Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu su draudimu – ką tikrai svarbu žinoti?

Štai sėdi priešais klientas iš Šiaulių ir klausia – kiek čiupigų kainuoja pervežimas į Angliją, ir ar mikroautobusas tikrai netips tos sofos. Po dvidešimt ketverių metų šitame darbe žinau: atsakymų idealių nebūna. Kiekvienas krovinys į Londoną ar Birmingamą savitas, su savo kvapu, svoriu ir bėdomis. Ypač kai kalba eina apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu su draudimu. Daug kas galvoja – mašina maža, vairuotojas vienas, viskas paprasta. Realybė? Kiek kitokia. Kartais draudimas apima tai, ko nesitiki, o kartais nepamato to, kas akivaizdu. Šiame tekste – ne iš enciklopedijos, o iš kabineto, kur kvepia kava ir senais kilimais – atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kasdien.

Pradžia – dažniausiai užduodami klausimai

Kiek kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu, jei turiu tik kelias dėžes?

Kainą lemia ne tik atstumas. Į Londoną su keliomis dėžėmis, jei laikas lankstus, gali kainuoti 180–220 eurų. Bet jei reikia konkrečios dienos, šiaip sau nebus. Vairuotojui reikia sudėlioti logistiką, o mikroautobusas nėra tuščias – važiuoja keli klientai. Kartais žmonės pyksta, kodėl už pusę sofos mokėti beveik tiek pat kaip už pilną. Atsakymas paprastas: vieta užimta. Ne svoris, o erdvė. Nors yra vežėjų, kurie įkiša į kainą viską, kas tik įmanoma. Todėl verta palyginti ne vieną pasiūlymą.

Ar tikrai mikroautobusas pakankamai didelis sofai ir skalbimo mašinai, ar jau reikia fūros?

Reikia galvoti ne apie svorį, o kubatūrą. Mercedes Sprinter standartinėje versijoje nemažai vietos. Sofą ir skalbyklę sutalpinsi, jei išardysi. Jei ne – problemos. Aš fūras renkuosi tik tada, kai vežama tikrai daug. Mikroautobusas manevringesnis, lengviau pristatyti iki sunkiai pasiekiamų namų Lidse. Buvo atvejis, kai klientas panoro gabenti kampą nesusukęs. Teko atsisakyti. Ne dėl vietos trūkumo, o dėl rizikos. Draudimas, žinoma, padengia žalą, bet kam to reikia? Verčiau saugiai ir be streso.

Dokumentai ir popieriai, kurių niekas nemėgsta tvarkyti

Ar vežėjas pats sutvarko muitinės popierius, ar aš turiu sėdėti ir rašyti paraiškas?

Tu neturėsi sėdėti su muitinės forma. Vežėjas pats tvarko CMR bei reikiamus popierius. Tau tereikia sąrašo, kas viduje. Ypač po Brexit tai svarbu. Buvo toks atvejis – klientas į Bristolį siuntė dėžes ir sąraše parašė „asmeniniai daiktai“. Muitinė suabejojo, ar nevakarojama prekyba. Teko aiškintis. Jei būtų rašęs konkrečiau – buitinė technika, rūbai – problemos nebūtų. O dėl muitinių taisyklių... čia jau ne mano sritis (nors 24 metus važinėju, teisės aktus seku ne taip stipriai), bet asmeniniai daiktai, jei ne nauji, paprastai praleidžiami.

Kokių dokumentų reikia, jei siunčiu asmeninius daiktus iš Kauno į Birmingamą?

Būtent dokumentų paketas priklauso nuo to, ar siunti sau, ar parduodi. Asmeniniams daiktams iš Kauno į Birmingamą reikia CMR (ar kaip ten jis... taip, CMR važtaraščio) ir tavo sąrašo. Kartais klientai galvoja, kad pakanka pasakyti „ten drabužiai“. O jei muitininkas atidarys ir ten bus dviejų tūkstančių eurų vertės projektorius? Tada kils klausimų apie importą. Rašyk sąžiningai. Ne kiekvienos kojinės spalvą, bet apytikslę vertę. Tai apsaugo tave ir vairuotoją. O jam tikrai nenori stovėti pasienyje aiškinęsis – greičiau jau važiuoti toliau.

Ar reikia kažkokios specialios deklaracijos elektriniams daiktams, pavyzdžiui, kompiuteriui?

Elektronikai – atskira tema. CMR draudimas dengia bendrą žalą, bet ne visada gedimus pervežimo metu. Ekranas gali būti pripažintas sugadintu dėl netinkamo pakavimo, o ne vairuotojo kaltės. Tuomet atgausi mažai arba nieko. Patariu brangius prietaisus pakuoti originalioje dėžėje su putplasčiu. Ir pasakyti vežėjui – ne visi mikroautobusai turi minkštą paklotą. Kartais grindys kietos, metalinės. Viena kita duobelė kelyje ir vaizdas nekoks. Geriau perspėti, nei paskui rašyti skundus draudimui mėnesį.

Apie tą draudimą – kas realiai apdrausta?

Ar mano daiktai apdrausti visą kelią nuo Kauno iki Anglijos, jei važiuoja mikroautobusu?

Taip, jei vežėjas rimtas. CMR atsakomybės draudimas turėtų galioti visą kelią – nuo pakrovimo Kaune iki iškrovimo Londone. Bet yra niuansas. Būna kolegų, kurių sutartyse spragos. Pvz., draudimas galioja tik ES, o Jungtinėje Karalystėje – ne. Po Brexit tai aktualu. Dirbu su brokeriais, kurie patvirtina, kad maršrutas per Prancūziją į Doverį ir toliau uždengtas. Bet ne kiekvienas mikroautobuso vairuotojas tai tikrina. Kartais jie tiesiog važiuoja ir tiki, kad praeis. Praeina, bet jei nutiks kas nors rimto – problemos.

Ką daryti, jei draudimas nepadengia subraižytų baldų – ar galiu reikalauti iš vežėjo asmeniškai?

Gali reikalauti, bet ar gausi – kitas reikalas. Jei žala nuo vežėjo neatsargumo – staigus posūkis, krovinys apvirtęs – tada jis asmeniškai atsakingas. Bet jei baldai subraižyti dėl tavo pakavimo – tada niekas nemokės. Buvau liudininkas, kai klientas vežė antikvarinę komodą, apvyniojęs plėvele. Nušiurę kampai. Draudimas atsisakė mokėti, nes netinkamas pakavimas. Todėl prieš pakrovimą sudaryk aktą. Nufotografuok. Telefonas kišenėje – naudok rimtai. Kartais patikimumas priklauso nuo tavęs, ne tik nuo vežėjo.

Ar aš pats turiu drausti siuntą, ar vežėjas jau turi CMR draudimą ir to pakankamai?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą – tai įstatymas. Bet tas draudimas turi limitus. Standartiškai apie 300 tūkst. eurų už visą krovinį, bet vieno daikto vertė gali būti apribota, pvz., 1500 eurų už kilogramą. Tavo kompiuteris sveria 2 kg – supranti, ką tai reiškia? Brangiems daiktams – papildomas draudimas. Gali drausti ir pats, bet biurokratija. Paprasčiau – rinktis vežėją, kuris siūlo papildomą draudimą. Kainuoja 1–3 proc. vertės. Nevisi sutinka mokėti. O paskui rėkia. Na ką padarysi, toks jau žmonių prigimtis.

Vežėjas rodo man kokią nors pažymą ant telefono – ar tai tikras draudimas, ar ekrano nuotrauka?

Rodantis telefoną su žaliu lapeliu – klasika. Būna PDF iš keistų svetainių, būna pasibaigusių polisų kopijos. Tikrinti reikia per draudimo įmonę, o ne tikėti ekrano nuotrauka. Paprašyk pažymos numerio ir paskambink pats. Rimtas vežėjas nedvejodamas duoda rekvizitus. Jei varto akis – ženklas, kad ne švaru. Per tuos metus mačiau ir tokių, kurie turi polisą, bet nežino, kad pasibaigęs prieš savaitę. Taip ir važinėja. Aš pats duodu ne tik numerį, bet ir brokerio telefoną. Tebūnie ramu.

Kas gali nutikti kelyje – ir ne tik gera

Kas jei mikroautobusas sugedsta pakeliui – mano daiktai grįžta atgal?!

Gedimas – blogiausias košmaras, bet ne viskas prarasta. Jei rimta, daiktai perkraunami į kitą transportą. Draudimas čia nepadeda, nes gedimas – ne avarija. Bet geros įmonės turi bendradarbiavimo tinklus. Buvo atvejis prieš šešerius metus – sugedo Belgijoje. Teko kviesti pagalbą. Klientas nervinosi porą dienų, bet daiktai pasiekė Angliją. Svarbu – turėti vežėjo telefoną ir žinoti krovinio vietą. Jei be sekimo, be ryšio – bėda. Aš pats siunčiu nuotraukas iš kelio, kad žinotų, jog nesu kur nors pasiklydęs.

Ar pasitaiko, kad vežėjas perskrausto krovinį į kitą mašiną be mano žinios?

Pasitaiko, nors neturėtų. Normaliai turi informuoti, jei keičia mašiną. Būna, kad mikroautobusas per sunkiai sukrautas ir lūžta pakaba. Tada prie Galashiels ar kur ten Škotijoje tenka perlipti į kitą. Realybė tokia. Tu turi teisę žinoti – jei sutartyje nėra punkto apie perkrovimą, tai pažeidimas. Bet problema, kad daugelis skambina neoficialiai, be sutarties. Tada belieka tikėtis geranoriškumo. Aš stengiuosi nieko neperkrauti, bet prisipažinsiu, buvo vienas kartas kai teko. Išgelbėjo tai, kad klientas pats stebėjo.

Kodėl vieni pervežėjai į Angliją veža per dvi dienas, o kiti per penkias?

Skirtumas – ar važiuoja tiesiai, ar renka krovinius. Mikroautobusas retai važiuoja tuščias. Jei renka po kelis krovinius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje – prisideda dienų. Vieni važiuoja per Lenkiją-Germaniją-Belgiją, kiti ieško trumpesnių. Aš renku du tris krovinius, nes prisimenu, kai prisikroviau kaip Kalėdų Senelis, tempiau keturias dienas. Nuovargis baisus. Pavargęs vairuotojas – didesnė rizika. Todėl geriau leisti dvi su trupučiu dienas sveikai, nei dvi dienas ir subraižytą sofą. Greitis – ne visada sėkmė, nevalia pamiršti.

Sąžiningumas rinkoje – kaip atpažinti problemą

Buvau girdėjęs, kad kai kurie vežėjai pasiima užstatą ir dingsta – kaip nuo to apsisaugoti?

Paprasta – jei prašo visą sumą iš anksto į asmeninę sąskaitą, atsargiai. Rimti vežėjai ima 20-30 proc. avansą, likutis – pristačius. Jei sako „pervesk 500 eurų ir rytoj pasiimsiu“, o pavardės nežinai – pavojaus signalas. Buvo atvejis prieš dvejus metus: klientas radęs pigiau nusprendė ne su manimi vežti. Dingo vairuotojas su 300 eurų. Policijai pranešė, bet... Atsiskaityk tik tada, kai matai vežėjo dokumentus. Patikrinti per įmonių registrą nėra sudėtinga. Nesąžiningų pasitaiko ir tarp mikroautobusų vairuotojų. Deja.

Vieną kartą mano draugė vežė spintą ir ji atėjo sulamdyta. Draudimas mokėjo, bet kaip to išvengti?

Sofos – taip, klijuojasi prie manęs. Draugė kliento vežė didžiulę raudoną sofą, apvyniotą plėvele, kampai atviri. Atvykus į Mančesterį – kaip po karo. Draudimas atsiskaitė, nes aiški transporto žala. Bet nervai, laikas, rašinėjimasis. Patarimas: kampams – kartoniniai kampuočiai. Kainuoja centus, o nervai brangiau. Ir nepasitikėk žodžiu „mes apvyniosime“. Paklausk – kaip? Rimtas vairuotojas parodys medžiagas. Nerimtas – pamojuos ranka. Tikrink pats, nelaukęs pabaigos. Kai atveža, jau bus per vėlu.

Pakavimas ir paruošimas – čia visi daro klaidų

Ar galiu daiktus kišti į plastikinius maišus, ar tik į kartonines dėžes?

Maišai... apgailestauju, bet nesiūlau. Jie plyšta. Kartais vežėjas pats atsiveža dėžių, bet standartiškai – tavo rūpestis. Buvęs reisas į Sautamptoną: bagažinė kaip po sprogimo, maišai vieni ant kitų. Rūbai – dar nieko, bet stikliniai indai? Beprotystė. Geriausia – dvigubos dėžės su burbuline plėvele. Ir nepagailėk lipnios juostos. Kai pamatau, kad klientas atsiveda penkis maišus iš parduotuvės ir sako „paruošta“... norisi kabintis už galvos. Bet vairuotojas ne tavo mama – rizika lieka tavo kišenėje. Supakuok rimtai.

Ar turiu lipnia juosta užklijuoti kiekvieną dėžę, ar vežėjas tai padarys?

Tai priklauso nuo vežėjo. Aš tikrinu, ar dėžės tvirtos, bet kolegos... stebuklų nepadarysi. Geriausia – užklijuoti pats, ir ne tokią rudą juostą iš garažo. Londono lietus, kondensatas mikroautobuso salone (taip, salone kartais slenka daiktai), gali nuplauti užrašus. Naudoju raudoną juostą – ryški, matoma. Žymėk ant šono, ne viršaus, nes dažniausiai krauna viena ant kitos. Žinai, kiek kartų teko vartyti stirtą ieškant ko nors? Per daug. Pačiam nepatogu. Klientui irgi nėra smagu, kai laukiu kieme ir ieškau.

Kainos, terminai, mokėjimai – nesąmonių pilna

Kodėl vieni vežėjai į Londoną prašo 300, o kiti 700 eurų už tą patį kiekį?

Skirtumas – pilnas ar dalinis krovinys. Jei tavo dėžės užima pusę mikroautobuso, bet renka dar du klientus, kaina mažesnė nei specialus reisas. Ar įeina pakrovimas, iškrovimas, ar tik transportas. Ar draudimas įskaičiuotas. Kartais 300 eurų – tik sėdimoji dalis be draudimo, be pakrovimo. O 700 – su viskuo. Aš siūlau vidurį. Pigiausia – dažnai rizikingiausia. Yra tokių, kurie veža už algą ir benzino kainą. Tada klausk savęs – kodėl taip pigiai? Neatitinka realybės. Kuras brangus, draudimas brangus. Kažkur taupoma.

Ar mokėti prieš kelionę, ar galima atsiskaityti grynais kai atveža – kas normalu?

Standartas – 20-30 proc. avansas, likutis pristatymo metu. Grynais – galima, bet pasakyk iš karto. Kai kurie nenori grynųjų. Aš imu grynais Anglijoje, nes ten svarai. Buvęs atvejis: klientas pažadėjo mokėti grynais, o kai atvažiavau į Redingą, sako – tik kortele. Šlapias skaičiavimas. Sutartyje turi būti mokėjimo tvarka. Jei be sutarties – bent SMS žinute. Turėsi įrodymą. Ir dar vienas dalykas – niekada mokėk visko prieš tai, nematęs mašinos. Taip elgiasi tik tie, kurie turi ką slėpti.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą, jei turiu būtent tą savaitę išvažiuoti?

Jei konkreti data – skambink mažiausiai prieš savaitę, geriau – prieš dvi. Vasarą chaosas, rugsėjis-spalis – visi kraustosi. Žiemą lengviau, bet sniegas Prancūzijos kalnuose gali uždaryti kelią. Aš bandau planuoti marsrutus bent mėnesiui, bet klientai skambina „rytoj reikia“. Tada kaina auga. Neapsidirbęs vairuotojas, tiesiog reikia keisti planus. Skubūs užsakymai – dvigubai daugiau streso. Ir draudimas ten pats tas pats, bet rizika didesnė dėl skubėjimo ir netinkamo pakrovimo. Ankstyvas užsakymas – tavo draugas.

Smulkmenos, kurių nepagalvoji iki paskutinės minutės

Ar mikroautobusas kerta kanalą per Doverį, ir ar tai keičia draudimo sąlygas?

Keltas per Lamanšą – taip, važiuoja per Doverį-Calais. Dėl draudimo – įdomu. Kai kurių polisai turi išimtį „transporto priemonės gabenimo jūroje“. Jeigu tavo krovinys faktiniškai mikroautobuse kelyje – viskas ok. Bet jei draudimas skirtas tik sausumai, tada... retai nutinka, bet tikrinti reikia. Per 24 metus turėjau gal du atvejus, kai audra kelyje slenkino daiktus. Laimei, apdrausti. Bet jei vežėjas taupo ir renkasi keltą be pratęsimo – jo galvos skausmas. Paklausk išanksto, nebijok būti įkyrus.

Ar vežėjas pristato iki durų Anglijoje, ar palieka tik centre?

Tai priklauso nuo sutarties. Stengiuosi pristatyti iki durų Londone, Redinge, net Slou, jei gatvės leidžia. Anglijoje daug siaurų gatvių. Mikroautobusas telpa, bet jei namas tarp kiemų – ne. Yra vežėjų, kurie numeta prie parkingo ir sako – va, šitoje pusėje esi, toliau pati. Aš to nedarau, bet tai kainuoja laiką. Kartais klientas pyksta, kad vėluoju, o aš penkiuose kiemuose ieškau adreso. Pašto indeksai Anglijoje – stebuklas. Be jų pasiklysi, neįtikėtina, kaip ten susukta.

Ar mikroautobusu galima gabenti šaldytuvą ir ar jis apdraustas nuo sudužimų?

Šaldytuvas – galima, bet turi stovėti vertikaliai. Jei paguldo ant šono – gali suplyšti variklis. Arba ne, nežinau visų techninių niuansų, bet taip aiškino meistras Kaune. Dėl draudimo – nuo smūgių taip, nuo gedimų pervežimo metu – abejoju. Toje pačioje mašinoje dažnai ir baldai, ir technika. Nėra vėsaus skyriaus. Maisto produktams reikėtų atskiro konteinerio, bet kas taip veža? Retas. Geriau parduoti savo šaldytuvą čia ir nusipirkti ten. Pervežimas brangesnis už daiktą. O ir draudimas nepadengs gedimo.

Mitai ir paskutiniai patarimai

Mano kaimynas sako, kad draustų siuntų į Angliją nereikia, nes mikroautobusas mažas – tiesa?

Tavo kaimynas gyvena 2003-aisiais. Dabar po Brexit muitinė tikrina daugiau. Mikroautobusas mažas, bet eina per Doverį. Be draudimo? Kvaila. Jei avarija ir tavo krovinys sugadins kito turtą, be draudimo mokėsite iš kišenės. Be CMR – neteisėta. Yra vairuotojų, kurie vežioja „draugiškai“, be popierių. Kartais sėkmingai. Kartais – tragedija. Žinau atvejį, kai toks reisas baigėsi konfiskatu pasienyje. Nuostoliai – keli tūkstančiai. Gerai kaimynui patarinėti, kai ne jo daiktai deginasi. Rimtai žiūrėk į popierius.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu bagažinėje, jei sumoku šiek tiek daugiau?

Ne, negali. Ir be legalumo. Bagažinė nėra keleiviams. Kur sėdėsi – ant televizoriaus? Nesvarbu, kad siūlytų šimtą eurų daugiau. Buvęs atvejis – vaikinas nenorėjo mokėti už skrydį. Atsisakiau ne dėl moralės, o dėl inspekcijos Anglijoje. Baudos didžiulės, krovinys konfiskuojamas. Ir trauma nekompensuojama, nes draudimas negalioja bagažinėje vežamiems žmonėms. Tas pats fūroms. Nebus pigiau. Yra momentų, kai taupyti negalima. Tai vienas jų. Neskrisi pigiau, bet gali grįžt su tūkstantine bauda. Patikėk, neverta.

Išvada

Bendrai, krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu su draudimu – ne raketų mokslas, bet ir ne savaitgalio išvyka. Reikia žinoti, kad draudimas turi ribas, pigiausias pasiūlymas ne visada saugiausias, ir kad tavo sąžiningumas pakuojant lemia daugiau nei vairuotojo atsargumas. Per 24 metus išmokau – geriausi klientai tie, kurie klausia, abejoja, tikrina. Nebijok užduoti klausimų, net jei skamba kvailai. Geriau paklausti dabar, nei vargti dėl sugadintų daiktų po dviejų savaičių nervų. Ir dar – kartais geriau sumokėti 50 eurų daugiau už ramų miegą, nei taupyti ant draustumo. Sėkmės kelionėje.