Kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją?

Eikime į tiesą – laukti siuntų iš Lietuvos ar atvirkščiai niekas nemėgsta, ypač kai kalbame apie Angliją. Per tą savo virš dvidešimties metų patirtį tarptautiniuose pervežimuose esu matęs viską – nuo tų, kuriems buvo svarbiau užpildyti formules nei nuvežti prekę, iki tokių, kurie dėl greičio važiuodavo per raudonus šviesoforus. Tačiau jeigu jūsų tikslas yra suprasti, kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją, turiu pasakyti, kad čia nėra jokia magija. Tai daugiau dėl logistikos, gerų ryšių ir, svarbiausia, supratimo, kas vyksta tarp Lietuvos ir D. Britanijos sienų po to, kai įvyko „Brexitas“. Dažniausiai vėlavimai tenka ne tam, kad sunkvežimis važiavo lėtai, o tam, kas vyksta prie muitinės ar uosto. Štai trumpai ir be aferų, kaip tai viskas tik veikia iš vidaus.

Dokumentų chaosas ir pradžios žingsniai

Kokie dokumentai reikalingi, kad siunta nepaskristų į Angliją?

Viskas prasideda ne nuo to, kai sunkvežimis pajuda, o kai tu sužinojai, jog reikia kažką siųsti. Pagrindas yra komercinė sąskaita faktūra arba pristatymo kvitas. Be šio dokumento joks rimtas pervežėjas neims dirbti, nes jų muitinėje tiesiog uždurs duris. Taip pat būtina nurodyti gavėjo duomenis – jeigu blogai parašysi adresą Londone ar Birmingeme, siunta gali klaidžioti savaitę. Dar reikia muitinės deklaracijos, kuri dabar yra privaloma po Brexito. Tiesa, dažnai klientai ją laiko „nereikalinga popierine darbe“, bet tikėkis, be jos joks angliškas muitininkas neišleis krovinių.

Ar galima pristatyti daiktus į Angliją be TIR knygos?

Techniškai – galima, bet tai bus brangu ir lėta. TIR knyga tai kaip tamplieris pervežimams, ji leidžia lengviau važiuoti per sienas be didelio sustojimo. Jeigu ją turi, tada daiktų pristatymas į Angliją vyksta sklandžiau, nes mažiau klausimų kelyje. Be to, dauguma lietuviškų pervežėjų dirba su Transport and Freight Logistics metodais, kai kurios siuntos tiesiog neperžengia sienos be tvarkingos dokumentacijos. Asmeniškai aš visada rekomenduoju pasirinkti vežėją su TIR, nerašykite sau galvos su ekspedicinėmis problemomis.

Kiek laiko užtrunka parengti siuntą išvykimui?

Tai priklauso nuo to, kiek tu nori rūpintis. Jeigu viską padaryti rytoj, tai pervežėjas gali atvykti po dviejų dienų. O jeigu reikia rinkti krovinius iš skirtingų vietų (pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje), tai gali šoktelėti iki trijų-penkių dienų. Dažnai klientai galvoja, kad jie tiesiog palenda dėžę į konteinerį ir ji važiuoja, tačiau realybėje reikia suderinti maršrutą. Geriausia viską suplanuoti bent savaitę iš anksto, tada bus aišku, kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją be jokių staigmenų.

Ar reikia asmens dokumento siunčiant daiktus į Angliją?

Dažnai klauso, ar tiks pažymėjimas ar pasas. Jei siuntei asmenines reikmes, tada taip, gali tekti parodyti. Bet jei tai prekybinis siuntimas, svarbiau yra įmonės kodas ir PVM mokėtojo numeris – tiek jūsų, tiek gavėjo Anglijoje. Be angliško VAT (PVM) numerio ir mūsų EU PVM, muitinė privers eiti per pilną importo ciklą, o tai laikas. Vieną kartą buvo atvejis, klientas tiesiog užmiršo parašyti gavėjo kodą, ir jo kėdės stovėjo Ostende dvi savaites, kol išsiaiškino detales.

Kodėl kai kuriems reikia importo licencijos?

Nes ne viską galima įvežti kaip nori. Jei siunčiate maistą, gyvūninius produktus ar vaistus, be specialios licencijos arba sertifikatų (pavyzdžiui, sanitarinių), jūsų siunta bus sunaikinta arba grąžinta atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Anglija labai griežtai žiūri į bioapsaugą. Taigi, jei klausiate, kaip užtikrinti greitą pristatymą, vienas pagrindinių dalykų – užtikrinti, kad jums nereikėtų gauti jokių leidimų iš Londono veterinarijos tarnybų.

Ar galima siųsti dalinį krovinią (part load)?

Be abejo, tai yra vienas populiariausių būdų. Tada jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų kroviniu tame pačiame vilkike. Tai pigiau, bet gali truputį ilgiau užtrukti, nes reikia surinkti pilną konteinerį ar puspriekabę. Tačiau jeigu skubate, gali užduoti klausimą – ar įmanoma užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją daliniame krovininyje? Įmanoma, jei pervežėjas turi jau beveik pilną sunkvežimį ir ieško paskutinių krovinių užpildymui.

Brexitas, muitinės ir anglų biurokracija

Ar kas pasikeitė su muitine po „Brexito“?

Pasikeitė viskas, ir dar kaip. Anksčiau tai buvo beveik vidinė rinka, sustojai, parodyk dokumentą ir važiuoji toliau. Dabar kiekviena siunta iš Lietuvos į Angliją turi būti importuota. Tai reiškia deklaracijas, mokesčius, galbūt tikrinimus fiziškai. Dabar užtikrinti greitą pristatymą reiškia nuspėti, kiek laiko užtruks šis angliškas „popierinukas“. Kartais tai trunka 10 minučių, kartais – dvi dienas, jei pasitaiko klaidų sistemoje (ir jos pasitaiko dažnai).

Kas daroma, siunčiant daiktus į Džersį ar Gernsį?

Ten dar didesnė painiava. Nors tai ne Didžioji Britanija, jos taip pat paliko ES. T ten reikia ypatingų EIDR numerių (Import Declaration Reference). Be to, daiktų pristatymas į tas salas dažnai priklauso nuo jūrų potvynių ir keltų grafikų. Vieną kartą teko su draugu laukti, kol keltas neįplaukia, nes buvo per didelė banga. Taigi, delsa ten beveik garantuota, jeigu blogai numatysite keltą. Ten kaip užtikrinti greitą pristatymą – tik nežiūrėkite į orų prognozes. (Nors, žinoma, žiūrėkite, bet nereikia juos labai pasitikėti).

Ar reikia mokėti PVM (VAT) Anglijoje?

Jei vertė viršija 135 svarų sterlingų, taip. Importo VAT moka gavėjas Anglijoje, o ne siuntėjas Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai naudojate IOSS mažoms siuntoms, bet tai dalykas daugiau e-commerce). Jeigu nepaduosite savo VAT mokėtojo numerio (jei esate verslas), siunta nepraeis. O jei esate fizinis asmuo, gausite pranešimą „Pay duty and VAT“, ir kol nesumokėsite, Royal Mail arba kitas kurjeris laikys siuntą kaip įkaitą. Taip buvo su vienu klientu, jo dovana sūnui atėjo vėluojant mėnesį, nes jis negalėjo susisiekti su pasieniečiais.

Kaip elgtis, jei muitinė paprašo papildomų dokumentų?

Nelaukite. Reaguokite iš karto. Dažniausiai reikia originalo pirkimo sutarties arba techninio pasą. Jei nežinai, kur dėti – klausk pervežėjo. Tiesa, ten kartos problema – pervežėjo vairuotojas dažnai nežino, kas vyksta su konkrečia siunta, kol jam nepasako dispečeris, o dispečeris gali būti užimtas. Geriausiai tiesiog turėti visus dokumentus iš anksto nuskenutuotus ir pasirengusius išsiųsti el. paštu.

Ar galima padaryti, kad mokesčius moka siuntėjas?

Galima, tai vadinama „Delivered Duty Paid“ (DDP) sąlygomis. Tada jūs kaip siuntėjas padengiate visas išlaidas Anglijoje. Tai labai palengvina gyvenimą gavėjui, nes jis gniežsta nieko nemokėti ant durų. Bet tam reikia turėti atstovą Anglijoje (tarpininką), kuris užregistruos importą. Be to, tai brangiau. Bet jeigu jūsų tikslas – klijento lojalumas, tai vienas geriausių būdų kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją be jokių „strigimų“ prie gavėjo namų.

Kodėl Anglija taip griežtai tikrina kaimiškus produktus?

Po Brexito jie tiki, kad ES atveža ligas. Nežinau, kiek tiesos tame (galbūt yra), bet faktas, kad kad ir nedidelė mėsos ar sūrio siuntelė gali baigtis sanitariniu tikrinimu laboratorijoje, kur trunka savaitę. Jei siunčiate maisto produktus, būkite pasiruošę užpildyti daugybę formų apie tai, iš kur kiaulė užauginta. Asmeniškai to nerekomenduoju, nebent jūsų pažįstamas vilkikų vairuotojas neprisipažins, kad jis veža dešrą (ir manau, dažnai taip ir daro).

Pristatymo terminai ir realios problemos kelyje

Koks realus daiktų pristatymo laikas į Angliją?

Jei kalbame apie dalinius krovinius, tai 3–5 darbo dienos nuo krovimo yra standartas. Pilnas konteineris (FCL) gali nueiti 2–3 dienas, jeigu viskas tvarkoje. Tačiau ypač dažnai klientai klausia: „Ar galiu tai gauti rytoj?“. Gerai, teoriškai galima, jei tu turi savo vilkiką ir jis jau paruoštas, bet tai kainuos kaip paskutinis bilietas į Londoną. Įprastas daiktų pristatymas į Angliją trunka tiek, kiek reikia persikelti Lamanšo sąsiauriui ir nuspręsti su angliška muitine.

Ar geriau vežti per keltą ar per Eurotunelį?

Eurotunelis (Eurotunnel) yra greitesnis – maždaug 35 minutes po uolu. Keltas (iš Dover į Kalė ar atvirkščiai) trunka 1.5–2 valandas. Bet keltai dažniau važiuoja, jeigu reikia naktį arba yra problemų su tuneliu. Tik tas dalykas, kad tunelyje gali būti didelės eilės, ypač jei po Anglija pasirodo koks migrantas arba prasideda techninės patikros. Tada užtikrinti greitą pristatymą tampa beprasmiška, nes stovi 5 valandas ties Folkstonu. Asmeniškai mėgstu keltus, bent galima išlipti ir papietauti.

Kaip vairuotojai elgiasi su stebėjimu (tracking)?

Dauguma savaeigių turi GPS, tad dispečeris Lietuvoje mato, kur yra sunkvežimis. Bet vairuotojai neretai išjungia sistemą, kai ilsisi. Taigi, jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje 3 valandas, nebijokite – gali būti, kad jis tiesiog miega arba keičia ratą prieš Mančesterį. Geriau nedrįsti skambinti vairuotojui tiesiai, kalbėkite su ekspeditoriumi, nes vairuotojas gali būti užsiėmęs arba būti nemaloniai nustebintas.

Ar daiktų pristatymas į Angliją įmanomas šiaudėjant (atostogų metu)?

Anglijos šventės (Bank Holidays) yra nuodingiausios darbo dienos. Jei ten švenčia, muitinės neveikia, o vairuotojai turi laikytis poilsio laiko. Jei planuojate siuntą prieš Kalėdas ar Naujuosius metus, pradėkite darbas likus mėnesiui. Būna situacijų, kai sunkvežimiai stovi ant uosto 3 dienas laukiant iškrovos, nes sandėliai uždaryti. Tai ne jokių užtikrintų terminų ten nebūna.

Kas nutinka, jei pažeidžiate taisykles apie vairuotojo darbo laiką?

Angliška policija (DVSA) labai griežtai tikrina. Jei vairuotojas pravažiuos „tachografą“ arba bandys įsirašyti ne tas valandas, jį gali nustabdyti ir bausti, o sunkvežimį – uždaryti aikštelėje. Tada jūsų siunta stovi. Todėl pasirinkkite patikimą pervežėją, kuris nemėgsta rizikuoti. Pigūsioms firmos dažnai važinėja „pilnais“ ir laiko tai herojišku tuo, o rezultate – delsa ir baudos.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Nors kasdienybėje tai atrodo kaip iššūkis – mokėti už nieką, bet vieną kartą kilęs gaisras arba avarija prieš Liverpulį gali jus nunešti į pragarą. Draudimas turi dengti ne tik vežimo riziką, bet ir atsakomybę už gautojo turtą. Ypatingai svarbu siunčiant brangius elektronikos dalis arba antikvariatą.

Smulkios problemos ir klientų kvailystės (atleiskite už tiesiškumą)

Ar galima siųsti nelegalius daiktus?

Žinoma, negalima. Bet kasmet kas nors bando įvežti vaistus be recepto arba kažką panašaus. Angliški muitininkai turi šunis, kuriais uostoja krovinius. Jie radus draudžiamų medžiagų – sulaiko vairuotoją, konfiskuoja vilkiką ir viską, kas viduje. Pasakysiu tiesiai – nerašykite man laiškų, klausdami, kaip užtikrinti greitą pristatymą tokiems dalykams. Mes to nedarysime, tai tik sutaupyti laiko sau ir mums.

Kodėl kainos taip svyruoja?

Degus, kuras, eilės, muitinės mokesčiai. Vakar kaina buvo viena, šiandien – kitą. Dauguma lietuviškų vežėjų skaičiuoja kainą realiu laiku. Jeigu matote pigią kainą kelioms savaitėms į priekį, būkite atsargūs – gali būti, kad jie nėra apskaičiavę kuro pabrangimo Brexit fonu. Tiesa, dabar kiek nurimo, bet rinka visada juda.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus?

Pagal standartą, jis turi padėti tik „užsidėti ant vežimo“ arba „nuimti nuo vežimo“. Jeigu reikia nešti į namus į trečią aukštą be liftą, tai už papildomą mokestį. Vienas klientas buvo nustebintas, kad vairuotojas atsisakė nešti sofos į butą be lifto, kai pati sofa svėrė 120 kilogramų. Tai ne vairuotojo darbas, tai krovikų darbas. Pasirūpinkite išanksto.

Kas daryti, jei gavėjas nesusisiektina?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta į adresą, o nieko nėra. Jis laukia valandą, skambina dirbtiniam numeriui. Tada jis važiuoja toliau arba grįžta. Turi būti bent du kontaktiniai telefonai. Geriausiai, jeigu gavėjas laukia su skambučiu. Kitu atveju laukama „grazinimo“ mokesčio už tuščią važiavimą.

Ar verta rinktis didžiąsias logistikos kompanijas ar lietuviškas mažas?

Didžiosios (pvz., DHL, Kuehne+Nagel) turi gerus tinklus, bet dažnai būna „per daug procedūrų“. Lietuviškos mažos firmos dažnai lankstesnės – gali nutarti ir su vairuotoju tiesiai. Tačiau būkite atsargūs – rinkitės tas, kurios turi realų biurą, o ne tik „Facebook puslapį“. Yra daug pigių „pervežėjų“, kurie tiesiog surenka krovinius ir perduoda kuriai nors Rimkų firmai už didesnę kainą. Jūs mokate vidurininkui, o darbą daro kas kitas.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Reikia daryti nuotraukas tiesiai ant sunkvežimio prieš išvykstant iš Lietuvos ir po atvykimo Anglijoje. Jeigu dėžė sutrypta – tai kaltė. Jeigu vidaus dalykai subyrėję – tai jūsų (siuntėjo) kaltė, jeigu blogai supakavote. Kartais vairuotojas gali užrašyti pastabą CMR sąskaitoje (pvz., „dėžės sužalotos“). Tai jūsų draugas ginčuose.

Ar galima nustatyti fiksuotą pristatymo datą ir laiką?

Galima užsakyti „guaranteed delivery“, tai kainuos daugiau. Bet standartiškai sako „iki 17 valandos“. Jeigu kažkam labai reikia rytoj 10:00, tai reikia šauktis taksi automobilio (pvz., iš Vilniaus į Londoną – nerealu, tas tik viduje Anglijos ar atskirais atvejais). Sunkvežimiai nekeliauja pagal jūsų laikrodį, o pagal maršrutą.

Kodėl vairuotojai nelabai kalba anglų kalba?

Daugelis mūsų vairuotojų moka rusiškai ar lietuviškai, o anglų moka „stop“, „go“, „money“ ir „sorry“. Anglijoje dauguma sandėlininkų – pakistano airiai ar lenkai, taip pat su savo akcentais. Tas „žaidimas“ pašnekovų dažnai sukelia nesusipratimų, vėlavimų, blogų adresų. Geriausia viską užrašyti lietuviškai dispečeriui, o tas jau turs susitvarkyti su angliškuoju pasauliu.

Ar reikia pažymėti dėžutes angliškai?

Jeigu čia asmeninė siunta, ne. Jei prekybinė – geriau taip. Nors tarptautinės santrumpos (FRAGILE, TOP) suprantamos visur. Tačiau jeigu dėžėje stovi „Duona“ (Bread) lietuviškai, o muitininkas nemoka lietuviškai, jis gali atidaryti ir patikrinti, kas ten. Rašykite angliškai arba naudokite piktogramas.

Kas nutinka, jei netelpate į planuotą masę ar tūrį?

Jeigu pasakėte 400 kg, o paaiškėjo, kad yra 1.2 tonos, sunkvežimis gali būti perkrautas. Tai nelegalu. Tokiose situacijose pervežėjas turi rasti papildomą vietą kitaip, kas uždelgs siuntą. Nedarykite to, nėra baisiau nei vairuotojui, kuriam ant sienų užeina svoris, o kelyje stovi inspekcija.

Ar saugu siųsti pinigus ar brangius daiktus?

Siųsti grynuosius pinigus (grynaisiais) draudžiama arba reikalaujama ypatingo deklaravimo. Brangius daikus reikia deklaruoti atskirai, kad draudimas veiktų. Jeigu į dėžę su knygomės uždėsite 5000 eurų grynųjų, ir tai dingsta – niekas jums negrąžins, nes tai nebuvo deklaruota. Tai tiesiog kvaila.

Ką daryti, jeigu praradate CMR kvitą?

CMR kvitas – tai pagrindas. Jeigu jo nėra, gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą (nors retai), o o jeigu kas nutinka – neturite įrodymų. Reikia iš karto kreiptis į pervežėją dėli kopijos. Dauguma savaeigių sistemos automatiškai įkelia skenuotą CMR į sistemą, taigi, jei netekote popieriaus, drąsiai klauskite el. paštu.

Kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją, jei niekas nepadeda?

Geriausias būdas – pasirinkti patikimą partnerį ir iš anksto užsipylinėti dėl dokumentų. Geriau būti erzinanti su klausimais dabar, nei gailėtis vėliau, kai siunta stovi prie Londono uosto. Dirbkite su žmonėmis, kurie žino šią sritį 20 metų, kaip aš, o ne su tie, kurie tik pradėjo „dropshipping‘ą“.

Išvada

Apibendrinant, visas tas procesas atrodo sudėtingas tik tada, kai bandote jį padaryti be profesionalų pagalbos. Jeigu norite suprasti, kaip užtikrinti greitą daiktų pristatymą į Angliją, pasirūpinkite dokumentais iš anksto ir nesitikėkite stebuklų už beveik nieko. Geri ryšiai su logistika ir sąžiningumas lemia sėkmę. Nors kartais viskas vyksta netvarkingai, kaip aš čia parašiau, (ir turbūt padariau klaidą kur nors rašydamas), tačiau tikslas vienas – jūsų siunta pasiekia adresą laiku. Tad rinkitės protingai, klauskite ir nebijokite tiesiog pasikalbėti su tuo, kuris vairuoja jūsų daiktus.