Kroviniai į Angliją nuo durų iki durų paslauga: ką žmonės sužino per vėlai

Jau kokie 23-eji metai, kai su kolegomis važinėjam tarp Lietuvos ir Anglijos – vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet vis su kroviniais į Angliją nuo durų iki durų. Oho, skamba oficialiai... iš tikrųjų dažniausiai judam su furgonais pilnais dėžių, sofų ir to keisto jausmo, kad kažkas iš namų į naujus namus perkelia visą gyvenimą. Daugelis galvoja, kad tai tiesiog „užkrauna ir pristato“. Iki šiol stebiuosi, kad taip mano. Tas pats, kas galvoti, jog virėjas tik „pašildo“. Kasdien tenka aiškinti klientams, kad ne viskas taip paprasta ir kad ši tarnyba – ne tik transportas, bet ir krūva smulkmenų, kurias suvaldžius gaunasi sklandus perkraustymas. Čia – ne saldūs pažadai, o tiesiai iš kabinos ir sandėlio.

Apie kainą ir tuos skaičius, kuriuos sunku suprasti

Kiek realiai kainuoja pilnas vienbutis Vilnius–Londonas?

Tai priklauso nuo tūrio, bet jei reikia apytikslės – mažo vienbučio daiktai dažnai svyruoja tarp tūkstančio ir pusantro tūkstančio eurų. Būna ir pigiau, jei renkasi grupinį krovinį, o kartais brangiau, jei skuba. Štai praėjusį rudenį vežėm klientui iš Kauno – trys kambariai, apie 25 kubiniai metrai. Išėjo 1 650 eurų, bet ten dar buvo laiptai be lifto. Mokėjimas padalintas – pusė prieš, pusė gavus. Svarbu aiškiai pasidėlioti, kas įskaičiuota: keltai, kuro priemoka, krovimo darbai. Kitaip paskui gali būti nemaloni staigmena. Būna įmonių, kurios quot'ą meta žemai, o po to prideda viską. (na, atsiprašau, „kainos pasiūlymą“ – taip lietuviškai reikia).

Kaip suprasti, kad kaina per maža ir kažkas ne taip?

Instinktas. Jei vienas pervežėjas prašo 600 eurų, o kiti 1 400, klauskite kodėl. Ar tai dalinis krovinys, kur jūsų sofos stovės sandėlyje tris savaites? Ar furgonas apskritai apdraustas? Kartą kolega pasakojo apie klientą, kuris pasirinko pigiausią variantą – pasirodo, vairuotojas dirbo „juodai“ su išsinuomotu furgonu. Daiktai atsidūrė pridengti čiužiniu kažkurioje garažo patalpoje Rytų Londone. Graudu. Patikrinkite CMR draudimą, kompanijos istoriją. Jeigu atsakinėja tik Messenger ir nėra buveinės adreso – pabėkite. Geriau sumokėti daugiau, bet nugyventi ramiau.

Ar grupinis krovinys visada lėtesnis ir ar tai blogai?

Lėtesnis taip. Paprastai trunka dvidešimt dienų, nes surenkam kelių klientų daiktus. Bet kartais tai vienintelis logiškas pasirinkimas, jei biudžetas ribotas. Durų iki durų paslauga galioja ir čia – atvažiuojame pas jus, bet pristatymas Anglijoje įvyks tada, kai furgonas prisipildo ir kai sutaps logistika. Buvę taip, kad laukėm antro kliento iš Panevėžio dar keturias dienas, nes jis neišsikraustė laiku. Delspinigiai? Ne, mes neimam, bet tiesiog... stovi furgonas. Tai realybė. Jei jums reikia sofos iki penktadienio – rinkitės pilną transportą. Kitaip nervinsitės be reikalo. Ne visada greitis yra esmė.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima dalimis?

Mes praktikuojame pasirašius sutartį – trečdalį avanso, likutį pristatymo metu arba prieš. Būna ir kitaip, jei ilgalaikė partnerystė. Bet visos sumos į priekį be jokių garantijų? Neturėtumėte taip daryti. Jei bendrovė prašo 100% grynaisiais į rankas be kvito – raudona vėliava. Per tiek metų mačiau situacijų, kai klientas sumokėjo, o kitą dieną numeris nebeveikė. Skaudu. Mes dirbame bankiniu pavedimu, sąskaitos faktūros. Aišku, gali būti ir grynieji pristatymo metu. Tai jūsų pasirinkimas. Svarbiausia – pėdsakas. Būkite atsargūs. Pinigai tvarkingi, nervai ramūs.

Kas dedasi pakeliui ir kodėl „rytoj“ ne visada reiškia rytoj

Kodėl negalite pasakyti tikslios pristatymo valandos?

Atsiprašau, bet kas vairuoja, supras. Keltas iš Kalesas vėlavo dėl rūko. Doverio eilės. Anglijos M1 greitkelio spūstys. Mes duodame dieną, o valandą tikslinam ryte pagal GPS. Kartais skambina piktas klientas: „sakėt 14 val., o dabar 16:30!“ Na taip, o prieš tai furgoną patikrino muitinėje ilgiau nei tikėtasi. Atvažiuojame tikrai. Vieną kartą buvo taip – vairuotojas užstrigo eilėje prie Eurotunelio septynioms valandoms. Šventoji kantrybė. Mes informuojame, kai galim. Bet jei įmonė žada tiksliai 14:00 be jokių „o jei“ – meluoja. Tas pats kas spėlioti orus per mėnesį.

Ar mano daiktai saugūs furgone per trumpą kelionę?

Dažnai taip, bet viskas priklauso nuo pakavimo. Mes neremontuojame blogai supakuotų daiktų. Skamba šiurkščiai? Realybė. Jei klientas susmeta rankines raides į maišus ir pila ant sofos – taip, kelionės metus jie slinks. Matėm visko. Tačiau jei naudojamos antrinės sienutės, diržai, minkšta pakava – daiktai važiuoja kaip karaliai. Kartą vežėm porcelianą be problemų per visą Europą. Nes jį supakavome į burbulinę plėvelę por sluoksnių. Kita kartą klientas sutaupė ant dėžių – atvažiuoja šaldytuvo stiklinė lentynėlė į šukes. Deja. Mažas dalykas, bet skausmingas.

Kiek laiko iš viso trunka kroviniai į Angliją nuo durų iki durų paslauga?

Paprastai trys–keturios dienos kelyje tarp muitinių, jei pilnas furgonas ir viskas pagal planą. Ai, bijojau taip sakyti, nes kartais gaunasi savaitė... Ne dėl mūsų, tiesiog muitininkai nusprendžia tikrinti krovinį detaliau. Neseniai tokia situacija buvo su vargonų mechanizmu – klientas muzikantas. Sustojo krovinys netikėtoje vietoje. Užtrukom. Durų iki durų nereiškia „greitai kaip paštas“. Reiškia – surenkame iš namų, pravežame pro visas grandis, atvežame į namus. Jei reikia per dvi dienas – skristi lėktuvu, baldus siųskite furgonu. Skirtingi tempai.

Ar galiu realiu laiku sekti, kur yra mano sofa?

Mes turime GPS sekliu mūsų furgonuose. Bet jūs negalėsite atsidaryti programėlės kaip „Uber“ ir stebėti taškelio kas sekundę. Atsiųsime atnaujinimus: paliko Lietuvą, pravažiavo Kalesą, yra kelyje Doverio link. Kartais vairuotojas negali atsiliepti, nes vairuoja. Logiška, ar ne? Bet vienas klientas pyko, kad nepaskambinom kas dvi valandas. Atleiskite, mes nepuolame į rūpestingumo rekordus. Saugumas ir krovinys svarbiau nei nuolatinės ataskaitos. Jūs visada galite paskambinti ofisui. Ten pasakysime, ką žinome. Kartais ir mes nežinome, kurį greitkelį pasirinko vairuotojas. Jis nusprendžia vietoje.

Muitinė, Brexit popieriai ir mano kantrybė su jais

Ar man reikia kažkokio specialaus popieriaus, kad siuntos neapmuitintų?

Taip. ToR – Transfer of Residence. Jei persikeliate gyventi, galima įvežti asmeninius daiktus be muito. Bet sąlygos griežtos: daiktai turi priklausyti jums mažiausiai metus, jūs turėję gyventi už JK ribų, o dabar... na, biurokratija. Po Brexit viskas apsunkino. Kartais klientas sako: „esu tik su vizą darbui“. Tada ToR ne visada praeina. Būna atvejų, kai tenka mokėti PD importo mokestį. Jei jūsų statusas neaiškus – pasitarkite su muitinės agentu. Mes padedam pildyti, bet galutinį sprendimą priima UK Border Force. Tai ne mes. Kartais sunku suvokti klientui.

Ar galiu tiesiog pasirašyti jūsų parengtą sąrašą ir nesijaudinti?

O kad būtų taip paprasta... rašydami inventorizacijos sąrašą, jūs turite patvirtinti, kad turinys tikslus. Mes galim padėti struktūruoti, bet jei parašyta „knygos 20 vnt.“, o viduje – butelis tradicinės naminės, problemos garantuotos. Muitininkai kartais tikrina atskiras dėžes. Jei sąrašas neatitinka tikrovės – baudos. Neseniai vienas vyras slėpė cigaretes tarp drabužių. Ne mūsų klientas, ačiū Dievui, bet pasakojo kolega iš kito biuro. Sulaikė visas siuntas. Tai – jūsų atsakomybė. Mes – pervežėjai, ne teisininkai. Perskaitykite prieš pasirašydami. Sakau tai tūkstantį kartą.

Ar reikia mano ID kopijos ir ar tai saugu?

Reikia. Asmens tapatybės dokumentas arba pasas – CMR lape ir muitinei. Bet aš visuomet sakau: nesiųskite kopijų per „Facebook Messenger“. E-mail? Geriau. Mes naudojame užkoduotą sistemą. Ar tai 100% saugu? Tikriausiai niekas nėra 100% saugu. (Na, čia ne bankas, bet stengiamės.) Kai kurios mažesnės įmonės saugo dokumentus mobiliojo telefono galerijoje. Nelabai profesionalu. Paprašykite, kaip jie saugo duomenis pagal BDAR. Jei žiūri į jus kaip į kosminį laivą – pagalvokit dar kartą. Duomenų apsauga svarbi, bet kai kuriame sektoriuje dar atsiliekama.

Pakavimas, paruošimas ir kodėl kartais pykstu ant savo darbo

Ar tikrai negaliu panaudoti senų bananų dėžių iš parduotuvės?

Galite. Ir daugelis taip daro. Bet tada stebėkitės, kai dugnas išbyra pusiau pakeliui. Štai kas nutiko prieš tris savaites – klientas, jaunas vaikinas, sutaupė penkiolika eurų ant dėžių. Supakavo plazminį televizorių į dvigubą bananų dėžę. Rezultatas: ekranas įvorėse. Graudu žiūrėti. Jei jau taupote, naudokite tikrąsias kelionines dėžes – gofruotosios kartono dvigubos sienelės. Jos kainuoja cirka du–tris eurus. Verta. Dar geriau – profesionali pakavimo komanda. Mes žinome, kaip suvynioti stiklinį stalą taip, kad jis iškristų iš antro aukšto ir išgyventų. Na, nebūtinai iš antro aukšto... (pataisymas: vaizdiniai), bet saugiai.

Ar man reikia išardyti lovą prieš jums atvažiuojant?

Jeigu galite – taip. Sutaupysite valandą, o valanda furgone Anglijoje brangesnė nei Lietuvoje. Jei negalite – kas kita. Mes turime įrankius, bet IKEA baldai... oi. Ten specialūs raktai, kai kurie seni modeliai praktiškai kryžminiai. Kartą su spirale bandėme ištraukti varžtą – lūžo. Teko lituoti atgal. Kariškai. Geriau jau atskirkite patys arba pasikvieskite baldų meistrą. Mes stengiamės, bet ne visada turim kiekvieną specifinį raktą. Jūsų lova – jūsų miegas. Mes tik ją perkeliam.

Ką daryti su augalais – ar galiu vežti žaliąją draugę į Londoną?

Trumpai – ne. Ilgiau – augalai turi fitosanitarinį sertifikatą reikalauja, o tai košmaras smulkiam asmeniniam kroviniui. Pykstate? Suprantu. Aš irgi myliu savo fikusą. Bet UK yra griežti dėl dirvožemio, vabzdžių. Kartą klientė paslėpė vazonėlį su baziliku. Muitiniai šunys uodžia... na, ne šunys, tačiau rentgenas pamatė. Teko palikti. Verkė. (Augalas liko, o gal ir klientė.) Patarimas: padovanokite kaimynams. Nusipirkite naują Londone, ten irgi yra sodininkų parduotuvių. Nekankinkite savęs dėl penkiolikos eurų fikaso.

Ar leidžiama vežti maistą, pavyzdžiui, šaldytuvo turinį?

Ne. Pieno produktai, mėsa, žuvys – stop. Post-Brexit UK labai griežtai kontroliuoja maisto importą. Galite bandyti paslėpti dešrą tarp megztinių, bet muitininkai jau matė visus triukus. Be to, kodėl rizikuoti bauda? Aš asmeniškai mėgstu šiupinį, bet nevežčiau jo per sieną. (Ai, neesmė.) Ištuštinkite šaldytuvą prieš krovimą. Gera proga išmesti senas garstyčias. Anglijoje yra parduotuvių, ten nusipirksite ko reikia. Jei norite vežti džiovintus produktus – pakankamai saugiai supakuokite. Kartais klausiate apie konservus – techniškai galima, bet tikrinti etiketes. Sudėtinga.

Saugumas, draudimas ir scenarijai, kuriuos norėtumėte pamiršti

Kas yra tas CMR ir kodėl visi apie jį kalba lyg tai būtų stebuklas?

CMR – tai tarptautinis krovinių važtaraštis. Juo patvirtinama, kad daiktus paėmėme tokios būklės, kokią matote. Bet štai ką slepia daugelis: CMR standartinis draudimas dengia tik mažą dalį vertės – kilogramo kainą, o ne viso daikto. Jūsų 2 000 eurų sofa pavirsta 200 eurų atlyginimu. Graudu? Taip. Todėl siūlome papildomą „All Risk“ draudimą. Brangiau? Truputį. Bet jei nutiks bėda, nenorite ginčytis dėl to, kad vairuotojas stabtelėjo staigiai. Pasirašydami CMR žiūrėkite, ar įrašytos pastabos. Jei sofos kampe įbrėžimas buvo, o jūs pasirašėte „be pastabų“ – atlyginimo nebebus.

Kaip atpažinti pervežėjus, prieš kuriuos reikia bėgti?

Jeigu bendrauja tik per „WhatsApp“, neturi buveinės, prašo visos sumos į priekį arba atsisako suteikti sutartį – raudona vėliava. Buvę taip, kad klientė surado „įmonę“ per skelbimų portalą. Kaina – juokinga. Furgonas atvažiavo septintą vakarą, vairuotojas įkrovė daiktus ir pareikalavo dar trijų šimtų grynaisiais „kelių mokesčiui“. Kitaip – neišduos krovinio. Tai vagišiai, ne pervežėjai. Deja, tokių pasitaiko. Tikri profesionalai turi sutartis, sąskaitas, veiklą registruotą. Jeigu jums nepatinka, kaip bendrauja, – nepasirašykite. Pasitikėkite pilvu. Buvę atvejų, kai policija įsitraukia.

Ar jūsų draudimas dengia mano auksinius auskarus ir vertingą kolekciją?

Paprastai ne, jei neatskirti ir nedeklaruoti. Vermeliai, meno kūriniai turi būti apdrausti atskirai. Mes vežame baldus, buities techniką, rūbus. Jei turite kolekcinių monetų – persiųskite per banką arba vežkite su savimi rankinėje. Ne dėl to, kad kas pavogs. Tiesiog vertinant sugadinimą, kils ginčų. Buvęs atvejis: klientas paslėpė sidabro šaukštus čiužinyje. Perkrovimo metu čiužinys pradrėskėjo. Šaukštai pasimetė. Kompanija atsisakė atlyginti, nes tai nebuvo deklaruota. Teisingai. Būkite atviri. Arba pasidarykit sąrašą ir pasakykit mums. Pigus auksas gali tapti brangiu galvos skausmu.

Anglijoje: kai atvažiuojam, bet durų neatsidaro

Ar standartinė durų iki durų paslauga apima išnešimą iš penkto aukšto be lifto?

Teoriškai – taip, bet praktikoje tai kainuoja. Du vyrai nešdami dviejų šimtų kilogramų šaldytuvą laiptais? Tai ne filmas. Imame priemoką. Jei norite sutaupyti – sumažinkite daiktų kiekį arba pasirūpinkite liftu. Kartais Londone pasitaiko laiptai tokie siauri, kad kolonėlės netelpa. Tada tenka daryti balkoninį kėlimą – lynais. Kainuoja dar daugiau. Aišku, galite paprašyti draugų pagalbos, bet aš matęs, kaip draugai „pamiršta“ sutartą dieną. Tada mes vėl keliam. Planuokite iš anksto. Fizinis darbas Londone kainuoja. Neseniai teko tris valandas tempti dėžes, nes klientas sakė: „o, tik trys aukštai“.

Kaip pasikeitė taisyklės po Brexit konkrečiam kroviniui į Angliją?

Oho. Čia turėčiau atsargiai... žinoma, suprantu pagrindus. Iki Brexit buvo laisvas judėjimas. Dabar – muitinė tarp trečiosios šalies ir JK. Kiekvienas krovinys turi EORI numerį, prekių kodą (HS), vertę. Laikas padvigubėjo. Buvę, kad vilkikas laukdavo Doverio uoste dvylika valandų. Dėl popierių. Ne techniškai dėl popierių, o dėl IT sistemos trikdžio. Arba dėl to, kad vairuotojas nepaminėjo vienos veislės kėdės. Smulkmena sustabdo krovinį. Štai kodėl durų iki durų paslauga dabar brangesnė nei prieš penkerius metus. Ir kodėl negalime pažadėti penkių dienų kaip anksčiau. Pasikeitė viskas.

Kodėl kai kurie daiktai Anglijoje lieka saugykloje, o ne iškart namuose?

Jei nuomos sutartis atšaukta arba butas dar neparuoštas. Pasitaiko nuolat. Mes pristatome iki durų, bet jei durų nėra? Tada siunčiame į partnerių sandėlį netoli M25. Savaitės kaina už saugojimą – apie 30–60 svarų. Ne mūsų pelnas, tiesiog kaštai. Kartais klientas galvoja: „galiu palaukti savaitę“. Tada dvi. Tada mėnuo. Susikaupia 300 svarų. Geriau planuokite tikslią datą. Jei nežinote – sakykite. Mes galim pristatyti vėliau, bet sandėlis nėra papildomas kambarys. Beje, drėgmė Anglijoje... fuj. Net sandėliuose kartais kvepia pelėsiu. Nors ten oficialiai sausos patalpos.

Paskutiniai patarimai prieš pakrovimą

Ar verta vežti seną skalbimo mašiną, ar geriau nupirkti naują vietoj?

Aš čia nesu šimtu procentų tikras, bet man rodos, kad jei jai virš aštuoneri metai – parduokite čia. Pervežimo kaina + rizika sugadinti + jungtys Anglijoje... gali ir neužpirkti viso ko. Be to, energijos klasė ten kita. Neseniai klientas vežė dešimtmetę šaldytuvą. Atvažiavus – nebeįėjo į virtuvės nišą standardinuose Londono flatuose. Teko palikti kieme. Žiauru. Maži prietaisai – taip, verta. Dviratis – tikrai. Šaldytukas – atsargiai. Pasverkite. Transportuojant jis gali pakenkti kitiems daiktams, jei pradės tekėti skystis. Na, nefreonas dabar, bet kas ten viduje... burbulai.

Ką pusę laikyti rankiniame bagaže, o ką patikėti pervežėjams?

Dokumentus, kompiuterį, juvelyrinius dirbinius, vaistus – visada su savimi. Kasdienius drabužius porai savaičių. Likusią spintą – mums. Būna, kad žmonės bando vežti pasyvius namų kino kolonėles rankinėse. Per svorį oro uoste kainuoja daugiau nei mūsų furgono dalis. Neprotinga. O jei rankinis bagažas dingsta? Katastrofa. Mes siūlome paruošti „pirmosios būtinybės“ dėžę – raudonais užrašais „NEKRAUTI“. Ten – puodas, taurės, chalatai, dokumentai. Atvažiavus naktį į naujus namus nenorite raustis po dvidešimt dėžių ieškant dantų šepetėlio. Tai elementaru, bet pamirštama.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris bijo dėl savo krovinio?

Savaitę prieš išvažiavimą atsispausdinkite sąrašą. Pažiūrėkit, ar turite patvirtintą datą, sutartį, draudimą. Paskambinkite porai dienų prieš ir patikslinkite. Kai atvažiuoja komanda, pažiūrėkit į akis. Ar jie pavargę, ar profesionalūs? Jei ką nors jaučiate blogai – nedelskite. Pasitarkite. Sunku tai paaiškinti, bet per dvidešimt trejus metus (na, gal truputį mažiau, bet ilgai) supratau, kad daugiausia problemų kyla ne dėl kelio, o dėl nesusikalbėjimo. Pasakykit, jei turite voverę narvelyje. Pasakykit, jei turite pianiną. Nebijokite atrodyti keistai. Geriau per daug informacijos, nei per mažai. Tai tiesa.

Ar vis tiek rekomenduotumėte siųsti daiktus furgonu ar geriau palikti Lietuvoje?

Šis klausimas... sunkus. Jei tai pora lagaminų – ne, siųskite paštu. Jei visa jūsų gyvenimo istorija – taip, furgonas. Yra viduriukas, kur žmonės veža daug, bet nereikalingai. Prieš dešimt metų vežėm jaunai šeimai, kuri nusprendė perkelti visą trijų kambarių butą. Anglijoje išsiskyrė po metų. Daiktai grįžo atgal – vėl mūsų furgonas. Istorija liūdna, bet parodo: vertinkite ne tik daiktus, bet ir ryšį su jais. Kartais palikti sofą mamai ir pradėti nuo naujo – protingiausia. Kaip ir pasirinkti gerą skrydžio kompaniją. Nepervežėjimo prasme. Suprantat mintį.

Išvada

Po tiek metų kabinoje galiu pasakyti vieną: kroviniai į Angliją nuo durų iki durų paslauga gyvuoja pasitikėjimu. Ne tik popieriais. Pasiruoškite iš anksto, užduokite kvailus klausimus ir nepirkite paslaugos vien pagal kainą. Mes matėm ir ašarų, ir džiaugsmo – skirtumas dažniausiai priklauso nuo to, ar žmogus suprato, kad pervežėjas yra partneris, o ne stebukladarys. Nueisite lengviau, jei nepagalvosite, kad visa tai tik „užkrauna ir pristato“. Nes tai – ne. Linkiu sklandaus kelio jūsų daiktams. Ir jums kartu.