Krovinio pervežimas į Angliją patogiai ir už gerą kainą – ką svarbiausia suprasti prieš pakuojant daiktus

Dvidešimt ketveri metai šiame versle – atrodo, kad jau maždaug žinau, kaip daiktai keliauja iš Lietuvos į Angliją. Bet vis dar nutinka situacijų, kur vos neprarandu kantrybės. Krovinio pervežimas į Angliją atrodo paprastas tol, kol neišlenda muitai, netikslus svoris ar vairuotojas, kuris Londone „ne taip suprato“ adresą. Bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas. Ne kaip akademinis vadovėlis, o kaip pokalbis prie kavos puodelio. Jeigu ieškote, kaip nusiųsti daiktus į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį pigiai ir be streso – skaitykite, bet žinokite: visada yra niuansų.

Kaina, svoris ir kiek iš tikrųjų kainuoja pervežimas į Angliją

Kokia reali kaina siųsti krovinį į Angliją, nes internete viskas skiriasi tris kartus?

Realiai? Nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo to, ar vežate dėžę su drabužiais, ar pilną mašiną baldų. Aš dažnai sakau – jei randate kainą, kuri gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis, greičiausiai kas nors ne taip. Buvo atvejų, kai klientas džiaugėsi radęs „super pasiūlymą“ į Londoną už 80 eurų už kubą, o pasirodo – vairuotojas tiesiog pasiėmė pinigus ir dingo. Nežinau kodėl žmonės vis dar kimba į tokias akcijas. Mažesnė nei 150–200 eurų už kubą jau turėtų kelti įtarimų. Tai kainų diapazonas platus, bet sveikas protas svarbiausias.

Ar krovinio pervežimas į Angliją kainuoja mažiau jeigu siunčiu ne sezono metu, ar čia tik mitas?

Čia tas pats kaip su lėktuvo bilietais. Rugsėjo–spalio mėnesiais, kai studentai jau persikėlę, o Kalėdos dar toli, kainos tikrai šiek tiek krenta. Vasarą ir prieš šventes – pikas. Užpernai vienas klientas nusprendė baldų gabenimą į Birmingemą darytis gruodžio penkioliktąją. Sumokėjo dvigubai, nes visi vairuotojai buvo užimti. Aš asmeniškai rekomenduoju planuoti bent mėnesiu į priekį, jei norite geros kainos. Žinoma, jei skubu – sumokėsite skubos mokestį. Tokia jau rinka.

Ar man reikia mokėti už krovinį pagal faktinį svorį, ar pagal apimtį, nes turiu daug lengvų daiktų?

Tai vadinama kubatūra. Dažniausiai skaičiuojame kas didesnis – ar svoris, ar tūris. Jūsų pagalvės ir antklodės užims daug vietos mašinoje, bet svers mažai. Tad mokėsite ne už kilogramus, o už užimtą erdvę. Vienas vyras iš Klaipėdos kartą bandė man aiškinti, kad dvi dėžės su žaislais negali kainuoti 120 eurų, nes sveria tik penkiolika kilogramų. Deja, jos užėmė beveik pusę kubo. (Taisyklingai turbūt reikėtų sakyti „kubinių metrų“.) Aš suprantu, kad tai erzina, bet kitaip pasaulis nesisuka.

Ar įmanoma nusiųsti krovinį į Angliją už mažiau nei šimtą eurų jei labai mažai daiktų?

Įmanoma, bet su sąlygomis. Jeigu turite vieną standartinę dėžę iki 30 kg ir galite palaukti grupinio krovinio, tada taip – kaina gali tilpti į 70–90 eurų. Bet jei norite, kad atvažiuoja specialiai dėl jūsų į Mančesterį – ne. Buvo toks atvejis Panevėžyje: moteris turėjo tris nedideles dėžes. Mes sukomplektavome jas į bendrą reisą į Londoną, ir ji sumokėjo lygiai 95 eurus. Tačiau tai užtruko savaitę ilgiau nei ekspresas. Jei neturite kur skubėti – verta. Skubėjimas brangiai kainuoja.

Kodėl vienose įmonėse kaina tokia didelė, o kitose beveik dvigubai mažesnė už tą patį krovį?

Nes ne visos įmonės dirba vienodai. Didelės kompanijos turi biurus, sekimo sistemas, draudimą ir naujus vilkikus. Kaimynas su pilku „Sprinteriu“ irgi gali nuvežti jūsų daiktus į Angliją, tik klausimas – ar nuveš, ir ką darysite jei užsidegs. Aš nesakau, kad mažieji blogi. Kartais jie net geresni. Bet jei kaina dvigubai mažesnė, kur nors yra kirptas kampas: arba draudimo nėra, arba vairuotojas neoficialiai dirba. Buvęs kolega sakydavo: pigu – reiškia, kad pirkai du kartus. Sutinku. Kartais tie kirpti kampai baigiasi liūdnai.

Dokumentai, muitai ir ką galima vežti per sieną

Ar po Brexit mano daiktai dabar stabdomi muitinėje ir ar reikia daugiau dokumentų?

Taip, stabdomi. Ne visada, bet dabar tikimybė gerokai didesnė nei anksčiau. Nereikia jokio paso daiktams, bet reikia sąrašo, vertės deklaracijos ir kartais įrodymų, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne prekybai. Vieną kartą klientas vežė penkiolika identiškų dviračių į Angliją – aiškino, kad tai „šeimos reikmenys“. Muitininkai Londone juo nepatikėjo. Teko mokėti muitus. Mano patarimas: jei atrodo kaip prekyba, taip ir bus traktuojama. Sąžiningumas ir detalus sąrašas sutaupo daug laiko.

Ar man reikia IDP ar kažkokio leidimo jei vežu asmeninius daiktus automobiliu iš Lietuvos į Angliją?

Jei vežate patys savo mašina – jums reikia tik galiojančio paso ir teisių. IDP nereikia, nebent jūsų pažymėjimas senas sovietinis, bet tada abejoju, kad skaitote šitą tekstą. (Nesu tikras dėl senų teisių galiojimo Jungtinėje Karalystėje, reikėtų pasitikrinti, bet turbūt be vargo nepraeitumėte.) Daiktams reikia C3 formos JK muitinei. Aš pats kelis kartus painiojau C3 su C88 – taip nutinka kai dirbi su skirtingomis šalimis. Svarbiausia – turėkite sąrašą angliškai. Net šlubuojančiu vertimu. Muitininkams svarbu suprasti, kas viduje.

Ką daryti jei muitinėje atidarė mano dėžes ir kažką pasiėmė – ar įmonė atsako?

Įmonė, kuri veža, paprastai neatsako už turinio netinkamumą. Jei pakuotėje buvo draudžiamų daiktų – degtukų, tam tikrų priemonių, netgi kai kurių kosmetikos priemonių – baudą mokate jūs. Aš atsimenu atvejį, kai klientė slėpė dezodorantų rinkinį tarp knygų. Muitininkai Londone patikrino, išvertė, dezodorantai buvo su dujomis – konfiskavo. Įmonė niekuo dėta. Mes perspėjame, bet žmonės kartais nesiklauso. Perskaitykite, kas draudžiama. Arba paklauskite manęs – turiu tokį sąrašą, nors visų smulkmenų irgi nepamenu.

Ar yra skirtumas kaip pakuoti daiktus kai siunčiu į Angliją lyginant su siuntimu į Vokietiją?

Techniškai pakuotė turėtų būti vienoda – tvirta, su apsauga, lipnia juosta. Bet praktiškai į Angliją daiktai važiuoja ilgiau, dažnai persikraustymo mašinoje būna drėgmės pokyčių. Todėl aš asmeniškai rekomenduoju plėvelę ir daugiau siūlų. Į Vokietiją pervežimai vyksta greičiau, mažiau kratymo. O iki Londono – jei krovinys eina bendru reisu – gali būti perkrautas du ar tris kartus. Kartą dėžė su lėkštėmis atvažiavo į Liverpulį… visos sveikos, nes klientas klausė manęs ir suvyniojo kiekvieną atskirai. Pakuotė – tai pusė pergalės.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą mėsą ar sūrius, drauge su kroviniu?

Ne, ir dar kartą – ne. Jungtinė Karalystė turi griežtas maisto importo taisykles. Po Brexit jos dar griežtesnės. Jūsų močiutės rūkytas šoninė neišgyvens muitinės, nebent turite veterinarinius sertifikatus, kuriuos gauti privačiam asmeniui beveik neįmanoma. Buvo toks atvejis – vaikinas vežė du šimtus gramų džiovintų grybų. Manė, kad tai niekis. Klydo. Grybai konfiskuoti, o jis dar ir pokalbį su muitininku turėjo. Aš pats kartais pagalvoju, kad reikėtų pasiimti lietuviškų sūrelių į Londoną, bet tiesiog nusiperku vietoj. Taip paprasčiau.

Ar mano kompiuteriai ir technika turi būti kaip nors specialiai deklaruojami kelyje į Angliją?

Jei tai naudojami asmeniniai daiktai – ne, specialios deklaracijos nereikia, bet sąraše jie turi atsirasti. Jei vežate penkis naujus nešiojamus kompiuterius, nenutrintas etiketes – vėlgi, muitininkai pagalvios, kad prekiaujote. Vertė turi atrodyti adekvati naudotiems daiktams. Praeitais metais klientas liepė įrašyti, kad jo iMac vertė – 50 eurų. Aš pasakiau, kad geriau tris šimtus, nes jei patikrins ir bandoma apgauti – baudos didelės. Jis supyko, bet po to padėkojo. Sąžiningumas vertinamas. Jie ten Anglijoje nėra kvaili. Patikrins.

Kaip vyksta pervežimas ir kiek tai trunka

Koks realus laikas kai kalbame apie krovinio pervežimą į Angliją autobusiuku ar mažesne mašina?

Nuo surinkimo iki pristatymo Londone – maždauga 5–7 darbo dienos, jei grupinis krovinys. Ekspresiniai reisai – 2–3 dienos, bet kainuoja dvigubai. O jei į Skotiją – pridėkite dar dvi. Vienas didžiausių nesusipratimų – žmonės mano, kad vairuotojas išvažiuoja iš Kauno ir be sustojimo važiuoja iki Birmingemo. Ne. Jis surenka krovinius Vilniuje, Klaipėdoje, Rygos kryptimi pasiima dar kažką. Kartais krovinys savaitę „tranzituoja“ sandėlyje Lenkijoje. Tai normalu, nors ir erzina. Aš visada sakau: planuokite ne pagal artimiausią datą, o pagal protingiausią.

Ar aš turiu padėti krovikams nešti daiktus, ar jie viską padarys patys?

Tai priklauso nuo sutarties. Jei mokėjote tik už pervežimą – vairuotojas dažniausiai padeda, bet nėra įpareigotas kelti į penktą aukštą be lifto. Tuo tarpu jei užsisakėte „ranka-rankon“ paslaugą – tada komanda neša, būna net su įrankiais. Buvo situacija Londone: mūsų vairuotojas atvežė pianiną, o klientas gyveno name be lifto, trečiame aukšte. Mes buvom sutarę tik iki durų. Pažiūrėjo vienas į kitą – vairuotojas pagalvojo apie nugarą, klientas – apie kainą. Galiausiai susitarė ir aš tik vėliai sužinojau. Tad aiškinkitės iš anksto.

Ar krovinys važiuoja tiesiai iš mano namų į Angliją, ar bus perkraunamas kitur?

Tiksliai pilnų krovinių veža tiesiai, bet grupiniai – beveik visada perkeliami. Dažniausiai sandėlyje netoli Varšuvos ar Berlyno. Kai kurie klientai įsižeidžia: „Aš mokėjau, kad mano daiktai nebūtų liesti!“ Aš suprantu jausmą. Bet ekonomiškai kitaip neapsimoka. Svarbu, kad perkrovimas būtų atliktas taisyklingai, o ne taip, kaip mačiau vieną kartą Lenkijoje – tiesiog metė dėžes ant asfalto. (Tada supratau, kodėl tos įmonės kainos tokios mažos.) Jei norite be perkrovimų – rinkitės ekspresą arba pilną vilkiką. Bet tai jau kitokia kainų kategorija.

Ką daryti jei vairuotojas vėluoja ir aš jau stoviu Anglijoje be savo daiktų?

Tai standartinė bėda, ypač žiemą. Orai, eismo kamščiai, uosto eilės – vėlavimai nutinka. Sutartyje visada turi būti parašyta, kad vairuotojas turi pranešti apie vėlavimą. Bet gyvenime ne visada taip. Turėkite kontaktinį numerį ir kaskart sudarinėkite planą B. Vieną kartą Kalėdų išvakarėse vairuotojas užstrigo Doverio uoste dėl audros. Klientas paskambino man piktas, nors aš prie oro valdžios neturiu. Greičiausiai reikėjo pasirinkti kitą terminą. Taip, tai nepatogu. Taip, tai mūsų atsakomybė informuoti. Bet kartais gamta stipresnė nei grafikai. Lėktuvai irgi vėluoja.

Ar galiu sekti savo krovinio kelią į Angliją kaip siuntinį per kurjerį, ar čia kitaip?

Daugelis mūsų mašinų turi GPS, bet tai nereiškia, kad jūs matote nuolatinį judėjimą kaip „Amazon“ siuntinyje. Paskambinate – mes pasakome, kur mašina maždaug yra. Kartais duodame vairuotojo numerį. Buvau įdiegęs sistemą, kur klientas galėjo matyti kelią realiu laiku. Paaiškėjo, kad ji stabdydavo vairuotojų telefonus ir jie piktinosi. Dabar siūlome stebėjimą tik dideliems kroviniams. Gal ateityje bus kitaip. Bet dabar – pakankamai dažnai tiesiog paskambinate mums, o mes paskambiname vairuotojui. Archajiška? Šiek tiek. Bet veikia.

Realios problemos ir kaip jų išvengti

Ar tikrai mano daiktai bus apdrausti jeigu kažkas nukentės kelionėje į Angliją?

Turėtų būti, bet pasitikrinkite sutartį. Yra bendrasis transporto draudimas, bet jis kartais dengia ne viską. Pavyzdžiui, jei patys supakuotote neprofesionaliai ir dėl to kas nors sulūžo – draudimas gali neapmokėti. Vieną kartą klientas pats supakavo televizorių į antklodę. Atvažiavo į Mančesterį – ekranas įtrūkęs. Mes pažiūrėjome – antklodė tapo drėgna (nes važiavo krovininis denis ir pateko drėgmė) ir televizorius tiesiog persinervino. Draudimas atsisakė mokėti, nes tai buvo netinkama pakuotė. Aš irgi nenorėjau ginčytis. Pakuokite rimtai. Arba mokėkite už profesionalų pakavimą.

Ką reiškia kai įmonė sako „durų iki durų“ paslauga kelyje į Angliją – ar tai garantija?

Garantija, kad pasiims iš jūsų durų ir pristatys iki durų Anglijoje. Bet ne garantija, kad nuneš į kambarį. Ir ne garantija, kad tai darys tiksliai 8 valandą ryto. Buvo labai nemalonus atvejis: klientė Londone gyveno gatvėje, kur stovėti draudžiama ilgiau nei dvidešimt minučių. Vairuotojas turėjo iškrauti per penkiolika minučių, nes kitaip – bauda. Ji norėjo, kad jis lėtai sudėtų ir perimtų sąrašą. Jis atsisakė. Konfliktas. „Durų iki durų“ nereiškia „pagal jūsų laikrodį ir taisykles“. Tai reiškia – paslauga iki tos vietos, kur fiziškai galima sustoti.

Ar buvęs atvejis kad klientas paprasčiausiai nepriėmė krovinio Anglijoje ir kaip tai buvo išspręsta?

Oi, taip. Kartą reisas į Londoną – klientas papuolė į ligoninę ir neatsiliepė nei telefonu, nei žinute. Mes turėjome jo visus baldus mašinoje, o kiti kroviniai vėlavo. Laikėm sandėlyje Rytų Londone tris dienas, paskui dar du mėnesius, nes jis tiesiog dingo. Galiausiai pardavėme aukcione padengti sąskaitas. Tai reta, bet reali situacija. Todėl mes dabar reikalaujame avanso ir būsimo kontakto Anglijoje. Jei asmuo nepriima – yra procedūros. Deja, ne visada jos malonios. Bet taip jau yra: vienas pamiršta, kitas kenčia. Verslas yra verslas.

Kaip atpažinti įmonę, kuri tiesiog „prapuldo“ krovinius arba vilkina be priežasties?

Jei jie nenori rašytos sutarties – bėkite. Jei nėra fizinio adreso – bėkite. Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – jinai tikriausiai ne tiesa. Pažiūrėkite į skelbimus feisbuke: „vežu į Angliją pigiai, paskambink man“. Tai dažnai ne įmonė, o atsitiktinis žmogus. Buvęs kolega prarado visą kliento krovinį tokiu būdu – vairuotojas pervarė į kitą mašiną, sumaišė etiketes, o gal pardavė. Neišsiaiškinom. Gerai bent tiek, kad tai buvo ne mano klientas. Aš tuomet galvojau, kad taip būna tik filmuose. Pasirodo, ne. Tikrinkite rekomendacijas. Geriau permokėkite šiek tiek, nei ieškokite daiktų po visą Europą.

Ar man reikia pasirašyti sutartį lietuviškai, ar gali būti angliškai, jei vežu į Angliją?

Abi kalbos tinka, bet lietuviška versija naudingesnė, jei ginčas kiltų Lietuvos teisme. Praktiškai mes darome dviem kalbomis: lietuvišką klientui ir anglišką, jei reikės pateikti draudimui ar muitinei Anglijoje. Kartais klientas pasirašo ant popieriaus lapo, ant kurio net nėra antraštės. Aš to nedaryčiau. Sutartis turi turėti įmonės rekvizitus, aprašytą atsakomybę, kainą ir terminus. Jei to nėra – jūs turite tik viltį. O viltis gera, bet dokumentas geresnis. Ir dar – parsivežkite savo kopiją, nes pametęs ją vėliau gali nieko neįrodyti.

Pakuotė, pasiruošimas ir specialūs daiktai

Ar galiu vežti augalus, žemę, sėklas drauge su kroviniu į Angliją?

Augalai ir žemė – ne, nebent turite fitosanitarinius pažymėjimus. O jų gauti… sunku. Sėklos – irgi rizikinga. Anglija saugo savo ekosistemą griežtai. Žinau, kad sodininkams skaudu palikti mylimą fikusą, bet tiesiog padovanokite jį kaimynui. Buvo toks atvejis, kai klientas bandė vežti vazoną su žeme į Liverpulį. Muitininkai ne tik konfiskavo, bet ir pradėjo papildomą patikrą viso krovinio. Vienas kvailas vazonas = papildoma valanda ir nervai. Neapsimoka. Palikite augalus tiems, kas lieka Lietuvoje.

Ką daryti jei turiu labai trapius daiktus – ar jie apskritai gali keliauti į Angliją mašinoje?

Gali, bet jūsų baimės turi būti adresuotos pakuotei, o ne vairuotojui. Mes nevairuojame lėtai dėl jūsų porceliano – mes tiesiog stengiamės nesukratyti. Buvęs klientas vežė stiklo vitražą į Londoną. Supakavo į dvi dėžes su burbuliene plėvele. Pakeliui per Doverį laive švelnūs smūgiai ir vitražas atlaikė. O kitas klientas supakavo taurės į laikraščius – atvažiavo šukėmis. Skirtumas akivaizdus. Investuokite į putų apsaugą, dvigubas dėžes. O jei galite – vežite svarbius trapius daiktus lėktuvu kaip rankinį bagažą. Rimtai.

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar geriau mokėti profesionalams prieš pervežimą į Angliją?

Jei turite laiko ir rankų – pakuokite patys, bet turėkite omenyje, kad bloga pakuotė = nulaužta atsakomybė. Mes galime atsiųsti komandą, bet tai brangiau. Aš paprastai siūlau kompromisą: trapius ir brangius daiktus palikite mums, o drabužius ir knygas – pakuokite patys. Buvo jaunuolių komanda, kuri pakuodamasi išgėrė tris butelius vyno. Rezultatas – dėžės be siūlų, etiketės nukritusios, o viduje sudėta viskas, kas patyrę (ups, turbūt „patiko“ – rašau jau vakarėjant). Nieko blogo, bet mes turėjome pervynioti. Tad jei patys – skirkite tam dieną blaiviai. Jūsų daiktai padėkos.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą anglų kalba, ar galiu viską surašyti lietuviskai?

Muitinei Anglijoje reikės angliškai. Jūs galite rašyti lietuviškai sau, bet muitininkai JK nemoka lietuvių kalbos. Aš visada prašau klientų sąrašo su apytikslėmis vertėmis. Nebūtina rašyti „trys megztiniai po 7 eurus“ – galite apytikriai. Svarbu, kad bendra vertė atrodytų logiška. Vienas žmogus surašė „drabužiai – 5000 eurų“. Aš paklausiau ar jie auksu siuvinėti. Paaiškėjo, kad tiesiog nežinojo kainų. Pakoregavome. Sąrašas angliškai ne turi būti Paryžiaus konferencijos lygio – tiesiog suprantamas.

Išvada

Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti vieną: krovinio pervežimas į Angliją nėra baisus procesas, jei renkatės tinkamą partnerį ir patys žinote pagrindines taisykles. Londonas, Birmingemas ar mažas miestelis Jorkšyre – visur galima nugabenti daiktus patogiai ir už protingą kainą, jei tik neskubate paskutinę minutę ir nepasitikite „per geru, kad būtų tiesa“ pasiūlymu. Nepamirškite – gera kaina neatitinka absoliučiai pigiausios kainos. Tai pusiausvyra tarp laiko, saugumo ir jūsų nervų. Kai viskas pasibaigia gerai – jūs tuo paprasčiausiai gyvenate toliau. O mums tai dar viena patirtis.