Krovinių pristatymas mikroautobusais Anglijon: visada laiku

24 metai tarp Lietuvos ir Anglijos kelių. Per tą laiką su mikroautobusais, furgonais, vilkikais – viskuo esam įvežę į Londoną, Birmingamą, Bristolį ir tas mažesnes vietoves, kurių pavadinimų nebepamenu. (O taip, vienas kaimelis prie Mančesterio, kur net navigacija pasiklydo – ten irgi buvom.) Kiekvienas klientas klausia to paties: „Ar tikrai pristatysite laiku?“ Aš atsakau tiesiai – jei viskas idealiai, taip. Bet kelias ilgas, orai keičiasi, eilės Dovro uoste kartais pamišusios. Krovinių pristatymas mikroautobusais Anglijon gali būti greitesnis nei vilkiku, bet „visada laiku“ yra pažadas, kurį duoda tik tie, kurie dar niekada nebuvę pakeliui gruodį. Pasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, be cukraus ant viršaus.

Apie laiką – tiesiai ir be pataisų

Klausiu atvirai – ar tikrai visada pristatote laiku?

„Visada laiku“ skamba gražiai reklamose, bet aš jau per ilgai šitam versle, kad taip lengvai riščiau pažadais. Paprastai taip, jei išvažiuojame antradienio vakarą iš Vilniaus, ketvirtadienio rytą jau būname Londone. Bet buvo ir taip – 2023-ųjų gruodį sniegas Prancūzijoje uždarė greitkelį prie Kalė. Stovėjome 14 valandų. Klientas Bristolyje skambino kas valandą. Mes negalėjome padaryti nieko, išskyrus kavą iš termoso. Taip, krovinių pristatymas mikroautobusais Anglijon dažniausiai yra greitas, bet "visada" yra didelis žodis. Aš rinkiuos sakyti „beveik visada“.

O ką reiškia „laiku“? Nes mano kaimynas sako, kad tai subjektyvu.

Tavo kaimynas ne visai klysta. Mes dažnai sakome „laiku“, turėdami omeny sutartą dieną, dažnai – rytą ar po pietų. Ne minutės tikslumu. Buvo klientas Koventry, kuris reikalavo, kad būtent 9:00 ryto būtume prie durų. Atvažiavome 10:30, nes eilė prie Liutono buvo pragariška. Jis pyko. Nuo tada sakome „apytiksliai tą dieną“. Mikroautobusu lengviau manevruoti nei vilkiku, bet Londono spūstys nepasirinko transporto priemonės. Laiku – tai kai nesugadini žmogui savaitgalio, bet supranti, kad vėlavimas valanda nėra pasaulio pabaiga.

Ar buvo taip, kad visai neįvežėt laiku į Anglijon?

Taip, buvo, ir ne kartą. 2022-ųjų žiemą vežėme elektroniką į Bristolį. Viskas suplanuota, laikas paskaičiuotas, bet prie Lilio Prancūzijoje stovėjome pusę paros dėl juodos ledo. Mašina sugedo – ne mūsų, o priekyje stovėjusio vilkiko avarija užblokavo visą juostą. Klientas supyko, grasino. Aš suprantu pyktį. Tada vairuotojas paskambino ir pasakė tiesiogiai – nėra ką daryti. Koks gali būti rezultatas, jei kelias tapo čiuožykla? Vienintelis patarimas – planuokite maržą.

Kainos, mokėjimai ir kodėl pigu nebūna

Kokia kaina už kubinį metrą iš Vilniaus į Londoną?

Neišsisuksiu – nėra tokio dalyko kaip „tiksliai už kubą“. Žiūrėk, jei veži du kubus sofų, o klientas šalia veža dešimt kubų dviračių, kaina skirsis. Nes ne tik tūris svarbu, bet ir svoris, krovinių tvarkingumas, ar reikia liftu padėti. Dažnai išeina apie 80–120 eurų už kubinį metrą (na, tiksliau 90–130 jau šiais metais, nes kuras brango), bet minimali kaina už visą reisą paprastai prasideda nuo 350–400 eurų. Jei kas nors siūlo 250, užduokite klausimą – ką jie pamiršo įskaičiuoti. Arba ką jums nenusakys.

Kodėl vieni prašo 300, o kiti 800 už tą patį reisą?

Rinkoje yra visko. Kai kurie naudoja 2005-ųjų Sprinterius, kurie gali numesti ratą kelyje. Kiti turi naujus vilkiklius su klimato kontrole ir draudimu. Tada – licencijos. Lietuviška licencija, CMR draudimas, Euro tacho žiedai – visa tai kainuoja. O tas, kas siūlo Londoną už 300 eurų? Neatlaikys nei amortizacijos, nei vairuotojo algos. Greičiausiai pamiršo apie grįžtamąjį reisą. Vieną kartą mačiau, kaip toks „pigus“ vežėjas paliko krovinį pašto stotelėje prie Birmingamo, nes suprato, kad dirba į minusą. Labai nepatogu, bet tiesa – kai kas taip dirba.

Ar reikia mokėti prieš pristatymą Anglijoj, ar galiu kai atgausiu prekes?

Standartas mūsų įmonėje – arba avansas 50 proc., arba viskas prieš išvažiavimą. Žinau, skamba šiek tiek įžūliai, bet 2019-ais suklydome. Atvežėme baldus į Mančesterį, klientas patikino, kad „perversiu rytoj“. Rytoj neatsiliepė, poryt – irgi. Dingo. Nuo tada – be užmokesčio nesikrauname. Tai ne kažkokia apgavystė iš mūsų pusės, o savisauga. Pasitikėjimas turi būti abipusis. Aišku, jei senas klientas – kalbamės kitaip. Bet pirmą kartą? Euras į priekį.

Ar kainoje viskas įskaičiuota, ar bus papildomų mokesčių kaip pas tuos brokerius?

Mes dedame kuro kainą, keltą, vairuotojo dienpinigius, tie priklauso nuo mūsų. Bet jei tavo krovinys stovi pasienyje ir muitininkas nusprendžia, kad mediniams padėklams reikia fitosanitarinio – mokėsi tu. Arba jei gavimo adresas ne Londone, o Škotijos Aukštumose, kur nuo Doverio dar 600 kilometrų – čia jau priemoka. Kai kurie pažadės „fiksuotą kainą 400 eurų“, o paskui pridės „administravimo mokestį“, „kuro antkainį“. Mes stengiamės viską pasakyti iš anksto. Bet klauskite aiškiai – kas įskaičiuota, o kas ne. Net jei atrodo kvaila klausti.

Kodėl kai kurios įmonės paėmė pinigus ir dingo? Kaip to išvengt?

Todėl, kad įeiti į šį verslą lengva. Nusiperki seną furgoną, pasidarai gražią svetainę, imi užstatą – ir į padus. Tikros įmonės turi adresą, o ne tik mobilųjį numerį. Turi licenciją, CMR draudimą, fizinį biurą (nors ir netvarkingą, bet yra). Prieš paversdami avansą, paprašykite nuotraukos iš kiemo, su mašinom. Jei atsakinėja tik darbo valandomis ir rodo profesionalumą – gerai. Jei rašo naktį per WhatsApp ir žada auksą ant linų – atsargiai. Mes turim klientų, kuriuos vėlgi skriaudė pigūs pervežėjai. Atgauti pinigus – beveik neįmanoma.

Kelias, gedimai ir kas gali nutikti pakeliui

Kiek užtrunka kelias iš Kauno iki Oksfordo su mikroautobusu kroviniu?

Vairavimo laikas teoriškai apie 22 valandas. Bet mes ne robotai. Vairuotojui reikia pertraukų – kas 4,5 valandos 45 minutės pagal tacho taisykles. Prie to prisideda keltas – Kalesas arba Dunkerke, maždaug 1,5–2 valandos kelionės per kanalą. Paskui Anglijos pusėje dar 3–4 valandos iki Oksfordo, jei nespūstys. Realiai durų-durų paslauga trunka 30–36 valandas, jei viskas laiko. Kartą įveikėme per 28, bet vairuotojas po to miegojo lyg numarintas. Daugiau taip nebedarome. Saugumas svarbiau nei rekordai.

O kas, jei sugedžia mašina Belgijos vidury?

Įvyko. 2023-ųjų rudenį ties Briuseliu sugedo įpurškimo sistema. Stovėjome 6 valandas. Klientas Kembridže laukė baldų į naują butą. Mums teko kviesti vietinį mikroautobusą, perkrauti krovinį, mokėti 400 eurų už pagalbą. Klientui nepapildomai mokėti nereikėjo – tai buvo mūsų techninė rizika. Bet kai kurios įmonės? Pasakytų „atvažiuokit pasiimkit patys iš Briuselio stovėjimo aikštelės“. Tai nekalbu apie konkurentus blogai, o tiesiog raginu pasiteirauti prieš užsakant – kas bus, jei. Mūsų atveju – vežame iki galo, net jei tai pats sudėtingiausias pristatymas, kokį tik galėjau įsivaizduot.

Ar tikrai mikroautobusas saugesnis negu didelis vilkikas? Juk mažesnis.

Saugiau tam tikrose vietose. Londono gatvėse, siauruose kiemuose Bristolyje – be konkurencijos. Mažiau matomas poilsio aikštelėse netoli Paryžiaus (buvo atvejis, kai bandė išlaužti spyną, bet nepavyko). Bet jei trenkiasi girtas vairuotojas į tave iš nugaros... fizikos dėsnių nepanaikinsi. Mes duris užrakiname, kameras turim, bet jei klientas supakuoja krištolinius taurių rinkinius tik į laikraščius... tada net Rolls Royce važinėjimo sistema nepadės. Supakuokite normaliai. Šita dalis priklauso nuo jūsų, ne nuo mūsų vairo.

Kaip sekti, kur yra mano siunta tarp Lietuvos ir Anglijos?

Dabar daugelis turi GPS sekiklius. Mes siunčiame koordinates WhatsApp. Bet turi suprasti – vairuotojas vairuoja, nedirba klientų aptarnavimo skyriuje. Jei skambini kas valandą, jis atsakinės tik per pertraukas. Kartais ryšys Dovro uoste dingsta, ypač jei eilė ilga. Nėra to stebėjimo kaip Amazon, kad matytum, jog jis ka tik pravažiavo Leičesterį. Matysi, kai artėja prie tavo Bristolio. Kantrybės. 24 metai mokė – skubantis klientas dažniausiai tik nervinasi be reikalo.

Ar teko matyt, kad vairuotojas gėrė prie vairo? Ar tai tik filmuose?

Ne filmuose, bet yra reta. Per 24 metus susidūriau kartą – ne mūsų vairuotojas, o samdytas pagalbininkas per Lenkiją. Užuodžiau 12 valandą. Iškart nutraukiau bendradarbiavimą. Mes tikriname netikėtai. Bet industrijoje... yra keletas šešėlių. Tiesiogiai galiu pasakyti – mūsų žmonės to nedaro. Ir jei kas nors atvažiuoja vežti jūsų Baldų į Londoną apsvaigęs – ne tik kad neteisėta, bet ir amoralu. Klauskite, ar įmonė tikrina vairuotojus. Jei užsičiaupia arba atsako neigiamai – bėkite. Labai nepatogu apie tai rašyti, bet taip yra.

Pakavimas, svoris ir tos klientiškos istorijos

Ar jūsų vairuotojai tikrai neveža daugiabučio liftu kartu su kroviniu?

O Dieve, ne. Vairuotojas vairuoja. Jei reikia kelti daiktus į penktą aukštą be lifto – tai jau arba jūsų rūpestis, arba atskirai sutartos perkraustymo paslaugos. Buvo Šefilde – klientas tikėjosi, kad vairuotojas vienas neš šaldytuvą į butą. Mes pasakėme aiškiai: kurjerio pareiga – iki slenksčio. Jis pyko, 20 minučių aiškinomės. Dabar klausiu kiekvieną kartą: „Ar reikia pagalbos nešant?“ Jei taip – skaičiuojam papildomai arba siunčiam du žmones. Nekalbu apie tai, kad nugara po 24 metų nebe ta ir laiptai nejuokauja.

Kas, jei mano daiktai bus per dideli ir netilps į tą Sprinterį, kurį užsakiau?

Tai pasitaiko dažniau, nei norėčiau. Sako „penkios dėžės“, o atvažiuoja su dvylika ir sofa. Tilpti nepajėgs. Tada vežam, kas telpa, kitam paliekam arba antras reisas – už papildomą mokestį. Kartą į Redingą teko važiuoti su foteliu, kurį ketinome pritvirtinti ant stogo (juokauju, to nedariau). Palikome Lietuvoje. Klientas pyko. Bet eikite – matuoti privalote prieš užsakant. Mes pasakom kubus. Jūs pasakot, ką turit. Jei neatitinka – problemos jūsų, ne mūsų. Skamba šiurkščiai, bet taip yra.

Kokie dažniausiai klientų darymai pakavimo klaidos?

Indai suvynioti tik į laikraščius. Stiklinės šiukšlių maišuose. Spinta apjuosta maistine plėvele ir tikėjamasi, kad ji išgyvens 2000 kilometrų. Vieną kartą klientas Notingame supakavo porcelianą tik į popierių. Atvažiavus atrodė kaip moderniojo meno instaliacija. Aš pats pamačiau tuos suplaišymus, kai atidarėme dėžę. Gaila buvo ir daiktų, ir žmogaus, kuris galvojo, kad laikraštis yra pakankama apsauga. Dėžės turi būti dvigubos sienelės, trapi daiktai – burbulų plėvelėje, viršų lengvi daiktai, apačią sunkūs. Užrašykite „TRAPI“. Nepadės net „This Way Up“ lipdukas, jei viduje chaosas.

Ar galima pristatymą padaryti šeštadienį į Bristolį, ar tik darbo dienomis?

Šeštadienį galima, bet brangiau. Anglijos miestų centruose – parkavimo košmaras, ypač Bristolio senamiestyje. Kartą bandėme šeštadienio rytą. Praradom 2 valandas, ieškodami vietos. Vėliau radome kavinę uosto prieplaukoje, bet tai jau visai kitas pasakojimas. Svarbu, kad nuo tada savaitgaliais į Bristolį važiuojame tik su aiškiu planu ir specialiais leidimais. Sekmadienis? Paprastai atsisakome, nebent pramoninė zona. Kai kurie rajonai riboja krovinių iškrovimą sekmadieniais. Geriau derinkite darbo dieną, o jei tikrai negalite – aptarsim atskirai.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoj neatsiliepia telefonu, kai jau prie vartų stovi?

Klasika. Mes laukiame 15–20 minučių, tada skaičiuojame laukimo laiką. Vairuotojas turi kitus adresus. Jei niekas neatidaro – gabename į sandėlį arba paliekame pagal instrukcijas. Kainuoja. Kartą Leičesteryje laukėme dvi valandas. Moteris buvo kirpykloje. Ji pyko, kad neminėjome, jog atvažiuojame. Bet mes skambinome dešimt kartų. Pasiruoškite antrą kontaktinį asmenį, nurodykite aiškius nurodymus („palikti prie durų“). Ir įsirašykite mūsų numerį – neatsiliepkite tik tada, kai patogu. Krovinys nepalauks amžinai.

Dokumentai, draudimas ir kas įleidžiama per sieną

Kaip po breksito dabar su dokumentais? Ar jau susigaudėt?

Krovinių pristatymas mikroautobusais Anglijon po breksito tapo sudėtingesnis, bet neįmanomas. Daugiausia – taip, žinome: EORI numeriai, komercinės sąskaitos faktūros, CN22 mažoms siuntoms. Bet turiu būti atviras – kai kurie žemės ūkio produktai, mediena, net tam tikros maisto rūšys po 2024 metų sausio naujų taisyklių man dar kartais pasimeta. Prieš mėnesį vežėme į Bristolį automobilių detales, man rodos, joms nereikia papildomų leidimų, bet maisto produktams – tikrai reikia sveikatos sertifikatų. Geriau užduot klausimą muitinės tarpininkui nei spėlioti. Dovro uoste per klaidą praleista siunta gali stovėti porą dienų. O laikas – pinigai.

Ar reikia mane registruoti kokiam nors muitinės kode, jei siunčiu asmeninius daiktus į Birmingamą?

Jei persikraustai – TOR forma, Transfer of Residence. Ji atleidžia nuo muito. Bet jei siunti tik skalbenę tetai – tampa preke, ne asmeniniu turto. Muitininkai Felikstove gali būti smulkmeniški. Matėme atvejį, kai dviratis buvo priskirtas „transporto priemonių dalims“, nes ant jo buvo pedikai. Biurokratija – menas. Paruošk sąrašą daiktų vertę lietuvių ir anglų kalba, pridėk packing list. Jei krovinys vertas daugiau nei 1500 eurų, gali reikėti mums padėti deklaruoti. Mes tai darome, bet už tai atskiras mokestis.

Ar galiu vežti augalus, maistą, sūrio ratus į Mančesterį?

Augalai – fitosanitarinis sertifikatas privalomas. Maistas – priklauso. Sūris – pieno produktas, o į JK pieno taisyklės griežtos. Mažam kiekiui, asmeniniam vartojimui, dažnai praleidžia Kalėje. Bet jei veži prekybai – reikia veterinarinių pažymų. Vieną kartą klientas vežė alyvuogių aliejaus kolekciją. Muitininkai 2021-ais konfiskavo. Klientas verkė. Aš irgi nenorėčiau. Tikrinkite taisykles. Mes ne muitinės darbuotojai, nors kartais galėtume būti po tiek metų.

Ar man reikia drausti krovinį atskirai, ar jūs turite savo draudimą?

Mes turime CMR draudimą. Pagal tarptautines sutartis – tam tikra suma už kilogramą. Jei tavo krovinys vertas 50 tūkstančių eurų, o deklaruoji kaip standartinį be vertės – gausi standartinę kompensaciją, kuri bus juokinga. Kartą vežėme senovinius laikrodžius. Klientas nepaminėjo vertės. Nutiko įbrėžimai. CMR išmokėjo 200 eurų už 3000 vertės žalą. Labai skaudu. Jei nori visos vertės padengimo – deklaruok ir apmokėk papildomą draudimą. Kaina maža, o miegas ramus.

Miestai, pasirinkimai ir paskutinis žodis

Ar pristatote tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestus?

Ne tik Londoną. Edinburgas, Kardifas, Belfastas (ten reikia papildomo kelto iš Liverpulio, brangu), Oksfordas, Redingas, Baiteris... net į tuos kaimelius prie Mančesterio, kur net navigacija pameta. Mikroautobuso privalumas – siauros gatvelės Kornvalyje, kur didelis vilkikas nepralįs. Vienintelis dalykas – atstumas nuo Doverio didina kainą ir laiką. Bet taip, važiuojame visur. Londonas populiariausias, nes ten daugiausia lietuvių, bet mes ne tik ten. Aš asmeniškai mieliau važiuoju į Jorką nei į Londono spūstis.

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę, ar vietinę anglišką, jei siunčiu iš Lietuvos?

Lietuviška žino, ką reiškia vežti iš Alytaus ar Šiaulių į Londoną. Žino vietines kainas, klientų lūkesčius, kaip supakuota būna. Angliška įmonė geriau išmano JK pusę, bet kartais neįsivaizduoja, kad „užmiestis prie Vilniaus“ nereiškia, kad gali ten pasistatyti 20 metrų vilkiką. Buvo atvejis, kai britų kompanija pasiuntė trailori į kliento kiemą Prienuose. Namų šeimininkė vos neatlaikė. Mes – hibridas. Dirbame iš Lietuvos, bet žinome Angliją. Ir taip, kartais britai galvoja, kad Vilnius yra prie Rusijos sienos. Kasmet reik kažkam paaiškinti.

Paskutinis klausimas – ar verta apskritai rinktis mikroautobusą, o ne didelę mašiną?

Penkiolika kubinių metrų ar mažiau – absoliučiai verta. Nereikia perkrauti į kitą mašiną JK pusėje, galima įvažiuoti į senamiestį, nereikia specialių leidimų. Didelis vilkikas pusiau tuščias – per brangu ir neekonomiška. Aišku, jei gabeni gamyklos įrangą į Birmingamą – mikroautobusas nepadės. Tada reikia vilkiko. Bet asmeniniai daiktai, mažos siuntos, prekės iš Lietuvos į Angliją – mikroautobusas yra tas auksinis viduriukas. Greita, lanksčiai, ir nereikia laukti, kol surinks pilną furą kitų žmonių daiktų.

Krovinių pristatymas mikroautobusais Anglijon nėra magija. Tai darbas, planavimas, vairavimas ir kartais – atsistojimas spūstyje prie Lilio. „Visada laiku“ yra graži frazė, bet realybė reikalauja supratingumo iš abiejų pusių. Pasirinkite patikimą vežėją, paklauskite kvailų klausimų, nepakuokite į laikraščius ir atsargiai su per mažomis kainomis. O mes – pamatysimės kelyje. Kur nors tarp Kauno ir Doverio, su termosu ir patirtimi.