Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę: efektyvus ir lankstus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o po to, kai įvyko Breksitas, viskas pasikeitė neapgailėtinai. Anksčiau krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę buvo paprastas kaip važiavimas pas parduotuvę: įkrauname, važiuojame, iškrauname. Dabar? Dabar tai nuolatinis šuolis į nežinomą su dokumentais, muitinėmis ir laukimu. Nors daugelis sako, kad procesas stabilizuojasi, aš kasdien matau, kad lankstumas – tai vienintelis dalykas, kuris išgelbėja situaciją. Efektyvumas svarbus, tačiau be gebėjimo greitai reaguoti į britų muitininkų kapryzus, jis nieko nereiškia.Štai trumpas vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus, be gražių žodžių ir marketingo šlamšto.

Kas ir kaip vyksta su terminais bei keliais

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Angliją?

Visada sakau klientams – užsirašykite 4 dienas, nors kartais pavyksta ir per 2. Viskas priklauso nuo to, kada susirenka grupinis krovinys ir kaip dingsiems kalbasi anglai. Vakar turėjau atvejį, kai vairuotojas prasivažiavo per Doverį per valandą, o prieš savaitę stovėjo 12 valandų (tikrai, tiek ilgai) dėl kažkokio techninio gedimo tunelyje. Taigi, standartinis terminas yra 3-4 darbo dienos, jei nenukrypstate nuo grafiko. Tačiau jei reikia efektyvaus krovinių gabenimo į Jungtinę Karalystę, visada reikia turėti rezervą bent dienai-dviems.

Ar tikrai tik 3-4 dienos?

Kartais taip, kartais ne. Jei siunčiate dalinį krovinį, reikia laukti, kol užsipildo mašina Vilniuje ar Kaune. Tada važiuoja iki jūros, pervažiuoja, o Anglijoje dar reikia išskirstyti prekes pagal maršrutus. Tai gali užtrukti ilgiau, ypač jei keliame į tolimus kraštus, pavyzdžiui, į Škotiją. Vakar vienas klientas skundėsi, kad prekės vėluoja, bet jis pamiršo, kad siuntė penktadienį, o savaitgaliai mums irgi ne darbo dienos (nors Anglijoje kartais ir dirbame). Geriausia neitišti ir suprasti, tai ne vėluo, tai procesas.

Kuria kryptimi važiuojate - per Kalę ar Oostendę?

Daugiausia važiuojame per Kalę (Calais), nes ten yra Eurotunelis, kuris, kai veikia, yra greičiausias būdas patekti į Britaniją. Bet kai ten eina gedimai ar prireikia ilgo laukimo, nukrypame į Oostendę ar Dykirkę (Dunkirk). Jūra jūra, bet laukimas mažesnis. Man asmeniškai patinka Oostendė, ten mažiau šurmulio, tačiau kaina gali šokteli. Nors krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę per Oostendę trunka šiek tiek ilgiau dėl plaukimo, neretai tai išsipildo dėl greitesio išsilaipinimo kitame krante.

Ką daryti, jei kelyje užstringa traukinys „Eurotunelyje“?

Tai tikra košmaras, bet, deja, įprasta praktika. Jei traukinys sugenda, mes privalome laukti. Klientai tame momentu visiškai nervinguoja, bet mes negalime nieko padaryti – vairuotojas tiesiog sėdi kabinoje ir geria kavą. Tokiu atveju stengiamės informuoti iš karto, nors kartais patys sužinome tik iš vairuotojo, kai jis jau stovi eilėje. Vienintelis dalykas, kurį galite daryti – kantriai laukti. Nėra jokio šalutinio kelio, kai esate po vandeniu.

Ar galima siųsti krovinius į Škotiją ar Velsas tuo pačiu laiku?

Galima, bet tai nebus tas pats kaip siųsti į Londoną. Atstumai milžiniški, ir degalai brangesni. Jei krovinys mažas, gali būti, kad reikės laukti, kol susirenka daugiau siuntų į šiaurę. Kiekvienas efektyvus krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę į šiuos regionus reikalauja labai gero planavimo. Kartais vairuotojas nusprendžia nuvažiuoti tiesiai į Glazgą, jei ten yra didelis siunta, o likusius išbarstyt po kelią. Tai brangiau, bet greičiau, jei skubate.

Muitinė, dokumentai ir tas prakeiktas Breksitas

Ar būtinas EORI kodas kiekvienam siuntėjui?

Be abejo. Be EORI kodo jūsų prekės tiesiog neišvažiuos iš Lietuvos arba neįslys į Angliją. Dažnai klientai galvoja, kad tai mūsų, ekspeditorių, reikalas, bet ne, tai jūsų (kaip verslo ar fizinio asmens) kodas. Vieną kartą teko laukti tris dienas Lietuvos pasienyje, kol klientas sugebėjo susitvarkyti su šiuo paprastu dokumentu. Negerai, kai tokių dalykų nepadarius iš anksto. Dabar tai būtina sąlyga sėkmingam eksportui.

Kas yra EXW ir DDP terminai, suprantant paprastai?

EXW reiškia, kad jums reikia atvežti prekes mums į sandėlį, o viskas toliau – mūsų galvos skausmas. DDP – tai kai mes viską darome iki pat jūsų durų Anglijoje, įskaitant mokesčius. Dažniausiai klientai renkasi EXW, nes nori kontroliuoti išlaidas, bet tada turi daugiau galvos su dokumentais. Man asmeniškai DDP patogiau, nes tada aš žinau, kad nėra jokių netikėtumų (išskyrus tada, kai klientas neįvardina tinkamai prekės). Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę dažniau vyksta EXW sąlygomis, nes taip aiškiau, kas už ką moka.

Kokia rizika, jei dokumentuose nurodyta neteisinga prekė?

Didelė. Anglų muitinė labai griežta. Jei rašote „dalys“, o ten yra „elektronika“, gali būti bauda arba konfiskavimas. Vakar vienas klientas bandė įvežti naudotus drabužius, o parašė „tekstilė“ – sustabdė mašiną ir tikrino kiekvieną dėžę. Geriau parašyti per daug detaliau, nei per mažai. Nėra nieko blogiau nei vairuotojas, kuris stovi pasienyje ir skambina, klausdamas, kas gi ten yra dėžėje numeris trys. Tada kainos šokauja į dangų.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be PVM?

Galima, jei tai tikrai asmeniniai daiktai, naudoti, ir jūs juos vežate sau, o ne pardavimui. Turi būti deklaracija, kad tai nekomercinis siuntinys. Bet dažnai žmonės bando apgauti sistemą, rašydamas „dovana“ ar „asmeniniai daiktai“, nors tai aiškiai prekės parduotuvei. Muitininkai to nemėgsta. Jei pagavau, gali tekti mokėti visus mokesčius ir baudą. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę asmeniniais tikslais yra galimas, bet reikia sąžiningai užpildyti dokumentus.

Kas vyksta su maistu ir gyvūnais?

Tai visas menas. Maistas (ypač gyvūninės kilmės) yra labai griežtai kontroliuojamas. Negalima tiesiog taip įvežti dešros ar sūrio, jei neturite sveikatos sertifikatų. Gyvūnams reikia mikroschemų, pasų ir visokiausių leidimų. Kartais net nežinau, kur kas yra, todėl patariu kreiptis į specialius brokerius. Nenoriu atsakomybės, jei mūsų mašinoje suges šaltkasis ir sūris sugenda. Geriau to nedaryti, nebent tikrai žinote, ką darote.

Ar sunku gauti eksporto kvitą?

Jei turime EORI, tai ne, procesas automatizuotas. Bet jei sistemos „nukrenta“ (o jos dažnai nukrenta), tai gali trukti valandą. Vieną kartą teko laukti iki vidurnakčio, kol Lietuvos muitinės sistema atsileido. Be šio kvito negali išvažiuoti iš šalies. Tai tas momentas, kai efektyvumas žlunga dėl techninių priežasčių. Rašome kvitą, išsiunčiame klientui ir važiuojame. Paprasta, bet tikrai tada, kai technika veikia.

Kas daryti, jei muitininkas sustabdo mašiną?

Laukti. Viskas, ką galite daryti, tai laukti. Muitininkas turi teisę patikrinti kiekvieną centimetrą. Kartais jie tiesiog paviršutiniškai pasižiūri, kartais iškrauna visą furgoną. Tuo metu laikas bėga, o vairuotojo poilsio valandos dega. Klientui tai kainuoja papildomai, jei reikia įrenginio pakraunimo/iškrovimo darbo. Niekas to negali užtikrinti, kad nebus sustabdyta – tai kaip loterija.

Kainos, pinigai ir nepagalvojimai

Kiek kainuoja viena paletės vieta į JK šiuo metu?

Kainos šokinėja kaip šuo. Priklauso nuo degalų, kurie dabra brangūs, ir nuo vietos uoste. Vidutiniškai galima sakyti, kad viena paletė kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę nėra pigus, ypač dabar. Prieš porą metų buvo pigiau, bet infliacija ir tiekimo grandinės padarė savo. Geriau klausti konkretaus pasiūlymo, o ne remtis senais duomenimis.

Kodėl kaina kaskart skiriasi?

Nes pasaulis stabilus tikrai nėra. Šiandien uosto mokestis vienas, rytoj – kitas. Šiandien degalai 1.5, rytoj – 1.6. Be to, jei reikia skubaus pristatymo, kaina šoktelėja. Mes stengiamės laikyti kainas stabilias, bet kai mums patinka brangiau, mes negalime to padengti. Taip pat įtakoja ir kursas svaro prieš eurą, nors mes dažniausiai skaičiuojame eurais.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių britų pusėje?

Paslėptų – ne, bet apie kurias dažnai pamirštama – taip. Importo mokestis (Import Duty) ir PVM (VAT). Jie nėra mūsų kainos dalis, jei sutartyje nėra nurodyta DDP. Daugelis klientų nustemba, kai gausą sąskaitą iš britų brokerio už šiuos mokesčius. Reikia tai suprasti iš anksto. Aš visada primenu: kaina už pervežimą ir kaina už prekes – tai du skirtingi dalykai.

Ar verta pirkti visišką krovinių draudimą?

Mano nuomone, verta. Ypač jei vežate brangias prekes. Vieną kartą mašina užsidegė (ne mūsų, bet žinau istoriją), ir klientas prarado viską. Be draudimo tai būtų katastrofa. Draudimas kainuoja nedidelę sumą, palyginti su krovinio verte. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę yra ilgas kelias, daug rizikų – nuo avarijų iki vagysčių priešais viešbučius Anglijoje. Geriau būti saugiam.

Ką daryti, jei klientas atsisako mokėti pristatymo metu?

Tai blogiausia situacija. Mes turime sąskaitą-faktūrą, jei ji neapmokėta, krovinys negali būti išduodamas. Taip yra numatyta mūsų taisyklėse. Vairuotojai turi instrukciją važiuoti atgal į sandėlį (Lietuvon ar Lenkijon), o tada prasideda ilgas procesas su grąžinimo išlaidomis ir sandėliavimo mokesčiais. Nenoriu, kad taip nutiktų jums, todėl patariu viską suderinti iš anksto. Pinigai turėtų būti pervedami prieš išvežimą arba grynaisiais pristatymo metu (jei taip sutarta).

Kodėl kuro priedažiai taip aukšti?

Nes kuras brangsta, o mes ne turime naftos verslo. Kuro priedažas – tai ne mūsų pelnas, tai tiesiog kompensacija kainos svyravimams. Kai mes sudarome sutartį, mes nežinome, kiek kainuos kuras po mėnesio. Todėl yra tokia sąlyga. Kartais ji būna neigiama (kai kuras pigėja), bet dabar... retai kada. Tai reali rinkos ekonomika.

Ar taupo pinigus grupinis krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę?

Žinoma, taupo. Jei neturite pilnos mašynos prekių, grupinis pervežimas yra vienintelis protingas pasirinkimas. Dalijate sąnaudas su kitais siuntėjais. Taip, tai lėčiau, bet pigiau. Jei skubate, reikia užsisakyti pilną furgoną (FTL), bet tai kainuoja gerokai brangiau. Dauguma mažų įmonių naudojasi būtent grupiniu pervežimu, kadangi tai efektyviau jų biudžetui.

Buitinės technikos, baldai ir keisti daiktai

Ar galima siųsti naudotus baldus be problemų?

Galima, bet vėlgi, dokumentai turi būti tvarkingi. Naudoti daiktai gali būti apmokestini kitaip, todėl reikia nurodyti tikrąją vertę, o ne naują. Vienas klientas bandė įvežti senas sofas ir parašė, kad jis vertas 500 eurų, nors iš tikrųjų – 50. Muitinė tai pastebėjo (jie turi savo katalogus). Buvo nemalonūs pokalbiai. Rašykite tiesą, bus mažiau galvos skausmo.

Kaip supakuoti, kad nepažeistumėte kietojo disko kompiuteryje?

Kietasis diskas yra jautrus dalykas. Reikia putų, burbuliukų, stiprios dėžės. Aš nešiu savo kompiuterio dalis tik pačiuose kietuosiuose krepšiuose. Jei jūs supakuosite į minkštą dėžę ir užmesite ant paletės su betonu, tikrai nusileis. Vairuotojas nešioja dėžes, ne jų turinį, todėl kokybiškas pakavimas – tai jūsų, ne mūsų atsakomybė (išskyrus atvejus, kai mes pakavome). Negailėkite pakavimo medžiagos.

Ar vežate pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, jei tai nėra kasdieninis reikalas. ADR reikalauja specialių leidimų ir ženklų. Jei turite dažų ar cheminių medžiagų, privalote mums tai pasakyti. Negalima tiesiog taip padėti į dėžę ir manyti, kad niekas nepastebės. Pavojingų krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę yra griežtai reglamentuojamas, už tai guli didelės baudos. Geriau iš karto pasakyti, kas tai yra, ir mes surasime tinkamą mašiną.

Kas nutinka, jei krovinys paslysta ir sutraiško furgono vidų?

Tai atsakomybės klausimas. Jei jūsų krovinys buvo blogai užfiksuotas (užsegamas) ant paletės ir jis suvirto, tai jūsų klaida. Jei vairuotojo kaltė (staigus stabdymas), mes žiūrime į draudimą. Bet įrodinėti sunku. Turiu omenyje, kad gerai užtaisyti (ufiksuoti) krovinį – tai pusė sėkmės. Nenaudokite senų, plyšusių juostų, tai nėra verta taupyti.

Ar galiu užsisakyti vairuotoją su keltuviu?

Galima, tai vadinama „keltoju“ arba „man with van“ paslauga, jei reikia iškrauti ant grindų. Bet standartinis furgonas su keltuvu (tarpinės ašies) retas dalykas dėl Didžiosios Britanijos leidimų. Dažniau tiesiog reikia, kad gavėjas turėtų keltuvą arba pakrovimo rampą. Jei reikia įrenginio su keltuvu, tai kainuoja brangiau ir reikia planuoti anksčiau. Paprasčiau susitarti dėl iškroviosios vietos įrangos.

Ar įmanoma susitarti dėl iškrovos savaitgaliu Londone?

Įmanoma, bet brangu. Anglija turi griežtas darbo laiko taisykles vairuotojams, o savaitgaliai daug kur yra uždrausti sunkvežimiams centre (LEZ zona). Jei reikia važiuoti į Londono centrą savaitgalį, reikia specialių leidimų ir mokėti mokestį už darbo laiką (ne bendrąjį, o vairuotojo atlyginimą). Geriau planuoti pristatymą darbo dieną, jei norite sutaupyti pinigų.

Realijos ir problemos, apie kurias nesako brošiūrose

Kas vyksta, jei britų muitinės sistema „nukrenta“?

Tai pasitaiko dažniau, nei galvojote. Jei jų sistema neveikia, mašinos stovi ir kaupiasi eilės. Mes negalime patekti į šalį be elektroninio pranešimo. Vieną kartą praleidome visą naktį tiesiuose, laukdami, kol jiems pasileis serveriai. Klientas buvo labai nervingas, bet mes negalėjome padaryti nieko. Tokios technologinės problemos dabar yra dalis mūsų kasdienybės.

Ar dažnai pasitaiko vairuotojų problemos su vizais?

Po Breksito taip. Dabar reikia specialių leidimų (Kent Access Permit ir panašiai). Jei vairuotojas pamiršo ar neteisingai užpildė anketą, jį neįleis į uostą. Tada reikia viską tvarkyti greitai, kas kainuoja pinigus ir laiką. Mes stengiamės tikrinti dokumentus prieš kelionę, bet žmonės daro klaidas. Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę tapo daug biurokratiškesnis ne tik prekėms, bet ir žmonėms.

Kaip elgtis su nepatikimomis brokerių firmomis Anglijoje?

Yra tokių, kurie tiesiog ims pinigus ir dingsta arba atsako po savaitės. Būkite atsargūs. Mes dirbame su patikimais partneriais, kurie žino mūsų standartus. Jei norite pasirinkti savo brokerį, patikrinkite jo atsiliepimus. Niekada nemėgauosi, kai klientas pasako: „o mano draugas brokieris pigiau“. Pigiai dažnai baigiasi tuo, kad krovinys užstrigs ir mums teks spręsti problemas.

Ar tikrai visiems tinka „efektyvus“ pervežimas?

Ne. Jei jums reikia, kad prekės būtų pristatytos tikslią valandą į tikslią vietą be jokio lankstumo, tai gali būti per brangu arba neįmanoma. Lankstumas čia reiškia sugebėjimas prisiderinti prie situacijos. Jei esate per daug reiklus, gali likti be vairuotojo, nes jie tiesiog nenori daryti papildomų nervingų darbų. Efektyvumas – tai kompromisas tarp greičio ir kainos.

Ką daryti, jei pamečiate dalį krovinių kelionės metu?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jei dėžė nukrito arba buvo pavogta (pvz., stovint priešangio mašinoje), reikia skambinti policijai ir pradėti draudimo bylą. Mes padedame surasti vaizdo įrašus iš vaizdo registratoriaus, jei tokių yra. Bet svarbiausia – tiksliai suskaičiuoti, ko trūksta, iš karto. Vėliau išsiaiškinti beveik neįmanoma. Gerai, kad dauguma mūsų vairuotojų užrakina duris kiekvieną kartą, kai išlipa iš mašinos.

Išvada

Viskas apie krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę pasikeitė, ir tai nebe tas pats kas prieš dešimt metų. Reikia kantrybės, gerų dokumentų ir supratimo, kad klaidos kainuoja brangiai. Nors sistema sudėtinga, vis tiek galima rasti efektyvių sprendimų, jei pasitiki profesionalais ir nesiimate spręsti visko sau. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, jūsų prekės pasieks paskirtį be nepageidaujamų nustūmimų.