Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais: ką svarbu žinoti prieš kraunantis daiktus

Daugelis galvoja, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – tai paprasta: susipakuoji, sėdi prie vairo, pasiimi keltą ir vakare jau Londone. Po Brexito viskas pasikeitė tiek, kad net patyrę vežėjai kartais aiktelį. Aš dirbu šitame reikale jau dvylika metų ir matau, kaip žmonės susimauna su dokumentais, nes galvoja, jog furgonas – ne vilkikas, vadinasi, niekas nežiūrės griežtai. O žiūri, ir dar kaip. Muitinės, popieriai, svoriai, o jei dar klientas vėluoja įkrovimo metu – gali prasidėti visokiausi dalykai. Šiandien papasakosiu, kas dedasi realybėje kai veži daiktus mikroautobusu į Londoną, Birmingemą ar kitą Anglijos galą. Ne viskas gražu, ne viskas logiška, bet taip jau yra pakeliui į Salą.

Dokumentai ir muitinė – ko klausia pirmiausia

Ar dabar dar reikia CMR, jei vežu asmeninius daiktus mikroautobusu į Londoną?

CMR reikia, bet ne visada tos geltonos knygelės formatu. Jei tai asmeniniai daiktai, vadinasi perkraustymas, tada pakanka inventoriaus sąrašo. Klientai dažnai painioja komercinį krovinį su perkraustymu. Po Brexit taisyklės šokinėja kaip voverė, todėl kartais pasienietis paprašo CMR paprasčiausiai dėl inercijos, o kartais paklausia tik sąrašo. Geriau turėti nereikalingai nei stovėti Doverio uoste kaip stulpas ir galvoti, kur prisipirkti laiko. Aš taip ilgai nesėdėjau, bet matęs esu.

Kas bus, jei muitinėje nebus išankstinio deklaravimo arba klientas neturi EORI numerio?

Tada stovi. Ir kuo ilgiau stovi, tuo brangiau kainuoja. Doverio pusėje nenori matyti mašinų be aiškios deklaracijos. Buvo situacija, kai vežiau baldus į Notingamą ir klientas nedavė EORI. Nei iškart išbrokėruosi, nei varysi toliau. Stovėjimas kainavo šimtą penkiasdešimt svarų sterlingų už atidarymą, o vairuotojas dar pora parų lauke. Brokeriai padeda, bet nebūna stebukladariais jei trūksta duomenų. Čia laikas reiškia didelius pinigus ir labai didelius nervus abiem pusėms.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra Calais uoste su pilnu mikroautobusu?

Jei popieriai tvarkingi ir sistema neužstrigo – per pusvalandį praeini. Bet jei įtaria, kad po dėžėmis slepiasi dar ką nors, gali atidaryti ir naršyti valandomis. Aš esu matęs, kaip pilnai iškrauna Luton van'ą keturias valandas ir galuje randa nieko – tik blogai supakuotus indus. Kartais priklauso nuo nuovados ir nuo nuotaikos. Čia (na, čia tai) neaišku, koks bus kontekstas. Šiaip taip – nuo dvidešimties minučių iki paskutinio kėlinio. Būna įvairiai.

Ar galiu pats pravesti muitinę, ar būtinai samdytis brokerį?

Lietuvoje dar gali bandyti pats pravesti, jei turi EORI ir žinai koduotes. Anglijos pusėje – galima, bet tikrai nepatartina. Aš asmeniškai bandžiau kai vežiau kėdes į Oksfordą, bet sumaišiau importo kodą su kažkuo kitkuo ir vos nepasiklydau sistemoje. Brokeris kainuos apie šešiasdešimt iki šimto eurų už deklaraciją, bet sutaupo galvos skausmo. Jei veži dažnai – verta turėti savo brokerį. Jei kartą – sumokėk ir nesukuok galvoje, duok kontaktą vairuotojui.

Ar reikia kažkokio specialaus leidimo vežti į Angliją mikroautobusu, negu važiuoji po Lietuvą?

Taip, reikia kai kurių dalykų. Žalioji kortelė privaloma UK teritorijoje, nors tai EU nebe (na, buvo EU, dabar nebe). Dauguma draudimų ją duoda automatiškai, bet pasitikrinkite. Dar reikia tarptautinės vežėjo licencijos, kad galėtum vežti mokamą krovinį. Ar reikia Cabotage? (taip, žinau, rašau chaotiškai) – reikia, jei ketini vežiotis ten nuolat, o ne vienkartiniam perkraustymui. Svarbiausia – mašina turi būti registruota kaip krovinė, o ne keleivinis mikroautobusiukas su nuimtomis sėdynėmis. Tai matosi regitroje.

Kas ir kaip keliauja – apie mašinas, svorius ir pakrovimą

Kiek realiai kilogramų galima sutalpinti į standartinį Luton van važiuojantį į Angliją?

Pilna masė su trijų su puse tonų mašina – tai maždaug tūkstantis du iki tūkstantis keturi šimtai kilogramų krovinio, priklauso nuo mašinos svorio. Sunkusis Mercedes Sprinter gali tempti daugiau nei lengvas Ford Transit, bet tuščias bortinis kartais sveria du su puse. Tada belieka toną. Perkrova – bauda. Aš esu matęs, kad svarstyklės Anglijoje renka duomenis ir gali užmesti baudą tūkstančiais jei peržengi ribą. Gatvėse nestovi dažnai, bet jei patikrins transports inspektoriuje – atsakai pats ir gailėtis nespėsi.

Ar leidžiama vežti buities chemiją – švariklius, skalbimo skystį – kartu su baldais?

Techniškai taip, jei tai vartojimo prekės ir sandariai supakuotos. ADR taisyklės čia negalioja buities kiekiams. Problema kai kas nors supakuoja atidarytą baliklį šalia odinės sofos. Tada turinys išbėga, sova supelyja ir prasidės barniai be pabaigos. Aš visada sakau – skysčius atskirai, tvirtai, į dvigubus maišus. Muitiniai nelabai tikrina buities chemiją per sąrašus, bet jei kvepia kaip chemijos laboratorija – atidarys be ceremonijų. Jau geriau pranešk iš anksto, kad yra švariklių.

Kodėl kartais atsisako priimti krovinį, nors mašinoje dar vietos atrodo, kad yra?

Nes svarbu ne tik matoma vieta, bet ir tūrio bei svorio santykis. Turėjau atvejį, kai klientė vežė keturiasdešimt kartonų drabužių į Redingą. Svoris – trys šimtai kilogramų, bet jie užėmė absoliučiai viską iki pat lubų. Krovėjas pakrauna pagal tūrį, o ne pagal kilogramus ant etiketės. Jei pervežėjas sako, kad nebetelpa – dažniausiai taip ir yra. Nors kartais jie tingi kažką sukišti į kampą. Bet rimti vairuotojai mato erdvę akimirksniu ir ten nieko nesugalvosi jau pakeliui.

Ar gali antrasis asmuo – dukra ar draugas – važiuoti su vairuotoju iki Anglijos kartu su kroviniu?

Galima, jei yra vieta salone ir tai nėra slaptas keleivių pervežimas. Problema tik tada, kai muitinė pamato, kad vietoje dviejų žmonių sėdi keturi, o krovinys – trys šimtai kilogramų rankų darbo plytelių. Tada klausimai ir dideli. Bet jei vienas keleivis be lagamino, sėdi šalia – ir viskas deklaruota kaip perkraustymas – niekas netrinkdys. Tik nepainiokite: keleivių vežimas be licencijos – baudžiama, o krovinio vairuotojas su vienu pakeleiviu – normalu, jei deklaruota prieš išvažiuojant.

Ar apsimoka pirkti savo mikroautobusą ir vežioti krovinius į Angliją savarankiškai?

Taip nori visi. Bet UK rinka sunkesnė nei atrodo. Jei neturi nuolatinių klientų, o tik du trys užsakymai per mėnesį – neužsidirbsi. Mašinos amortizacija Doverio keliuose, draudimas krovininiam vežimui... oi, kainuoja. Jei turi kontaktų Anglijoje ir Lietuvoje – gal verta. Bet aš mačiau daug jaunų vairuotojų, kurie metę darbus po pusmečio grįžta dirbti į įmonę, nes neturi užsakymų. Buvo viena vairuotoja moteris, kuriai sekėsi puikiai, bet tai išimtis. Šiaip reikia atsargiai.

Ar galiu angliškoje pusėje papildomai pakrauti krovinį, jei važiuodamas į Lietuvą yra laisvos vietos?

Aišku kad ne, jei tai neplanuota ir nedeklaruota. UK pusėje papildomas pakrovimas be muitinio aptvarkymo – rimta problema. Jei paimsi dar vieną siuntą Braitone be tinkamo deklaravimo – gali skristi bauda. Aš žinau žmogų, kuris pasiėmė draugo dviratį Doverio link ir muitinininkas paklausė – iš kur dabar atsirado? Jei nepagrįsi – bus nemalonumų. Geriau planuoti viską iš anksto Lietuvoje arba kitoje ES pusėje. Anglijoje jau nebe EU, todėl papildomas krovinys be popierių – tai tarsi prašyti bėdų į namus.

Keltas, tunelis ir kas dedasi kelyje

Eurotunelis ar keltas – ką pasirinkti vežant krovinius į Angliją mikroautobusais?

Aš renkuosi keltą, jei turiu laiko atsargų, nes nors akis pailsi. O jei reikia kuo greičiau į Bristolį – Eurotunelis. Keltas dažnai pigesnis, kai kurios kompanijos turi lojalumo korteles. Tunelis greitesnis, bet brangesnis. Mikroautobusui skirtumas ne toks didelis kaip vilkikui nebereikia kabinos mokesčio. Vienas minusas tuneliui: jei muitinėje stringi problemos, nuvažiavai, o jos laukia kitoj pusėj. Su keltu bent jau orą gali pasiimti. Aš pats tuneliu važiuoju tik kai skubu arba kai keltas nukeltas dėl audros.

Kas nutinka, jei vėluoji į keltą ir turi sutartą iškrovimą Mančesteryje?

Tada skambini klientui, atsiprašai ir moliuoji. Kitas keltas dažniausiai įlaipina po poros valandų, jei turi laisvų vietų. Realybė tokia, kad Doverio uoste spūstys kartais tiesiog žiaurios. Aš prisimenu, kai turėjau būti aštuonioliktą valandą Mančesteryje, o keltą praleidau dėl dvidešimties minučių. Atvažiavau vidurnaktį. Klientas suprato, nes pats anksčiau vežėsi mašina ir žinojo tą kalnelį. Pinigų dėl vėlavimo neatskaitinėjo, tik arbatpinigių nebebuvo. Nepatogu, bet taip jau būna.

Ar tunelyje reikia specialiai tvirtinti krovinius, ar tie diržai tik formalybė?

Ne, ne jokia formalybė. Nors tunelis greitas, bet gali staigiai stabdyti. Be to, tunelyje negalima išlipti ir pataisyti. Kartais mašinos spaudžiasi viena prie kitų ir jei krovinys pajuda – gali daužyti sienas arba traumuoti vairuotoją. Realiai retai kas per tikrina ar turi tie diržai viduje, bet atsakomybė tavo. Aš kelis kartus vežiau ne per stipriausiai pritvirtintus daiktus, tiesą pasakius (ir tai buvo klaida), bet nieko nenutiko. Nepasakyčiau, kad taip darytumėte. Geriau saugos diržas perteklius nei skubesnis nelaimės prieglobstyje.

Ar dažnai stringa mikroautobusai pasienyje dėl netinkamų leidimų?

Ne taip dažnai kaip vilkikai, bet pasitaiko. Dažniausia problema – mašina registruota kaip keleivinė, o vežama kaip krovinė. Arba draudimas negalioja komerciniams vežimams – taip, taip, kartais nutinka. Dar bėda – vairuotojas neturi tinkamos kvalifikacijos kaip profesionalas, o veža už atlygį. Po Brexit pasieniečiai žiūri rimčiau nei anksčiau. Kartais patikrina popierius ir paleidžia per kelias minutes, kartais valandą klausinėja nepatogių dalykų. Europiečiai... na, lietuviai, lenkai, latviai – vis tenka pažiūrėti atidžiau nei seniau, bet neblogi vairuotojai.

Kaip elgtis jei kelyje per Prancūziją sugedo mikroautobusas su pilnu kroviniu?

Skambini savo draudimui ir lauki. Prancūzijoje techninė pagalba veikia lėtai, jei neturi vietinio numerio. Geriausia turėti Europos pagalbos draudimą. Bet jei gedimas rimtas – reikia antros mašinos, o čia jau kritinis momentas. Laikrodis sukasi, o klientas Anglijoje nervuojasi. Aš turėjau atvejį, kad užsiliepsnojo laidai prie Lilio. Praradau pusdienį, bet sutvarkė. Klientui pasakiau tiesiai. Kai kurios įmonės tada pameta krovinį ir randa sau lengvesnį. Nežinau ar visos taip – būna visko, šitam versle mačiau ir gerą, ir labai blogą.

Pinigai, terminai ir kaip nepasiklysti bandant sutaupyti

Kokia reali kaina šiandien už krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu?

Tai skirsis pagal atstumą ir kiekį. Vilnius–Londonas visu kroviniui gali kainuoti šešis devynis šimtus eurų. Klaipėda–Edinburgas – gal ir tūkstantis du šimtai. Jei dalinis krovinys – mokėsi mažiau, bet laukis, kol surinks mašiną. Pigiausiai būna tada, kai pervežėjas jau turi krovinį atgal ir paima tavo daiktus į buities. Tuščias važiavimas atgal – pervežėjo baisus sapnas. Tad jei randi gerą pasiūlymą – klausk, ar mašina grįžta pilnutėlė ar be darbo. Nes jei tuščia – gali būti kad permoka už kitą kryptį.

Ar brangesnis pervežėjas visada reiškia geresnę paslaugą, ar tai mitas?

Mitai ir tiesa viename. Mačiau, kai už keturis šimtus eurų paėmė žmogų į Londoną daiktus, o jie atvažiavo po dviejų mėnesių ir su sulaužyta spinta. Ir mačiau, kai už devynis šimtus kitas viską nuvežė per tris dienas idealiai. Bet buvo ir atvirkščiai – brangus pasiėmė pinigus ir dingo mėnesiui. Pigus... kartais jaunas vairuotojas tiesiog kabina pirmus pinigus ir važiuoja tvarkingiau nei senas vilkas. Saugiausia žiūrėti atsiliepimus, bet juos irgi galima nupirkti. Taip kad kartais patikėkite ir instinktui, ir pažįstamų rekomendacijoms.

Kodėl kai kurios įmonės ima tris šimtus eurų, o kitos tūkstantį tris šimtus už tiesiog pervežimą mikroautobusu į Angliją?

Nes trys šimtai – be muito, be draudimo, kartais be teisių. Toks vežėjas paima tavo sofą ir parduoda turguje jei kas nutinka nenumatyto. O tūkstantis trys šimtai – įskaičiuotas pilnas draudimas, brokeris, tiksli data, kartais net įnešimas į butą. Tarpininkai irgi krauna savo antkainį. Jei matote tris šimtus į Angliją mikroautobusu – arba laborantas (oi, kaip čia pasakius) – tiesiog neaišku kas. Nežinau ar rinktis tokį – rizikinga, bet jei pažįsti asmeniškai – kodėl gi ne. Tik nepiktuok jei kas nutiks.

Ar tikrai draudimas jau įskaičiuotas į kainą, kai pervežėjas tai sako?

Reikia prašyti poličio numerio arba draudimo pažymos kopijos. Krovinių draudimas, būtent CMR atsakomybės draudimas, privalo būti. Bet kai kurie turi tik privalomąjį draudimą automobiliui. Aš žinau atvejį, kai "įskaičiuotas draudimas" reiškė, kad vairuotojas buvo malonus ir atsiprašys jei sulaužys. CMR draudimas – kitas lygis. Jei mašina užsidegs ir daiktai sudegs – be šito gausi tik atsiprašymą. Neseniai skaičiau apie vilkiką, degusį kelyje... su mikroautobusu sunkiau taip nutikti, bet blogi dalykai pasitaiko ir mažiems.

Ar verta mokėti dvigubai brangiau už express pervežimą į Angliją, kai reikia skubiai?

Jei turi verslo krovinį arba labai svarbius daiktus ir terminas – taip. Express reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas tave, nerenka niekur kitur ir stumia be sustojimo. Bet jei tai senos knygos ir dviratis – neverta. Aš siūlau klientams pirma paklausti, ar tikrai nėra lėtesnės alternatyvos per savaitę. Kartais žmonės sumoka dvigubą kainą, o paskui paaiškėja, kad jie ir patys galėjo palaukti. Skubumas – emocija. Aš pats mieliau vežu normaliu režimu, nes express kelyje būna daugiau streso ir mažiau miego.

Įkrovimas, iškrovimas ir paskutinės smulkmenos prieš pakuojantis

Ar privalu sudaryti daiktų sąrašą vežant asmeninius daiktus į Angliją?

Po Brexito – taip, privalu. Tai vadinama packing list arba inventory. Muitininkas gali paprašyti bet kurioje pusėje. Aš rašau rankomis kartais, jei skubu, bet geriau kompiuteriu. Reikia apytikslio svorio, kiekio ir aprašymų. Jei rašai "dėžės su daiktais" – blogai, nes gali klausti kas viduje. Geriau "rankšluosčiai, indai, knygos". Jei įrašysi vien buljoną ir pamatys tuščias dėžes – manys, kad slėpei kontrabandą. Sąrašas apsaugo ir tave, ir vairuotoją nuo bereikalingų kratų pasieniuose.

Kaip elgtis, jei klientas Londone atsisako mokėti, kai mašina jau prie durų?

Tada spaudžiame mygtuką "nekrauti". Ne, čia ne taip paprasta, bet rimtai – prieš įkroviant paimk avansą, o prieš iškrovimą – likutį. Jei atsisakė mokėti – lieka daiktai mašinoje. Teisiškai tai civilinis ginčas, bet realiai vairuotojas ne teisininkas. Geriausia turėti pasirašytą sutartį su avansinėmis sąlygomis. Aš esu turėjęs atvejį, kai klientas atsisakė mokėti nes "sofa ne ta spalva", nors ji buvo aptraukta antklode kurios nematė prieš tai. Antras sumokėjo be žodžių. Prevencija geriau nei rakinimas durų. Aš dabar visada pusę imu prieš tai.

Kiek laiko vairuotojas gali palaukti nemokamai prieš pradėdamas skaičiuoti papildomus mokesčius?

Standartas – viena dvi valandos. Jei klientas renkasi daiktus, vėluoja įkrovime, o vairuotojas dar turi pakrauti – jis negali dirbti už dyką. Paprastai po pirmos antros valandų skaičiuojama po penkiolika dvidešimt penkis eurus už valandą. O jei reikia palaukti iki kito ryto – tada jau nakvynė. Aš buvau labai kantrus kai buvau jaunesnis, bet po dešimties metų supratau, kad aišku, kad pagarba turi būt abipusė. Jei vairuotojas piktas dėl laukimo – nes jis praranda kitą krovinį arba poilsio laiką. Tad skaičiuokitės laiką tiksliai.

Ar pervežėjas privalo padėti iškrauti daiktus į antrą aukštą Londone be lifto?

Labai geras klausimas. Sutartyje turi būti parašyta. Jei yra "iki durų" – reiškia iki buto durų arba namo įėjimo. Jei parašyta "išnešimas į patalpą" – tada nešioja. Antras aukštas be lifto su pianinu... na, buvo atvejų kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas vienas užneš aštuoniasdešimt kilogramų spintą. Kartais padedame, jei matome, kad žmogus vienas, senutė pavyzdžiui. Bet fiziškai neįmanoma antram aukšte su kampu durų. Pasakyčiau tiesiai – jei perkraustymo firmą samdai – jie turi atvesti porininkus. Mikroautobuso vairuotojas vienas – ne Hercules.

Manau, kad svarbiausia suprasti jog krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra savaitgalio išvyka į kaimą. Reikia popierių, realaus plano ir supratimo, kad kelyje įvyksta netikėtų dalykų. Nesirinkite vien pagal kainą ir visada klauskite apie draudimą bei brokerį. Jei rinksitės rimtą vairuotoją ar įmonę – kelionė praeis sklandžiau nei tikitės. O jei bandysite sutaupyti bet kuria kaina – pasikliaukite atsitiktinumu. Sėkmės pakraunant.