gyvūnus mikroautobusu į Angliją?

Nope. Na, galima, bet ne su manimi. Yra specialūs reikalavimai – skiepai, dokumentai, kelionės trukmė. Jūs tikrai nenorite, kad jūsų katė ar šuo būtų su kroviniais vežama trisdešimt šešias valandas be sustojimo. Aš kartais vežu augintinius, bet tik jeigu tai maži šuniukai kliento bagažinėj, o ne... ne, šliaužiu link to, kad nenoriu. Anglijoje labai griežta su gyvūnais. Be to, deklaruojant per Eurotunnel ar keltą, gali kilti problemų. Jei klausiate, ar galima draugui padėt išvežti papūgą – atsakymas toks: galbūt, bet aš to nedarysiu. Ne dėl to, kad nekenčiu paukščių. Kenčiu. Bet čia ne tie metai, kai galima paprasčiausiai nuslėpt narvelį po antklode. Nebent... ne, nenorėčiau rizikuoti. Neišsiųsiu.

Ką daryti, jei netilpo visi daiktai, nors žadėjote, kad tilps?

Atsitinka. Kaip čia sakant – žmogiška. Kartais klientas sako: "Man tik keturios dėžės." Atvažiuoju, o ten dar sofa-lova, kuri, pasirodo, išardoma, bet užima visą mikroautobuso kampą. Tada derinam. Arba vežam du kartus, jei leidžia maršrutas. Kartais aš pasiūlau palikti daiktus sandėlyje Vilniuje, jei nesvarbu. Buvo net toks dalykas – vežiau į Braitoną, netilpo du lagaminai. Klientas pasiūlė man už jas 50 svarų. Pardaviau? Pardaviau. (Ne, ne, ne ta prasme, perdaviau draugui vietoje, jis cus... ne, tiesiog sumanėm.) Ai, bet jei nutinka tokia situacija siunčiant krovinius į Angliją, svarbiausia – komunikuoti. Nebandyti kaltinti vairuotojo, kad blogai sustatė. Jis mato trimačiai. Jūs – iš šono. Kartais.

Ar leidžiate patiems krauti daiktus į mikroautobusą?

Jei norite – prašau. Bet aš stebiu. Nes buvo atvejis, kai du jaunuoliai kraunė įrankių dėžes. Sunkias. Bet kampu. Mikroautobuso sienelė įlinko. Ne skylę, bet įlinkimą. Remontas – 400 eurų. Tai dabar, kai klientai krauna krovinius į Angliją patys, aš sakau: dėkit ant grindų, statau aš pats. Arba mokau, kaip teisingai. Apskritai, logistikos paslaugos yra ne tik nuvežimas, bet ir supratimas, kaip daiktai elgiasi kelyje. Kitaip sakant – jei jūs ekspertas krautojas, padėkit. Jei ne – atsitraukit. Aš nepatingiu, mano darbas. Ai, ir dar batų dėžės su aulinukais – velniškai sunkios, nors neatrodo. Va toks pastebėjimas. Du kartus netyčia mane aplojo su tokiomis. Ne, ne aulinukai. Dėžės.

Kelionė – kas dedasi realiai

Kaip ilgai važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Anglijos?

Teoriškai 32 valandos. Realiai – su miegojimu, keltu arba Eurotuneliu, valgymais – maždaug 48-56 valandos. Kartais pragras sunkvežimių eilė Calais uoste ir tada prisideda pusdienis. Neseniai... kai? Lapkritį? Tomas sėdėjo Doverio eilėj šešias valandas. Ne, tai buvo Folkstone, Eurotunely. Pats tunelis 35 minutes, bet eilė. Tai kroviniai mikroautobusais į Angliją važiuoja greičiau nei fūros, nes mes pasiduodam kaip keleivinis plius komercinis transportas. Per keltą einam greičiau. Bet lėčiau nei oro paštas, aišku. Jei jums labai skubu, galima dalytis vairuotojais ir važiuoti be sustojimo. Bet tai brangu ir pavojinga. Aš taip nesiūlau. Geriau lėčiau, bet sveikai. Aš senstoyu... senstu. Naktiniai važiavimai nebe man.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Anksčiau nebuvo galima, dabar taip. Aš perduodu telefono numerį ir Whatsapp vietą. Ta prasme, vairuotojas atsiunčia lokaciją kas kelias valandas. Arba aš. Kartais pamirštu. Praeitą mėnesį klientė iš Leeds rašė: "Kur mano daiktai?" O aš tą dieną buvau... žinot, vaikų šventėje. Neatsakiau valandą. Ji panikavo. Tada aš paskambinau, Tomas buvo Belgijoj, viskas gerai. Tai jei siunčiate krovinį į Londoną mikroautobusu, turėkite omeny: sekimas yra, bet ne visada realiu laiku, ne kaip Uberis. Yra GPS dėžutės mašinoj, bet aš seno kirpimo – renku telefonu. Veikia 90 proc. atvejų. Tuo 10 proc. atsiprašau iš anksto. Na, tom 10 proc. atsiprašau. Kartais telefonas išsikrauna. Pasitaiko.

Ar vairuotojai nakvoja kabinose?

Mikroautobuse nėra kabinos. Yra sėdynės. Galima numest sėdynes, bet miegot ant grindų – ne. Vairuotojai nakvoja viešbučiuose. Bent jau mano. Aišku, yra tokių firmų, kur miega tiesiog ant daiktų. Suvažinėtas mašinas. Aš to nedarau ir nerekomenduoju. Nes jeigu vežate vertingus daiktus į Angliją, paskutinis dalykas, kurio norite – kad kažkas ant jų miega. Mes renkamės Ibis, arba ką randa pakely. Vokietijoj pigiau, Prancūzijoj brangiau. Kartais nakvoja pas giminaičius Olandijoj. Pas klientą? Ne, nemandagu. Nebent klientas pats siūlo arbatą. Buvo toks atvejis Bristolyje, Rodžeris pasiūlė vakaroti, bet tai buvo išimtis. Linkės sėkmės Rodžeriui. Jei skaitysi, Rodžeri, sveikas.

Ką daryti, jei Anglijoje niekas neatidaro durų pristatymo metu?

Skambinam. Rašom. Jei nieko – paliekam sandėlyje, jei yra sutartis. Jei ne – vežam atgal arba į kitą adresą. Tai kainuoja papildomai. Buvo taip: pristatėm į Liverpulį, o ten paštos indeksas painus. Klientas davė gatvę, bet ne namo numerį. Mes ieškojom 40 minučių. Neradom visko. Tada paskambinau aš pats – atsiliepė per 5 minutes, buvo duše. Na, normalu, sekmadienio rytas. Bet logistikos paslaugos mikroautobusais į Angliją ne visada gali laukti, nes kiti klientai laukia. Tai taisyklė paprasta – duodat kontaktinį numerį, kuris veikia. Ir budėkit tą dieną. Arba paskirkite kaimyną. Bet kaimynai Anglijoj ne tokie draugiški kaip čia. Nežinau kodėl. Gal todel, kad visi skuba. Anyway. Svarbu – budėkit.

Gyvenimiškos situacijos – kai viskas pagal scenarijų, tik ne tą, kurį mokėjom

Ar vežate ir sunkius daiktus, pavyzdžiui, skalbimo mašinas ar šaldytuvus?

Taip. Bet na, svarbu žinoti, kad šaldytuvas turi būti atitirpintas. Ne uždarytas su maistu viduje. Buvo – oi, buvo. Klientė Kėdainiuose paliko šaldytuve varškę. Mikroautobusas stovėjo kelyje dvi dienas dėl gedimo. Grįžom, atidarom – dvokas kosmoso. Valėm tris valandas. Tai dabar klausiu kiekvieną kartą: "Ar šaldytuvas tuščias?" Jei ne – atsisakau imti arba palieku kažkur. Skalbimo mašina – kitaip. Tikrai galima. Svarbu tik, kad nebūtų su vandeniu viduje. Mes turim diržus įrenginiams pritvirtinti. Viskas kaip priklauso. Bet varškės. Nieks neperspėjo apie varškę. Ir apie sūrius. Sūriai irgi dvokia kelionėj. Neimonytės sūris – pilnas.

Kas atsakingas, jeigu daiktai atkeliavo sudužę?

Čia jautru. Aš visada sakau – rašykit aktą. Prieš pasirašant, patikrinkit. Kartais klientai pasirašo "gauta tvarkingai", o po trijų dienų rašo, kad spinta įskilusi. Atsakau: negaliu padėt. Jei nesuradote pakuotės pažeidimo pristatymo metu, draudimas... hmm... ne, draudimas čia jau nepadės. Mes turim tikrinti kartu. Aš pasiūlau, jei reikia didelių daiktų iškrovimo metu – palaukit, neskubėkit. Nes matau, kaip Anglijoj skuba visi. Mikroautobusas stovi dvigubai statytoj maksimum, reikia varyt tolyn. Ne, varyt kur nors kitur. Nevarysim, jei nesusitarsim. Jei dokumentuose parašyta "gauta tvarkingai", aš miegu ramiai. Jei ne, aiškinames. Kartais kaltas vairuotojas, kartais pakuotė, kartais gamintojas. Bet dažniausiai kaltas skubėjimas.

Ar galiu vežti augalus į sodą Anglijoje?

Ne. Na, nebent su visomis fitosanitarinėmis. Aš neskiriu biuro... biurokratijos toje srityje. (Ten turėjo būti "neskiriu biurokratijos", o ne žodis du kartus.) Anglijoje labai jautrūs dėl invazinių rūšių. Peteliškės, medeliai, net dideli vazonai su žeme. Muitininkai gali atidaryti ir tikrinti. Buvo taip: klientas vežė du didelius fikusus į Redingą. Doverije sustabdė. Praradom pusdienį, bet praleido. Nes buvo deklaruoti kaip... hmm... nežinau kaip deklaruoti. Deklaravom tiesiog "house plants". Aš manau, kad reikia specialaus leidimo. Ar ne? Geriau jūs patys pasidomėkit, nes aš tikrai ne specialistas. Aš perkeliu daiktus. Fikusus – rizikingai. Ir aš nekenčiu, kai reikia perkrauti žemę. Teptinasi visur.

Koks yra didžiausias svoris, kurį galite pakrauti?

Mikroautobusas nėra fūra. Maksimaliai, priklausomai nuo mašinos, 1,2-1,5 tonos. Bet aš nenoriu tempti 1,5 tonos, nes stabdžiai... oi, stabdžiai svarbu. Realiai krauname iki 1,2 tonos, kad važiuotų saugiai. Buvo atvejis, kai klientas nesakė, kad spintos viduje yra knygų. Knygos – velniškai sunkios. Tilpo, bet masė viršijo. Vairuotojas pastebėjęs pakeliui Vokietijoje, kad mašina kietai laikosi kelio. Tada permestam dalį daiktų į kitą reisą. Tai būkite sąžiningi dėl svorio. Aš neklausiu kiekvieno daikto svorio, bet jei turite enciklopedijų kolekciją – praneškit. Mikroautobuso logistikos paslaugos nėra stebuklas, fizika vis tiek galioja. Negaliu padaryt arklio iš musės. Ne, ne ta metafora. Supratot.

Paskutiniai klausimai – kas neramina prieš užsakant

Ar verta rinktis jus, o ne didžiąją tarptautinę kompaniją?

Didžiosios firmos turi sistemas. Aš turiu numerį, kuriuo paskambinsite, ir mane. Didžiosios turi terminalus Londone, Birmingeme. Aš turiu mikroautobusą, kuris atvažiuoja tiesiai į jūsų įėjimo duris Tottnam'e. Jei norite stebėti, kaip krauna robotai – rinkitės DHL. Jei norite, kad vairuotojas, kuris dar pats krauna, žinotų jūsų vardą – rinkitės mus. Logistikos paslaugos mikroautobusais į Angliją yra apie lankstumą. Didelis firma nevažiuos dėl penkių dėžių. Aš važiuosiu. Jei suma tinka. Aišku, jei siunčiate konteinerį – ne pas mane. Bet butukui, studentui, mažai įmonei – aš geresnis variantas. Buvę klientai mano žmonai siunčia atvirukus iš Naujamiesčio... Ne, iš Newcaslo. Naujojo... Na, Newcastle. Taip. Ten.

Kaip greitai galite pasiimti krovinį Vilniuje ir nuvežti jį Kenterberi?

Priklauso nuo savaitės dienos. Jeigu skambinat pirmadienį, greičiausiai antradienį ar trečiadienį paimam. Jei ketvirtadienį – gal sekmadienį išvažiuojam, pirmadienį pristatom. Canterbury... oi, Kenterberi. Gražus miestas. Buvusios klientės pusseserė ten gyveno. Ar batstos... Ne, ne apie tai. Paimam per 1-3 darbo dienas, vežam tą pačią arba kitą savaitę. Mikroautobusai į Angliją važiuoja ne pagal grafiką kaip autobusai, o pagal krūvį. Bet jei labai skubu, yra greitosios logistikos paslaugos – kaina didesnė trisdešimt – keturiasdešimt proc., bet išvykstam per 24 valandas. Sakot, kad brangu? Anglija irgi toli. Kybartai – pirmas pasienis, o tada dar visa Europa. Nuvažiuotumėt patys, suprastumėt ką reiškia iki Teniso... oi, Tenby. Ne, iki Kenterberio.

Ką reiktų žinoti, jei pirmą kartą siunčiu krovinį į užsienį?

Kad visko bus. Kad paklausimų kils daugiau nei atsakymų. Aš pirmą kartą siunčiant... oi, sakau klientams: pakuokit geriau nei atrodo reikalinga, rašykit sąrašus, turėkit telefoną įjungtą. Ir nepasitikėkit kaina, kuri žada auksą už varį. Yra begalė sukčių. Aš žinau kolegą, kuris taip pat dvidešimt metų dirba, ir jis sako: "Kiekvienas klientas turi teisę bijo." Aš jam pritariu. Tik baimė turi būti sveika. Jei renkatės vežti mikroautobusu krovinius į Angliją, rinkitės žmogų, su kuriuo galite pasikalbėti. Ne platformą, ne chatbotą. Aš irgi kartais naudoju Messengerį, bet atsakau pats. Ne robotas. Tai pirmą kartą? Skambinkit, papasakosiu ką nors, ko straipsnyje neparašiau. Nes ne viską aš čia parašiau. Tikrai ne.

Nežinau, ar čia viską papasakojau. Tikriausiai ne. Logistikos paslaugos mikroautobusais į Angliją – tai kasdienis darbas, bet kasdien vis kitoks. Jei ką nors perskaitėt ir pagalvojot "hm, čia nepatogu", tai irgi gerai. Bent jau žinote, ko tikėtis. Skambinkit jei reikia, neskambinkit jei netikite. Mes vežam toliau – į Londoną, Birmingemą, mažus miestelius tarp jų. Svarbiausia, kad krovinys atsirastų ten, kur jo laukia. O jei neatsiliepiu iš karto – turbūt važiuoju. Arba miegu. Palikit žinutę. Aš paskui paskambinsiu. Beveik visada.