Krovinių saugumas į UK – patikimumas, draudimas ir kas vyksta užkulisiuose

Daugiau nei du dešimtmečius vežioju daiktus per sienas ir matau, kaip klientai į UK vyksta su didelėmis viltimis, bet kartais be jokio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta kelyje. Krovinių saugumas į UK nėra tik graži etiketė ant svetainės ar popierius, kurį pasirašai ir pamiršti. Tai – ištisa virtuvė, kurioje susitinka vairuotojų sąžinė, įmonių draudimo polisai, oro sąlygos ir kartais… paprastas noras sutaupyti ant pakavimo. Aš čia ne tam, kad jus išgąsčiau, bet per tiek metų esu matęs ir tokių dalykų, kad naktimis nemiegodavau. Šiame tekste – tik tai, kas realiai padeda apsaugoti jūsų daiktus.

Draudimas – kur slepiasi problemos

Ar privaloma drausti krovinį važiuojant į Angliją?

Draudimas techniškai nėra privalomas, bet važiuoti be jo – beprotybė. Yra CMR draudimas, kurį privalo turėti tarptautinis vežėjas, bet jis dengia labai ribotai. Realiame gyvenime sugadintos sofos jums niekas pilnai neapmokės. Turėjau atvejį prieš dešimt metų, kai šeima vežėsi baldus, o paaiškėjo, kad CMR kompensuoja tik dešimtadalį vertės. Pilnas krovinių draudimas yra rūbas, kurį renkasi protingi žmonės, o ne tie, kurie galvoja, kad kelias visada bus sausas ir vairuotojas – angelas.

Ką draudimas tikrai padengia, nes aš bijau, kad bus kokia tai smulkmė ir atsisakys mokėti?

Čia viskas priklauso nuo poliso. CMR dengia avariją, gaisrą ar vagystę – jei pagal taisykles. O pilnas draudimas, kurį siūlau vežant į Londoną, apima ir drėgmę, netinkamą pakrovimą, jei įrodysite, net subraižymus. Turėjau klientą su antikvariniu veidrodžiu – lūžo rėmas. Draudimas pirma atsisakė mokėti, kol nepateikėme pakrovimo nuotraukų. Foto – jūsų auksas. Fotografuokite viską kol neatvažiavo. Aš ir pats kartais pamirštu, bet save primenu.

Kas jei mano sofa subraižyta, o draudimas sako, kad tai buvo prieš tai?

Klasika – "buvusi žala". Draudikai megs tai kaip vaikai saldainius. Atsiunčia ekspertą, kuris pasakys, kad įbrėžimas senas. Todėl prieš pakrovimą darykite detalias nuotraukas – priekio, kampučių, už pagalvių. Rekomenduoju ir trumpą vaizdo įrašą, kur pasakote baldo būklę ir matosi data. Buvo atvejis Pietų Anglijoje, kai sofą gavo su įplėšimu. Draudimas atsisakė mokėti – neva sena. Parodėme vaizdo įrašą iš Kauno – sumokėjo. Nenorite vargti? Tada nedrauskite brangių daiktų.

Kiek kainuoja normalus draudimas UK kryptimi?

Jei vežėjas siūlo draudimą už penkis eurus – tai arba melas, arba kažkas ne taip. Realiai pilnas draudimas kainuos nuo pusantro iki kelių procentų daiktų vertės. CMR neįskaičiuoju, nes tai ne jūsų draudimas, o vežėjo. Kartais skambina ir klausia, kodėl pas mus brangiau. Atsakau – nes darome pagal CMR konvenciją ir bendradarbiaujame su patikrintais draudikais. Ar pigiau galima? Žinoma. Ar saugiau? Abejoju. Vieną kartą klientas sutaupė trisdešimt eurų, o pats sumokėjo tris tūkstančius už sugedusią aparatūrą.

Ar galiu apsidrausti pats ar tai turi padaryti vežėjas?

Galite, bet ar žinote kur eiti? Aš dirbu su brokeriais, kurie specializuojasi tarptautiniuose perkraustymuose. Jei draudimą sudaro vežėjas, jis prisiima atsakomybę rinkti dokumentus. Jūsų individualus polisas kai kurių niuansų gali nepavežti. Yra tiek išimčių, kad teisininkas sucypų. Aš renkuosi, kad draudimą tvarkytų ta pati įmonė, kuri gabena. Aiškiau visiems. (Nors kartais ir ten pasitaiko bėdų – aš juk ne viską kontroliuoju.)

Kas vyksta kelyje – ne viskas pagal grafiką

Ar daiktai tikrai sandariai sudedami, ar važiuoja kas ant ko?

Prikilauso nuo vežėjo sąžinės ir laiko. Kai kuriose įmonėse krauna kaip Tetrisą – prispaudžia, apjuosia diržais. O kartais, jei vairuotojas skuba į uostą, dėžės meta greičiau negu galvoja. Buvęs atvejis, kai būgnai su dviračiais atsidūrė ant kartoninių dėžių, nes niekas nepasakė, kad ten drabužiai. Rezultatas – spaudimo žymės. Norite saugumo? Apžiūrėkite kaip krauna. Arba filmuokite. Aš žinau, kad skamba paranojiškai, bet mačiau per daug "ai, nesusimesk" situacijų.

Ką daryti, jei vilkikas pavėlavo savaitę ir aš jau Londone be baldų?

Pirma mintis – oro čiužinys nuomai. Antra – pažiūrėkite sutartį. Normalioje turėtų būti pavėlavimo tvarka arba kontaktai. Jeigu vežėjas iš skelbimo, kuriam mokėjote grynais be kvito... na, be baldų greičiausiai liksite. Buvo 2019-ųjų pavasaris, Doverio uoste strigo pusė Europos. Klientai skambino kasdien, o mes negalėjome garantuoti. Bet turėjome žmogų Anglijos pusėje, kuris koordinavo. Patikimumas – ne tik mašina, bet ir ta žmogiškoji grandis kitame gale. Jei jos nėra, gaunate tik pažadą.

Ar vairuotojai tikrins, ar niekas neatidarė durų kelyje?

Dauguma vilkikų turi plombas, bet jas pakeisti be žalos – sena vairuotojų magija. Juokauju. Nejuokauju. Priimant tvarkingoje įmonėje, vairuotojas tikrina jas kiekvienoje stotelėje. Bet jei krovinys važiuoja keltu ar traukiniu – tada atsakomybė persiduoda kitiems. O terminaluose aš nebežinau visų vidinių taisyklių – ten jau kitas pasaulis. Jeigu dėžės atvažiavo apiplyšusios, o plomba sveika, kažkas viduje braškėjo kelias savaites. Todėl fiksuokite plombos numerį. Nufotografuokite. Nes jei kas nutiks, tai jūsų žodis prieš jų žodį.

Kiek laiko daiktai paprastai stovi pasienyje ar uoste?

Tai kaip klausimas apie orą – tol, kol reikia. Įprastai kroviniai į UK juda per Olandiją arba Belgiją, tada keltu. Kelionė – kelios dienos, bet jei muitinė atsuka detalią patikrą, gali būti savaitė. Po Brexit tokių padaugėjo. Turėjau klientą, kuris nepaminėjo nedidelio medžio dirbinio. UK muitininkai sustojo dėl fitosanitarinių taisyklių. Daiktai stovėjo dvylika dienų. Nepildykite deklaracijų skubėdami ir nieko neužmirškite, netgi smulkmenų, kurias įsimetėte paskutinę minutę.

Kas jei mano dėžėje kas nors dingo – kaip tokia apskritai įmanoma?

Oi, kaip įmanoma. Gali išbyrėti dėl prastos dėžės, arba kas atidarė ir pasiėmė mažą daiktą. Turėjau situaciją, kai klientei dingo rankinė iš "saugios" dėžės. Išsiaiškinome, kad dėžė perkrauta, o rankinė maža, juoda. Pamanė, kad ten elektronika. Ar radome? Ne. Ar sumokėjo draudimas? Taip, nes buvo pilnas draudimas. O kaltininkas? Nežinote kas krovė, kas vežė, kas iškrovė. Srautas didelis, atsakomybės miglotos. Čia toks nepatogus faktas, kurio niekas nesako garsiai.

Patikimumas – ne visi profesionalai tokie ir yra

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, nes internete visi gražūs?

Pusė svetainių padaryta tobuliau nei mano gyvenimas. Logotipai blizga. Realybė? Kartais jie turi vieną seną fūrą ir pora draugų be poilsio. Aš renkuosi pagal aiškią sutartį, veiklos istoriją ir ar žmonės atsako į nemalonius klausimus. Paskambinkite paklausę apie draudimą – jei užsičiaupia arba numoja ranka, kažkas ne taip. Blogiausia rinktis pagal vienintelį kriterijų: kainą. Pigiausias dažnai yra brangiausias, tik sąskaita ateina vėliau sugadintų nervų pavidalu. Aš tai matau nuolat, žmonės krenta į tą patį katilą.

Ar galiu pasitikėti, kad krovinys tikrai išvažiuos tą dieną, kurią pažadėjo?

Jeigu pasakė tikslų laiką, greičiausiai meluoja. Tarptautiniuose pervežimuose tiek kintamųjų – oras, uostai, technika – kad "rytoj devintą" dažnai reiškia "poryt, jei pasiseks". Patikimumas ne tame, kad išvažiuoja pagal laikrodį, o tame, kad paskambina jei vėluoja. Mažos įmonės to nemoka, didelės – biurokratijos. Auksas viduryje: kuriai rūpi, kad žinotumėte, kur daiktai. Aš pats skambinu dažniau negu žmona į teatrą. Kartais erzina, bet taip saugiau.

Kodėl vieni pervežėjai 3 kartus pigesni už kitus? Kur čia kabliukas?

Kabliukų gali būti įvairių: nėra licencijų UK vežimui, taupo ant kuro ir draudimo, veža pavieniai vyrukai be jokios kontoros. Nesakau, kad brangu visada = gerai. Yra sąžiningų mažų žaidėjų. Bet kai kaina tris kartus mažesnė, arba melas, arba kažko trūksta. Gal neturi atsarginių planų jei kas nutiks. Krovinių saugumas į UK kainuoja pinigus. Taip jau yra. Nesu aš čia tam, kad pateisinčiau brangumą, bet realybė yra tokia: mašinai reikia techninės priežiūros, vairuotojui – algos, o tentui – neplyšti.

Ar verta rinktis lietuvių įmonę ar didelę tarptautinę firmą?

Abejočiau sakyti absoliučiai už vieną ar kitą. Didelė firmą suteikia stabilumą, maža lietuviška – lankstumą ir kalbą. Problema, kad tarptautinės grandinės samdo subveisėjus (taip, aš turiu omeny pervežėjus) vietoje, ir jūs nebežinote kas vairuoja. Maža lietuvių kontora veža pati, bet jei jai kas atsitiks – kam ieškosite? Aš renkuosi vidurį: lietuviška įmonė su aiškia atsakomybe. Bet čia mano asmeninė nuostata, rinkitės kaip norit. Svarbiausia – turėti su kuo kalbėti problemų atveju.

Ką daryti, jei vežėjas paprasčiausiai nebeatrašinėja į žinutes?

Pradėkite nuo skambučio, tada rašytinis laiškas su grėsme stabdyti mokėjimą. Jei pavienis iš skelbimo be sutarties – praktiškai nieko. O jei įmonė – ieškokite registracijos numerio, kreipkitės į Vartotojų centrus. Buvo atvejis, kai kolega prapuolė kelyje į Birmingemą. Paaiškėjo – avarija, dėl streso nepaskambino tris dienas. Kartasi tyčia slepiasi, kartais – žmogiškoji pusė. Ne iš karto grasinkite. Bet savaitė tylos? Tada žinote, kad kažkas ne taip.

UK muitai ir popieriai – kas pasikeitė

Ar po Brexit pasikeitė taisyklės dėl asmeninių daiktų gabenimo?

Pasikeitė tiek, kad kartais galvoju – ar verta kraustytis. Buvo laikas, kai ES laisvas judėjimas leisdavo paprasčiau. Dabar – muitinė deklaracija net asmeniniams daiktams. Jeigu daiktai naudoti, įrodykite kad naudoti. Nauji gali būti apmuitinti. Prieš porą metų klientas bandė įvežti naują dviratį be dokumentų. UK muitininkai paėmė taip greitai, kad nesuprato kur dingo. Tai dabar tarptautinis siuntimas, ne kaimyno perkraustymas. Krovinių saugumas prasideda nuo teisingų popierių, o ne nuo gražių pažadų.

Ar mano daiktus gali sulaikyti muitinėje ir ką tada?

Gali ir sulaikys, jei kas ne taip. Sulaikymas trunka dienas ar savaites, kol išsiaiškina ar tai jūsų daiktai, ar vertė teisinga. Turėjau atvejį su kvepiančiomis žvakėmis – aliejai muitinei pasirodė pavojingi. Dvi savaitės be daiktų. Pildykite sąrašą sąžiningai. Nepakyškite draugui nežinomo skysčio. Turėkite atsarginį planą: ko reikės pirmą savaitę jei konteineris įstrigs. Va, papildomas čiužinys draugo bute. Man pačiam taip pasitaikė.

Ar reikia kažkokių popierių, kad įrodytiau, jog tai mano naudoti daiktai?

Daug kas mano, kad asmeniniai = laisvai. Ne. Turėkite nuotraukų, buvusios sąskaitos kopiją jei baldai turi dokumentus, gyvenimo pasekmių įrodymą. UK muitininkai nori matyti logiką. Aš pats kažkada abejojau ar reikia, bet supratau: geriau turėti ir nereikėti. Nepamirškite paso kopijų ir CMR dokumentų. Kolega sako, kad svarbiausia – derybinės savybės. Aš sakyčiau, kad teisingas popierinis takas ir aiškus sąrašas. Nes jei nebus dokumentų, jūsų charizma nesustabdys muitinės.

Ką reiškia CMR ir kodėl jis vis dar svarbus važiuojant į Londoną?

CMR – tarptautinės krovinių važtaraščio konvencija, galiojanti ir UK, nors jie iš ES išstoję. Tai jūsų ir vežėjo sutarties įrodymas: siuntėjas, gavėjas, sąrašas, plombos. Be CMR neturite beveik jokių teisių reikalauti žalos atlyginimo. Mačiau, kaip žmonės atsispausdina lapelį iš interneto ir galvoja, kad tai CMR. Ne. Išrašo vežėjas. Ir jūs pasirašote gavę daiktus kitame gale. Jei pasirašote neatidžiai – vėliau bus labai sunku su niurzgėjimais. Aš taip išmokau pats prieš dvidešimt metų ant savo kailio. Pamoka buvo be galo skaudi.

Ar galiu vežti maisto produktus kartu su baldais?

Techniškai į UK asmeniniuose kroviniuose – geriau ne. Griežtos taisyklės dėl mėsos, pieno, kiaušinių. Žinau, norisi mamos sviesto, bet muitinė gali uždrausti arba sunaikinti. Kartais vežiau sausus produktus, bet tai pilka zona, kur aš nebesu tikras kaip ten tiksliai dabar. Šviežio maisto – tikrai ne. Ir nebandykite slėpti po drabužiais. Jie turi šunis. Rimtai. Krovinių saugumas taip pat reiškia, kad daiktai būtų saugūs nuo muitinio konfiskavimo. O jis vyksta dažniau nei manote.

Praktiniai dalykai, kuriuos renkuosi pats

Kokią pakavimo medžiagą patartumėte naudoti, kad būtų saugu?

Kartono dėžės – dvigubas sluoksnis, trigubas ant sunkių. Transporterių plėvelė, burbulų plėvelė, kampų apsaugos. Mačiau žmones naudojančius parduotuvių maišelius kelionėms į UK. Bėda. Kartą vilkikas stabtelėjo, maišelis nuvažiavo – ten porcelianas. Taupymas ant pakavimo yra pats kvailiausias taupymas. Geriau mažiau daiktų, bet supakuotų tvirtai. Aš asmeniškai visada renkuosi brangesnį variantą nes miegu ramiau. Suprantat ką turiu omeny.

Ar būtina daryti inventorių ir fotografuoti daiktus prieš pakraunant?

Būtina. Aš žinau, kad vargina, bet kai sugadinama spinta, o turite nuotrauką ir sąrašą – turite ginklą. Ne fizinį, o teisinį. Be to, fotografavimas parodo, kad esate rimtas žmogus, ir niekas nebandys prakišti senos žalos. Vienas vaikinas skambino: "o kam, juk jie profesionalai". Profesionalai taip pat pervargsta. Aš esu matęs, kaip pervežant krovinį į UK buvo subraižytas pianinas, ir tik dėl nuotraukų išsireikalavome atlyginimą. Fotografuokite net ir atvirų dėžių turinį. Nepatingėkite.

Kas atsakingas, jei mano daiktai sušlapo dėl prastos tento būklės?

Techniškai – vežėjas, jei jo technikos kaltė. Bet įrodyti reikia, kad sušlapo kelyje. Vėlgi – nuotraukos pakrovimo metu. Buvo atvejis: skundėsi, kad dėžės sušlapo. Tentas prakiuręs, bet jie irgi palikę krovinius garaže be stogo savaitę prieš tai. Kur riba? Aš nežinočiau pasakyti iki galo – tenka ekspertams. Dažnai vežėjas prisiima atsakomybę, bet pirma eina cirkas. Tad kai vilkikas atvažiuoja, apsižvalgykite – ar tentas sveikas, ar plyšimų. Nebijokite atsistoti ir pasakyti. Jaučiamės nepatogiai, bet tai jūsų teisė.

Kiek dienų iki išvykimo reikia susitarti su vežėju?

Kuo anksčiau, tuo geriau, bet realiai – mažiausiai dvi savaitės, o jei pikas (vasara, Kalėdos) – ir mėnuo. Ne visada gausite savaitę, kuri tinka. Daliniai kroviniai integruojasi į bendrą maršrutą. Turėjau klientą, kuris skambino antradienį ir norėjo važiuoti sekmadienį. Nebent pilna fūra ir papildomi pinigai. Bet net tada reikia dokumentų paruošimo. Dviejų savaičių langas leidžia ramiai supakuoti ir sutvarkyti popierius. Skubant viskas kainuoja brangiau. Ir nervai kenčia. Aš jau minėjau nervus, tiesa? Jie svarbūs.

Ar galiu vežti alkoholio ir tabako, ar tai rizikinga dėl saugumo?

Rizikinga ir dideliais kiekiais draudžiama asmeniniuose kroviniuose. Į UK galite lengvatinius kiekius – du buteliai. Bet jei tai visas rūsys, muitinė traktuos kaip komercinį krovinį. Alkoholis keičia svorio centrą, yra pavojingas stiklas. Paprastai siūlau: legalu ir minimalu, o stipriąją dalį palikite draugams. Kaip ir su augalais – geriau nevežti dėl fitosanitarinių reikalavimų. Kartą klientas vežė vyno kolekciją. Nei draudimas, nei muitinė nebuvo sužavėti. Baigėsi baudomis. Aš nežinau ar dar reikia ką nors pridurti.

Išvada

Krovinių saugumas į UK yra ne apie idealias schemas ar tobulus planus. Tai – apie žmones, su kuriais dirbate, popierius, kuriuos pasirašote, ir nuotraukas, kurias padarote pradžioje. Aš per daugiau nei dvidešimt metų supratau, kad patikimumas gimsta iš smulkmenų: aiškios sutarties, atsakingo pakavimo, draudimo, kuris tikrai dengia, ir ryšio su žmogumi priekaboje. Neklaidinkite pigios kainos, neskubėkite pildyti popierių ir niekada nepasirašykite gavimo akto nepamatavę daiktų. Aš asmeniškai visada renkuosi brangesnį variantą, nes miegu ramiau. Ir jums patarčiau tą patį, jei jūsų daiktai jums brangūs. O jie tikrai brangūs, tiesa?