Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją: efektyvu ir patogu

Jei turi buto ar mažo namo daiktų krūvą ir galvoji, kaip visa tai nugabenti į Londoną neprarandant proto, krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją čia yra vienas protingiausių variantų. Ne konteineris, ne oro uostas, o paprastas, greitas pervežimas, kai tu žinai, kad tavo sofa keliauja tiesiai pas tave, be jokių perpakuotų sandėlių. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti – ne viskas auksas, kas auksu žiba, bet mikroautobusas dažnai būna būtent ta vieta, kur prasideda protingas kraustymasis. Pažiūrėkime, ką žmonės klausia dažniausiai.

Kas čia per paslauga ir kam ji tiks

Kuo skiriasi krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nuo tos didžiosios furos, kurią matai ant tilto?

Fura – tai konteineris, pilnas svetimų dėžių, daiktai kraunami iš Longiano į Dortmundą, o tavieji ten tarp jų tarsi adata šieno kupetoj. Mikroautobusas – vos šeši–aštuoni kubilai vietos, bet viskas tavo. Keliauja tiesiai iš tavo seno buto Vilniuje į naująjį Birmingeme. Greičiau, asmeniškiau, nereikia laukti, kol sukomplektuos didelį krovinį. Man pačiam, kai dirbu jau beveik ketvirtį amžiaus, patinka, kad matau kiekvieną dėžę savo akimis. Be to, fura kartais stringa uostuose savaitėmis, o čia – per kelias dienas jau pas klientą.

Turiu dviejų kambarių buto daiktus – ar tikrai tilps, ar čia bus kampas?

Du kambariai... na, jei neišsinešei grindų ir sienų, tilps. Būna, kad žmonės prisikrauna devynias spintas ir dar nori šaldymo kameros. Tada sakau – rinkis. Mikroautobusas nėra stebuklingas. Standartas – apie penkiolika–aštuoniolika kubinių metrų, kartais su priekaba galima daugiau. Berniukai prieš išvažiuodami padeda įvertinti, o jei atvažiuoja ir matai, kad netelpa – tenka greitai galvoti. Teko vežti jaunam vaikinui iš Kauno, kuris nupirko sofą paskutinę minutę. Sunkvežimis buvo sausakimšas, bet įtilpo. Adrenalinas.

O jei noriu kartu ir pats važiuoti – ar yra vietos žmogui?

Taip, dažniausiai priekyje yra dvi vietos. Kartais trys, jei automobilis didesnis. Bet žinok, kelionė trunka porą dienų, sėdėsi su daiktais nugarą – ne pats komfortiškiausias variantas, jei nenori jaustis kaip pakaunėje parblokštas lagaminas. Keleiviai dažnai galvoja, kad tai kaip autobusas į Palangą. Ne. Čia darbo transportas. Jei turi augintinį – tarkimės atskirai, nes ne visi pervežėjai juos veža. Aš asmeniškai pasiimu, jei šuo ramus.

Eismas, kainos ir kaip atrodo viskas iš vidaus

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną su viskuo, jei turiu normalų butą?

Sakyčiau, nuo keturių šimtų eurų iki aštuonių šimtų. Kartais mažiau, jei turiu kitą krovinį atgal – tada galiu padaryti geresnę kainą. Nėra tokio dalyko kaip fiksuota kaina visiems, nes vienam reikia įeiti į antrą aukštą, kitam – namas su kiemu. Buvę ir tokių, kurie norėjo pervežti tik šaldytuvą ir dvi dėžes už porą šimtų. Tai čia jau nebus pelninga nei tau, nei man. Susitariam individualiai, pažiūrim į nuotraukas ir tada kalbam apie sumą.

Kiek laiko dabar užtrunka kelionė? Dar prisimenu laikus, kai tiesiog pravažiuodavom.

Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar realu tikėtis dviejų–trijų dienų, jei muitinėje negerai. Būna ir vienos dienos stebuklų, kai pasiseka keltai, bet aš nemėgstu žadėti stebuklų. Kartais pasienyje patikrina, kartais eilė prie Doverio – ir jau pusdienis dingęs. (Taip, Doveris, ne Calais, čia aš pataisau save – esu matęs, kaip žmonės sumaišo uostus.) Geriau skaičiuok tris dienas ir džiūgauk, jei greičiau.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto, ar galima dalimis – prieš išvažiuojant ir gavus daiktus?

Mes dirbam taip – dalis prieš, dalis po. Taip apsaugom abu puses. Jei kas nors prašo visą sumą grynais rankoje dar Lietuvoje ir duoda tik raštelį ant popieriaus lapelio – pabėk. Buvę atvejų, kai sumokėjęs visas trys tūkstančiai žmogus liko be daiktų ir be vežėjo, nes tas nulipo kur nors Belgijoje. Nenoriu gąsdinti, bet realybė tokia. Atsiskaitymas dalimis yra standartas normalioje įmonėje. Mes darom pavedimą arba kortele.

Ar kaina skiriasi, jei reikia nešti į penktą aukštą be lifto? Nes mano butas senamiestyje.

Oho, penktas be lifto... tu nori, kad mano nugara baigtų karjerą? Šiaip – taip, skiriasi. Ne visada, bet jei žinome iš anksto, įkainojame darbą. Jei tenka staigiai – būna nemalonu ir brangiau. Fizinis darbas Londone kainuoja, ypač kai laiptai spartaus tipo ir sofoje dar kampas. Kartais siūlau klientui pasikviesti vietinių pagalbininkų – būna pigiau nei mano laikas. Bet jei jau sutarta – eisiu ir nešiuos. Tik ledinukų po to prireikia.

Popieriai po Brexit ir muitinės dalykai

Jo, o kaip dabar su ta muitine – ar nebus tokių bėdų kaip prieš kelerius metus?

Dabar daug ramiau nei 2021-aisiais, kai viskas strigo. Bet popierių reikia. Būtinai. Jei vežu asmeninius daiktus – reikia C3 formos, sąrašo daiktų, kartais įrodymo, kad tu tikrai kelsi gyventi, o ne parduoti komodą turguje. Muitininkai kartais būna malonūs, kartais – kaip kiaušinius lukštentų visą dieną. Svarbu sąrašas anglų kalba. Ne lietuviškai, ne rusiškai. Angliškai. Tai mažina galvos skausmą dvigubai.

Ar man reikia kažkokio sąrašo daiktų anglų kalba, ar užtenka lietuviškai surašytų?

Kaip tik apie tai. Reikia angliškai. Gali tu pats surašyti, gali aš padėti, bet turi būti su apytikslėm vertėm. Kartais pakanka paprasto inventorinio sąrašo, bet aš rekomenduoju sudaryti detalesnį. Nes jei muitininkas pamato dėžę su užrašu „Drabužiai“ o viduj radijatorius – bus klausimų. Buvo atvejis, kai klientas įrašė „Misc“ prie penkiolikos dėžių. Muitininkas atidarė visas penkiolika. Valanda laiko ir bloga nuotaika.

Kas vyksta, jei muitininkai nusprendžia, kad mano senas komodas vertas daugiau nei asmeninis daiktas?

Tada gali tekti mokėti PDV arba muito mokestį. Ai, žinai, čia aš ne visada 100 procentų įsigilinu, nes muitinės taisyklės keičiasi kaip oras Londone. Turiu kolegą, kuris specializuojasi popieriuose, aš labiau transporto puse. Bet esmė – jei daiktas senas ir naudotas, jis asmeninis, mokesčių neturėtų būti. Jei atrodo kaip naujas šaldytuvas – gali įsiteirauti. Todėl nevežkite nieko su etiketėmis ant kaklo, žinot ką turiu omenyje.

Kas realiai gali nepasisekti ir kaip draustis

Sakyk, ar verta drausti krovinį, ar tai tik verslo būdas pasipiniginti?

Klausimas teisingas. Aš irgi kartais galvoju, kad draudimai – pinigų plovykla. Bet kai prieš penkerius metus lijo kaip iš kibiro per visą Prancūziją ir dėžės su drabužiais sušlapo... klientas piktinosi, aš piktinausi, o draudimas padengė. Jei veži senus rūbus į UK – gal nereikia. Jei turi brangią elektroniką, antikvarinių kėdžių rėmus – draustis būtina. Kainuoja nedaug, ramybė – didelė.

Buvo tokių atvejų, kai daiktai sugadinami – kas tada?

Būna. Kartais stabdoma staigiai, kartais daiktas buvo subrokštas dar prieš kraunant, tik niekas nepastebėjo. Aš visada sakau – prieš pakrovimą nufotografuokite viską. Ypač baldus. Tada nėra ginčų. Jei žala – ir turite draudimą, ir esate fiksavę būklę – atlyginama. Buvęs atvejis: stiklinis staliukas. Lakstė po visą mikroautobusą, nes klientas pasakė, kad „savaime stovi“. Nepastovi. Splįso. Dalinai mano kaltė, kad nepatikrinau, dalinai jo.

Ar buvo klientas, kurio istorija iki šiol, kai prisimenu, pagraudeniu?

Oho. Buvo vienas pilietis, kuris vežėsi visą archyvą – septynias dėžes dokumentų. Mikroautobusą apleido per lietų Palenkėje, langas buvo ne iki galo uždarytas. Ne mano langas, o jo daiktų skyriaus ventiliacija. Nuolaužas pavadinkime. Grįžo po kavos – dėžės šlapios. Archyvas miręs. Jis verkė. Aš nenorėjau žiūrėti. Nuo to karties – jokiai ventiliacijai leidimo nebeisiu, jei transporte drėgnas oras. Blogas jausmas.

Kaip atpažinti tuos, kurie žada pervežti pigiai, o paskui dingsta su užsakymu ir daiktais?

Pigiau nei rinka – jau signalas. Antras signalas – kai nėra ofiso adreso, tik telefono numeris, kuris staiga nebeatrašo. Trečias – jei nesiunčia sutarties. Teisu, kad nori sutaupyti, bet jei kaina mažesnė keturiasdešimčia procentų, pagalvok, kaip jie uždirba. Neuždirba. Arba paima kelis krovinius, parduoda juos trečiam, arba apskritai palieka sandėlyje. Teko matyti tokių. Vieną kartą radau svetimus daiktus padėtus prie mūsų sandėlio durų su lipduku „Ačiū“. Nežinau, kas padarė, bet tikriausiai kas nors supykęs klientas.

Pakavimas, paruošimas ir kaprizai

Ar turiu viską supakuoti į dėžes, ar jūs padedate su tuo?

Mes vežame, o nepakuojame daiktų kaip fabrike. Kartais padedame sutvarkyti, jei matome, kad situacija desperatiška – dėžės byra, o laikas spaudžia. Bet idealiai – tu pakuoji, mes kraunam ir vežam. Turi būti dėžės, lipni juosta, popierius trapiems daiktams. Nes kai skubame, negalime vynioti kiekvieno stikliuko į vąseliną. Tavo atsakomybė – turinys, mūsų – transportavimas. Nors kartais pagriebiam ruloną į pagalbą.

Ar galima vežti augalą – turiu poinsetiją, kuri man brangi?

Šitas klausimas... augalai yra keblūs. Techniškai – asmeniniai daiktai, bet muitininkai gali pasakyti, kad tai importas. Ypač jei dirvožemis. Aš asmeniškai augalų nevežu. Viena klientė norėjo vežtis apie dvidešimt vazonų – atsisakiau. Šaknys turi dirvožemį, dirvožemis gali turėti... nu, gyvių? Nežinau kaip tiksliai pasakyti, bet muitinė gali nepraleisti. Rizikuok savo pačių atsakomybe, jei labai reikia. Geriau nusivežk pats mašinoje, jei važiuoji.

Kaip su pianinu? Ar tai imanoma priglausti į mikroautobusą?

Įmanoma... oi, iškart pataisau – įmanoma, tik reikia matuoti. Standartinis pianinas netelpa, bet skaitmeninis ar mažesnis – taip. Buvo situacija, kai vežėm pianiną iš Panevėžio į Notingamą. Atvažiavo, o durų plotis – du centimetrai per mažas. Teko išorėje atsukti kojas. Viskas baigėsi gerai, bet prakaito buvo. Svarbiausia – pasakyk iš anksto! Jei mikroautobuso vidus nepriviso lentynų, galima pritaikyti. Tačiau jei tai koncertinis Steinway – rinkis fūrą.

O jei turiu penkis dviračius – ar tai jau per daug, ar imat?

Penki dviračiai... tu organizuoji lenktynes Londone? Imame, bet jie valgo vietą kaip keli lagaminai. Reikia numontuoti pedalius, nuleisti orą iš ratų – kitaip gali būti pavojinga ir vietos daugiau sunaudoja. Kartais prikabina ant laikiklio gale, kartais deda viduje. Priklauso nuo to, kas dar keliauja. Jei mikroautobusas tuščias – vieta bus. Jei dar turi stalą, kėdes ir šaldytuvą – harmonija reikalinga. Buvo vežęs šešis dviračius vienam sportininkui. Išardėm, supakavom, sutalpino.

Pristatymas Anglijoje ir paskutiniai niuansai

Pristatote tiesiai į namus Mančesteryje, ar reikia atvažiuoti į kokį nors sandėlį?

Tiesiai į duris – taip, jei tik gatvėje galima sustoti. Mančesteris pats savaime nėra problema, bet senieji kvartalai siauri. Kartais didesnis krovininis mikroautobusas neprasisuka, tada tenka traukti rankomis. Būna, kad gavėjas gyvena uždraustoje zonoje, kur stovėti draudžiama – tada susitinkame netoliese. Sandėlių vengiu, nes ten daiktai pradingsta tarp kitų. Geriau atiduoti į rankas. Turi žinoti pašto kodą – UK sistema be jo kaip be rankų. N12 ar M20 – visai skirtingi pasauliai.

O jei pristatymo metu aš darbe – ar galiu paskambinti draugui, kad jis priimtų?

Žinoma. Svarbu, kad jis žinotų, kas per daiktai ir turėtų bent kažkokį raštelį iš tavęs. Nes jei atiduodu svetimam asmeniui be tavo žinios – blogai abiem. Teko atiduoti kaimynei, kuri atidarė duris ir pasirodo, kad klientas jai nevieną kartą minėjo. Bet aš paprašiau jai paskambinti klientui realiu laiku. Patvirtino. Atsargumas – ne paranoia, o dvidešimt ketverių metų patirtis.

Ar galiu siųsti siuntą, jei pats visai nevažiuoju – tiesiog noriu, kad atvežtų į brolį Liverpulyje?

Galima. Tai jau būna ne perkraustymas, o paprastas pervežimas. Svarbu, kad brolis būtų pasiekiamas. Be to, turi suvokti – jei siunti kažką neaiškaus, be sąrašų, gali kilti klausimų. Aš asmeniškai mieliau vežu tuos, kurie patys kraustosi, nes viskas aiškiau. Bet jei reikia nunešti dėžę su šiltais blynais mamai – kodėl gi ne, tik orkaite nekaitink. Būna ir tokių „siuntų“, kurios yra didesnės už mano galvą.

Ar reikia mano asmens dokumento Anglijoje, kai jau pristatote, ar užtenka gavėjo paso?

Užtenka, kad gavėjas pasirašytų. Tavo paso aš net prašyti neturiu teisės, jei nepristatai pats. Bet jei tu pats priimi – dokumentas reikalingas, tik ne visada vežėjai tikrina. Per metus būna visko. Aš pats prašau paso ar vairuotojo pažymėjimo, jei daiktai brangūs, bet kartais žmonės piktinasi – „ar aš atrodau kaip vagis?“. Ne, bet kaip aš tave pažinsiu?

Palyginimai ir paskutinis patarimas

Kada mikroautobusas tikrai geriau nei krovininis automobilis su fura?

Kai skubi. Kai daiktų nepilnas konteineris. Kai nenori, kad tavo daiktai stovėtų Roterdamo uoste dvi savaites. Kai turi brangią elektroniką ir nenori, kad ją krautų kartu su plytų maišais. Fura turi ekonomijos, bet ne lankstumo. Mikroautobusas – tavo asmeninis erdvėlaivis, tik ant ratų. Aš rinkčiausi fūrą tik tuomet, jei gabentčiau trijų kambarių butą ir visą dirbtuvę.

Ar galiu pasikrauti dar vieną kėdę, kai jau paslaugą sutariau – ar tai tragedija?

Ne tragedija, bet ir ne malonu, jei mikroautobusas jau sausakimšas. Kartais tilps, kartais reikės atsisakyti arba užsisakyti kitą reisą. Geriausias variantas – pranešk likus kelioms dienoms. Aš turiu teisę atsisakyti vežti, jei staiga pasirodo, kad reikia dar tris spintas įgrūsti, nes tada kenčia ir kitų klientų daiktai (jei vežame kombinuotai), o jei esi vienintelis – gal ir sutalpinsiu, bet papildomai.

Koks tavo pats didžiausias patarimas žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į UK?

Nepirk daiktų paskutinę minutę. Ne, rimtai. Žmonės susiplanuoja, susikrauna, o paskui nusiperka sofą tą pačią savaitę. Tada aš jau neturiu vietos, o jie bijo, kad kas nors atsitiks. Planuok anksčiau. Supakuok laiku. Surašyk daiktus. Ir dar – rinkis tuos, kurie atsako į telefoną ir po kelių dienų. Jei po pirmo skambučio dingsta – bus taip pat ir paskui. Kai viską darai laiku, krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją yra tas būdas, kuris nepalieka tavęs likimo valiai. Efektyvu ir patogu, jei neignoruoji smulkmenų.

Keletas žodžių pabaigai

Kalbėjom daug, bet esmė paprasta – mikroautobusas nėra stebuklų dėžė, bet labai protingas kelias pervežti daiktus į Britaniją. Rinkis tuos, kurie atsako tiesiai, net jei kartais abejoja. Paruošk daiktus, nesikraustyk paskutinę dieną. Tada viskas bus gerai. Jeigu kažko neaptarėm – paskambink, dviejų dešimtmečių patirtis ne šiaip sau. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją, kai darai tai protingai, tikrai būna sklandus.