Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais su patikima komanda

Daugiau nei dvidešimt metų sukuosi tarptautinių pervežimų reikaluose – pradėjau tada, kai į Angliją dar visi važiavo be jokių vizų, o mikroautobusai buvo primityvesni nei dabar. Per tą laiką pamatiau visko: ir puikių klientų, ir tokių, kurie nori, kad šaldytuvą pervežčiau už trisdešimt eurų. Tai va, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais su patikima komanda – apie tai ir pakalbėsim. Ne kaip vadovėlyje, o kaip žmogus žmogui, kuris galvoja siųsti rakandų per pusę Europos. Mikroautobusas čia – aukso viduriukas tarp kainos, greičio ir lankstumo. Ne visada pigiausia, bet dažniausiai protingiausia, kai reikia perkraustyti butą ar užvežt verslo prekių.

Kainos ir vietos – nuo ko tai priklauso

Kiek maždaug kainuoja pervežti daiktus iš Kauno į Londoną mikroautobusu?

Na, čia ne parduotuvė su etiketėm. Viskas labai priklauso nuo kiekio. Jeigu tai standartinis dviejų kambarių butas – dėžės, lova, šaldytuvas – su komanda, pakrovimu ir iškrovimu, galima galvot apie 800–1400 eurų. Kartais mažiau, jei daiktų mažiau. Kartais brangiau, jei reikia į Edinburgą, o ne į Londoną. Be to, jei pats padedat kraut, mums nereikia imti papildomo žmogaus, ir tada sutaupot. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet šitą intervalą mačiau jau šimtus kartų.

Ar kaina keičiasi, jei vežam ne iš didmiesčio, o iš kokio Pakruojo?

Keičiasi, aišku. Važiuot į Pakruojį užsikrauti – papildomi kilometrai, laikas, dyzelis. Nors mikroautobusas mažesnis už vilkiką, kelionė iki kliento ir atgal kainuoja. Kartais patariam patiems atvežti daiktus į Vilnių ar Kauną, jei nori sutaupyt. Jeigu turim kitą krovinį pakeliui – tada galim derėtis. Dėl to krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais geriausiai veikia, kai viskas suplanuojama bent savaitei į priekių. Staigmenų mažiau.

Mikroautobusas ir komanda – kas realiai važiuoja

Kokio dydžio mašiną siūlytumėt standartiniam butui?

Dažniausiai važiuojam su krovininiais "Mercedes Sprinter" – apie dvylika–penkiolika kubinių metrų. Kartais atrodo, kad daug, bet kai pradedi krauti spintas, vietos visada mažiau nei planavai. Jeigu per daug daiktų – du reisai arba didesnė mašina. O jei tik kelios dėžės – mikroautobusas gali būti per didelis. Tada jau furgoniukas užtenka. Renkamės pagal poreikį, ne pagal tai, ką tuo metu turim stovėti kieme.

Ar du vyrukai tikrai susitvarkys su viskuo patys?

Jei tai numatyta sutarty – taip. Dirbam poromis: vienas vyresnis, su rūksčiu veidu ir patirtimi, kitas jaunesnis, bet greitas. Kartais žmonės stebisi, kad dviese iškraunam visą butą per porą valandų. Bet jei yra pianinas penktame aukšte be lifto – tada deramės atskirai. Būna, kad pamirštat paminėt seifą rūsyje, o ten jau reikia papildomų rankų. Bet standartiškai – pakraunam, iškraunam, sudedam kur reikia.

Kas yra ta "patikima komanda" realybėje?

Tai ne tik kas vairuoja. Tai ir kas atsiliepi telefonu, kas planuoja maršrutus, kas prisiima atsakomybę. Mačiau firmų, kurios gražiai kalba, o atvažiavę du vaikinai be patirties per pusdienį sudaužo viską. Patikimumas yra tada, kai žmogus pasako, kad krovinys vėluos dėl rūko Calais uoste, o ne išgalvoja pasiteisinimą. Tai žmonės, kurie žino muitines, dokumentus ir nenuleidžia akių nuo jūsų baldų. Jūsų daiktai jiems – ne eilės numeris.

Kelionės ir maršrutai – kaip visa tai vyksta

Koks realus kelias važiuojama iki Londono?

Tradicinis kelias – per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, tada tunelis ar keltas į Britaniją. Dabar kartais važiuojam per vakarinę Prancūziją, jei reikia apeit kamščius. Kelionė trunka apie dvi su puse–tris dienas, priklausomai nuo nakvynių. Po Brexit pasienyje formalumų padaugėjo, todėl kartais prisideda pusdienis. Mikroautobusas yra daug labiau lankstesnis nei vilkikas, kai reikia suktis po Londono priemiesčius. Aišku, jei oras blogas arba keltas atšauktas – terminai šoka, bet mes galim greičiau pakeist planą nei didelė transporto priemonė.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais?

Teoriškai taip, praktiškai – labai nepatogu. Vietos būna tik vairuotojams. Jei laisva priekinė sėdynė, vienas žmogus gal prisistatys, bet tai ne poilsio kelionė. Trisdešimt valandų sėdint – nugara surakins. Aš rekomenduoju atskirai skristi ir sutikti mus Londone. Brangiau gal kiek, bet nenualsi. Buvo klientų, kurie važiavo kartu ir paskui gailėjosi, nes miegojimui vietos nėra, o oro kondicionierius karščiausią vasarą neatlaiko taip gerai, kaip norėtųsi.

Kiek iš viso užtrunka procesas nuo skambučio iki pristatymo?

Jei skubu – galim per dieną ar dvi. Bet realiau, kad reikia suderinti datas, kai jūs laisvi, mes laisvi, o bute išeina nuomininkai. Kartais skambinat šiandien, o reikia jau vakar. Jei turim laisvą langą – puiku. Jeigu ne – stojam į eilę. Dar savaitgaliai Anglijoje, kai neiškrauna. Planuokit savaitei į priekį. Nors... hm... buvo ir tokių atvejų, kai per dvi dienas viską padarėm. Bet tada kaina kitokia, aišku.

Dokumentai ir muitinė – kas pasikeitė

Ar po Brexit reikia dabar kažkokių ypatingų popierių?

Reikia, bet ne kaip raketai leisti. Paprastai – CMR sąskaita-faktūra, pakavimo sąrašas. Privatiems daiktams paprasčiau, bet vis tiek reikia aprašyti turinį. Po 2024 metų kai kurios JK įvežimo taisyklės pasikeitė, ir čia jau aš šimtu procentų... hmm, tiksliai nežinau, ar naujausi pakeitimai liečia ir asmeninius krovinius, ar tik verslo siuntas – geriau pasitikslinsiu prieš jums patvirtindamas. Svarbu neužmiršti, kad dokumentų netikslumai gali vėluoti krovinį dienomis, o to niekas nenori.

Ar galiu vežti maisto produktus, sūrį, uogienes?

Oi, jautru. Asmeniniams kroviniams leidžiama nedideliais kiekiais, bet jei vešit pusę šaldytuvo mėsos, pieno produktų – muitinė užduos klausimų. JK dabar "trečioji šalis", gyvulininkystės produktai stringa. Močiutės uogienėms mažam kiekiui paprastai praeina, bet didelis komercinis kiekis be veterinarinių pažymų – atgal siųs. Taisyklė paprasta: drabužiai, baldai, indai – taip. Šaldytuvo turinys – suvalgykit prieš išvažiuojant, bus mažiau galvos skausmo pakeliui.

Kas jei muitininkai atidarys krovinį ir tikrins?

Būna ir taip. Nėra malonu, bet normalu. Tada vairuotojas atidaro, rodo. Jei popieriai tvarkingi – užtrunka pusvalandį. Jei dokumentuose netikslumų – pusdienį ar parą. Kartais muitininkai pamato senus sovietinius baldus ir paleidžia greitai. Kartais mato neaprėptą elektroniką – tada klausinėja. Dėl to sakome: nerašykit dėžėse tik "įvairūs daiktai". Rašykit "indai", "knygos". Kuo aiškiau, tuo greičiau praeisim. Tokia jau muitinės kontrolė – dalis darbo.

Kas realybėje gali nepavykti – buvę atvejai

Ar buvote, kad klientas Anglijoje neatsidarytų durų?

Buvo. Žmogus pamiršo, kad atvažiuojam trečiadienį, o ne ketvirtadienį. Kartais ryšys nutrūksta, telefonas išsikrovęs. Tada deramės su kaimynais, ieškome saugios vietos, o blogiausiu atveju – vežam į sandėlį, kas kainuoja papildomai. Buvo ir taip – klientas nusipirko butą, o raktų dar neatidavė. Stovim su mikroautobusu prie tamsių durų, skambinam, laukiem. Todėl prašau: būkit vietoje arba įgaliokit žmogų. Tai ne teorija, o kas antras trečias kartas pasitaiko.

Ką daryti, jei gatvelė Londone per siaura privažiuoti?

Klasika. Londone, Mančesteryje pilna gatvių, kur net mūsų mikroautobusui per ankšta. Stengiamės sustot kuo arčiau ir neštis. Kartais tenka apeiti per kiemus, nes priekyje statybos. Buvo atvejis – klientas sakė, kad privažiuosim, o gatvė per siaura. Nepasitikrinom žemėlapyje (čia mūsų klaida, nuo tada tikrinam visada). Jei iki durų per toli – deramės dėl rankinio nešimo. Papildomas mokestis, nes tai valandos darbo. Geriau iš karto pasakyt, jei gatvė tik vienos juostos.

Ar pasitaikydavo techninių gedimų pakeliui?

Pasitaikydavo. Su senesne technika būdavo įvairiai. Kartą Vokietijoje – generatorius. Stojam, aiškinamės. Vyresnysis vairuotojas rado servisą, paskambinom klientui, pasakėm, kad vėluosim. Klientas suprato. Dabar profilaktiškai tikrinamės, technika naujesnė, bet visko gali nutikt. Žinau kompanijų, kurios tada dingsta – neatsiliepia telefonu, meta klientą ant "read". Mes bent jau turim kitą mašiną, kuri gali ištraukti, bet faktas – gedimai realūs, ir reikia, kad komanda nepadėtų ragelio.

Kaip nepasimesti rinkoje ir nepasidaryti nemalonumų

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją?

Jeigu telefone kalba gražiai, bet negali pasakyt, kur mašina, nesiūlo sutarties, o kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį – bėkit. Pigiausias dažniausiai reiškia be draudimo, be patirties. Būna, žmonės susivilioja, o paskui randasi daiktai sulaužyti, o firma apsimeta, kad nepažįsta. Dar jei nenori rodyt mašinos ar komandos nuotraukos – reiškia perparduoda kažkam iš skelbimų. Tai ne pervežimas, o loterija su jūsų sofa. Geriau mokėti šimtu dviem daugiau, bet turėti ramybę.

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą, o ne krovininį furgoną ar siuntų tarnybą?

Jei trys dėžės – siuntų tarnyba pigiau. Jei pilnas butas – furgonas per didelis ir brangesnis, o siuntinukai daužys daiktus persikrovimo centruose. Mikroautobusas – tarpinis variantas. Telpa siauresnėse gatvėse nei vilkikas, bet pakankamai vietos baldams. Plus komanda krauna pati. Jums nereikia ieškotis steivadorių Londone. Aš mėgstu sakyti, kad geras mikroautobusas su komanda prisitaiko prie žmogaus, o ne žmogus prie transporto. Tai sutaupo nervų.

Paruošimas ir smulkūs, bet svarbūs dalykai

Ar privalau viską supakuoti pats?

Idealu, jei pats supakuojate – tada žinote, kur kas yra, nereikia mokėti už mūsų laiką. Bet galime tai padaryti ir mes, tik tai atskira paslauga ir kainuoja. Svarbiausia – šaldytukas be maisto likučių, indai suvynioti. Buvo, kai klientas paliko pieno butelyje. Po trijų dienų kelionės mikroautobune dvokia negyvai, net langai nepadeda. Tai valykite, pakuokite, žymėkite. Jei trūksta dėžių – parvežame mes, bet kaina auga. Kaip sakant, arba laikas, arba pinigai.

Ar reikia kažkaip pažymėti dėžes su trapiu turiniu?

Taip, ir ne tik kryžiuku. Užrašykite "STIKLAS" didžiosiomis ir, jei galit, pridėkit raudoną lipduką. Buvęs atvejis – ant dėžės "Virtuvė", o viduje krištolas. Krautojas numetė ant grindų, vos nesusprogo. Nuo tada klausiam kiekvieną kartą, bet jūs patys pagalvokit – brangiausios taurės dažniausiai slepiasi netvarkingiausioje dėžėje. Raudonas markeris kainuoja centus, o nervai – brangiau.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Gyvūnams reikia atskiro aptvarkymo – pasai, skiepai, mikročipai. Krovinių skyrius tam netinkamas: tamsu, gali būti karšta ar šalta, žmonės neprižiūrės. Kartais klausi – gal priekinėje kabinoje? Tik specialiame narvelyje ir tik suderinus. Bet atvirai – geriau pasiimkit augintinį lėktuvu. Ten greičiau, saugiau, mažiau streso. Mes vežam sofą, o ne gyvūnus, o šeimininkai neiškęstų žiūrėt, kaip katei neramu tris dienas be tavęs.

Koks metų laikas geriausias tokiam gabenimui?

Pavasaris, vasaros pradžia – mažiau rūko prie Calais, mažiau švenčių triukšmo. Žiemą slidūs keliai, tamsu, visi nori iki Kalėdų. Bet mes vežam ištisus metus. Daugiau rūpesčių ne dėl sniego, o dėl to, kad rugpjūtį studentai užgriūna Londoną, ir sunku rasti kur saugiai sustoti. Tai jei galit laiku planuotis – balandis ar rugsėjo vidurys. Tada ir komandos laisvesnės, ir kainos stabilesnės, ir nervų mažiau visiems įsilieja.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į kitus miestus?

Londonas populiariausias, bet važiuojam ir į Bristolių, Oksfordą, Birmingamą, Livertpulį, netgi į Glazgą ar Aberdeeną. Mikroautobuso privalumas – privažiuoja prie pat namų durų ten, kur vilkikas nepralįstų. Būna, į kaimelius prie Mančesterio tenka suktis pro aptvėrimus, bet prieinam. Į atokius kampus brangiau, nes atsiskiria nuo pagrindinio maršruto, bet jei reikia – vežam. Svarbu, kad vietovė būtų nurodyta iš anksto, kai skaičiuojam degalus ir keltų bilietus.

Ar mokėti reikia iš karto viską, ar galima dalimis?

Standartiškai – trečdalis avanso užsakymo patvirtinimui, likutis prieš pristatymą arba iškrovimo metu. Su nuolatiniais klientais galim svarstyti ir kitaip, bet pirmą kartą – tik taip. Buvo atvejis, kai žmogus sumokėjo pusę ir dingo savaitei – neatsiliepė, o raktų niekas neatvežė. Negraži istorija abiem pusėm. Dabar bent minimalus avansas privalomas. Ir prašykite sąskaitos arba sutarties – jei kas nenori raštu patvirtinti, klauskite kodėl. Skaidrumas svarbiau nei gražūs žodžiai.

Kas jei mano daiktai suduš – koks draudimas?

Turim CMR draudimą, galiojantį visam maršrutui. Jeigu dėl mūsų kaltės kažkas sulūš – atlyginam žalą. Bet jei dėžėje su lėkštėm įsimetėte sunkų statybinį bloką – čia jūsų pakavimo klaida. Mes fiksuojam vaizdo įrašais ir nuotraukomis prieš pakrovimą. Kartais klientas pats nežino, kad sofa seniai buvo sulūžus. Tada aiškinamės. Draudimas egzistuoja, bet jis nepadengia visko pasaulyje. Svarbiausia – sąžiningumas iš abiejų pusių ir protingas pakavimas.

Koks dažniausias nesusipratimas prieš išvažiuojant?

"Gal dar tą šaldytuvą ir skalbimo mašiną?" – dažniausias klausimas, kai mikroautobusas jau pilnas. Žmonės galvoja, kad telpa viskas, nors sąrašą siuntė prieš savaitę. Patarimas: sudarykit sąrašą, paskui peržiūrėkit ir atimkit trečdalį. Nejuokauju. Kas lieka – tą vežam. Nes mikroautobusas turi lubas ir sienas, o jūsų namuose daiktai dauginasi tyliai, ypač kai reikia kraustytis. Buvęs atvejis – klientas paskutinę minutę atsirado su dviem papildomais lagaminais. Netilpo. Teko palikt.

Ką dar verta žinoti renkantis mus ar bet ką kitą?

Skambinkit keliems. Palyginkit ne tik kainą, bet ir bendravimą. Jeigu ragelyje žmogus skuba, vengia atsakyti tiesiai, nepatvirtina datos – greičiausiai perleis užsakymą kitiems. O krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais su patikima komanda – tai kai gale ragelio sėdi žmogus, kuris supranta, kad tai jūsų sofa, jūsų knygos, jūsų naujas gyvenimas. Ne eilės numeris. Rinkitės tuos, kurie klausia, kur padėti, o ne tik kokį PIN kodą įvest.

Išvada

Tai va, apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusais su patikima komanda – tiek. Dvidešimt metų šioje veikloje pamokė, kad technika svarbi, bet žmonės svarbiau. Geras mikroautobusas ir komanda, kuri neišnyksta terminų paskutinę dieną – tai ramybė jums. Ne visada viskas tobula, bet jei žinot, ko klausti ir ko tikėtis, viskas bus gerai. Skambinkit, klauskite, planuokit iš anksto. Ir nepamirškit – tų daiktų daugiau negu atrodo. Sėkmės kraustantis!