Krovinių gabenimas į Angliją: ar mikroautobusas tikrai pigiausias pasirinkimas?

Per dvidešimt trejus metus šiame versle pamatyta visko. Pradėjome su dideliais sunkvežimiais, o dabar mikroautobusai užima beveik pusę mūsų maršrutų į Vakarų Europą. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu šiandien masina daugelį – mažesnė mašina, mažesnės kuro sąnaudos, manevringumas Londone. Paprastai tai ir yra pigiau nei fūra, bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti dar prieš skambinant. Žemiau – tikri klientų klausimai ir atsakymai be saldžios aplinkybės. Rašau kaip žmogus, kuris matė visko: ir puikių išvykų, ir tokių, kai norisi pirma pabėgti prieš vairuotojui atvažiuojant.

Kainos ir kaip čia viskas apskaičiuojama

Kiek maždaug kainuoja perkraustyti vieną butą į Londoną mikroautobusu?

Čia kaip restorane – sąskaita priklauso nuo patiekalo. Vieno kambario butas, sofutė, spinta ir dešimt dėžių dabar kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Rugsėjis ir sausis brangesni, nes visi kraustosi vienu metu. Buvęs atvejis – vežėme jaunuolio daiktus į Islingtoną. Telpa į mikroautobusą, sumokėjo 1050 eurų. Bet jei būtų paėmęs seną šaldytuvą – jau reiktų galvoti apie priemoką. Skaičiuok protingai.

Ar mikroautobusas visada pigesnis nei pilna fūra?

Ne. Kartais žmonės skambina: turiu nedaug daiktų, bet tarp jų seifas ir marmurinis staliukas. Tada fūros paslaugos kaina gali būt netgi artima. Mikriukas apsimoka, kai daug lengvų dalykų – dėžės, maišai, drabužiai, nedidelė elektronika. Kitaip sakant, tūriniai, bet ne sunkūs kroviniai. Sunkūs metalo gaminimai – čia jau kitas filmas. Geriau iš karto pasakyti, ką turi, nei vėliau keistis mašinomis kieme.

Kodėl vieni vežėjai prašo 700, o kiti 1500 už tą patį maršrutą?

Oi, čia jautri vieta. Yra vežėjų, kurie turi savo mašiną, moka draudimą, algas ir sąskaitas faktūras. O yra tarpininkų. Jie paima tavo užsakymą, deda ant skelbimų lentos, o kas nors pasiima už pusę kainos. Kartais pasiseka, kartais – vaiduokliai. Prieš kelis mėnesius klientė sutarė už 650 eurų. Vairuotojas atvažiavo iš Latvijos su vos kvėpuojančia mašina ir paprašė dar 300 ant popieriaus lapo. Sąžininga kaina turi savo psichologinę ribą. Jei pirma mintis „o Dieve, kaip pigu“ – greičiausiai spąstai.

Ar kaina keičiasi, jei reikia į mažą miestelį, o ne į Londoną?

Taip, bet netikėtai. Didieji miestai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris – patogūs, nes lengva surasti krovinį kelionei atgal. O jei reikia į Skarborą ar į kaimą Velse, tenka mokėti už tuščius kilometrus atgal. Kartą vežėme krovinį į užkampį netoli jūros. Vairuotojas grįžo tuščias per tris dienas, nes niekas ten neveža. Kaina atitinkamai išsipūtė. Nepasimesk, jei Londone paslauga pigiau nei kur nors Šiaurės Anglijos užkampyje. Logistika kartais skaudina, bet tokia realybė.

Kelionė, žmonės ir kas dedasi pakeliui

Ar galiu važiuoti pats su vairuotoju iki Anglijos?

Techniškai galima, jei yra vieta. Bet praktikoje – klausk iš anksto. Krovininiuose mikroautobusuose ne visada yra antra sėdynė skirta keleiviui, o jei yra – ten dažnai guli dokumentai ar vairuotojo sumuštinis. Be to, pasienyje gali būti keblu. Prancūzijoje kartą sustabdė kolegą, nes keleivis sėdėjo krovininėje zonoje be saugos diržų. Tada (pataisau: tai buvo prieš trejus metus, dabar gal kitaip) teko aiškintis pusdienį. Jei labai nori važiuoti – geriau rinktis keleivinį variantą arba skristi lėktuvu.

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos mikroautobusu?

Dvi dienos – jei esi laimingas lošėjas. Trys-keturios – jei normalus žmogus. Penkios – jei pasienyje eilė arba Lamanšo tunelis užsikimšęs. Vairuotojas turi miegoti, valgyti ir pailsėti pagal tachografą. Jei tau žada per parą – meluoja arba pažeis įstatymus. Praeitą vasarą kolega strigo Kaniuno tilto apylinkėse pusantrų parų. Nei jo kaltė, nei mūsų – paprasčiausiai eilė. Tai planuok atvykimą su saugia marža. Ypač jei Anglijoje turi susitarti su būsto savininku.

Ar vairuotojas važiuoja tiesiai pas mane, ar renka dar kelis krovinius pakeliui?

Didžioji dalis mikroautobusų į Angliją važiuoja su kombinuotais kroviniais. Tavo daiktai keliauja su dar dviejų ar trijų klientų daiktais. Jei tau tai nepriimtina – užsakinėk atskirą reisą, bet mokėk dvigubai. Aš manau, kad kombinuoti reisai protingi, jei daiktai supakuoti. Kartą vieno kliento nepakankamai užkrauta dėžė slampinėjo ir krapštė kito lagaminą. Pakavimas buvo šūdinas – atsiprašau už terminą, bet tikslus. Supakuok tvarkingai, nes ant tavo dėžių gali atsirasti svetimų daiktų slėgsnis.

Ar pasienyje dažnai tikrina krovinius mikroautobusuose?

Brexit viską pakeitė. Dabar Anglijos pasienyje žiūri atidžiau nei anksčiau. Mikroautobusai patrauklūs, nes mažesni, bet jei muitininkai įtaria – atidaro. Buvo atvejis, kai vežėme biuro kėdes į Birmingemą. Muitininkai pajūryje, netoli Southamptono (ar gal Folkestone, tiksliai nepamenu, bet ten kur tiltas), tiesiog atidarė dėžes ir tikrino, ar nėra prekybai skirtų daiktų. Asmeniniams daiktams lengviau, bet popieriai turi būti tvarkingi. Klientas neturėjo sąrašo – bauda nedidelė, bet nervų kainos neįkainojamos.

Supakavimas, paruošimas ir realybė

Ar turiu pats padėti pakrauti daiktus?

Dažnai sakau: jei pats nemoki supakuoti, kaip žadi krauti? Juokauju. Pusiau. Paprastai vairuotojas padeda, bet jis nėra tavo samdytas krautuvas. Jei daiktai ant trečio aukšto be lifto – tenka tartis atskirai. Buvo atvejis Vilniuje – penkiaaukštis, be lifto, baldai iš antresolės. Vairuotojas su malonumu... atsisakė. Teko ieškoti papildomų rankų. Tai aš rekomenduočiau pagalvoti apie tai prieš skambinant. Ne visada viskas taip saldu, kaip atrodo iš šalies.

Kaip teisingai paruošti daiktus mikroautobusui?

Dėžės. Tik vienodo dydžio kartoninės dėžės. Maišai – blogiausias dalykas, kuris gali nutikti tavo daiktams. Jie trupa, slysta, viduje viskas maišosi kaip salotos bevėgėje virtuvėje. Sofas apdenk antklodėmis, veidrodžius – lipnia juosta kampuose. Ir numeruok. Dievas mato, koks palengvėjimas, kai Anglijoje atidarau mikroautobusą ir matau: „Virtuvė – 1/5“. O ne 40 maišų be logikos. Kartą klientas supakavo į maišus nuo bulvių. Prisiekau. Tiesiog nenaudokit maišų.

Ar galiu vežtis baldus be išardymo?

Gali, jei jie įlenda pro duris. Mikroautobuso pakrovimo aukštis ribotas, bet standartinė sofa dažnai telpa. Tik reikia atsižvelgti į svorio paskirstymą. Jei seifa statysi ant priekio, vairuotojas pyks. Buvo atvejis, kai vežėme neišardytą kampą iš Šiaulių. Įėjo kaip įlietas, bet užėmė du trečdalius mašinos. Klientas liko be vietos dviračiui. Teko atsisakyti dviračio arba mokėti už antrą reisą. Jis pasirinko atsisakyti. Liūdnai, bet logistika – ne romantika.

O jei visi daiktai netelpa – ką tada daryti?

Tai klasika. Aš vadinu tai „krovinių optine iliuzija“. Žmonės sako: turiu penkias dėžes. Atvažiuoji – o ten penkios dėžės, sofos pagalvė, dviratis, 40 porų batų atskirai ir šaldytuvas. Mikroautobusas nėra Tardis – jis neturi didesnės vidinės erdvės nei išorėje. Tada tenka rinktis: antras reisas (brangu), priekaba (ne visada prieinama), arba atiduoti kaimynui seną fotelį. Aš visada prašau nuotraukų sąrašo prieš atvažiavimą, bet žmonės nemėgsta siųsti. „Ai, čia ne taip daug“ – garsiausias melas šioje industrijoje.

Dokumentai, draudimas ir kiti brexitiniai skauduliai

Ar reikia dabar kažkokių ypatingų popierių gabenant asmeninius daiktus?

Reikia. CMR vežimo sąskaita faktūra – būtina. Bagažo deklaracija – taip pat. Jei gabeni verslo daiktus – dar ir įkainojimo sąrašas. Po Brexit viskas striktesnė. Kartais klientai galvoja, kad mikroautobusas kaip asmeninis automobilis – pravažiuos slapta. Ne, nepravažiuos. Yra procedūros. Mes padedame pildyti, bet informacija turi gauti iš tavęs. Ką veži, kokia vertė, ar naudota. Jei rašai, kad sofa kainavo 50 eurų, nors matosi italų dizainas – gali suabejoti. Deklaruok sąžiningai.

Ar galiu įsimesti maisto produktų, gėrimų ar augalų?

Ne. Na, butelis vyno nežudys, bet dėžė alkoholio jau kvepia prekyba. Maistas – draudžiamas. Augalai – be fitosanitarinio leidimo, kurio paprastas fikusas tikrai neturi. Buvęs atvejis: ponia iš Panevėžio vežėsi pomidorų daigus į Noting Hill. Muitininkai juos konfiskavo, pabandė skirti baudą. Teko aiškintis, kad tai ne prekybinis kiekis. Bet laiko prarado daug. Nežinau, kodėl žmonės mano, kad mikroautobusas nemato muitinės. Ją mato. Geriau palik daigus kaimynei.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, jei jau mokame už pervežimą?

Priklauso nuo to, ar vežėjas sąžiningas. Normalioje įmonėje draudimas įskaičiuotas. Jei vežėjas individualus be licencijos arba su rašteliu ant popieriaus – ten gali nebūti jokio draudimo. Aš rekomenduočiau visada klausti poliso numerio. Jei toks yra – puiku. Jei pradeda vengti atsakymo – signalizuoja apie problemą. Kartą teko tvarkyti situaciją, kai mikroautobusui užsidegė padanga (ne mūsų, konkurentų) ir baldai apdūmavo. Be draudimo – tie baldai šiandien būtų šiukšlė. Nepatingėkit paklausti.

Ar fūros turi pranašumą prieš mikroautobusus muitinėje?

Fūros turi savo eiles, savo procedūras. Mikroautobusai važiuoja per tuos patis (oi, čia gal turėjau parašyti „tuos pačius“) postus, bet mažesnėse vietose. Kartais jie patrauklūs, nes juda greičiau per keltus. Bet muitinė – muitinė. Jei popieriai netvarkingi – stovėsi ir tu, ir fūra, ir karalius su karieta. Būna dienų, kai mikroautobusai pralekia per kelias valandas, o fūros stovi paras. Ir atvirkščiai. Tai čia daugiau laimės dalykas, o ne mašinos dydžio.

Kai viskas eina ne pagal planą

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda pakeliui į Angliją?

Turi dirbti su tais, kurie turi planą B. Mūsų mašinos tikrinamos prieš kiekvieną reisą, bet turbo gali numirti bet kada. Prisimenu kolegą Vokietijoje, greitkelyje. Skambina, pyksta, aš pykstu, bet paskui surandame pakaitinę mašiną per penkias valandas. Viskas perkrauta, važiuojama toliau. Verslas toks. O jei vežėjas be draudimo, be ryšių? Tavo daiktai gali užsimiegoti netoli Diuseldorfo savaitę. Renkiesi pigiai ir rizikingai, ar normaliai ir apgalvotai. Aš žinau, ką renkuosi.

Kaip reaguoti, kai vairuotojas pavėluoja pasiimti daiktus?

Pirmas žingsnis – neprojektuoti savo pykčio į porą. Antras – skambinti. Kartais ankstesnis klientas pasirodo turįs „dar vieną kambarį rūsyje“, apie kurį neužsiminė. Buvo žiema, kolega vėlavo pusdienį Klaipėdoje dėl tos pačios priežasties. Aš pats nenoriu čia spėlioti (o gal ir reikėjo geriau paklausinėti apie rūsį?), bet faktas – kitas klientas Londone irgi lūko. Svarbu, kad vežėjas skambintų ir perspėtų, o ne dingtų. Tikėtis, kad pervežimas kaip Šveicarijos laikrodis – naivu. Mikroautobusai strigsta kaip ir visi kiti.

Ar buvęs atvejis, kai vežėjas apskritai neatvažiavo?

Deje, taip. Dažniausiai per tarpininkus arba facebook grupes. Paėmė 100 eurų avanso, pažadėjo antradienį, o telefonas išjungtas iki šiol. Kur problema? Tarpininkas paėmė per mažai, realus vairuotojas suprato, kad neuždirbs, ir pasirinko kitą užsakymą. Mes taip nedirbame – mums svarbiausia reputacija. Bet rinkoje pilna vienkartiniais reisais besiverčiančių. Aš net pasakyčiau – jei kaina per maža ir nėra sutarties, greičiausiai tai rizika. Geriau mokėk brangiau, bet žinok, kad vairuotojas rytoj stovės po tavo laiptais.

Ką reiškia, kai vežėjas sako, kad krovinys „guli sandėlyje“?

Tai gali reikšti du dalykus. Pirmas: tikrai guli sandėlyje Londone ir laukia, kol subursim kitus krovinius į tavo regioną. Antras (ir nemalonesnis): nėra pinigų degalams, o tau prisakoma istorija. Buvęs atvejis – klientė skambino, kad daiktai „sandėlyje netoli Bristolio“ jau tris savaites. Patikrinau – sandėlis pasirodo esąs mobilių namelių stovėjimo aikštelė. Be priežiūros, be saugos. Tai va, klausk adreso. Jei nepateikia – signalas. Geriau mokėk už tiesioginį pristatymą, o ne „kažkada kitą savaitę“. Nes kitą savaitę kartais niekada neatvažiuoja.

Techniniai dalykai – ką dar svarbu žinoti

Kokį mikroautobusą rinktis – krovininį ar keleivinį pervežimui?

Pagalvok logiškai: jei vežame sofą, stalą ir dėžes, kam sėdynės? Krovininis mikroautobusas – plokščia grindis, tvirtos sienos, patogu tvirtinti diržais. Keleivinis dažnai turi išimamas sėdynes, bet grindys nepritaikytos sunkumui. Be to, muitininkai gali pažiūrėti keistai, jei krovinys pilnai užkrautas keleivinėje mašinoje. Kartą bandėme adaptyviai panaudoti keleivinį – nuostolis laiko ir nervų. Nuo to laiko tik krovininiai. Jei vežėjas siūlo keleivinį pagal kainą – pagalvok, ar ten viskas tvarkingai.

Ar mikroautobusas gali gabenti pavojingus daiktus ar chemiją?

Negali. Dujų balionai, dažai, kai kurie valikliai – kroviniai su ADR. Mikroautobusui tai tabu be atitinkamų ženklų ir licencijų. Kartą klientas įgrūdo dažų kibirą į dėžę, nepasakė. Vairuotojas uostė kelionės metu, galvojo, kad prasideda gaisras. Prieskonis streso nemokamas. Jei turi kokių chemikalų – pasakyk. Mes padėsim rasti sprendimą. O jei patys tylite – rizikuojate ne tik daiktais, bet ir baudomis Anglijos pasienyje. Nepriimame to, ko nežinome.

Ką daryti, jei turiu labai sunkų daiktą, pavyzdžiui, treniruoklį ar seifą?

Pasakyk iš karto. Ne tada, kai vairuotojas jau stovi kieme. Prošvaistės mikroautobuse nėra kranui, tik rankos. Jei daiktas sveria virš 80 kilogramų, reikia dviejų vyrų arba keltuvo. Kartą vežėme treniruoklį – klientas sakė, kad „kompaktiškas“. Pasirodo, 120 kg Smitho treniruoklis. Vairuotojas beveik išsiverkė. Teko ieškoti trečios poros rankų papildomai mokant. Jei daiktas stambus ir sunkus, mikroautobusas vis tiek turi svorio ribas. Neperženk jų. Geriau sumokėk už fūros paslaugą su keltuvu.

Ar televizorių galima vežti stovinčiu, o ne gulint?

Gulčia. Visada gulčia. Kartą klientas įtikino vairuotoją, kad „šiuolaikiniai ekranai atsparūs“. Važiavome į Bristolį, televizorius stovėjo. Atidarius ekranas atrodė kaip mozaika po žemės drebėjimo. Dėl dinamiškų apkrovų kelyje. Mikroautobusai trankosi, važiuoja per duobes. Stiklas lieka stiklas. Jei neturi originalios dėžės – apdenk antklodėmis, įstatyk tarp dėžių ir vešk tik gulintį. Tai galioja visiems plazminiams, OLED ir kitokiems ekranams. Nepykit, ilga diena buvo.

Ar mikroautobusu galima vežti gyvūnus?

Katės ir šunys – taip, bet ne kaip krovinys. Jei gyvūnas keliauja, reikia ne vežėjo, o gyvūnų pervežimo paslaugos. Mikroautobusas, pilnas baldų, nėra vieta jorkšyrui. Buvęs atvejis, kai moteris įkišo narvelyje šunį tarp dėžių. Skrendame per Prancūziją, vasara, mašina įkaista. Laimei, vairuotojas pastebėjo ir sustojo. Šuo gyvas, bet situacija pavojinga. Gyvūnai – atskira, reguliuojama sritis. Paprasčiausiai – vežk gyvūnus su tomis įmonėm, kurios tam skirtos.

Koks geriausias laikas planuoti perkraustymą į Angliją?

Venk rugsėjo pradžios ir sausio antros pusės. Tada kainos šokinėja kaip vanduo ant žarijų. Balandis-gegužė ir spalis-lapkritis – ramiau, pigiau, mašinos laisvesnės. Žinoma, jei turi darbą Anglijoje nuo pirmadienio – neturi prabangos rinktis. Bet jei esi lankstus – rinkis vidurkius. Viena klientė iš Klaipėdos kas savaitę skambindavo klausdama, ar nepigiau. Atsakydavau: kol skambinsi, negausi. Kai pagaliau sutiko spalio viduriui – sutaupė kelis šimtus. Planavimas – pusė pergalės, o krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu nėra išimtis. Kalendorius tavo sąjungininkas.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu – tai gyvas, kvėpuojantis procesas, ne tik skaičiai ekrane. Pigu, patogu, bet reikia galvos ant pečių. Rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, kaip vežėjas bendrauja, ar atsako į klausimus, ar turi ką parodyti. Po dvidešimt trejų metų galiu pasakyti vieną: blogiausi sprendimai gimsta tada, kai skuba ir taupo ten, kur nereikia. Užduok klausimus, pakyšk abejones ir niekada, supranti, niekada nieko nepalik likimo valiai. Sėkmės kraustantis – o jei kils papildomų klausimų, rašyk, atsakysiu kai galėsiu.