Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi: dalinių siuntų paslaugos

Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi – tai kasdienybė jau nuo kokių 2003-ųjų, o po Brexit viskas truputį apsunko. Dalinės siuntos į Angliją – turbūt populiariausia paslauga, kai žmonės persikrausto ar tiesiog atsiunčia mamos komodą. Bet čia nėra kaip iškviesti taksi: reikia suprasti, kad daiktai važiuos ne vieni, o su kitų žmonių kroviniu. Kaina priklauso ne tik nuo kilogramų, bet ir nuo to, ar tilps į mašiną antradienį, ar teks laukti penktadienio. Štai kodėl surašiau klausimus, kuriuos man užduoda kone kas antras klientas – tiesiai, be užuolankų, tarsi sėdėtumėte kabinete ir gertumėte kavą.

Pradžiai – ką svarbiausia žinoti

Kiek maždaug kainuoja dalinių siuntų pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Na, žiūrėkite. Jeigu siunčiate kelias dėžes su drabužiais, sveriančias gal šešiasdešimt kilogramų, kaina svyruoja nuo šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Bet jei ta komoda, apie kurią kalbėjote, yra dvimetrinė ir išlenda iš standartinių matmenų – gali kainuoti ir tris šimtus, ir keturis. Aš neturiu fiksuoto tarifo, nes dalinė siunta reiškia, kad turime tilpti į bendrą erdvę su kitais klientais. Kai kurios įmonės meta kainą devyniasdešimt devyni eurai viskam – aš tik parašysiu, kad taip nebūna, nebent veža oru. O oru tikrai neveža už tokią sumą. Geriau tegul aiškiai pasako, už ką mokate.

Ar galiu siųsti tik vieną kėdę, ar per mažai?

Galite. Bet bus nepatogu nei jums, nei mums. Viena kėdė – minimalus krovinys, kurį imame, bet kaina bus tokia pati kaip už kelias dėžes, nes vairuotojas važiuoja tą patį kelią. Aš prisimenu atvejį, kai klientas iš Kauno siuntė vieną baro kėdę į Birmingemą. Sumokėjo du šimtus, nors kėdė lengva kaip plunksna. Jis piktinosi. Aš paaiškinau: mašina degalams suvartoja tiek pat, ar veža kėdę, ar veža šaldytuvą. Tad jei turite progą – prikraukite dar daiktų aplink tą kėdę, bus ekonomiškiau. O jei labai reikia – imsim, tik nedeikuokite. Taip jau yra.

Kaip greitai daiktai nugeliauja į Londoną?

Paprastai nuo paėmimo iki pristatymo Londone praeina penkios iki septynių darbo dienos. Kartais – keturios, jei laimingai susidėlioja ir turime pilną mašiną, kuri keliauja tiesiai per Prancūziją. Kartais – dešimt, jei pasienyje užstringame arba pareigūnai nusprendžia patikrinti kiekvieną dėžę. Savaitgaliais skaičiuoti nereikėtų, nes daugelis mūsiškių stovi pasienyje arba ilsisi pagal vairuotojo darbo laiką. Būna, kad klientas skambina trečiadienį ir klausia, kodėl šeštadienį nepristatė. Na, todėl, kad Doverio uoste eilė ir vairuotojas viršijo valandas. Realybė tokia.

Ar reikia ką nors žinoti dėl Brexit dokumentų?

Reikia. Ir tai pats didžiausias galvos skausmas nuo 2021-ųjų. Jūsų daiktai – tai nebe laisvas judėjimas. Reikia packing list'o, kuriame aiškiai surašyta, kas viduje. Jei siunčiate naujus daiktus, gali tekti mokėti muitus. O jei naudotus asmeninius daiktus – turite įrodyti, kad jie tikrai naudoti. Aš dažnai padedu pildyti deklaracijas, bet visiškai atvirai pasakysiu – muitinės formalumų aš nežinau 100 procentų, nes ten kiekvieną savaitę kas nors pasikeičia. (Na, anksčiau taip būdavo paprasčiau, bet dabar jau nebe taip.) Geriausia pasitikrinti GOV.UK svetainėje arba pas muitų brokerį, jei siunčiate kažką vertingo.

Kainos, svoriai ir keiksmingi niuansai

Kodėl vienas brokeris pasiūlė 150 eurų, o kitas 450 už tą patį fotelį?

Brokeriai – atskira tema. Kai kurie skaičiuoja tik kilometro kainą ir pamiršta apie kuro kainą Lietuvoje ir Anglijoje, uosto mokesčius, draudimą. Kiti skaičiuoja realiai. Yra tokių, kurie meta mažą kainą, o paskui skambina: atsiprašau, klaida, bus penki šimtai. Aš to nedarysiu. Jeigu fotelis didelis, gobelenuotas, sveria šimtą kilogramų ir reikia dviejų žmonių nešti – kaina bus didesnė. Mažos kainos dažnai reiškia arba labai ilgą laukimą, arba tai, kad jūsų daiktai bus kraunami tris kartus iš vienos mašinos į kitą. O kiekvienas perkrovimas – rizika. Tai atsiminkite.

Ar yra užslėptų mokesčių, kuriuos sužinosiu tik kai mašina jau atvažiavus?

Pas mus – ne. Bet aš girdėjau istorijų. Yra įmonių, kurios pasiūlo kainą, o paskui prideda "kuro antkainį", "eismo juostų mokestį", "savaitgalio priedą". Aš tokių nesame praktikavęs, nes man nepatinka žiūrėti žmogui į akis ir meluoti. Ką pasakiau telefonu – tiek ir bus, nebent jūsų siunta staiga auga dvigubai. Tada perskaičiuojame. Bet čia jūsų pasikeitimai, o ne mūsų užslėpti mokesčiai. Būna, klientas sako: o jūs nepaminėjote apie muito mokesčius! – tai tos muitinės, ne mūsų. Mes neprivalome žinoti, ką UK muitinė nuspręs apmokestinti. Tai atsakingumas tenka siuntėjui, ne vežėjui.

Ar galiu mokėti grynais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynais? Šiais laikais – retas atvejis. Daugelis vairuotojų neveža terminalų, o ir grynieji keliuose – rizika. Pavedimas prieš išvykimą – standartas. Kartais galima pusę prieš, pusę gavus. Bet grynais tik tada, jei esate Lietuvoje ir atsiskaitote biure. O jei Anglijoje – ne, ten mūsų vaikinai dažnai neturi kur saugiai padėti grynųjų. Be to, mokėjimas vyksta eurais, o ne svarais. (Na, svarais galima, bet kursas tada ne toks palankus, nes bankas mus vis tiek nuskaitia.) Aš asmeniškai renkuosi pavedimą – tada abiem pusėm ramiau, yra įrodymas, jei kas nutiktų.

Pakavimas, paėmimas ir tokie dalykai

Ar privalau pats supakuoti, ar jums atvažiavus viskas tvarkoje?

Idealiai – supakuokite patys, nes niekas geriau nežino, kas jums brangu. Bet jei negalite – mes galime atsiųsti žmones. Tai kainuos papildomai, aišku. Kartais atvažiuojame ir matome, kad daiktai supakuoti į maišus iš parduotuvių – tie plyšta. Kartais klientas sako: čia tik antraštėse, jūs patys susikraukite. Ne, taip neveikia. Mes krauname, bet jei dėžė neparuošta, negalime garantuoti, kad nesubyrės. Aš prisimenu, kaip vežėme kompiuterį, suvyniotą tik į antklodę. Atvažiavo sveikas, bet aš beveik melsdamasis vairavau tą atkarpą. Nors melstis aš nemoku, tiesiog vyliausi. Statybinės plėvelės nėra pakavimo medžiaga. Rimtai.

Kas jei mano siunta užima daugiau vietos, nei sakiau telefonu?

Tada turime problemą. Mašinos erdvė – ne guminė. Jei iš anksto nurodėte keturias dėžes, o atvažiavus pasirodo, kad jų aštuonios ir dar šaldytuvas – vairuotojas turi teisę atsisakyti paimti arba paprašyti papildomo mokesčio. Kartais randame vietos, bet tada kas nors iš kitų klientų lieka kitai savaitei. Aš nepatinka ta situacija, nes atrodo kaip apgavystė, nors dažnai žmonės paprasčiausiai patys nežino, kiek turi daiktų. Todėl prašau: nueikite į kambarį, suskaičiuokite, pasižymėkite. Geriau permokėti už tikslų skaičių nei stovėti gatvėje ir aiškintis su vairuotoju, kuris jau vėluoja į kitą maršrutą.

Ar galima vežti dviratį kasdieniam naudojimui be jokių popierių?

Dviratis asmeniniams daiktams priklauso, taip. Bet jei jis visiškai naujas, nenusisegęs lipdukas, dar supakuotas – muitinė gali pagalvoti, kad parduodate. Tada reikia sąskaitos. Aš asmeniškai patariu: jei dviratis naudotas, nuimkite kainų etiketes, padarykite kelias nuotraukas prieš pakuojant. Raktai turi būti viduje. O jei elektrinis – ten jau kita istorija, su baterijomis yra reikalavimų. (Čia aš jau nebedrįsčiau patarti 100 procentų – kiekviena baterija skirtinga.) Geriau pasitikrinkite su vežėju, ar jie apskritai veža elektrinius dviračius, nes dalinėje siuntyje ne visada galima dėl pavojingų krovinių taisyklių.

Realūs dalykai kelyje

Ar mano daiktai važiuos vienu tiesioginiu reisu, ar kraus į kitą mašiną Vokietijoje?

Dalinė siunta reiškia, kad daiktai bus kraunami. Iš Lietuvos į Lenkiją, galbūt Vokietiją – o ten mūsų pagrindiniai terminalai. Kitų žmonių daiktai išeina, jūsų lieka. Tada kitas vilkikas važiuoja link Kalė (Calais) arba Olandijos uosto. Tai nėra tiesioginis maršrutas Kaunas–Londonas vienoje kabinoje. Aš žinau, kad kai kurios įmonės žada "tiesioginį pervežimą", bet techniškai jie meluoja – tiesiog nenori velti į painiavą. Jūsų daiktai gali būti perkraunami du ar tris kartus. Tai normalu. Svarbu, kad kiekvieną kartą būtų žymima ir niekas nepasimestų. Jeigu kas nors sako, kad veža be perkrovimo – greičiausiai veža pilną krovinį, o ne dalinę siuntą.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 48 valandas, o jūs sakot 5-7 dienas?

Nes aš nesu pasirengęs meluoti. 48 valandos teorinėje fizikoje įmanomos tik tada, jei mašina stovi kieme pilna ir išvažiuoja tą pačią sekundę, kai paskambinate. Realiai – surinkimas, konsolidacija, pasienis. Ir dar turite suprasti, kad 48 valandos dažnai skaičiuojamos kaip darbo valandos transporte, o ne kalendorinės dienos. Buvo toks atvejis, kai klientas nusiskundė, kad per 48 valandas neatvežė, nors skambino penktadienį vakare. Na, mašina juda ne oru. Yra įmonių, kurios taip optimizuoja pažadus, kad rašo absoliutus terminus. Paskui – tylu. Aš geriau pasakysiu ilgiau, bet padarysiu. Nes kitaip kam to reikia.

Ar vairuotojai tikrai žino, kad veža mano asmeninius daiktus, o ne verslo krovinį?

Žino. Mes pažymime kiekvieną paletę arba dėžę lipduku. Bet aš jums pasakysiu atvirai – dalinių siuntų pervežimas Anglijos kryptimi dažnai vyksta tomis pačiomis mašinomis, kurios veža ir verslo krovinius. Skirtumas tik pažymėjime. Tai nereiškia, kad jūsų daiktai bus sutrypti – tiesiog sistema tokia, kad mes optimizuojam užpildymą. Būna, kad vairuotojas pamato "asmeniniai daiktai" ir atidžiau krauna, nes žino, kad viduje gali būti stiklas. Bet kartais jie vienodai saugojimo taisyklėmis vadovaujasi. Aš neperdedu – yra profesionalų, yra ir tokių, kuriems viskas vienodai. Mes stengiamės atrinkinėti, bet duoklė žmogiškam faktoriui egzistuoja.

Dokumentai, muitinės ir kiti galvos skausmai

Ar reikia kažkokio ypatingo packing list'o, ar užtenka sąrašiuko ant dėžės?

Sąrašiukas ant dėžės – jau geriau nei nieko, bet oficialiai reikia packing list'o anglų kalba. Suraskite internete templates, nėra sudėtinga. Kiekvienoje dėžėje numeris, o sąraše – kas viduje. Jei rašote "žaislai" – OK, bet jei "elektronika" – būkite tikslūs. Kartais muitininkai prašo, kartais ne. Aš mačiau, kai prašė atidaryti dėžę su užrašu "asmeniniai daiktai" – ten radę septynis identiškus nedeklaruotus telefonus. Nebe asmeniniai daiktai, o prekyba. Klientas stebėjosi, kad kyla problemų. Na, rimtai? Parašykite sąrašą kaip žmonės, ne kaip slaptosios tarnybos, ir viskas bus greičiau. Aišku, jei tikrai asmeniniai daiktai.

Ką daryti, jei dingo dėžė su dokumentais viduje?

Dokumentus siųsti dėžėje – blogiausia idėja. Scenarijus: dėžė nukrenta, pametama, kas nors iškrauna ne ten. Jūsų gimimo liudijimai, seifo raktai, būsto sutartys – viskas dingsta. Aš visada sakau: dokumentus – rankinio bagažo principu, per kurjerį su sekimu, arba vežkitės patys. Jei jau dingo – mes ieškome, bet jei nepastebėjote iki iškrovimo Anglijoje, o prisiminėte po savaitės... tikimybė surasti yra maža. Būna, kad randame kampuose, bet aš atvirai nedrįstu žadėti. Kaltės klausimas irgi komplikuotas, jei nebuvo draudimo už vidų esančius popierius. Tai nėra brangūs daiktai, bet jų vertei neparinksime. Geriau nepasitikėti ir nesiųsti.

Ar dar galioja taisyklė, kad naudoti asmeniniai daiktai nemuitinami?

Dėl to pasakysiu taip, kaip suprantu, bet prašau patikrinti. Anglija išėjo iš ES, todėl laisvas judėjimas baigėsi. Na, seniai baigėsi. Naudoti asmeniniai daiktai turi teisę į reljefą, BET reikia įrodyti, kad naudoti. Packing listas, nuotraukos, sąskaitos. Jei atrodo, kad vežate pirkti – apmokestins. Yra dar toks dalykas kaip Transfer of Residence, bet ten formos... Aš padedu pildyti, bet galutinį žodį taria muitinė. Būna, klientas sako: bet anksčiau nebuvo taip. Na, anksčiau nebuvo Brexito. Aš pats pavargstu nuo permainų, bet tai realybė. O dėl konkrečių procentų – nežinau, tikrinkitės vietoje.

Kai kas nutinka ne taip, kaip planuota

Ką daryti, jei mašina pavėlavo 4 dienas ir aš jau išsinuomojau būstą?

Būna. Aš atsiprašau iš anksto, bet transportas – ne traukinys. Vilkikai stringa pasieniuose, genda, vairuotojai suserga. Jeigu jūs išsinuomojote būstą nuo konkrečios dienos, o daiktai dar Vokietijoje – skambinkite mums, skambinkite agentui, ieškokite alternatyvų. Mes stengiamės numatyti, bet nemeluosiu, kad visada pataikome. Kartais klientai lieka be lovos tris naktis. Realus atvejis – praėjusiais metais snygis Olandijoje užblokavo magistralę dviem dienom. Trys mūsų klientai laukė. Aš siūlau visada turėti planą B: čiužinį ant grindų, draugą. Mes kompensuojame pagal sutartį, bet gyvenimas nuo to nepadarys patogesnis. Tai faktas.

Ar mano daiktai apdrausti, jei sulūžta net ne ta dėžė?

Standartinis krovinių draudimas yra, bet jis apima ne viską. Jei dėžė buvo netinkamai supakuota – draudimas atsisako mokėti. Jei jūs patys supakavote – atsakomybė dalijasi. Aš visada siūlau papildomą draudimą brangiems daiktams, bet žmonės taupo. Paskui aiškina: "bet jūs vežėte". Taip, vežėme. Bet jei jūs sudėjote krištolinį šviestuvą į spausdintuvo dėžę be burbulinės plėvelės – aš ne stebukladarys. Draudimas dažnai yra pagrindinis, maždaug penki eurai už kilogramą. Vertingu daiktu – geriau pasidomėkite atskirai. Būna tokių draudimo atvejų, kad aš pats nustembu, kai kas atleidžiama, o kas ne. Ne visada teisinga.

Kodėl jūs kartais neatsiliepiate savaitgaliais?

Atsakau – nes aš taip pat žmogus. Savaitgaliais stengiuosi būti su vaikais, o vairuotojai ilsisi arba važiuoja. Kai kuriose įmonėse dirba dvidešimt keturias valandas operatoriai, bet mes – vidutinio dydžio kompanija. Aš pasiimu šeštadienį, kad neišprotėčiau. Būna, kad skambinate sekmadienį vakare ir pykstate, kad nieks nepaima ragelio. Suprantu. Bet mano telefonas kartais nutyla tyčia. Jeigu skubus krovinys – skambinkite iki penktadienio, aš pats nežinau, kaip čia pas mus su budėjimais kolkas. (Nors sekretorė kartais atsiliepia, jei tikrai avarinė situacija.) Turbūt turėtume padaryti geriau, bet šiuo metu taip.

Apie verslą, kurį kai kas darko

Ar mažesnės įmonės blogesnės už didžiąsias?

Ne. Kartais net geresnės, nes turi mažiau biurokratijos. Didelės įmonės turi gražius tinklapius, bet jūsų daiktus vis tiek krauna tie patys žmonės arba dar pigesni subrangovai. Aš mačiau, kaip didžiuliai žaidėjai prarado siuntas sandėlyje tiesiog dėl to, kad per didelė sistema. Mūsų įmonė mažesnė, bet žinau kiekvieną vairuotoją vardu. Blogiausia, kas gali būti – tai vidutinis brokeris be nuosavų mašinų, kuris parduoda paslaugą, o paskui ieško, kas veš. Tada jūs nebežinote, kas atsakingas. Didelė ar maža – svarbu, kad turi savo parką arba bent jau ilgalaikius partnerius. O ne pirmą pasitaikiusį portalą.

Ar galiu siųsti maistą, pavyzdžiui, sūrius ar žirnius?

Sūriai ir žirniai... Kruopos, konservai – techniškai asmeninės maisto atsargos? Bet Anglijos muitinė labai griežtai žiūri į gyvūninės kilmės produktus. Sūris – gyvūninės kilmės. Žirniai – gal ir ne, bet šviežios daržovės – ribojamos. Aš iš tikrųjų vengiu vežti maistą, nes jei muitininkas nusprendžia patikrinti ir suranda dešrą – baudos. Klientas iš Panevėžio siuntė šaldytuvą su turiniu. Atidarė Doverio pasienyje. Turinys – šiukšlių konteineryje. Atsiprašau, neatgausite. Geriau atiduokite kaimynams. Jei jau labai reikia – džiovintos žolelės, arbatos gal. Bet šviežias maistas – ne. Neapsimoka rizikuoti dėl kelių pakelių sūrelių.

Paskutiniai klausimai prieš paspaudžiant mygtuką

Ar verta pačiam varyti su savo mašina ir priekaba?

Jei turite laiką, teises ir priekabą – verta. Bet paskaičiuokite: kuras ten ir atgal, keltas, nakvynės. Jūs savaitgalį praleisite vairuodami, o ne įsikraudami. Dalinių siuntų pervežimas Anglijos kryptimi egzistuoja tam, kad nereikėtų to daryti. Bet jei jums dvidešimt dveji ir norite nuotykių – varykit. Aš pats anksčiau taip vežiau. Dabar rinkčiausi mus. Po dvidešimt valandų už vairo nebenorėsite nieko iškrauti. O jei dar Kalle uždarys tris valandas – grįšite piktas.

Koks geriausias metų laikas siųsti siuntą į Angliją?

Venkite gruodžio vidurio – visi skuba prieš Kalėdas, kainos šokteli, o keliai padengti chaosu. Rugsėjis irgi piktas, nes studentai kraunasi į bendruomenes. Aš sakyčiau – kovas, balandis, arba birželis. Žiema gali būti graži Lietuvoje, bet vilkikui tai ne patogiausias metas. Nors, tiesa, vasarą karšta, ir kai kurie daiktai gali kentėti nuo temperatūros. Bet vilkikų kabinos turi šaldymą? Ne visada. Kai kurie taip, kiti ne. Šiaip jau temperatūros režimas svarbus vaistams, bet jūsų stalui – nesvarbu.