Krovinių vežimas mikroautobusais į Angliją – geriausia kaina

Žinai, kai man pirmą kartą paskambino klientas ir paklausė, kiek kainuos pervežti visą butą į Londoną mikroautobusu, aš net nežinojau, nuo ko pradėti. Dabar, po dvidešimt keturių metų šitame versle, galiu pasakyti tiesiai – krovinių vežimas mikroautobusais į Angliją nėra tik apie pigiausią pasiūlymą. Bet jei žinai kelias gudrybes, gali sutaupyti nemažai. Aš čia nevertinsiu įmonių, bet papasakosiu, kaip tai veikia iš vidaus. Kad nebenustebintum dėl kainos paskui ir žinotum, ko klausti, kai tau paskambins arba kai pats skambinsi.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek kainuoja pervežti daiktus į Londoną mikroautobusu?

Priklauso nuo to kiek turi daiktų. Jeigu vienas kambarys – gal ir nuo keturių šimtų eurų. Jeigu trys kambariai – greičiausiai virš tūkstančio. Aš matęs atvejį, kai klientas bandė sutalpinti dviejų kambarių butą į Ford Transit, bet lovos rėmas netilpo... teko užsakyti antrą reisą. Tada jau nebe taip pigu. Geriau iš karto pasakyti, kiek apytiksliai kubų. Hint: nebūk per daug optimistu su tūriais, visi mes linkę mažinti savo daiktus atmintyje. Arba gerai – atsiųsk nuotraukas. Taip visiems ramiau.

Ar tikrai mikroautobusas visada pigiau už didelę mašiną?

Ne. Kartais didesnis fūros pasirinkimas, ypač dalinių krovinių atveju, gali būti konkurencingesnis. Mikriukas laimi, kai turi pilną arba beveik pilną krovinį. Tuomet nereikia laukti, kol surinks kitų žmonių daiktus. O jeigu turi tik dvi kėdes ir dėžę – bus brangu. Tada verta svarstyti dalinį krovinį. Ai, ir dar vienas dalykas – mikroautobusas gali važiuoti greičiau, nes nereikia specialių leidimų kai kuriose vietose... nors čia jau visai kita tema. Svarbu – skaičiuoti bendrą kainą, o ne tik transportą.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 900 eurų už tą patį maršrutą?

Čia ta vieta, kur reikia atidžiai žiūrėti. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia, kad mašina jau važiuoja tuščia atgal ir jie nori užsidirbti bent kiek. Arba yra paslėptų mokesčių – keltui, kuro priemokai. Kartą mačiau firmą, kuri skelbėsi "nuo 200 EUR", bet paskui pridėjo mokslą už kiekvieną aukštą be lifto. Aš pats darau taip – sakau kainą, kurią žinau, o jei ką nors pamirštu (tarkim, keltos mokestį į Vakarų uostą – o ne, Anglijoje Doveris, neprisiminsiu tiksliai dabar), pasitaisau skambučio metu. Skaidrumas yra svarbiau nei pražūtingai žema kaina.

Kas kelyje realiai vyksta

Ar kainoje viskas įskaičiuota, ar bus pribyrų vėliau?

Labai norėčiau pasakyti, kad taip, bet ne. Kai kurie kolegos paskui prašo papildomai už pakrovimą, iškrovimą ar net už parkavimą Londone centre. Aš stengiuosi iš karto pasakyti viską. Bet pripažinsiu – kartais pats nenumatau, kad reikės mokėti už congestion charge, jei važiuojame tiesiai į West Endą. Tada tenka kalbėtis su klientu. Geriausias patarimas – prieš mokėdamas avansą, paklausk raštu: kas įeina į kainą. Net jei atrodo, kad agentas nustebs – paklausk. Taip bus daug saugiau.

Ar galiu tikėtis, kad kaina bus tokia pati žiemą ir vasarą?

Šiaip kuro kainos svyruoja, bet man asmeniškai žiemą gal kiek brangiau net būna, nes naktimis važiuoti sudėtingiau. Nors... ne, čia gal ne prie ko. Svarbiau – prieš Kalėdas ir rugsėjo pradžią, kai studentai kraustosi. Tada viskas brangsta dėl paklausos. Kartą pirkau bilietą keltui per New Year – sumokėjau dvigubai. Va, tas pats su krovinių vežimu mikroautobusais į Angliją: sezonas diktuoja. Nevisada galima numatyti, bet jei turi lankstumo – venk rugpjūčio pabaigos. Tiesiog venk. Nebent nėra kitos išeities, ir tada tenka mokėti normaliai.

O kaip su muitais po Brexit – ar jie įskaičiuoti į kainą?

Bredditas... nors tai jau seniai ne naujiena. Štai čia aš jau nebe šimtu procentų teisus, nes taisyklės keičiasi. Kiek žinau, jei vežasi asmeninius daiktus – pripažintą perkraustymą – tada muito nėra. Bet jei nori įvežti dešimt dviračių parduoti – kita kalba. Aš visada patariu pasikonsultuoti su muitinės brokeriu, jei tai ne standard perkraustymas. Nors realiai devyniasdešimt devyni procentai mano klientų yra paprasti žmonės, kraustantys butą. Tai... greičiausiai nesijaudink. Bet pasitikrink. Aš čia tik vairuotojas ir organizuotojas, ne teisininkas.

Daiktai, tilpumas ir netikėtumai

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tilps?

Nuotraukos. Ir dar kartą nuotraukos. Žmonės sako: "man tik kelios dėžutės". Atsidaręs duris matau keturiasdešimt dėžių, treadmillą ir šunų būdrą. Nutikę taip buvo prieš porą metų – klientas iš Panevėžio. Mes spėjome, bet mikriukas buvo prikrautas kaip vaškas. Jei turi nestandartinių daiktų – pianiną, šaldytuvą – būtinai pasakyk. Mikroautobusas nėra stebuklingai transformuojasi (hm, nors šiuolaikiniai komerciniai mikriukai tikrai didesni nei senieji Kombi). anyway, geriau per mažai žadėti ir daugiau vežti nei atvirkščiai. Nemeluok sau.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti tiesiai po mano durų Londone?

Žinoma, jei gatvė plati. Londone – ypač Zone 1 ir Zone 2 – gatvės siauros, vienpusės. Atsimenu atvejį Islington rajone. Klientas sakė: "yra vieta prie durų". Buvo, bet dvipusis eismas ir stovėjimo draudimas. Teko pastatyti gatvė žemiau ir tempti daiktus šimtą penkiasdešimt metrų. Tai prailgino laiką, bet kainos nepakeitė, nes buvom sutarę dėl visos paslaugos. Fiksuota kaina yra gėris (nors kai kurie mano kolegos tuomet imtų priemokos – ne, geriau sakyti "paprašytų", bet aš to nedarau). Stebėk situaciją.

Kas jei reikia gabenti gyvūną ar augalą?

Gyvūnai – jei šuo ar katė, reikia veterinarinio paso ir augintinis turi atitikti reikalavimus. Augalai... čia jau šlapias plotas, nes kai kurie neįleidžiami. Aš asmeniškai vežu gyvūnus retai, nes man nepatinka jų kankinimas mašinoje, nors per Lamanšą keltu jie techniškai gali būti salone arba likučių patalpoje. Kaina Augintiniui dažnai ne didelė, bet reikia pasiruošti. Geriausia pasiteirauti veterinaro prieš tris mėnesius. Augalus aš siūlau tiesiog palikti kaimynams. Nežinau ar verta rizikuoti dėl vazono su fikusu, jie dažnai nenumato kelio.

Sutartys, rizikos ir blogos patirtys

Ar galima pasitikėti "nuo 200 eurų" skelbimais internete?

Atsakymas trumpas – ne. Ypač jei tai pilnas būtų apstatymo pervežimas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Už du šimtus eurų realiai neužtenka net kuro ir kelto pirmyn-atgal. Tai reiškia, kad kažkur bus kabliukas: arba neva pakuotė neįskaičiuota, arba truks tris savaites, nes tavo daiktai bus suversti kaip į bendrą fūrą. Kartą klientas paskambino man verksdamas – tokie "pervežėjai" pasiėmė avansą ir dingo. Policija nieko nepadarė. Taip, kaina vilioja, bet aš renkuosi sąžiningą kainą.

Ar reikia draudimo ir ar jis kainuoja papildomai?

Draudimo... na, čia jau atskira kalba. Kai kurios rimtos įmonės turi CMR draudimą – tai įeina į vežimo kainą. Bet jei vežiesi su pavieniu vaikinu iš facebooko, greičiausiai draudimo ir nėra. Tada rizikuoji pats. Aš stengiuosi, kad daiktai nesugestų, bet jei mašina atsitrenkia kitą automobilį – ne aš kaltas. Būna ir taip. Pilną draudimą gali susitarti atskirai, bet tai brangu. Realiai daugelis renkasi fiksuotą kainą ir pasitiki. Aš pats dažniausiai sakau: supakuok daiktus taip, lyg mokytum juos kristi žemyn.

Kas, jei vairuotojas pavėluoja kelias dienas?

Pasitaiko. Ne dėl to, kad kažkas blogas, bet dėl realijų. Sutriukšmę kelyje, dokumentų problemos pasienyje, blogas oras kelyje. Kartą strigome kelyje į Doverį dvylikai valandų dėl sniego. Klientas laukė Bristolyje. Mes nuolat skambinomės. Svarbiausia – komunikacija. Jei tave tiesiog ignoruoja – blogas ženklas. O jei sako: "atidėta dėl audros" – tai kasdienybė. Mikroautobusas nėra lėktuvas, kuris pakils bet kokiu oru. Planuok mokėdis. Aš visada sakau – geriau pažadėti vėliau ir atvaryti anksčiau.

Kaip sumažinti kainą be rizikos

Ar galiu pats padėti pakrauti, kad sumažėtų kaina?

Gali. Netgi prašau kai kurių klientų taip daryti, jei matau, kad jie nori sutaupyti. Aš ir taip dirbu, bet jei turi tris laisvus vaikinus draugų ir liftą – kodėl ne? Sutaupai mano laiko, sutaupai pinigų. Bet būk sąžiningas – jei sakai "padėsiu", o paskui stovi šone rūkydamas, tada aš dirbu dvigubai ir nuotaika gaunasi nebe ta. Dar vienas triukas – paruošk daiktus prieš duris. Kuo mažiau laiko aš praleidžiu laiptinėje, tuo greičiau judame. Greitis reiškius mažesnes sąnaudos ir tau nauda.

Kokia reikšmė yra vadinamajam "atgaliniam reisui"?

Atgalinis reisas – tai kai mikriukas Anglijoje jau yra tuščias ir važiuoja atgal į Lietuvą. Tada gali pasiimti klientą už geresnę kainą, nes nereikia dengti viso kelio. Bossai vadina tai "optimizacija", aš vadinu "sėkme". Kartais žmonės laukia mano skelbimo: "grįžtu rugpjūčio pirmąją". Bet tai nėra Express krovinių pervežimas – turi derintis prie mano laiko. Jei skubi – neveikia. Jei gali palaukti savaitę – gali sutaupyti dvidešimt, o gal net trisdešimt procentų. Verta sekti skelbimus.

Ar verta vežtis dalinį krovinį su kitais klientais?

Daliniame krovinyje dalinys kainos – taip veikia. Turi du šimtus kilogramų – daliniesi mašiną su žmogumi, kuris turi tris šimtus. Mokate bendrą sumą, dažniausiai pagal tūrį. Šis būdas yra auksinis, kai nereikia skubėti. Neišeina spėti tikslios dienos, nes surenkama keletas krovinių. Aš mėgstu šitą sistemą, nes mašina pilna ir kelionė efektyvi. Bet jei turi šaldytuvą – reikia atsargiai, kad kiti nepapildytų tavęs marmeladu. Būna visko. Labiau tinka ne itin jautriems daiktams, bet piniginei – patogu.

Dokumentai ir pasiruošimas

Ko reikia, kad nekiltų problemų pasienyje?

Jeigu veži asmeninius daiktus, dažniausiai užtenka deklaracijos, kurią mes paruošiame. O jei veži ir automobilį – reikia kažkokios C108 formos ar panašaus dokumento (nors, palauk, dabar gal jau pasikeitė, aš tiksliai nebepasakysiu – pasitikrink Muitinės departamente). Svarbiausia – turėk galiojančią pasą, nes po Brexit asmens tapatybės kortelė nebeužtenka. Kartą buvau pamiršęs pasakyti klientui – sustojo pasienyje, o jo sename pase buvo pasikeitęs pavardė po skyrybų ir jis to nežinojo. Valanda diskusijų. Nieko rimto, bet nervų kainuoja ir laiko taip pat.

Ar reikia sąrašo visų daiktų?

Ne visada. Tik jei tai yra didelis pripažintas perkraustymas. Tuomet reikia apytikslio sąrašo, bet nereikia rašyti "trys šaukštai ir viena šakutė". Pakankamai surašyti: virtuvės reikmenys, drabužiai, buitinė technika. Jei veši elektroniką – gali tekti įrodyti, kad tai ne prekybai. Aš patarčiau nunešti viską, kas turi garantinį – pasiimk dokumentus, nors retai kas tikrina. Kartą pareigūnas norėjo suprasti, kodėl viename kelyje buvo trys identiški kompiuteriai. Reikėjo paaiškinti, kad tai studento broliai. Sąrašas padeda išvengti tokių keistų pokalbių pasienyje.

Kaip supakuoti, kad vairuotojas nenustatytų papildomos kainos?

Supakuok į dėžes. Ne į maišus, ne į spalvotus tinklinius maišelius iš parduotuvės. Dėžė yra standartas. Jei daiktai neišpakuoti ir varva, šneka ar išsibarsto – aš atsisakau vežti arba prašau perpakuoti. Buvo atvejis, kai klientas supakavo alyvą senoje spaudinių dėžėje. Neišlaikė. Teplynas visame priekyje. Valymo kaina viršijo transportą. Naudok kartono dėžes, burbulinę plėvelę. Ir žymėk, kas yra viduje. Ne mano darbas spėlioti, kurioje pusėje yra stikliniai indai, o kur – pagalvės. Bus greičiau.

Konkretūs miestai ir maršrutai

Ar kaina skiriasi, jei vežu ne į Londoną, o į Manchesterį ar Birmingamą?

Iš esmės kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo to, ar ten jau važiuojame. Į Londoną mikriukai važiuoja kasdien – ten rinka. Į Manchesterį reikia važiuoti toliau, bet jei turime ten kitą krovinį, kaina gali būti panaši. O jei tenka grįžti tuščiam atgal – brangiau. Aš mėgstu sakyti: Londonas yra baseinas, o provincija – upės. Kuo toliau nuo baseino, tuo mažiau kas plaukia. Kartais klientas sako: "bet žemėlapyje tik keli šimtai kilometrų". Aha, bet Anglijoje keliai ne visada leidžia važiuoti greitai, o miegojimui reikia laiko.

Kiek laiko trunka kelias iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Na, greitai. Paprastai dvi-trys dienos, priklauso nuo keltų eilių ir vairuotojų keitimo. Aš pats stengiuosi nedaryti daugiau nei aštuonių valandų pamainų, nes pavojinga. Kartą bandžiau įveikti per trisdešimt šešias valandas – mano kolega paprasčiausiai užmigo ant ratų pakylos Lenkijoje. Gerai, kad nieko neatsitiko. Todėl dabar planuojame papildomas pertraukas. Jeigu tau sako: "rytoj bus Anglijoje" – meluoja, nebreatsiūk. Logistiškai neįmanoma per vieną pamainą saugiai nuvažiuoti.

Ar įmanoma nuvaryti automobilį į Angliją kartu su buities daiktais?

Taip, bet sudėtinga. Mikroautobuse nebetelpa tiek daiktų, jei viduje stovi mašina. Yra specialūs priekabų variantai, bet tada jau nebe mikriukas, o sunkvežimis su priekaba. Kaina ženkliai kyla. Aš personaliai esu vežęs motorolerį viduje – ten mašinos rėmo prispaustas, bet krovinių vietą sumažina per pusę. Geriau daiktus pervežti vienu reisu, o mašiną – kitas paslaugas. Yra firmos, kurios specializuojasi auto pervežime. Nesivelk viską į vieną – bus brangiau ir nepatogiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasitiki manimi.

Kas slepiasi po "geriausia kaina"

Kaip atskirti normalią įmonę nuo pavienio vairuotojo?

Klausimas geras. Rimta įmonė atsiųs bent jau sąskaitą faktūrą iš anksto, turės sutartį, o ne tik žinutę per messengerį. Pavienis vaikinas gali būti puikus vairuotojas ir pigesnis, bet jei kas nutiks – nerasi jo. Aš nieko prieš pavienius, bet po dvidešimt ketverių metų žinau: jei nėra jokio raštiško patvirtinimo, tu pirkis katę maiše. O jei vairuotojas prašo visos sumos prieš paėmimą – pabėk. Rimtai. Geriau sumokėk kiek daugiau, bet mažiau rizikuok. Sutartis yra tavo draugas.

Ar fiksuota kaina visada reiškia, kad nereikės primokėti?

Teoriškai taip. Praktikoje – skaityk smulkųjį šriftą. Fiksuota kaina galioja tik tam tikromis sąlygomis: jei tūris atitinka, jei adresas pasiekiamas, jei pakrovimas per valandą. Jei pradedi pridėti papildomas stoteles arba pasirodo, kad reikia kranas – kaina kyla. Aš asmeniškai laikau fiksuotą kainą šventa, net jei pats apskaičiavau neteisingai. Tai mano klaida. Bet ne visi galvoja taip. Yra vežėjų, kurie fiksuotą kainą naudoja kaip masalą. Atsargiai su tuo. Rašyti sutartis visada.

Ką daryti, jei gavau kainą, bet noriu sumažinti dar 100 eurų?

Gali pabandyti derėtis – nieko blogo. Bet žinok ribą. Jei kaina jau yra ties pelno riba, tada tie šimtas eurų gali reikšti, kad vežėjas atsisakys kokybės. Pasiūlyk kompromisą: pats atveži daiktus į terminalą, pats pasiimsi Londone. Arba sutrumpink sąrašą. Kartą klientas norėjo pigiau, tai aš pasiūliau – vežame iki Londono periferijos, o ne į centrą. Jis sutiko. Visi laimingi. Derėtis galima, jei tai logiška. O jei tiesiog spaudi be argumentų – gali neatlaikyti net normalūs krovinių pervežimo specialistai.

Keletas dalykų, kuriuos sužinojau per 24 metus

Kodėl kartais geriau mokėti brangiau nei rinktis pigiausią variantą?

nes realiai sutaupyti penkiasdešimt eurų ir gauti sulamdytą stalą – neverta. Man moteris kartą skambino, pigiausias pervežėjas prarado jos lagaminą su visa pašto kolekcija. Nei surado, nei atlygino. Aš tuo metu buvau brangesnis bet buvau saugesnis. Tiesiog taip yra. Sutaupymai turi smegenų. Kaina atspindi: kurą, keltą, draudimą, vairuotojo algą, mokesčius. Jei kažko nebelieka – kažkas nupjaunama. Pjaunama dažniausiai ant tavo daiktų arba ant tavo nervų. Nepirk. Nepirk vien tik pagal kainoraštį, neverta rizikuoti.

Ar mikroautobusas yra geras pasirinkimas gabenti verslo siuntas?

Verslui – jei tai spaustuvės medžiaga, maža įranga, parodų stendai – tiks. Bet jei kalbame apie nuolatinį prekių tiekimą parduotuvei – ne, mikroautobusas ne efektyviausia priemonė. Tada reikia konteinerinių sprendimų. Aš dažnai vežu smulkių kompanijų archyvus, senas įrangas, parodų atributiką. Kartą gabeno kavos aparatą į Londono restoraną. Tilpo, neužteko vietos kavai (juokauju, kava važiavo atskirai). Verslas mėgsta greitą krovinių gabenimą mikroautobusais, kai nenori laukti fūros surinkimo. Bet kaina už kubinį metrą ten didesnė nei fūroje, tai rinkis protingai.

Krovinių vežimas mikroautobusais į Angliją – geriausia kaina yra ne tas skaičius, kuris mažiausias popieriuje. Tai suma, kuri lieka po to, kai daiktai saugiai pasiekė tavo naujas duris, o tu likai ramus. Aš per savo karjerą suklydau ne kartą, bet kiekviena klaida mane išmokė būti sąžiningesniu. Nepirk pervežimo kaip loterijos bilieto – rinkis tą, kuris paaiškina, ką darai. Jei ką nors perskaitei čia ir pagalvoji "o gal man paskambinti ir pasitikslinti" – taip ir daryk. Sėkmės kraustantis.