Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Saugus transportavimas į Londoną – su garantija
Įvadas
Saugus transportavimas į Londoną – su garantija nėra tik graži eilutė tinklapyje. Per 20+ metų pervežimų matau, kad klientas dažniausiai nori trijų dalykų: kad daiktai atvyktų sveiki, kad vairuotojas paskambintų, ne dingtų, ir kad kaina nesikeistų paskutinę dieną. Atstumas iki Londono apie 2000 km, tranzitas per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją/Belgiją ir keltą arba tunelį, o tada prasideda Londono chaosas – ULEZ, Congestion Charge, siauros gatvės, parkingai. Todėl normalus pervežimas turi turėti planą, ne tik kainą. Žemiau surašiau klausimus taip, kaip jie iš tikrųjų skamba pokalbiuose.
DUK: kaina, terminai ir maršrutas
Kiek iš viso kainuoja transportavimas į Londoną?
Mažam kroviniui, tarkim, 3–5 dėžės, galima kalbėti apie 150–300 € daliniam pervežimui. Vienam europalletui dažnai būna 80–160 €, bet čia priklauso nuo svorio, vietos automobilyje ir ar reikia liftu į aukštą. Baldai ar buitinė technika gali išeiti 350–900 €, jei reikia dviejų vyrų, pakavimo ir pristatymo iki kambario. Pilnas mikroautobusas į Londoną dažniausiai prasideda nuo 900–1400 €, o didesnis furgonas – daugiau. Daliniam pervežimui dažnai žiūrėkite pervežimai į Angliją tipo paslaugas, bet kainą visada tikrinkite pagal savo krovinį.
Kodėl kaina kartais šoka, nors atstumas toks pats?
Atstumas tik dalis. Kuras, keltas, vairuotojo laikas, Londono ULEZ, Congestion Charge, mokamas parkingas, laukimas prie iškrovimo – viskas turi savo kainą. Kartais klientas sako „tik viena spinta“, o prie namų reikia specialaus leidimo, nes gatvė siaura. Jei krovinys ilgai laukia, sąmata šoka. Todėl aš visada prašau nuotraukų ir adreso, ne tik „Londonas, žinot kur“.
Per kiek dienų nuvažiuoja krovinys iš Lietuvos į Londoną?
Pilnas automobilis, jei pakrovimas Kaune ar Vilniuje ryte, gali būti Londone per 2–4 dienas. Dalinis krovinys dažniau juda 4–7 dienas, nes laukiama, kol susidės kiti užsakymai ir maršrutas. Prieš šventes terminai išsitempia, ypač prieš Kalėdas. Keltas ar tunelis taip pat gali pridėti laiko, kai oro sąlygos prastos. Prieš pora metų (tiksliau – porą) vienas reisas į Heathrow pusę vėlavo dėl rūko.
Ar galima gauti konkretų pristatymo laiką rytą?
Kartais galima, bet ne visada. Londone maršrutas keičiasi dėl spūsčių, tiltų, eismo zonos, vienkrypčių gatvių ir to, kad kažkas užstatė įvažiavimą. Jeigu turite pilną automobilį, laiką galima derinti tiksliau. Daliniame pervežime dažniausiai duodamas langas, pavyzdžiui, nuo 8 iki 16 val., o ryte vairuotojas patikslina. Reikalauti „tiksliai 9:17“ iš dalinio krovinio – na, čia jau svajonės.
Kuo skiriasi pilnas krovininis automobilis nuo dalinio pervežimo?
Pilnas automobilis reiškia, kad visa talpa jūsų kroviniui. Tai brangiau, bet paprasčiau: pakrovėte, važiavote, iškrovėte. Dalinis pervežimas pigesnis, nes viename fure keliauja kelių klientų daiktai. Čia svarbu, kad įmonė tvarkingai fiksuotų krovinio būklę ir neuždėtų sunkių padėklų ant jūsų fotelių. Aš pats matau, jog dalinis pervežimas veikia, bet tik kai logistas normalus, ne toks, kuris sudeda viską „kaip Dievas davė“.
DUK: saugus transportavimas į Londoną – su garantija ir kas ta garantija iš tikrųjų
Ar saugus transportavimas į Londoną – su garantija reiškia, kad viskas bus be problemų?
Ne, ir čia reikia labai aiškiai pasakyti. Garantija nereiškia, kad Londone niekada nebus spūsčių ar kad pakuotė taps nematoma jėgų lauku. Ji reiškia, jog įmonė prisiima atsakomybę: raštu nurodo terminą, draudimą, krovinio priėmimo aktą, kas atsako už žalą. Jei kas nors sako „garantija 100%, jokių problemų“, aš keliu antakį. Normalus žmogus žino, kad transportas yra gyvas daiktas.
Ką tiksliai dengia CMR draudimas?
CMR draudimas nėra pilnas daikto vertės draudimas. Jis riboja atsakomybę pagal svorį, dažniausiai apie 8,33 SDR už kilogramą, tai praktiškai maždaug 10–12 € už kg. Jei sugadinama lengva, bet brangi technika, kompensacija gali būti mažesnė už pirkinio kainą. Todėl vertingi daiktai turėtų turėti papildomą krovinio draudimą. Prieš užsakant verta paprašyti ne „yra draudimas“, o sąlygų lapo.
Ar verta pirkti papildomą krovinio draudimą?
Jei krovinys brangus, tikrai verta. Nauji baldai, kompiuteriai, instrumentai, vestuvinė suknelė, senas televizorius, kuriam emocinė vertė didesnė už rinkos – visiems tai kitaip skaičiuojama. Draudimas paprastai kainuoja apie 1–2% deklaruotos vertės, dažnai su minimaliu mokesčiu 30–50 €. Be nuotraukų, sąskaitų ir pakavimo aprašo bus sunku kažką įrodyti. Aš matau, kad klientai dažnai pamiršta nufotografuoti daiktus prieš pakavimą, o tada prasideda „na bet jūs žinot, kad tas stalas buvo geras“.
Kokia garantija, jei baldas atvyksta įbrėžtas?
Pirmiausia reikia nedelsiant pažymėti žalą pristatymo dokumente. Ne parašyti po trijų dienų žinutę „kažkas čia negerai“, o būtent priėmimo metu. Jei įbrėžimas matomas, vairuotojas turi jį užfiksuoti, geriausia su nuotraukomis. Tada įmonė vertina, ar tai transportavimo žala, ar senas defektas. Todėl prieš pakrovimą darykite nuotraukas iš visų pusių, ypač kampų, audinio ir kojų. Kitaip ginčas tampa labai nemalonus visiems.
Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?
Pirmas dalykas – nešaukti iškart, o paskambinti logistui. Vėlavimas gali būti Lenkijoje dėl remonto, Olandijoje dėl eismo, prie Duvro dėl vėjo arba Londone dėl neįmanomo įvažiavimo. Geras logistas pasakys, kas vyksta, o ne dings trims valandoms. Jeigu vėluojama dėl kliento klaidos, pavyzdžiui, nėra lifto ar leidimo, terminas gali keistis. Aš visada prašau kliento palikti telefono numerį žmogui, kuris bus vietoje, nes Londono durininkas ne visada kalba lietuviškai.
DUK: pakavimas, baldai, buitinė technika
Koks saugus transportavimas į Londoną su garantija baldams?
Baldams prasideda nuo pakavimo, ne nuo vairuotojo. Jei kalbame apie baldų pervežimą, čia smulkmenos labai greitai tampa pinigais. Mediena braižosi, oda trinasi, stiklai turi savo gyvenimą. Kampai turi būti apsaugoti kampuočiais, paviršius – plėvele arba antklode, o trapios dalys išimtos, jei įmanoma. Jei baldas iš IKEA, tai nereiškia, kad jis atlaikys kelionę kaip ąžuolo spinta iš močiutės namų.
Ar reikia nuimti kojytes nuo sofos?
Dažniausiai taip, jei jos atsukamos. Kojytės lūžta, įsiremia į kitus daiktus, braižo grindis iškraunant. Jei nuimti negalima, reikia pasakyti prieš pakrovimą, kad apdengtų. Kartais klientai sako „nesijudina“, bet po 2000 km viskas pradeda judėti. Dar viena smulkmena – nuimtas detales sudėkite į maišelį ir priklijuokite prie sofos arba padėkite į aiškiai pažymėtą dėžę. Po to niekas nesiblaško per visą automobilį.
Kaip vežti televizorių, kad nebūtų skilęs ekranas?
Geriausia – originalioje dėžėje, su putplasčiais ir stovėjimo padėtimi. Jei dėžės nėra, reikia specialios TV dėžės arba labai gero minkšto pakavimo. Ekrano negalima spausti, ant jo negalima dėti sunkių dėžių, net jei atrodo, kad „ten tik šiek tiek“. OLED ir ploni modeliai yra jautrūs, aš jų nevedžiočiau be papildomos apsaugos. Jeigu ekranas skyla, ginčas beveik visada sunkus, nes reikia įrodyti, kada atsirado įtrūkimas.
Ar galima vežti šaldytuvą guldomą?
Gamintojai dažniausiai rekomenduoja vežti stovint, nes kompresorius ir alyva gali pasislinkti. Jei reikia guldyti, tai daroma atsargiai, nurodyta puse, ir po pristatymo šaldytuvas turėtų pastovėti prieš įjungiant. Kartais 4–6 valandos užtenka, kartais rekomenduoja 12–24 valandas. Nesu šaldytuvų inžinierius, todėl čia geriau pasitikrinti konkretaus modelio instrukciją. Be to, duris reikia užfiksuoti, kad atidarymo metu nebūtų pažeistos vyriai.
Ką daryti su stiklu, veidrodžiais ir rėmais?
Čia vieta, kur dažniausiai prasideda drama. Stiklas turi būti vertikaliai, ne guldomas po padėklais. Veidrodžiai – kartonas iš abiejų pusių, plėvelė, kad šukės laikytųsi, ir aiškus užrašas „stiklas“. Rėmai dažnai atrodo lengvi, bet kampai lūžta pirmi. Jeigu daiktas labai vertingas, pavyzdžiui, senas paveikslas ar vitrina, aš siūlyčiau specialų pakavimą arba atskirą reiso variantą. Pigu vežti galima daug ką, tik ne viskas atvyksta.
DUK: dokumentai, muitinė, adresas Londone
Kokių dokumentų reikia pervežimui į Londoną po Brexit?
Po Brexit Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų teritorijoje, todėl dokumentai svarbesni nei anksčiau. Dažniausiai reikia CMR važtaraščio, pakuočių sąrašo, sąskaitos faktūros arba deklaracijos apie asmeninius daiktus. Prekybiniam kroviniui gali prireikti muitinės procedūros, EORI, prekės kodo. Asmeniniam kraustymuisi dokumentų būna mažiau, bet vis tiek reikia aiškumo, kas vežama. Blogiausia, kai kas nors sako „ten nieko neklaus“ – klausia, ir dar kaip.
Ar reikia EORI numerio asmeniniam kroviniui?
Asmeniniam kroviniui EORI ne visada reikalingas, bet komerciniam – dažniausiai taip. Jei vežate savo baldus, drabužius ir dėžes į naujus namus, procedūra kitokia negu siunčiant prekes pardavimui. Tačiau kai kurios įmonės vis tiek prašo duomenų, kad galėtų tvarkingai užpildyti dokumentus. Nežinau 100%, ar kiekvienas smulkus siuntėjas visada jo reikalauja, nes praktika šiek tiek skiriasi. Todėl geriau pasitikslinti prieš pakrovimą, ne pasienyje, kai visi jau prakaituoja.
Kas yra prekių kodas ir kam jis reikalingas?
Prekės kodas, arba HS/CN kodas, nurodo, kokia tai prekė muitinės sistemai. Pavyzdžiui, kėdės, drabužiai, automobilių dalys ir elektros įranga turi skirtingus kodus. Kodas veikia tarifus, muitus, PVM ir rizikos vertinimą. Klientai dažnai galvoja, kad tai biurokratų žaidimas, bet neteisingas kodas gali sustabdyti krovinį. Jei prekės mišrios, reikia sąrašo su aprašymais, kiekiais ir verte. Tada bent nėra spėliojimo.
Ar gali vežti į draugo garažą Wembley?
Gali, jei adresas realus ir įvažiuoti įmanoma. Londonas nėra tik „centras“; Wembley, Croydon, Enfield, Romford, Greenwich – visur savos problemos. Garažas gali būti per žemas, gatvė per siaura, o kaimynas gali pastatyti automobilį taip, kad neatidursite durų. Prieš užsakant reikia duoti tikslų adresą, nuotrauką, kontaktinį telefoną ir pageidavimą, ar reikia iškelti iki pat garažo. Jei niekas neatsilieps pristatymo dieną, bus linksma, tik ne jums.
Ką reiškia pristatymas iki šaligatvio?
Tai reiškia, kad vežėjas atveža krovinį iki saugios iškrovimo vietos šalia kelio, o ne iki penkto aukšto be lifto. Įnešimas į kambarį, lipimas laiptais, baldų surinkimas dažniausiai yra atskira paslauga. Londone tai ypač svarbu, nes vairuotojas negali palikti automobilio viduryje gatvės. Jei reikia nešikų, tai reikia pasakyti iš anksto ir įtraukti į kainą. Po to ginčytis, kad „jūs gi vežėjai, neškite“, tik gadina dieną visiems.
DUK: kas lemia saugų transportavimą į Londoną – su garantija?
Ar tikrai visi Londoną pažįsta?
Ne. Ir čia bus nepatogu, bet daug kas pažįsta tik pagrindinius kelius arba GPS rodomą maršrutą. Londonas turi Low Emission Zone, Congestion Charge zoną, tiltų aukščio apribojimus, vienkryptes gatves ir vietų, kur dideliam furgonui geriau nekišti nosies. Gera įmonė tikrina maršrutą pagal automobilio parametrus. Blogesnė tiesiog paspaudžia „navigate“ ir tada skambina klientui, kad „negaliu prieiti“. GPS yra pagalba, ne vairuotojo smegenų pakaitalas.
Ką daryti, jei klientas nepakrovė visko laiku?
Pirmiausia – pasakyti tiesą, o ne meluoti, kad „dar penki minutės“. Vairuotojas turi grafiką, keltą, kitus krovinius ir darbo laiko apribojimus. Jeigu krovinys neparengtas, reisas gali vėluoti arba dalis daiktų liks kitam automobiliui. Tokiu atveju kaina gali keistis, nes laukimo laikas nėra nemokamas. Aš esu matęs situaciją, kai šeima dar rinko dėžes virtuvėje, o vairuotojas stovėjo Vilniuje ir praleido langą perkelti. Tai niekam nėra malonu.
Kodėl kai kurios firmos atrodo pigesnės?
Nes kartais jos tiesiog neskaičiuoja visko. Draudimas, pakavimas, laukimas, iškrovimas, dokumentai, keltas, Londono mokesčiai – viskas turi kainą. Yra įmonių, kurios pasiima avansą, o po to „atsiranda“ papildomų mokesčių. Yra ir tokių, kurios sudeda jūsų daiktus ant kito krovinio be normalios apsaugos. Pigumas ne visada sukčiavimas, bet raudona vėliava yra tada, kai nėra sutarties, adreso, telefono ir normalaus atsakymo.
Kaip pasiruošti atvykimui į Londoną?
Pasiruošimas prasideda nuo sąrašo. Sudėkite daiktus pagal kambarius, pažymėkite dėžes, palikite vertingus dokumentus ir pinigus su savimi. Nuotraukos prieš pakavimą – privaloma, ypač baldams ir technikai. Pasakykite vežėjui, ar Londone yra liftas, ar reikia leidimo furgonui, ar durininkas žino apie pristatymą. Jei kraustotės į butą, rezervuokite liftą, jeigu toks yra. Skamba banalu, bet būtent šitie smulkūs dalykai gelbsti dieną.
Kada geriau neiti į pigiausią variantą?
Kai krovinys brangus, trapus arba jums tikrai reikia konkretaus laiko. Pigiausias variantas dažnai reiškia ilgesnį laukimą, mažiau komunikacijos ir daugiau „kaip nors“. Jei pervežate kompiuterius, instrumentus, senus baldus ar visą butą, rizika per didelė. Geriau pasirinkti įmonę, kuri rodo, kaip pakraus, kokiu automobiliu veš, kas draudžia ir kas sprendžia problemas. Aš ne sakau, kad brangu visada gerai. Bet pigu be atsakomybės – tai dažnai brangiausia klaida.
Išvada
Saugus transportavimas į Londoną – su garantija prasideda nuo paprastų dalykų: nuotraukų, pakavimo, aiškios kainos, dokumentų ir realaus termino. Jeigu kas nors žada „viską sutvarkysim“ be sutarties, aš jau įtariau. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už tvarkingą komandą nei po savaitės aiškintis, kur dingo fotelis ir kodėl draudimas nieko nedengia. Tai galioja ir Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, ir visiems tarpiniams miestams. Londonas nepigia nuo to, kad mes norime pigiau.