Logistikos paslaugos Anglijos kryptimi visą parą: kaip iš tikrųjų veikia perkraustymai į Angliją

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau gal dvidešimt... ne, šešiolika metų. Arba septyniolika – tiksliai nebeatsimenu, nes metai bėga greitai. Anglijos kryptis visada buvo specifinė. Brexitas, vairavimas kairėje, tie svorio apribojimai Anglijoje – viskas kitaip nei Vokietijoje ar Prancūzijoje. Dabar visi skelbia logistikos paslaugos Anglijos kryptimi visą parą, bet ne visi supranta, ką tai reiškia realybėje. Kartais tai tik grafioks ant fūros durų. O kartais – tikrai kasnakt išvažiuoja mašinos. Papasakosiu, ką matydavau per tuos metus ir ką verta žinoti prieš skambinant pirmą kartą.

Pradžiai apie tą visą parą

Ar tikrai galima gauti logistikos paslaugas Anglijos kryptimi bet kuriuo paros metu?

Taip, galima, bet reikia suprasti: 24/7 reiškia, kad vairuotojas gali išvykti bet kada, o ne kad biure kasnakt sėdi dispečeris ir su šypsena atsakinėja. Jeigu reikia šiandien vidurnaktį, techniškai įmanoma, jei yra laisva mašina. Praktiškai – reikia poros valandų perspėjimo, kad paruoštų dokumentus. Ypač po Brexit. Kartais nustebstu, kaip greitai kolegos sureaguoja, o kartais reikia palaukti iki ryto, nes naktį niekas nepriima sprendimų. Taip kad taip, bet su sąlygomis.

O jei man skubu, ar sekmadienį vakare tikrai atvažiuos fūra į Kauną?

Sekmadienį vakare... tai jau labiau iš fantazijų srities, nebent tai planuotas perkraustymas. Fūros vairuotojai irgi nori pailsėti, o techninės apžiūros naktimis nedaro. Buvo atvejų, kai klientas skambina dešimtą vakarą: „ar galite dabar?" Na, galėčiau meluoti, bet realybė – jei mašina Klaipėdoje, tai ne. Jei turime laisvą transportą netoli – galimas daikta. Bet keleriopai brangiau. Dar – ar jūsų adresu galima prieiti su dvidešimt metrų fūra nakčia? Ne visada.

Ar visą parą ant svetainės reiškia, kad ir ofisas dirba naktį?

Ne, dažniausiai tai reiškia, kad transportas gali judėti. Ofisai miega. Dispečeriai miega. Aš pats jei paskambinsite tris nakties – galiu nepakelti, nebent krizė. Nors kartais pakeliu, jei nemiegu. Bet tai ne darbo laikas. Kai kurios didelės įmonės turi budinčius, bet tos paslaugos brangesnės. Jei reikia informacijos naktį – rašykite el. paštu. Ryte atsakysime. O jei reikia keisti pristatymo adresą sekmadienį vakare... pabandykit, bet nesitikėkit stebuklo. Fūros kontaktuoja, bet sprendimai priimami darbo metu.

Kainos, dokumentai ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek kainuoja ekspresinis pervežimas į Angliją lyginant su paprastu?

Čia kaip su taksi – jei reikia čia ir dabar, mokate trigubai. Paprastas perkraustymas iš Vilniaus į Londoną gali kainuoti nuo aštuonių šimtų eurų. O jei skubu ir reikia dar šiandien – žiūrėkite tūkstantį ir daugiau. Praeitą mėnesį vežėm smulkią siuntą į Birmingamą skubos tvarka – klientas mokėjo beveik dvigubai, nes teko nukreipti mašiną iš kito maršruto. Vairuotojas pavargęs, naktis, rizika. Mes neprikolinam kainų, tiesiog logistika brangi kai viskas turi vykti nedelsiant. Anglijos kryptis dar brangesnė dėl keltų eilių.

Ar vis dar reikia kažkokių ypatingų dokumentų dėl Brexit po 2024 metų?

Brexitas... jis pasibaigė, bet popierių kažkaip nepamažėjo. Reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, kartais sveikatos sertifikatų jei maistas. Aš kai kuriuos dokumentus žiūriu ir galvoju – kas čia per rašliava. (arba galvoju? Kartais rašau klaidingai, atleiskit) Buvo atvejų, kai siunta stringa dėl vieno netinkamo parašo. Tiek tos naudos, kad visą parą važiuoji, jei dokumentai blogi – stovi prie sienos pusę dienos. Geriau sumokėti logistikams, kad sutvarkytų.

Kodėl vieni sako pervežimą per dvi dienas, o kiti per penkias į tą patį Manchesterrą?

Manchesterras? Turbūt taip rašote. Vieni skaičiuoja tik vairavimo laiką, o kiti – realų gyvenimą. Fūra gali nuriedėti per Europą per dvi paras, bet vairuotojas privalo atsistoti, valgyti ir miegoti. Anglijoje prie M25 kamščiai baisūs, kartais tenka stovėti valandas. O jei dar keltą reikia laukti Doverio uoste... Praeitą žiemą kolega praleido ten šešias valandas dėl audros. Kas du dienas žada – dažnai optimistai. Realiau trys keturios dienos. Jei visą parą dirba – galima sutaupyti laiko, bet ne dvigubai.

Ar galima mokėti grynais vairuotojui ar tik bankiniu pavedimu?

Grynais... seniau tai buvo norma. Dabar – keista. Aš patarčiau pavedimu, nes yra įrodymas. O jei duosite vairuotojui voką – kas jei pames? Yra firmų, kurios ima grynuosius ir nieko neduoda – juodoji buhalterija. Mes taip nedirbame, nors suprantu, kad kai kuriems paprasčiau. Anglijos kryptimi važiuojant aš noriu, kad viskas būtų aišku ant popieriaus. Nes jei kils konfliktas, o pinigai be kvito – jūs bejėgiai. Be to, vairuotojas neturėtų nešiotis daug grynųjų. Taigi pavedimas.

Kas darosi su daiktais kelyje

Ar mano baldai tikrai tilps į mašiną, jei pasakysiu apie tai tik telefonu?

Telefonu pasakius „trim kambarių buto baldai“ – aš nieko negaliu garantuoti. Buvo klientas, kuris sakė, kad „tik šaldytuvas, lova ir kėdės". Atvažiuojam – dar sofa, trys spintos, dvidešimt dėžių ir dviratis. Žinoma, netilpo. Teko gabenti dviem reisais, o tai dviguba kaina. Matuot reikia. Arba bent jau foto atsiųsti. Žmonės pamiršta, kad fūros nėra pačios didžiausios, Anglijos kryptimis dažnai naudojame standartines tentines, nes keltuose vietos brangios. Taigi – fotografuokite, matuokite, o tada skambinkite.

Kas atsakingas jei daiktai apgadinami važiuojant link Anglijos?

ČIA svarbu. CMR konvencija galioja, bet atlyginimas dažnai juokingas – už kilogramą. Jei vežate seną komodą, brangią emocine prasme, bet buhalteriškai vertą dešimt eurų – gausite dešimt. Todėl brangius daiktus apdrauskite atskirai. Jei patys pakavote blogai ir dėl to dūžta, vežėjas nekaltas. Praeitais metais vežėm stiklinę vitriną į Londoną, klientas sakė, kad „šiek tiek popieriaus reikia". Reikia putplasčio. Suplyšo. Fūra supasi kelyje, taip kad nepykite ant vairuotojo jei neišėmėte puodelių.

O kas jei Anglijos pusėje niekas neatidaro sandėlio ar buto durų kai fūra atvažiuoja?

Tada vairuotojas sėdi ir laukia. Ir pyksta. Ir skambina. Ir aš pykstu. Nes laikas – pinigai. Buvo atvejis Braitone – turėjome pristatyti naktį, o klientas Pamiršo (taip, iš didžiosios raidos) pasakyti žmonai. Fūra stovi, žmona miega, durys užrakintos. Vairuotojas laukė tris valandas saldymyno aikštelėje – mes parašėm aktą, prisidėjo išlaidos. Dėl tokio dalyko 24/7 paslauga virsta košmaru abiem pusėms. Visada turi būti kas priima. Anglijoje gyvena kitas žmogus, turbūt taip (nors gal ir ne ten gyveno, bet šiaip jau taip).

Ką reiškia "durų durų" paslauga Anglijos kryptimi ir ar tikrai vairuotojas neša iki buto viduje?

„Durų durų" – standartas. Bet nesupraskite klaidingai: tai reiškia, kad fūra atvažiuoja prie namo, o ne kad vairuotojas nešios per koridorius. Buvo atvejis Londone – trečias aukštas, be lifto, ir pyksta kodėl „tik prie durų paliko". Nes taip yra. Jei norite įnešimo – klauskite iš anksto. Yra „full service" perkraustymas. Bet paprastos logistikos paslaugos Anglijos kryptimi reiškia pristatymą iki adreso. Visa kita – papildomai. Ir brangu. Vairuotojas turi važiuoti toliau, o ne kopti laiptais. Tai atskira paslauga.

Apie vežėjus ir rinką

Ar tikrai visi skelbiantys logistikos paslaugas Anglijos kryptimi turi licencijas?

Ne. Ir čia aš sakau tiesiai – rinka pilna pašalinių. Žmogus turi furgoną, pasidarė skelbimą internete ir važiuoja. Licencijos nėra, draudimo normalaus nėra, o jei nutinka bėda – dingsta kaip į vandenį. Buvęs atvejis, kai klientą paliko Lutterwortho apylinkėse su daiktais ant šaligatvio, nes „įmonė" suprato, kad nebetelpa. Kur skambinti? Niekur. Rimtos įmonės turi Tarptautinės kelių transporto licenciją, CMR draudimą, gal ECE licenciją – tiksliai dabar neišvardinsiu visų kodų iš galvos (jų per daug), bet paklausite – parodys. Jei nesivargina parodyti – bėkit.

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo tokių, kurios tik žaidžia logistiką?

Pirma, žiūrėkite ar turi realų adresą, ar tik gražų internetinį puslapį su stock foto. Antra, skambinkite naktį. Rimti žmonės turi budinčius dispečerius, o ne tik fūros vairuotoją su mobilku. Trečia – ar duoda pasirašyti sutartį prieš apmokėjimą, ar tik prašo grynais į rankas. Buvau matęs įmonių, kurios Anglijos kryptimi gabena pusvelčiui, bet poto klientas ieško daiktų po tris savaites. Jeigu kaina per maža kad būtų tiesa – ji nėra tiesa. Dar – ar klausia apie turinį? Jei nė vieno klausimo apie tai, ką veža – jie arba nenormalūs, arba planuoja kažką nevisai legalaus.

Kodėl kai kurios kompanijos žada visą parą, o paskui nekelia ragelio po šeštos vakaro?

Todėl kad „visą parą" buvo marketingo sprendimas, kurį sugalvojo seo specialistas arba direktoriaus žmona. Aš jau seniai pastebėjau: jei ant svetainės parašyta 24/7, bet kontaktų puslapyje darbo laikas iki 17:00 – čia klasika. Realybėje kai kurios mažos įmonės neturi budinčių žmonių, ypač savaitgaliais. Vairuotojas gali būti kelyje, bet jei reikia pakeisti adresą, sužinoti kur fūra, ar sutvarkyti dokumentus – kasnakt to niekas nedaro. Aš pats esu matęs situacijų, kai dispečeris išėjo alaus ir porai valandų pasidarė nematomas. Tiesiog prieš mokėdami patikrinkite, ar tikrai yra budintis asmuo.

Techniniai ir keisti klausimai

Ar galima vežti maisto produktus į Angliją visą parą ekspresu?

Maistas... čia aš tik pusiau tikras, nes taisyklės keičiasi. Būtent gyvūniniai produktai – sankcijos, veterinariniai sertifikatai, phytosanitary checks. Čia ne tik logistikos paslaugos klausimas. Daržovės, vaisiai – galima, bet su dokumentais. Šaldyti produktai – reikia atskiro transporto, refrižeratoriaus. Aš asmeniškai vežame tik supakuotus, ilgai negendančius produktus į lietuviškas parduotuves Londone. Sykį bandėm vežti šaltą rūkytą dešrą – prisireikė popieriaus kalno. Nuo tada sakau: jei nežinote tiksliai, kas reikalinga, geriau ne. Anglijos muitinė nepaslaugi tokiems dalykams, ypač naktį kai inspektorių mažiau.

Ar mikroautobusas tiks mažam kroviniui, ar privaloma fūra į Angliją?

Mikriukas tiks, jei daiktai telpa ir svoris neviršyja. Bet į Angliją su mikroautobusu važiuoti – nuobodu ir brangu dėl kuro. Mes dažnai siūlome dalinį krovinią, vadinamą groupage, kai jūsų daiktai vežami su kitais. Taip pigiau. Mikroautobusas naudingas tik jei reikia į mažus miestelius, kur fūrai nepravažiuoti. Buvo situacija Kornvalyje – siauri keliai, gyventojai pyksta. Fūra nepralindo, o mikriukas kibo. Bet kai kurie klientai galvoja, kad mikriukas = pusė kainos. Ne. Kuro sąnaudos didelės, vairuotojas alga ta pati. Kartais skirtumas tik kokius du šimtus eurų. Reikia skaičiuoti.

Kas geriau – lietuviška fūra ar vietinis Anglijos draiveris?

Lietuviška fūra, mano galva, jei startuojate iš Lietuvos. Kodėl? Nes vairuotojas žino, kur dažniausiai krauname, kaip mums patinka tvarkytis, kalba lietuviškai. Vietinis anglas... na, jis žino M1 greitkelį, bet kai reikia surasti lietuviško centro kiemą Redinge – be šansų. Aišku, vietinis greičiau pravažiuos Doverį, žino eismą. Bet ryšys sunkus, o kai reikia keisti užsakymą – lietuviškai visada paprasčiau. Nors pripažįstu, kad kai kurie lietuviai vairuotojai Anglijoje prasilaksto su greičiais ir gauna baudas. Ten sistema kita. Tai subtilus balansas. Aš asmeniškai renkuosi savus.

Perkraustymas į Birmingamą – ar reikia atsižvelgti į laikrodžių skirtumą, jei skambinu jums?

Anglija ir Lietuva – tas pats laikas. Nežinau kodėl klientai tai klausia, bet klausia dažnai. Galvojate kad kitaip? Ne, GMT ir EET žiemą skiriasi dviem valandomis, bet žmonės žino. Aš pats kartais pasimetu kai pereinam prie vasaros laiko, bet tai menka bėda. Svarbiau žinoti, kad Anglijoje pristatymai dažniausiai vyksta pagal vietinį laiką. Jei sakome „rytoj ryte", tai rytoj ryte pagal Lietuvos ir Anglijos supratimą... o, palaukite, Birmingamas yra GMT. Tai jei mes kalbam penktą vakaro Lietuvos laiku, ten keturios. hmm. Matote, aš pats susimaišiau. Sakykim taip – deramasi laikas ir taškas.

Ar galima transportuoti augintinį kartu su baldais į Angliją?

Augintiniai – atskira istorija. Ne, negalima tiesiog įmesti į fūrą tarp sofos. Reikia skiepų, pasų, specialaus paskirties pervežimo. Kai kurios mūsų fūros netinka, nes nėra ventiliacijos gyvūnui. Mes asmeniškai augintinių nevežame, nes tai per daug atsakomybės. Buvo klientas, kuris spausdino dokumentus internetu ir galvojo, kad katė bus bagaže. Ne. Yra jūrų uoste veterinariniai patikrinimai, karantinai. Tai veterinarinė logistika, ne baldų. Jei jums reikia ir katinas, ir spinta – skirkite du skirtingus procesus. Ir nesidairykite kas pigiau; katė gyva. O baldui vis tiek. (nors baldui irgi gaila, bet skiriasi rizika)

Kaip sužinoti kur mano daiktai yra kelyje į Angliją?

Šiuolaikinėje logistikoje – GPS ir telefonas. Bet jei vežėjas neatsiliepia parą, o jūs nežinote kur fūra – problema. Turėtumėte gauti vairuotojo numerį, mašinos numerius, preliminarų maršrutą. Mes siunčiame atnaujinimus, bet mažos įmonės kartais pamiršta. Buvo atvejų, kai klientas skambindavo kasdien po penkis kartus. Suprantu nervą, bet vairuotojas negali nuolat kabinėti ragelio važiuodamas. Kartą pats skambinau kolegai – rinko, kol nuvažiavo į griovį. Gerai, kad lėtai. Taip kad kantrybės. Galite stebėti, bet ne per dažnai. Pasitikėkite arba rinkitės kitą vežėją.

Draudimas, rizika ir nesklandumai

Ar CMR draudimas galioja lygiai taip pat naktį kaip ir dieną?

Taip, jis galioja visą parą, jei transportas registruotas ir draudimas apmokėtas. Nėra tokio dalyko kaip „naktinis CMR" arba „dienos CMR". Bet yra vienas niuansas – jei įvykis įvyksta poilsio metu, kai vairuotojas neturėjo vairuoti, o vis dėlto važiavo... tada draudimas gali sukristi. Buvo toks atvejis Vokietijoje, ne Anglijoje, bet principas tas pats – pervargęs, neatlaikė normų, avarija. Draudimo bendrovė pradėjo šnipštis. Anglijos kryptimi važiuojant irgi – tachografas fiksuoja viską. Taigi 24/7 paslauga nereiškia, kad vairuotojas neatils. Jis privalo stoti.

Ką daryti jei krovinys stringa Olandijoje laukdamas keltą daugiau nei dieną?

Olandija... Taip, ten kartais būna eilės. Ypač jei keltas į Harwich ar Felixstowe. Kartais bangos, kartais streikai. Tai – ne mūsų nuožiūra. Mes stebime, informuojame. Ką galite daryti jūs? Dažniausiai nieko, nebent turite antrą planą ir pinigų. Praeitą pavasarį siunta pasiekė klientą tik po keturių dienų vietoj dviejų dėl keltų atšaukimo. Aš pats tada buvau įtūžęs, bet ką padarysi – oras blogas.