Krovinių gabenimas be jokių vėlavimai į Angliją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – krovinių gabenimas be jokių vėlavimai į Angliją yra ta svajonė, apie kurią kalba beveik kas antras klientas, tačiau realybėje pasiekti ją visai ne taip paprasta. Po to, kai įvyko Brexit, pasikeitė visa logistika, ir nors fizinės sienos nėra, biurokratinės atsirado kaip niekada anksčiau. Anksčiau tiesiog pakraudavai ir važiuodavai, o dabar reikia galvoti apie deklaracijas, ENS, išėjimus ir dar daugybę smulkių dalykų, kurie gali viską sustabdyti per minutes. Nors taip ir norėtųsi pasakyti, kad viskas vyksta lyg pagal laikrodį, kartais tiesiog būna, kad vairuotojas praleidžia laiką užkardose arba dokumentai netinka. Visgi, tikrai įmanoma suorganizuoti procesą taip, kad rizikos būtų minimalios, o prekės pasiektų paskirties vietą laiku. Svarbiausia yra suprasti, kur gali slėpti pavojai ir juos išvengti iš anksto.

Muitinės procedūros ir dokumentai po „Brexit“

Ar įmanoma visai išvengti muitinės patikrinimų?

Tiesiogiai pasakius – ne, jei gabenate ką nors kita, nei asmeninius daiktus. Muitinės kontrolė dabar yra neišvengiama dalis ir krovinių gabenimas į Angliją be šių procedūrų neįvyks. Nors dažnai klientai sako, kad jie „turite draugų“ arba „žino keletą triukų“, aš atsakau taip: oficialiai viskas kelia per sistemą. Galite paspartinti procesą turėdami visus dokumentus paruoštas iš anksto, tačiau patikrinimo išvengti negalite. Gal kada nors bus lengviau, bet dabar tikrai ne.

Kokius dokumentus reikia tur�ti būtinai?

Minimalus rinkinys yra komercinės sąskaitos faktūros ir sandorio, pagal kurį prekės parduodamos, kopijos. Be to, būtinas EORI (Ekonominio operatyvinio registravimo ir identifikavimo numeris) numeris, kuris turi būti galiojantis tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Dar reikės transporto dokumento, paprastai tai būna CMR (tarptautinio krovinių pervežimo sutarties kvitas). Jei trūks nors vieno lapo, sistemą užstrigs ir tas greitas pristatymas virs ilgalaikiu laukimu.

Kas yra ENS deklaracija ir kada ją reikia pateikti?

ENS (Entry Summary Declaration) tai išankstinis pranešimas apie krovinį, kurį reikia paduoti dar prieš krovinį atvykstant į Didžiosios Britanijos teritoriją. Dažniausiai tai daroma per muitinės tarpininką maždaug 4 valandas iki atvykimo į uostą, pvz., Doverį arba Folkestone. Nebuvo tokio dalyko anksčiau, o dabar be šio kodo vairuotojas tiesiog nebus įleistas į britų pusę. Nenujaučiu, kodėl taip sudėtingai padaryta, bet kitaip ne.

Kas daryti, jei gavėjo Anglijoje nėra EORI numerio?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriu. Jei jūsų klientas Anglijoje dar neapsirūpino šiuo numeriu, jo reikia gauti, tai trunka tik kelias dienas, tačiau ne kelias minutes. Be jo krovinys gali būti užstrigęs muitinėje netgi kelias savaites, kol tvarkoma situacija. Geriausia patikrinti tai iš anksto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienio punkte.

Ar galima važiuoti be muitinės tarpininko?

Techniškai galima bandyti pildyti deklaracijas patys, jei turite programą ir žinote, ką daryti, bet mano patirtis rodo, kad tai pavojinga žaidimą. Sistemos sudėtingos, anglai labai griežtai tikrina klaidas, o viena neteisinga skaitmenį gali sukelti didelių bėdų. Muitinės tarpininkas (brokeris) tai jos specialistas, kuris padės išvengti krovinių gabenimo į Angliją vėlavimų dėl biurokratinių klaidų.

Kaip greitai paprastai vyksta muitinės iškrovimas?

Jei viskas tvarkinga, tai gali užtrukti nuo 30 minučių iki valandos. Tačiau jei sistema užstringa arba pasitaiko „raudona“ funkcija, tai reiškia papildomą patikriną. Tada gali tekti laukti ir keletą valandų, o kartais ir ilgiau, jei krovinys atrodo įtartinas. Buvau atvejų, kai dėl blogai užpildyto lauko „svoris“ reikėjo viską iškrauti ir sverti dar kartą.

Kas nutinka, jei dokumentuose nurodyta neteisinga prekė?

Tuomet sulaukiate baudos ir galimo krovinio konfiskavimo arba ilgos patikros. Angliškai institucijos labai smarkiai baudžia už netikslumus, ypač jei tai susiję su mokesčiais arba draudžiamomis prekėmis. Negalima rašyti „dalys“, jei tai yra „elektroniniai komponentai“, specifikacija turi būti tikslia. Vieni klientai tai suvokia, kiti – ne.

Ar reikalingas draudimas muitinės sandėlyje?

Privalai turėti draudimą, jei krovinys laikomas tarpininko sandėlyje arba laukia išsiuntimo. Niekada nežinai, kas ten nutinka – gali užlieti vandenį, gali kažkas nukristi. Standartinis transporto draudimas dažnai nedengia to laikotarpio, kai prekės nėra tiesiogiai furoje, todėl reikia pasirūpinti papildomu apsidraudimu.

Ką daryti, jei krovinys pasiekė Angliją, bet negali išeiti iš sandėlio?

Reikia greitai susisiekti su savo brokeriu ten ir sužinoti, ką trūksta – ar tai mokėjimas, arba trūkstamas dokumentas. Dažnai būna taip, kad gavėjas nenumokėjo PVM arba mokesčių, o sistema automatizuotai neužleidžia kroviniui. Tada reikia mokėti grynaisiais pinigais arba pervesta, kas užtrunka.

Kokia šiandien situacija su alkoholio ar tabako gabenimu?

O čia tai visai griežta sritis. Tokiems kroviniams reikia specialių licencijų (ACCRED ir kita), o procedūros yra ilgesnės ir brangesnės. Paprastai be vėlavimai čia beveik neįmanoma, nebent jums labai patiklių partnerių. Be to, patikros yra daug dažnesnė nei su paprastomis prekėmis.

Ar reikia deklaruoti maisto produktus specialiai?

Žinoma, maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, eina per labskonus patikras (Sanitary and Phytosanitary Check). Reikia SPS sertifikatų, o be jų krovinys bus sugrąžintas arba sudegintas. Tai viena brangiausių ir sudėtingiausių sričių. Nerekomenduoju niekam bandyti vežti mėsą ar sūrį „laisvai“, baigsis blogai.

Laikas, maršrutai ir logistika

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną?

Priklausys nuo maršruto, bet vidutiniškai tai yra apie 3–4 dienas, jei vairuotojas važiuoja teisingai ir nedaro ilgų pauzių. Jei važiuojate per Kalė (tunnel) arba keltu Doveris-Kalis, tai greičiau, tačiau čia daugiau eilės. Tiesioginis greitas krovinių gabenimas į Angliją kainuoja, bet dažnai vertas tų pinigų, jei prekės skubos.

Kur dažniausiai įvyksta spūstys?

Didžiausios problemos kyla prie pat Anglijos krantų, prie Doverio arba Folkestone, ten, kur vyksta kontrolė. Taip pat, sunku pravažiuoti pro Londoną, ypač tuo metu, kai įvedinėjamos ULEZ zonos (mažai teršiančių zonų). Vairuotojai bijo ten važiuoti dėl didelių mokesčių, todėl bando apeiti, kas irgi sukuria spūstis aplinkkeliuose.

Ar sunkvežimiamsleidžiama važiuoti M6 keliu?

Taip, M6 yra vienas pagrindinių kelių, kuris veda į šiaurę, link Birmingamas arba Mančesteris. Tačiau ten taip pat gali būti eilių, ypač įvykus avarijai arba atliekant darbus. Esu girdėjęs, kad ten dažnai stovi kamerų, kurios fiksuoja greitį, taigi vairuotojai turi būti atsargūs.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta ir priverstas sustoti?

Yra reglamentai, kurie apibrėžia poilsio laiką. Jei vairuotojas tachografas rodys pažeidimą, gauti baudą. Jei jis tiesiog pavargs ir sustojs nelegalioje vietoje – tai rizikuojate ne tik bauda, bet ir krovinio saugumu. Todėl reikia suplanuoti maršrutą taip, kad poilsio vietos būtų laiku.

Ar geriau važiuoti keltu arba per tunelį?

AB. Per tunelį greičiau, tai tik 35 minutės po jūra, tačiau ten griežtesnė kontrolė. Keltais ilgiau laukti, bet kartais lengviau su specifiniais krovinių, pvz., pavojingais, nors ir tai dabar sunkiau. Asmeniškai (kaip ir dauguma mano kolegų) vertinu tunelį dėl greičio, jei tik nėra didelės eilės.

Kokios yra didžiausios Anglijos uostai?

Svarbiausi yra Imminghamas, Felixstowe ir Southamptonas, jei kalbame apie jūrinius pervežimus iš kitų kontinentų. Tačiau mums, iš žemyninės Europos, svarbiausi yra pietryčių uostai – Doveris, Ramsgate, taip pat Newhavenas. Ten vyksta didžiausias srautas. Feilksstouvoje daugiau konteinerių, rečiau važiuoja su furgonais.

Kaip susisiekti su vairuotoju, kai jis jau Anglijoje?

Jei jis neturi britų SIM kortelės, gali būti problemų su ryšiu, tarptautinis rinkinys gali neveikti visur. Geriausia, kad vairuotojas turėtų duojamąjį telefoną arba Wi-Fi furoje. Kartą nutiko taip, kad vairuotojas dingo net 6 valandų ir nieko negalėjome sužinoti, nes nebuvo ryšio.

Kas daryti, jei krovinys turi būti pristatytas į šiaurinę Angliją?

Tada reikia planuoti ilgesnį maršrutą. Pro Mančesteris arba Lidzas važiuoja ilgai, ypač jei tenka važiuoti per M62 kelią, kuris dažnai užstrigta. Be to, reikia sužinoti, ar paskirties vieta turi pakankamai vietos dideliam sunkvežimiui apsisukti – ten yra daug siaurų kaimo kelių.

Ar galima užtikrinti pristatymą tam tikru laiku?

Galima tikti laiko intervalo, pvz., nuo 8 iki 10 ryto. Kasdieninis krovinių pervežimas Anglijon be nurodyto laiko ne visada įmanomas, nes sunku numatyti eismo sunkius. Jei klientas reikalauja tikslaus laiko, reikia sudaryti atitinkamą sutartį, bet tai kainuos brangiau.

Kaip elgtis su „Ferry Booking“ klaidomis?

Jei pasisekė nepataisyti laiko arba krovinio duomenų, gali tekti pirkti naują bilietą, o tai brangu. Reikia labai atidžiai tikrinti vairuotojo duomenis – aukštį, ilgį, svorį. Vieną kartą trūko 5 cm ir teko laukti kito keltas, praradome pusę dienos.

Kainodara ir mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina?

Prie visko – nuo degalų kainos (fuel surcharge) iki krovinio svorio ir užimamos vietos. Taip pat įeina muitinės išlaidos, brokeringas ir mokesčiai už keltą arba tunelį. Sezoniškumas taip pat daro didelę įtaką – prieš Šventes kainos šokuoja aukštyn. Negalima tiksliai pasakyti be duomenų.

Ar brangiau vežti po Brexit?

Taip, be abejo. Tapo brangiau dėl papildomų dokumentų, poreikio tarpininkams ir dėl valiutos kursų svyravimų. Be to, pačios Anglijos sąskaitos užsienio transporto kompanijoms padidėjo. Dabar tas pats maršrutas gali kainuoti 15–20 proc. daugiau nei prieš 5 metus.

Kas yra „standartinė“ kaina už piliakalnį?

Hard to say... bet maždaug 1–2 tūkstančiai eurų už pilną furgoną nuo Vilniaus iki Londono gali būti realistiška kaina (viskas priklauso nuo rinkos). Jei kas klaustų krovinių gabenimo be jokių vėlavimai į Angliją kainos „ekspresiniu“ režimu, tai daugiau. Dabar degalai vėl brangsta, tai kainos greita juda.

Kas yra „demurrage“ mokestis?

Tai mokestis už krovinio laikymą uoste ar sandėlyje ilgiau negu numatyta. Jei jūsų brokeris vėluoja su dokumentais, uostas pradeda skaičiuoti baudas už kiekvieną pradėtą valandą. Tai gali užpilti šimtus eurų per dieną. Kartais klientai nenujaučia, kiek tai kainuoja, kol gąsą sąskaitą.

Ar galima sumokėti PVM Lietuvoje?

Galima, jei naudojate specialią procedūrą (pvz., call-off stock arba kita), bet turi būti pagrindas. Paprastai PVM mokamas gavėjo šalyje, t.y. Anglijoje. Reikia pasikalbėti su savo buhalteriu, nes ypač didžioms firmoms turi būti tvarkinga PVM sąskaitų faktūrų sistema.

Ar kainuoja papildomai pristatymas į Londono centrą?

Žinoma. Londone turi mokėti už įvažiavimą į ULEZ zoną (jei fura neatitinka standartų), be to, ten reikia specialių leidimų. Tai gali kainuoti nuo 50 iki 200 svarų vienam įvažiavimui, priklausomai nuo transporto priemonės. Be to, laikas – ten sustoti neįmanoma, tai ilgai laukti.

Kas nutinka su mokesčiais, jei grąžinamas tuščias furgonas?

Tada grąžinamas tik turtas, o mokesčiai už vežimą jau buvo apmokestinti. Galima bandyti rti krovinį atgal (backload), kad padengti išlaidas, tačiau tai ne visada įmanoma. Taigi tuščias kelias dažnai yra nuostolis.

Ar verta pirkti „visaplačiausią“ draudimą?

Manau, kad verta, ypač jei vežate brangias prekes. Standartinis draudimas dažnai apsaugo tik iki tam tikros sumos, o dėl netikslumų gali neišmokėti nieko. Geriau permokėti už draudimą nei rizikuoti visą krovinį. Ypač kai važiuojate toli.

Kaip mokėjimai atliekami su užsienio partneriais?

Dažniausiai banko pavedimu arba per platformas, bet reikia atsižvelgti į tai, kad pinigai gali eiti kelias dienas. Anglijos bankai dabar (po Brexit) dirba lėčiau su mūsų sritimis, kartai užstrigta ir savaite. Todėl reikia numatyti šią delsą sutartyje.

Ar turi būti mokamas avansas?

Dauguma kompanijų dabar prašo avanso, bent 50 proc., ypač kai dirbate su nauju klientu. Tai apsauga nuo to, kad krovinys atvyks, o klientas atsisakys mokėti. Pasaulio rinka nepastovi, todėl reikia būti atsargiam.

Specifinės situacijos ir problemos

Ar saugu vežti vertingas prekes?

Yra rizika, ypač stovint neapsaugotuose aikštelėse. Anglijoje vagystės taip pat pasitaiko, nors galbūt mažiau nei kai kuriose kitose šalyse. Reikia naudoti GPS stebėjimą ir bandyti neišlikti be vairuotojo pernaktai pavojingose vietose.

Kas daryti, jei vairuotojas prarado duomenis?

Tada viską tenka atkurti iš naujo, kas užtrunka laiko. Gerai, jei kompanija turi kopijas duomenų bazėje. Esu patyręs situaciją, kai vairuotojas prarado CMR lapą, ir mums teko siųsti faksu (žinote, kai kurie dar naudoja faksus! įsivaizduokite) kopiją į sandėlį.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, tačiau tai yra labai specifinė sritis. Reikia veterinarinių pažymų, specialių furgonų su ventiliacija ir temperatūros kontroliu. Negalima tiesiog įkrauti šuns ir važiuoti. Tai brangu ir reikalauja daug laiko parengimui.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Reikia tuoj pat sufotografuoti vietą, parodyti vairuotojui ir užpildyti pranešimą apie sugadimą (damage report). Negalima paimti krovinio, jei matote, kad dėžės sutrainytos – po to bus sunku įrodyti, kad ne jūs tai padarėte. Angliški klientai dažnai labai griežti dėl pakuočių būklės.

Ar sunku rasti grįžtamojo krovinio?

Labai sunkus klausimas. Dabar rinka nelygi, kartą turi, kartai nėra. Geriausia turėti patikimus brokerius ten, kurie ieško krovinių. Tačiau dažnai tenka važiuoti tuščia, kas kenkia maržai.

Kas, jei klientas nėra vietoje pristatymo metu?

Vairuotojas gali laukti tam tikrą laiką, paprastai 30–60 minučių nemokamai, paskui prasideda laukimo mokestis (waiting time). Reikia įspėti klientą, kad jis turi būti paruošęs. Ypač jei tai sandėlis, kurie dirba pagal rigid graphą (grafiką).

Ar yra kokių nors draudžiamų prekių?

Yra, kaip ir visur – ginklai, narkotikai, kai kurios medicinos priemonės be leidimo, kai kurią maisto produktai. Prieš vežiant būtina patikrinti sąrašą. Nesu 100% tikras apie kiekvieną chemikalą, geriau klausti specialiųjų tarnybų (kelių policijos) arba brokerio.

Kaip elgtis su avarija Anglijoje?

Reikia skambinti 999 (jų pagalbos numeris) ir pranešti apie avariją. Taip pat reikia sužinoti iš draudiko, kas daryti su kroviniu – ar jį reikia perkrauti į kitą furgoną. Angliškai policija dažniausai padeda greitai, bet procedūros gali skirtis nuo mūsų.

Ar galima atidėlyti pristatymą jei pavargėte?

Vairuotojas negali tiesiog sustoti ir eiti miegoti, kai nori. Yra laiko apribojimai. Tačiau jei jis jau pasiekė poilsio laiko limitą, jis privalo sustoti. Klientai dažnai supranta, kad saugumas yra prioritetas, nors ir klysta kai kurie.

Kaip vežti LTL krovinius (dalinis krovinys)?

Tai sudėtingiau, nes reikia sujungti keletą siuntų. Krovinių gabenimas į Angliją dalinėmis kroviniais (LTL) reikalauja konsolidacijos sandėlių. Tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visą furgoną prieš išvažiuojant. Tačiau tai pigiau mažiems siuntėjams.

Kas yra „cross-trade“ vežimas?

Tai kai krovinys turi būti paimtas vienoje šalyje (pvz., Vokietijoje) ir pristatytas į kitą (pvz., Angliją), bet ne iš tos šalies, kurioje įmonė registruota. Reikalauja specialių leidimų (community licence) ir dabar daugiau biurokratijos po „Brexit“.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja. Jei sutartyje numatyta viena kaina pagal maršrutą, o vairuotojas nusprendžia važiuoti kitaip (užkliuvo automobilis ar pan.), papildomi kilometrai bus apmokestinti. Reikia pranešti dispatcheriui iš karto.

Ką daryti, jei klientas nesugeba sukontaktuoti su brokeriu?

Tada mes (kaip pervežėjai) stengiamės padėti, bet neturime galios daryti muitinės procedūrų už juos. Tikrai nepatogu, kai klientas pasakykime „išsiuntė“ kažką, o nėra jokių duomenų. Tokiu atveju reikia įspėti, kad gali užstrigti.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti tiesiogiai – nepasitikėkite viltimi. Planuokite atvykimo laiką su atsarga, nes krovinių gabenimas be jokių vėlavimai į Angliją yra retas išimtis, o ne taisyklė. Geriausia patirtis sako, kad tvarkingi dokumentai ir ryšys su partneriu yra pusė sėkmės. Pasiruoškite iš anksto, pasidarykite atsargines kopijas ir būkite kantrūs, tad viskas gerai suveiks.