Krovinių gabenimas mikroautobusu: Anglija kasdien be problemų

Jau kokia… 23 metai, na gal 24, važinėju tarptautiniais maršrutais pirmyn atgal. Žmonės dažnai klausia – o kaip ten su tuo krovinių gabenimu mikroautobusu į Angliją, ar tikrai kasdien be problemų? Atsakymas paprastas: taip, galima, bet reikia žinoti keletą dalykų. Ne viskas auksu dengta, ypač po Brexit, bet jei turi normalų vežėją ir supranti pagrindus, siuntinys iš Lietuvos į Londoną gali nukeliauti per kelias dienas. Aš per savo karjerą mačiau visko – ir idealių pervežimų, ir tokių, kai klientas pats save sukomplikavo iki begalybės. Tai pabandysiu paaiškinti kaip draugas draugui, o ne kaip skelbimų lentos tekstas.

Kiek tai kainuoja ir ar verta iš viso?

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną, jei turi porą dėžių?

Žiūrėk, viskas priklauso nuo svorio, tūrio ir kur konkrečiai Anglijoj reikia pristatyti. Iš Vilniaus į Londoną su keliomis dėžėmis – dažnai nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. Jei tenka važiuoti į Škotiją, tada jau brangiau. Aš praėjusį mėnesį skaičiavau vienam klientui į Birmingemą – išėjo apie du šimtus eurų už keturias dėžes ir dviratį. Bet pasitaiko ir pigiau, kai vairuotojas jau važiuoja tuo maršrutu ir turi laisvos vietos. Kainos nėra akmeniu užrašytos, kad ir kaip norėtum paprasto atsakymo.

O jei aš noriu siųsti kiekvieną dieną – ar tikrai yra kasdieniniai reisai?

Kasdieniniai reisai tikrai egzistuoja, ypač jei kalbam apie krovinių gabenimą mikroautobusu į Angliją iš didžiųjų miestų. Šiaip jau mes turime bent kelis išvažiavimus per savaitę, o kartais ir kasdien, priklauso nuo sezono. Žiemą rečiau, vasarą ir prieš Kalėdas – dažniau. Klientas, kuriam dabar vežam iš Kauno, jau trečią mėnesį siunčia prekes dukart per savaitę. Sakė, kad patogu, nes nereikia su fūromis laukti. Tik pastaruoju metu pasienyje eilės pasitaiko, tai „kasdien be problemų“ skamba gal kiek per gražiai, bet faktas, kad reguliarūs reisai vyksta nuolat.

Kiek laiko važiuoja krovinys iš Vilniaus iki Anglijos, nes anksčiau brolis siuntė tai atrodo amžinybę laukė?

Paprastai nuo pasiėmimo Vilniuje iki pristatymo Londone – trys iki penkių dienų. Kartais greičiau, jei vairuotojas jau kitą dieną išvažiuoja ir pasienyje neužstringa. Tavo brolis galbūt naudojosi ne tuo servisu, nes jei siunti per kurjerinį tinklą, ten gali ir savaitė praleisti sandėliuose. O su tiesioginiu tarptautiniu perkraustymu mikroautobusu greičiau, nes ranka į ranką. Aš turėjau atvejį – pirmadienį paėmėm Kaune, ketvirtadienį jau skambino iš Mancesterio, kad atvežė. Bet yra buvę ir taip, kad Doverio uoste prastovėjo dvi dienas dėl patikrų.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Dauguma normalių vežėjų priima pavedimą, bet grynieji… na, kai kurie sutinka, ypač jei vietinis važiavimas. Tik su tarptautiniais pervežimais į Angliją grynaisiais atsiskaityti sudėtinga, nes vairuotojas turi tuos pinigus kažkur įdėti, o pasienyje dideli kiekiai grynųjų kelia klausimų. Aš asmeniškai rekomenduočiau bankinį pavedimą arba Revolut. Buvo toks atvejis, kai klientas atidavė penkis šimtus eurų grynais, o vairuotojas pasiskundė, kad neturi kur pamainyti į svarus. Tai va – techniškai galima, bet praktiškai kebloka.

Sako, kad pervežimas mikroautobusu į Angliją yra pigesnis už kurjerius – tiesa?

Priklauso labai nuo to, ką lygini. Jei tai didelės kurjerių kompanijos kaip DHL ar DPD, jie savo sistema greiti, bet brangūs ir daiktai keliauja per begales sandėlių. Mikroautobusu tiesiai iš Lietuvos į Angliją – pigiau, nes nėra tų tarpinių taškų. Bet jei lyginsi su paštu – štai paštas mažom dėžėm kartais pigesnis. Logistikos pasaulyje nėra vieno teisingo atsakymo. Šiaip jau mikroautobusas dažnai laimi kainų ir greičio santykiu, kai reikia pervežti baldus ar kelias dėžes asmeninių daiktų.

Mikroautobusas vs fūra – kas per ką?

Gerai, o kodėl mikroautobusas, o ne mašina? Kuo čia esmė?

Mikroautobusas – tai toks aukso viduriukas tarp krovininio automobilio ir lengvojo. Jis pakankamai didelis daiktams, bet nedidelis, kad galėtų važiuoti ten, kur fūra neužsuks. Be to, kuro sąnaudos mažesnės, todėl tarptautinis gabenimas mikroautobusu į Angliją kainuoja mažiau nei vilkiko iškvietimas. Fūra čia būtų kaip šūviu į žvirblį. Nors, jei vežti visą butą, tada jau reikia fūros. O mikriukas puikiai tinka studento kroviniui arba keliems stambiems daiktams. Aš sakyčiau, jei telpa, tai kodėl ne.

Ar tilps spinta į mikroautobusą? Ji didelė, bet ne per didelė… hm?

Oho, čia klasikinis klausimas. Matau, kad pats nežinai, ar didelė, ar ne – pas mus tai vadinama „standartinė nežinia“. Reikia matuoti aukštį, plotį, gylį. Standartinis mikroautobusas, tipo Ford Transit, turi gana padorų krovininį plotą, bet jei spinta virš dviejų metrų, gali tekti ją išardyti. Kartais klientai sako – na, mano spinta standartinė, o pasirodo, ji tris kartus didesnė už standartinę. Aš patarčiau nufotografuoti iš kelių pusių ir atsiųsti vežėjui. Geriau paklausti prieš, nei derintis ant laiptų kas kaip. Buvę visko.

Aš girdėjau, kad mikroautobusai važinėja išvis pustuščiai ir tada pigiai paima šoninius krovinius – taip ir yra?

Tai pusė tiesos. Kartais taip būna, ypač jei vežėjas turi reguliarų maršrutą ir vieną kryptimi nuveža, kita – parvažiuoja tuščias. Tada tikrai pasiima šoninius krovinius iš Lietuvos į Angliją pigiau. Bet jei vežėjas specialiai tave važiuoja paimti, kaina bus didesnė, nes degalai kainuoja vienodai ar veži pilną, ar pustušti. Aš matęs atvejų, kai klientai galvoja, kad mikroautobusas beveik už dyką gabens, o realybė ta, kad net tuščiam mikriukui reikia mokestį sumokėti už tiltą po Prancūziją. Niekas nėra visiškai nemokama, deja.

O kaip ten su temperatūra viduje – jei vežu kompiuterį, ar neperkais?

Oho, geras klausimas. Paprastai mikroautobusuose nėra šaldymo, bet ir nėra kaitinimo kroviniui. Temperatūra ten tokia pat kaip ore, tik be vėjo ir lietaus. Kompiuteris bus saugus, jei gerai supakuotas. Vienintelė problema – jei jis stovės saulėje pertraukos metu. Bet tarptautiniai perkraustymai vyksta nuolat, tai vairuotojai žino, kad nereikia palikti elektronikos kaitintis. Aš asmeniškai visada sakau: jei brangi technika, geriau originalią dėžę turėti ir dar apsaugoti burbuline plėvele. O šiaip – temperatūra tikrai ne kaip krosnyje.

Ar mikroautobusas gali užvažiuoti į kiemą Londone, kur gatvės siauros kaip pas močiutę kaime?

Londonas… na, ten gatvės kartais siauresnės nei mano kambario plotis. Kaimo vietovėse Anglijoj problemų nėra, o štai East End arba kur nors Noting Hil – gali tekti daiktus pertempti iš toliau. Bet būtent dėl to mikroautobusas ir geresnis už fūrą. Fūra ten apskritai neįvažiuotų, o mikroautobusas dažnai prisispaudžia. Kartais klientas pats nežino, ar tilps, o mes pasitikriname google maps gatvės plotį. Ne idealu, bet tikrai lanksčiau nei su vilkiku.

Popieriai… po to Brexit viskas pasikeitė, ar ne?

Reiškia po Brexit reikia kažkokių dokumentų? Aš visai pasiklydau ten.

Taip, dabar Anglija – trečioji šalis, kaip kad Norvegija, tik kitaip. Reikia packing list, kartais proformos sąskaitos faktūros. Jei perkraustymas asmeninių daiktų, reikia U1 formos ar kažko panašaus… na, čia jau aš galiu suklusti, nes muitinės taisyklės kiekvienais metais kinta. Būtinai pasitikrink su vežėju – jis turėtų žinoti konkrečiai. Po Brexit viskas apsunkėjo, nors jei veži savo naudotus daiktus, dažnai muito nėra. Bet popieriai būtini. Kai kurie klientai bando vežti šiaip sau – ne, taip nebeveikia. Atsimenu, vienas vyras norėjo pervežti trijų metrų sofą be jokio sąrašo. Muitininkai nesijuokė.

Ar muitas dabar kiekvienam siuntiniui į Angliją? Nes anksčiau tai buvo ES…

Ne visada, bet gali būti. Jei siunti naujas prekes parduoti – tada taip, muitas ir PVM. Jei asmeniniai daiktai, naudoti mažiausiai pusę metų, ir tu pats keliauji – dažnai aplenkiami. Bet čia jau muitininko nuožiūra. Aš mačiau atvejį, kai klientas siuntė dviratį, o jie pasakė – naujas, mokėk. Jis turėjo įrodyti, kad nupirktas prieš trejus metus. Tai geriau turėti receptus ar nuotraukas. Po Brexit viskas tapo… hmm… kebliiau. Vežėjas privalo deklaruoti krovinį, bet ar bus papildomų mokesčių – priklauso nuo turinio. Neik į tai aklai.

Kas yra ta EORI numeris ir ar man jis būtinas siunčiant daiktus mikroautobusu?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification. Anglijai jis reikalingas verslui, kuris įveža prekes. Jei tu esi privatus asmuo, siunčiantis savo daiktus, ne visada reikia. Bet kai kurios įmonės, verčiančios tarptautiniais perkraustymais, vis tiek prašo, kad viskas būtų skaidru. Čia toks apsaugos mechanizmas. Jei siunti verslo krovinius mikroautobusu į Angliją kasdien, tada taip, be EORI niekur. Asmeniniams daiktams pakanka asmens dokumento kopijos. Nors… šiaip jau aš nesu muitinės agentas, tai gal geriau paklausk muitinės? Vežėjas turi žinoti, jis jau dirba su tuo.

O jei aš siunčiu dovaną sesei – ar irgi reikia deklaruoti? Ji gi dovana!

Na, dovana – smagu, bet muitininkams tai krovinys, o ne dovana. Jei vertė viršija tam tikrą sumą – reikia mokėti. O kas yra dovana? Jeigu ten viduje naujas elektrinis dviratis – tai ne dovana, tai prekė. Taisyklės tokios: jei asmeniniai naudoti daiktai, tavo nuosavybė – lengviau. Jei nauja karvutė ant stalo – viskas gerai. Bet jei trys dėžės nesuvyniotų rūbų su etiketėmis – hmm, įtartina. Tad aprašyk sąžiningai packing liste. Vieną kartą klientė rašė „personal items“, o ten buvo dešimt naujų telefonų. Taip nebus gerai.

Ar reikia angliškai rašyti packing list, ar lietuviškai tiks?

Angliškai – taip, saugiau. Nors muitininkai tarpininkai dažnai supranta ir lietuviškai, bet galutinis taškas Anglijoj – ten anglakalbiai. Gerai sudarytas packing list anglų kalba pagreitina procesą. Aš paprastai patariu: prekės pavadinimas angliškai, o jei nežinai kaip išversti – google padeda. Svarbu, kad nebūtų tiesiog „stuff in box 1“, nes tada gali atidaryti tikrinti. Kuo aiškiau, tuo geriau. O kai kuriems klientams padarau šabloną – nusikopijuoja ir viskas. Nes jei dokumentas netvarkingas, krovinys gali stovėti savaite ilgiau.

Kas genda realybėje – blogi vežėjai, vėlavimai ir avarijos

Ar buvę taip, kad daiktai pavogti arba prapuldę? Aš bijau dėl savo daiktų saugumo.

Deja, taip. Ne pas mus, ačiū Dievui, bet industrijoje tai pasitaiko. Yra įmonių, kurios samdo nepatikimus vairuotojus arba apskritai ne valdo transportą, o tik perparduoda. Daiktai gali dingti, sulūžti, arba aplieji kava. (Čia pataisymas: ne kava, bet aliejumi iš technikos – buvę ir taip.) Kaip apsisaugoti? Pasirink vežėją, kuris turi draudimą, sutartį ir realų biurą. Jei pigu kaip stebuklas – stebuklo nebūna. Aš pats kartą netekau siuntinio prieš dvidešimt metų, kai dirbau su neaiškios reputacijos partneriu. Pamoka gyvam. Kreipkis į tuos, kurie rodo veidą arba bent jau turi normalias apžvalgas.

Ką daryti, jei vairuotojas vėlavo tris dienas ir niekaip neatsiliepia telefonu?

Pirmiausia – nepulk į paniką, bet ir nesėdėk tyliai. Skambink vežėjui, rašyk, reikalauk paaiškinimo. Jei vairuotojas neatsiliepia, tai gali reikšti, kad arba stringa pasienyje, arba blogiausiu atveju – problemos su transportu. Kartais jie pasiima per daug krovinių per vieną reisą ir tada paskui laginasi visus atvežinėti. Realybė tokia, kad mikroautobusu į Angliją važiuoja daugelis, bet ne visi sąžiningai planuoja laiką. Aš turėjau atvejį prieš pora metų – vairuotojas paprasčiausiai sugedo Vokietijoj, be ryšio. Mes ieškojom per kitus kolegas. Daiktai atsidūrė tik po savaitės. Ne idealu, bet taip būna.

Kodėl vienos įmonės siūlo pervežimą mikroautobusu į Angliją už 100 eur, o kitos už 350?

Vienas žodis: kokybė. Arba jo nebuvimas. Šimtas eurų už tarptautinį pervežimą į Angliją – tai arba masalas, arba paslėptų mokesčių pradžia. Tokia kaina nepadengia net degalų. Gali būti, kad jie neapmokestinti, nedrausti, o daiktai sumesti kaip šiukšlės. Normalus krovinių gabenimas mikroautobusu kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir pigiau nebus, jei nori, kad daiktai atvažiuotų sveiki. Geriau mokėti du šimtus ir ramiai miegoti, nei šimtą ir kiekvieną dieną tikrinti telefoną. Blogų įmonių pilna ir šitoje rinkoje, deja.

Situacija: paskambino ir sako – vairuotojas griuvo, krovinys stringa. Kas toliau?

Griuvo… okei, tai reali nelaimė. Daug kas priklauso nuo to, kokį draudimą turi vežėjas ir kaip daiktai buvo supakuoti. Jei krovinys apdraustas CMR arba papildomai, turėtum atgauti vertę. Bet čia ilgas procesas. Mes turėjome situaciją, kai mikroautobusą apgadino kitas automobilis, ir mūsų kliento spinta sulūžo. Draudimas padengė, bet reikėjo laiko ir dokumentų. Blogiausia, kai siunti su neoficialiais – tada belieka tik verkt. Visada klausk apie draudimą PRIEŠ pakraunant daiktus. Jei vežėjas painiojasi atsakuose – raudona vėliava. Nebūna taip, kad viskas idealu, bet būna taip, kad esi apsaugotas.

Ar tiesa, kad kai kurie vežėjai veža ne tik krovinius, bet ir… na, ne visai legaliai?

Štai čia jau nelįsiu į detales per daug, bet atsakymas – taip, sadly, pasitaiko. Yra toks požymis, kai kaina žemiau rinkos ir vairuotojas prašo nenurodyto turinio. „Tiesiog pasakyk, kad rūbai“, nors ten gali būt kas tik nori. Legalus krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją reikalauja žinoti, kas yra viduje. Jei vežėjas neklausia – keista. Aš asmeniškai tokių vengiu kaip maro. Kartą atsisakiau darbo, nes klientas nenorėjo atidaryt dėžės parodyt, o man įtarimai užkliuvo. Geriau netekti užsakymo nei patekti po muitinės lupą su neaiškiais daiktais. Tai va.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Ką pasiimti pirmam kartui, jei niekada nesiuntęs krovinių į Angliją mikroautobusu?

Dėžės. Daug dėžių. Ir lipni juosta. Rimtai, pirmas tarptautinis perkraustymas į Angliją dažnai būna chaoso festivalis, nes žmonės kraunasi per daug arba per mažai. Paimk standartines dėžes iš statybinio, nebent nori, kad vairuotojas pirktų šampaną pakeliui sau. Užrašyk ant kiekvienos, kas viduje. Telefono pakroviklis – būtinas, nes tau reikės skambint. Dokumentai – paso ar ID kopiją. Ir kantrybės. Pirmas kartas visada toks… hmm… nestabilus? Bet normalu. Aš pats kai pirmą kartą siunčiau krovinį, tai pamiršau deklaruotą sąrašą. Vairuotojas palaukė, kol printinau.

Ar reikia daiktus kaip nors specialiai supakuoti, ar užtenka kartoninės dėžės?

Kartoninė dėžė tinka, jei viduje ne šykšt. Elektroniką – burbuline plėvele, stiklus – pakavimo popieriumi. Drabužius gali vežti ir maišuose, bet dėžėse saugiau, nes mikroautobuse jie nenusmukinėja. Sofos – uždengti apsauginiais apdangalais, nes kelionėje gali būt dulkių. Vienas klientas įpakavo viską į šiukšlių maišus… atvažiavo gyvi daiktai, bet nepatartčiau. Geriau investuoti į normalias dėžes. Jei gabeni tarptautiniu mikroautobusu kasdien – gali neturėt laiko didžiam pakavimui, bet pirmiems kartams – sky risk. O, ir nepamiršk – skystis turi būt kruopščiai uždaryti. Buvę, kad dezodorantas patempė visą dėžę.

O mano sofa – ar ją galima pervežti? Ji išlankstoma, bet vis tiek didelė.

Jei išlankstoma – tikrai. Jei monstras iš sovietinių laikų, tai jau reikia matuot. Mikroautobusuose gabenami ir baldai, ir net pianinai, jei tinkamai užfiksuoti. Sofą reikia apvilkti apsauginiu audiniu, kad nesubraižytų kitų daiktų. Aš mačiau, kaip vežamas kampinis variantas, kuris atrodė nepaimamas, bet išardžius kojas – kaip įlipt. Svarbiausia pasakyti iš anksto vežėjui matmenis. Jei sakai „normali sofa“ – mano normali ir tavo normali gali skirtis kaip dviratis nuo tanko. Pamatavę – fotografuok, siusk. Tada nekils nesusipratimų. Kartais žmonės stebisi, kad tilpo, nors galvojo – neįmanoma.

Gal gali palyginti – tarptautinis perkraustymas į Angliją mikroautobusu arba fūra – ką rinktis?

Fūra gerai, kai viso buto turinys. Mikroautobusas – kai dalis daiktų arba mažas butukas. Fūra brangesnė, lėtesnė, bet gali vežti viską iš karto. Mikriukas pigesnis, lankstesnis, greičiau sureaguoja. Jei turi tik sofą, spintą ir keturias dėžes – mikroautobusas į Angliją bus logiškas sprendimas. Fūra tada važiuos pusiau tuščia, o tu mokėsi už visą plotą. Aš sakau taip: jei neverta fūros – imi mikriuką. Jei per mažai mikriuko – ieškai konteinerio. Yra ir tokia paslauga „grupinis pervežimas“, kai tavo daiktai važiuoja su kitais vienoje fūroje. Bet tai jau kita tema.

Paskutinis klausimas – ar tikrai verta? Ar ne geriau tiesiog nusipirkti naujus baldus Londone?

Štai čia jau kiekvienas sprendžia pats. Aš galiu pasakyti, kad per dvidešimt trejus metus mačiau žmonių, kuriems atsivežti seną stalą iš Lietuvos į Londoną reiškė daugiau nei nusipirkti naują IKEA. Sentimentalumas, kokybė, prisiminimai – ne kaina vien svarbi. Bet jei vežuoji seną skalbimo mašiną, kurią gali nusipirkt už penkiasdešimt svarų vietoj – kvaila. Skaičiuok. Dažnai tarptautinis gabenimas mikroautobusu apsimoka iki tam tikros ribos. Jei baldai prasti, palik. Jei geros medinės spintos – vežk. Aš pats savo kėdę vežiau, nes ją mano tėvas darė. Naujos niekur nenusipirksi. Tai verta? Taip, jei tam daiktui bent truputį dėkingas.

Tad va, krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją kasdien vyksta ir tikrai gali būti be didesnių problemų, jei rankose tinkama įmonė. Nepirk pigiausio pasiūlymo. Paklausk daug. Reikalauk dokumentų. Ir prisimink – paprastai viskas vyksta sklandžiai, kai viskas aišku iš anksto. Sėkmės kraustantis, o jei kils dar klausimų – rašyk, bandysiu atsakyti kai tik grįšiu iš kito reiso.