Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės į Jungtinę Karalystę: Trukmė, Tvarkaraščiai ir Eksperto Žinios
Įvadas
Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, nemažai kas keitėsi – nuo kelių kokybės ir transporto priemonių technologijų iki pačių pasienio procedūrų. Vienas dalykas vis tiek išlieka pastovus: maršrutai į Jungtinę Karalystę (JK) visada buvo ir išlieka vieni sudėtingiausių bei reikalaujantis daugiausia dėmesio. Svarbiausia priežastis, dėl kurios šis kelionės segmentas išsiskiria, yra geografinis padėtis – JK yra sala. Tai reiškia, kad neįmanoma tiesiog "važiuoti per sieną", kaip tariant vykstant į Vokietiją ar Lenkiją. Visada reikia planuoti perėjimą per Lamanšo sąsiaurį, kas sukuria papildomų logistinių iššūkių.
Dauguma klientų, pirmą kartą susidūrusių su būtinybe gabenti krovinius arba planuojančių asmeninę kelionę į Angliją (kaip mes, specialistai, dažnai vadiname JK, nors tai tik viena šalies dalis), klausia to paties: "Kiek tai užtrunka?" ir "Kaip sudaryti tvarkaraštį?". Atsakymas nėra paprastas "x valandų". Kelionės trukmę į JK lemia ne tik atstumas, bet ir keltų laikai, pasienio kontrolės (ypač po "Brexit"), vairuotojų poilsio režimai bei net orų sąlygos.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja kelionės trukmė, kuo vadovautis žiūrėdamas į tvarkaraščius ir ko tikėtis planuodamas išvyką į šią šalį. Nesvarbu, ar esate verslo atstovas, norintis pasiekti Londono rinką, ar asmuo, planuojantis persikelti gyventi – suprasti šios trasos ypatumus yra būtina sėkmei.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
1. Kiek vidutiniškai užtrunka kelionė iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę sunkvežimiu?
Vidutinė kelionės trukmė iš Lietuvos (pavyzdžiui, iš Vilniaus ar Klaipėdos) į centrines JK dalis (pvz., Londoną ar Midlands regioną) sunkvežimiui svyruoja nuo 3 iki 4 dienų viena kryptimi. Tai atrodo gana ilgai, atsižvelgiant į tai, kad atstumas "kaip varna skrenda" yra apie 1700–2000 km, tačiau logistikoje svarbiau yra "vairavimo valandos".
Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o per paras gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (iš viso 10 valandų kartu su viršvalandžiais ne daugiau dviejų kartų per savaitę). Be to, po kiekvienų 4,5 vairavimo valandų turi būti 45 minučių pertrauka. Taigi, vienos dienos maršrutas retai kada viršija 800–900 km. Prie to pridėkite laiką, skirtą perėjimui per Lamanšą (įlipimas, keltas, išlipimas, pasienio kontrolė), kas papildomai "suvalgo" nuo 3 iki 6 valandų. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas eismo spūstis Vokietijoje ar Belgijoje. Todėl, kai sakome "3–4 dienas", mes kalbame apie realų, saugų ir teisėtą laiko apskaičiavimą, o ne apie lenktyniavimą.
2. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek jie trunka?
Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudojame pervežimų srityje, ir pasirinkimas priklauso nuo to, į kurį JK regioną reikia nuvykti bei koks yra krovinio pobūdis.
Pirmasis ir dažniausias – maršrutas per Kalė (Prancūzija) – Doveris (JK). Tai trumpiausias kelias per jūrą. Užtrunka maždaug 1,5 valandos keltu. Tačiau šis maršrutas dažnai būna užstrigęs didžiulėse spūstyse, ypač priešais pasienio kontrolę (tiek Prancūzijos, tiek Anglijos pusėje), nes čia susirenka visa transporto srautas iš visos Europos.
Antrasis maršrutas – vadinamasis "Šiaurės kelias" (North Sea Route). Jis veda per Nyderlandus (pvz., iš Roterdamo arba iš Vlissingeno/Hook of Holland) į JK uostus, tolius kaip Harwich, Hull arba Immingham. Šie keltai yra ilgesniai – jie gali trukti nuo 6,5 iki 8 valandų. Tačiau šis maršrutas turi privalumų: jis leidžia vairuotojui geriau pailsėti (keltuose dažnai yra kabina), o vengiama chaotiškų spūsčių Kalė. Jei krovinys keliauja į šiaurinę Angliją (prie Škotijos), šis maršrutas dažnai būna net greitesnis bendruoju laiku, nors jūros perėjimas trunka ilgiau.
3. Kaip "Brexit" paveikė kelionės trukmę ir tvarkaraščius?
"Brexit" – tai didžiausias pokytis pervežimų srityje per pastaruosius dešimtmečius. Iki 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos (ES) dalis, todėl prekių ir keleivių kontrolė buvo minimali. Dabar situacija pasikeitė radikaliai.
Dabar, kai krovinys atvyksta į JK uostą, jis privalo praeiti importo kontrolę. Tai reiškia, kad vairuotojas ar logistikos agentas turi iš anksto pateikti visus custom deklaracijas. Jei dokumentai nėra tvarkingi, krovinys gali būti sulaikytas pasienyje, kol bus išspręsta problema. Tai gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki keleto dienų.
Be to, atvykstant į ES (iš JK į Lietuvą), vėl reikia eiti per export kontrolę JK pusėje ir import kontrolę Lietuvoje (arba pirmoje ES šalyje). Šios papildomos procedūros reiškia, kad tvarkaraščiai tampa mažiau lankstūs. Anksčiau galėjome "užsukti" į JK greičiau, dabar reikia tiksliai planuoti dokumentų pateikimą (pavyzdžiui, prekių saugos deklaracijos – Safety & Security) prieš išvykdami. Negavus leidimo išvykti (Exit Summary Declaration), vairuotojas nebus įleistas į keltą.
4. Kaip veikia keltų tvarkaraščiai ir kaip juos derinti su vairuotojo darbo laiku?
Keltų tvarkaraščiai (pvz., DFDS, P&O Ferries, Irish Ferries) yra labai intensyvius. Populiariausiuose maršrutuose (Kalė-Doveris) keltai plaukia beveik kas 30–45 minučių, visą parą, 7 dienas per savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad galite atvykti ir iš karto važiuoti. Svarbiausia taisyklė mūsų versle yra "check-in" laikas.
Įprastai reikia atvykti į uostą mažiausiai 60–90 minučių iki išplaukimo. Didelių spūsčių metu (pvz., atostogų sezoną ar dėl techninių problemų) šis laikas gali būti prailgintas iki 2–3 valandų. Čia įsivažiuoja mūsų eksperto patirtis: mes niekada neplanuojame tvirtų susitikimų JK pusėje tą pačią dieną, kai plaukiame keltu. Visada paliekame rezervą.
Derinimas su vairuotojo darbo laiku yra kritinis. Jei vairuotojas atvyksta į uostą ir jau turi vos 15 minučių likusios vairavimo laiko (pagal tachografą), jis negali vairuoti toliau, kai išlipa iš kelto. Jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Todėl, kai planuojame maršrutą, stengiamės, kad keltas būtų suplanuotas taip, kad vairuotojas galėtų išlipti ir tęsti kelionę, arba kad keltas būtų ilgas (pvz., naktinis), kad vairuotojas galėtų užmigti kabinoje ir pradėti naują darbo dieną išlipęs Anglijoje.
5. Ar Eurotunelis yra greitesnis už keltus, ir kada verta jį rinktis?
Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle), jungiantis Folkestone (JK) su Coquelles (Prancūzija), yra alternatyva keltams. Techniškai tai yra geležinkelis, kuriuo važiuoja vagonai su sunkvežimiais, automobiliais ar keleiviais.
Privalumas – greitis. Perėjimas trunka tik 35 minutes (nuo įvažiavimo iki išvažiavimo). Keltui reikia 1,5 valandos plaukiojimo, dar laiko įlipimui ir išlipimui. Be to, Eurotunelyje retai pasitaiko didelės spūstys patalpose, nes procesas yra labiau automatizuotas.
Tačiau yra ir trūkumų. Pirmiausia, kaina dažnai būna aukštesnė, ypač jei bilietas perkamas iš anksto. Antra, čia taikomi griežtesni matmenų ir svorio apribojimai (pvz., transporto priemonės aukštis arba pavojingų krovinių (ADR) gabenimo taisyklės – kai kurie pavojingi kroviniai negali būti vežami tuneliu).
Kaip ekspertas, aš rekomenduoju Eurotunelį, kai skubame arba kai krovinys yra standartinis ir neperšokantis matmenų. Jei vairuotojas pavargęs ir nori pailsėti pilnavertiškai (keltuose yra restoranai, dušai), keltas gali būti geresnis pasirinkimas, nes tunelyje tiesiog sėdite kabinoje ir laukiate.
6. Kiek dažnai vyksta reisai į JK ir ar įmanoma vykti bet kurią dieną?
Logistika su JK yra labai intensyvi. Dėl didelio prekybos apimčių tarp ES ir JK, reisai vyksta kasdien. Nėra "pamirštų" dienų. Didelės pervežimo kompanijos siūlo kasdienes išvykimas iš Lietuvos (dažniausiai trečiadieniais/ketvirtadieniais vyksta grupiniai siuntų surinkimai, o savaitgaliais jie jau būna JK).
Jei kalbame apie keleivinį transportą (autobusus), pvz., "Kautra" ar "Lux Express", jie taipuri turi gana džiuglų tvarkaraštį – kelionės vyksta kelis kartus per savaitę, dažniausiai naktį, kad būtų pasiektas ryto atvykimas.
Tačiau, jei planuojate individualų krovinį, svarbu žinoti, kad "bet kurią dieną" ne visada įmanoma užtikrinti greitą išvykimą dėl keltų vietų. Ypatingai šaltuoju metų laiku arba šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji Metai), keltų bilietai gali būti išparduoti savaitėmis iš anksto. Todėl, nors maršrutai veikia nuolat, vietos juose yra ribotos.
7. Kokie yra dažniausi vėlavimų priežastys šiame maršrute?
Per savo 20 metų patirtį galiu sakyti, kad vėlavimai į JK yra taisyklė, o ne išimtis, jei neplanuojate atsargos.
Pirmoji ir pagrindinė priežastis – spūstės prie uostų, ypač Kalė. Jei ten įvykta techninė įranga arba sustiprinta pasienio kontrolė, eilė gali būti 10–15 km ilgio. Tai uždelia įvažiavimą į keltą valandomis.
Antroji priežastis – oras. Lamanšo sąsiauris gali būti labai neramus. Stiprus vėjas (virš 60-70 km/h) gali privesti prie tai, kad keltai atšaukiami arba didžiuliai vėluoja. Tunelis šiuo atveju yra saugesnis, tačiau ir jis gali būti uždaromas dėl saugumo (pvz., jei užeina migrantai arba kyla techninės problemos).
Trečioji priežastis – dokumentų problemos (Customs). Po "Brexit" net mažiausia klaida deklaracijoje (pvz., neteisingai nurodytas prekių kodas – HS Code) gali sustabdyti krovinį uoste. Tada reikia laukti brokerio, ištaisyti dokumentus ir vėl eiti per kontrolę. Tai griauna bet kokį tvarkaraštį.
8. Kaip oro sąlygos (vėjas, rūkas) veikia susisiekimą per Lamanšą?
Lamanšas yra žinomas kaip vieniausias ir labiausiai vėjuotas vandens telkinys Europoje. Žiemos mėnesiais čia dažnai siaučia audros. Keltų kompanijos turi griežtas saugumo taisykles: jei bangų aukštis viršija tam tikrą ribą, keltas neišplaukia.
Vėjas ne tik stabdo keltus, bet ir apsunkina jų prišvartavimą prie prieplaukos. Kartais keltas gali "šokti" uoste valandą ar dvi, kol bus saugu išleisti keleivius.
Rūkas taip pat yra didelė problema. Nors šiuolaikiniai keltai turi radarų sistemas, labai tankus rūkas gali užkirsti kelią Eurotuneliui (jei matomumas mažesnis nei 50 metrų, traukinių eismas gali būti ribojamas) arba keltams. Mano patirtis rodo, kad rudenį ir žiemą visada verta numatyti 4–6 valandų atsargą dėl oro sąlygų.
9. Ar skiriasi tvarkaraščiai kroviniams ir keleiviams?
Taip, skiriasi, nors principas panašus. Keleiviniai autobusai ir keltai turi fiksuotus išvykimo laikus. Pavyzdžiui, autobusas turi išvykti iš Vilniaus 18:00, kad būtų laiku Kalė priešpiečia. Čia tvarkaraštis yra "standartinis".
Krovinių transporte tvarkaraštis yra lankstesnis (flexible), bet sudėtingesnis.