Kroviniai į Angliją mikroautobusu – geriausia kaina ir terminai

Ai, tai va. Jau gal kokių dvidešimt dvejus metus kybuosi tarp tarptautinių pervežimų, ir jei žmogus klausia apie krovinius į Angliją mikroautobusu – geriausia kaina ir terminai – tai pirmas mano klausimas būna: o ką konkrečiai vežam? Nes nuo to viskas priklauso. Vieni nori atsiųsti keturias dėžes į Notingamą, kiti – visą buto baldų komplektą verslui į Londono centrą. Mikroautobusai važinėja reguliariai, bet realybė tokia, kad kaina ir terminai svyruoja labiau negu oras prie Baltijos. Pasistengsiu paaiškinti paprastai, be tų slidžių frazių iš reklaminių brošiūrų.

Pirmiausia – kaip tai veikia

Kas per bėda – krovinius gabenti mikroautobusu į Angliją? Ar čia normalu?

Žiūrėk, viskas normalu, jei protingai darai. Mikroautobusas nėra koks stebuklas – tiesiog mašina, talpa mažesnė už vilkiką, bet juda greičiau ir lanksčiau. Dažnai vežu asmeninius daiktus, mažas įmonių siuntas, kartais net gyvūnus (nors čia jau kitas pasakojimas). Tai nėra pašto dėžutė – mikriukas važiuoja maršrutu ir turi ribotą vietą. Jei tau reikia paletės su statybinėmis medžiagomis, geriau rinktis didesnį transportą. O jei dėžės, lagaminai, kompiuteriai – puikiai tiks.

Kiek daiktų tilps į paprastą mikroautobusą? Ar ten vieta mano sofai?

Standartinis mikroautobusas, sakysim, Transit ar Sprinter, praryja apie 8–12 kubinių metrų. Sofai? Taip, jei neištišusi kaip koks kampinis monstras. Buvo atvejis – vežėm dvivietę sofą, du šaldytuvus ir keturias dideles dėžes į Bristoli. Užteko vietos. Bet jei prie to dar spinta, stalas ir kilimas – gali neužtekti. Tada reikia dviejų reisų, o tai brangiau. Geriau nufotografuoti daiktus ir atsiųsti – pasakysiu tiksliai, ar tilps.

O jei mano krovinys – tik viena dėžė? Ar imsi tokį mažą?

Imsim. Bet kaina bus panaši į didesnį krovinį. Nes mikroautobusas važiuoja tą patį kelią, sunaudoja kurą, moka mokesčius. Vienai dėžei į Ličesterį gali kainuoti 180–220 eurų. Skamba brangiai? Tai yra brangu. Tokiu atveju geriau ieškoti surinktinių krovinių, kur tavo dėžė stovi šalia kitų. Bet jei tau svarbu, kad nešokinėtų per skirstymo centrus – mokėk ir ramiai. Asmeniniai daiktai kartais vertingesni už tuos pinigus.

Ar mikroautobusas veža tik į Londoną, ar gali pristatyti ir į... na, ten... Kardifą?

Gali. Nors pripažinsiu, į Kardifą važiuojam rečiau. Dažniausiai pinigai sukasi aplink Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Ličesterį, Bristoli. Bet jei užsakymas pakankamai didelis arba klientas sutinka sumokėti už papildomą kelią – nuvažiuojam. Kartais, kai mažai užsakymų, vairuotojas pasako: ai, varysiu per Velsą, imsiu du keleivius pakraun. Tada ir Kardifas nutinka. O jei viena dėžė – greičiau surasi kurjerinę tarnybą iš Londono.

Ar galiu pats atvaryti daiktus į jūsų sandėlį Vilniuje, ar būtinai atvažiuojate pas mane?

Gali pats atvežti. Turim pakrovimo tašką Vilniuje, ten netoli žiedo. Atvaryk, pasikrausim, pasirašysim. Bet jei neturi mašinos ar gyveni Kaune – atvažiuojam. Tik atsimink: kai atvažiuojame pas klientą, ypač į užmiesčio kaimus, kartais prisideda laiko kaštai. Buvo toks atvejis – klientas gyveno netoli Trakų, prisikrovė iki lubų, o privažiavimas buvo žvyrkeliu. Vairuotojas įstrigo. Teko traukti. Tai jei žvyrkelis – perspėk.

Kainos – kodėl vieni pigiau, kiti brangiau

Kiek realiai kainuoja kroviniai į Angliją mikroautobusu? Skaičiai, prašau.

Gerai, skaičiai. Pigiausią surinktinį krovinį mažai dėžei į Londoną galima įbrukti į 150–200 eurų. Pilnas mikroautobusas daiktų iš Vilniaus į Londoną – 600–900 eurų. Birmingamas ar Mančesteris – 700–950. Jei veži verslo krovinį su skubumu, gali šokti ir iki 1100. Kartais žmonės mano, kad geriausia kaina reiškia 50 eurų. Ne. Kuras vieną kryptį kainuoja apie 400–500 eurų, plius amortizacija, draudimas, nakvynė. Niekas neveš už dyką.

Ar tikrai tai pigiau negu didelis vilkikas ar siuntų tarnyba?

Jei veži asmeninius daiktus – dažnai taip. Vilkikas atvažiuoja, jei turi 10 tonų. O mikroautobusas neprašo minimumo. Siuntų tarnybos? DPD, DHL – žiauriai gerai, bet jei turi sofą, jie jos neims. Arba ims už kelis tūkstančius. Mikroautobusas – auksinė vidurio kelias. Ne visada pigiausias, bet lankstus. Verslininkai dažnai lygina su vilkiku – nelygink. Lygink su tuo, ką gali gauti. Kartais pigiau išnuomot pačiam mikriuką ir pervaryt. Bet ar gali? Ar turi laiko?

Kodėl man pasakė 300 eurų, o draugui už tą patį – 550?

(taip, kartais draugai lygina obuolius su kriaušėmis, bet vis tiek) – 300 eurų gali būti grynas melas arba „pradinė kaina“. Yra tokių įmonių, kurios kabina mažą kainą, pasiima krovinį, o paskiau – ups, papildomi mokesčiai, kuras, tiltai. Buvęs klientas skambino – internete rado 280 eurų. Atvažiavo pasiimti, o pabaigoje sąskaita – 640. Kodėl? Nes neįskaičiavo muitinės patikrinimo mokesčio. Atsargiai su per mažomis kainomis. Normali įmonė sako galutinę kainą iš karto, net jei ji skamba prasčiau.

Ar ta kaina jau galutinė, ar dar bus kažkokių „priemokų“?

Jei sutariam, kad kaina galutinė – ji galutinė. Bet turi pasakyti VISKĄ. Jei sakai, kad krovinys – dvi dėžės, o pasirodo, jog sveria po 80 kilogramų ir reikia nešt į septintą aukštą be lifto – bus priemoka. Vairuotojas nėra Samsonas. Buvo atvejis Klivde – nurodė pirmas aukštas, o ten laiptinės darbas trims valandoms. Teko susimokėti papildomai. Tai jei tavo namai be lifto – pasakyk. Kaina bus kitokia, bet sąžininga.

Ar mokėti reikia prieš pakrovimą, ar kai tik atduoda daiktus Londone?

Paprastai prašome dalies avanso – 30 ar 50 procentų – pirmyn, likutis pristatymo metu. Yra kompanijų, kurios ima viską prieš tai. Aš asmeniškai taip nedarau – per tiek metų mačiau ir dingusių vežėjų, ir piktuolių klientų. Balansas svarbus. Jei vežėjas prašo visų pinigų prieš važiavimą – pagalvok. O jei klientas nesumoka pristatymo metu – daiktai lieka mašinoje. (gerai, retai taip darom, bet yra buvę)

Kada daiktai nukeliauja – terminai

Kiek dienų važiuoja mikroautobusas į Angliją? Ar greičiau negu laivas?

Dienų? Dvi–trys. Kartais keturios, jei vairuotojas paima papildomus krovinius kelyje. Laivas? Nu, laivas plaukia savaitę ar dvi. Mikroautobusas – kur kas greičiau. Bet ne taip greitai, kaip lėktuvas. Pervežimas mikroautobusu į Angliją terminais laimi prieš jūrinius konteinerius, bet pralaimi avia. Realistiškai – išvažiuoja pirmadienį, trečiadienį–ketvirtadienį jau gali krautis. Jei vairuotojas ima keleivius kartu – gali užtrukti valandą kitą, nes sustoja. Bet dažniausiai per 72 valandas jau ten.

Ar galima pasakyti tiksliai – kuriam valandai atvažiuos? Planams dėlioti reikia.

Galiu pasakyti dieną. O valanda... sunkiau. Įsivaizduok – eismas per Lamanšą, eilės keltuose ar tunylyje (taip, Eurotunelis), Anglijos greitkelių spūstys. Kartais vairuotojas skambina: „Busiu po trijų valandų.“ O paskiau skambina: „Aik, nutrūko diržas, stoju valandai.“ Arba: „Muitinė patikrino.“ Būna ir tragedijų, ir linksmybių. Geriausias patarimas – planuok visą dieną, o ne valandą. Atsiprašau, jei skamba neprofesionaliai, tačiau taip yra.

Ką daryti, jei man skubu per savaitę – ar suspėsi?

Suspėsi. Net jei siunti pirmadienį, savaitė – dugnas. Tik neikit į tuos portalus, kur žada per vieną dieną už 100 eurų. Melas. Realus skubus pervežimas mikroautobusu į Angliją įmanomas per 48 valandas, bet tada kaina dvigubai šokteli. Kažkada vežėm siuntą į Oksfordą per 36 valandas – klientas turėjo verslo susitikimą. Kainavo 1200 eurų, bet suspėjo. Jei laukia savaitė – viskas gerai. Nesisielok. (tik nepamiršk apie savaitgalius)

O jei reikia atsiųsti krovinį iš Anglijos atgal į Lietuvą – ar terminai tokie patys?

Taip, simetriška. Mikroautobusai važinėja abiem kryptimis. Kartais net tuščioje atrodo, bet dažnai kraunami pirmyn atgal. Iš Londono į Vilnių – tas pats dvi–trys dienos. Problema tik viena – jei tavo dėžė stovi Londone, o mikroautobusas kraunamas Birmingame, gali tekti palaukti dieną kitą, kol prisirinks pilnas. Bet tai retai. Daugelis vairuotojų turi numatytus maršrutus ten ir atgal. Tik nepamiršk – muitas veikia abi puses.

Ar per šventes viskas stringa? Patirtis kažkokia yra?

Oho, taip. Nuo gruodžio 15-os iki sausio 5-os – pragaras. Ne dėl kelių, o dėl to, kad visi veža dovanas, asmeninius daiktus, verslai skuba uždaryti metus. Kalėdinis laikotarpis – blogiausias laikas tikslinti terminus. Vairuotojai irgi nori namo. Kartais jie paima per daug krovinių ir paskui niekaip nesuranda tavo dėžės. Buvo – Kalėdoms siuntėm daiktus į Redingą, atvažiavo tik per Naujuosius. Klientas supyko. Suprantu. Geriau planuotis lapkritį arba sausio antrą savaitę.

Dokumentai ir muitai (taip, vis dar reikia)

Ar dar reikia kažkokių popierių gabenant krovinius į Angliją? Aš galvojau, kad po Brexit viskas laisva.

Nėra jau taip laisva. Brexit atmušė viską. Dabar reikia sąrašo – packing list – kur parašyta, kas viduje. Vertės deklaracija. Jei nauji daiktai – gali reikėti muito. Asmeniniams daiktams – C3 forma (ar kaip ji ten dabar vadinasi... hm, na, dokumentas keičiasi, bet esmė ta pati). Muitinė tarp Lietuvos ir JK (na, anksčiau tai buvo ES vidus, o dabar – trečioji šalis, bet jūs suprantat) tikrina akyliau negu anksčiau. Kartais atidaro dėžę. Kartais – ne. Bet jei veši elektroniką – gali gręžtis muito mokestis. Nesvarbu kuriam mieste esi, svarbu kokį daiktą veži.

Kas bus, jei deklaruosiu, kad vežu asmeninius daiktus, o ten – pusė fabriko prekių?

Blogai. Muitininkai ne kvaili. Jie atidaro, mato dešimt identiškų dėžių su naujais telefonais, o tu sakai: „Čia mano asmeniniai daiktai.“ Bauda. Konfiskacija. Dar blogiau – gali užsitraukti patikrinimą visam vairuotojui. Tada jis įrašomas į juodą sąrašą ir paskui kas kartą tikrinamas. Buvęs vežėjas iš Klaipėdos taip pražioplino – klientas melavo, o baudą sumokėjo vairuotojas. Nuo to karto visada prašau sąrašo. Net jei tingini parašyti – parašyk. Negerai čia.

Ar galiu vežti savo raugintus agurkus ir dešras? (svarbu!)

Agurkų? Ne. Dešrų? Nei vieno, nei kito. Maisto produktai – tabu. Anglija (na, JK) yra griežta dėl gyvūninės kilmės produktų. Kartais praleidžia sausainius, džiovintas sriubas, bet gyvūniniai – garantuotai ne. Draugas kartą vežė dešrutę mamai – muitinė konfiskavo ir dar gavo įspėjimą. Tai palik raugintus agurkus seseriai. Neišsiųsi. O jei labai reikia maisto – rinkis džiovintas uogas ar makaronus. Juos dar pakelia. Šiaip maistą siųsk paštu, ne per mikroautobusą.

Kokias prekes geriau apskritai palikti namie?

Ginklus – aišku. Vaistus be recepto – rizikinga. Daug skysčių – pavojinga, nes gali išbėgti ir sugadinti kitų klientų daiktus. Buvo atvejis – kažkas supakavo čipų aliejų... Sugadino kelias siuvinių dėžes. Dar – augalai. Gyvi augalai be leidimo – ne. Ir brangūs antikvariniai daiktai be draudimo – nepatariu. Ne todėl, kad vairuotojas blogas, o todėl, kad mikriukas dreba kelyje. Stikliniai indai turi būti supakuoti geriau negu kiaušiniai.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą vertinimui? Nuobodybė kažkokia.

Reikia. Na, nenuobodžiai. Tiesiog surašyk: dvi dėžės drabužių, vienas nešiojamas, trys vazos. Vertę rašyk apytikslę. Kam? Jei kas nors nutinka – draudimui. Jei krovinys nukeliauja perdirbti – muitinei. O jei sako „nereikia jokio sąrašo“ – bėk. Rimtas vežėjas be sąrašo neišvažiuoja. Tai penkiolinta minutė popierizmo, bet gali sutaupyti savo daiktams. Aš pats niekada neimu krovinio be sąrašo, net jei klientas piktas.

Saugumas ir problemos (kurios nutinka)

Ar saugu vežti vertingus daiktus mikroautobusu? Ar tikrai nepavogs?

Saugiau negu palikti ant suoliuko parke. Bet absoliutaus saugumo nėra. Aš tikri 80–90 procentų, kad vairuotojai sąžiningi. Yra vienas kitas, kuris, na, pasikrauna papildomai. Bet jei veši nešiojamą, dokumentus – prašyk, kad padėtų po sėdyne, o ne bagažinėje. Brangenybių – nekit. Mikroautobusai nebūna apipilti stebėjimo kameromis kaip „Brink's“ mašinos. Rinkis įmonę, kuri veikia jau daug metų. Jei randa feisbuke vežėją su gražia pavarde ir pasiūlo mažą kainą – pagalvok du kartus. Aš ne už visus atsakau, ypač jei nežinau kas vairuoja.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo aferisto? Internete visi gražiai rašo.

Aha, visi gražūs. Pamatys puslapį – švarus, nuotraukos iš Unsplash. Skambini – mandagus. O kaina? Per pus mažesnė negu rinkos. Tai pirmas signalas. Antras – nėra raštiškos sutarties. Trečias – prašo visos sumos iš karto pavedimu. Normalus vežėjas duos sąskaitą, sutartį, pasakos savo vardą, mašinos numerį. Kai kurie dar netgi prieš reisą atsiunčia foto. O aferiai slepiasi po „no-name" profiliais. Buvęs klientas neatgavo dviejų tūkstančių tokiu būdu. Labai nemaloni istorija. Patikrink internete įmonės pavadinimą – jei nėra nieko, tik skelbimai, tai ženkliukas.

Mano daiktai atvažiavo su įbrėžimu. Kalti vežėjai. Ką dabar daryt?

Pirma – ar fiksavai pakraunant? Antra – ar buvo pakuotė? Jei dėjo tiesiai į bagažinę be dėžių – kaltė ant abiejų pusių. Jei supakavai gerai, o atvažiavo sulaužyta – vežėjas atsakingas. Rašyk pretenziją iš karto, kai atsiimi. Ne po savaitės, ne po mėnesio. Fotografuok. Jei turi draudimą – pateik. Bet žinojau tokį atvejį – klientas pats supakavo į maišelius iš parduotuvės ir stebėjosi, kodėl mikrobangų krosnėlis subraižytas. Na, maišelis neatlaiko. Vairuotojas ne kaltas, kad tu sutaupiai ant pakavimo.

Ar mikroautobusas gali privažiuoti tiesiai prie mano durų Harrow'e, ar turiu kur nors važiuoti pasiimti?

Harrow – Londono dalis. Gali privažiuoti, jei gatvė plati. Bet jei gyveni senamiestyje, apsuptas stulpų ir dviratininkų – ne. Tada vežėjas sustoja artimiausioje legalioje vietoje. Kartais, kai klientas nurodo adresą ir sako: „Privažiuokit iki durų,“ o ten raudona zona ir kameros. Vairuotojas nekvailys – nesustos. Susitinkam prie Lidlo ar Ko-op. Nes jei bauda – 65 svarai, o to nepasiims ant savo sąžinės. Londono centre geriau nesvajoti apie privažiavimą – didesnis vilkikas nepralenda, o mikriukas dar praslysta, bet vietos pakrauti nebus.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą 2024 metais, kai pilna siuntų kompanijų?

Nes kai kuriems reikia ne siuntos, o žmogiško kontakto. Mikroautobusas gali pasiimti iš buto, nunešti iki buto. Gali palaukti, jei vėluoji pusvalandį. O DPD paliks lipduką ir varys toliau. Kaina ir terminai pervežimui į Angliją mikroautobusu dažnai lankstesni negu didžiosiose korporacijose. Be to, jei veši nestandartinius daiktus – baldus, dviračius, meno kūrinius – mikriukas pritaikomas. Nesiunčiu aš čia į Siuntinuką ar FedEx – jie geri savam. Bet jei reikia perkraustymo, asmeninių daiktų – mikroautobusas vis dar karalius. Bent jau mano akimis.

Išvada

Kroviniai į Angliją mikroautobusu – geriausia kaina ir terminai nerandasi viename Google skelbime. Randasi tada, kai randi normalų žmogų, kuris neslepia skaičių ir pasakys, kad keltas vėluos, jei vėluos. Aš per dvidešimt dvejus metus mačiau visko – ir puikių reisų, ir tokių, po kurių norisi išeit į pensiją. Bet esmė paprasta: pasakyk ką veži, paklausk sąžiningos kainos, pasirašyk popierių ir nepirk agurkelių įmaišęs. Sekmės kraustantis.