Kokios yra mikroautobusų transporto kainos Anglijos kryptimi? Ką aš tau pasakyčiau per 15 metų

Jau gal kokių penkiolika metų vežioju daiktus į tą Angliją ir atgal. Žmonės visada pirmiausia klausia apie kainą. Suprantama. Bet atsakyti "taip, kainuoja tiek" – neįmanoma. Viskas labai priklauso nuo atvejo, kaip sako. Mikroautobusų transporto kainos Anglijos kryptimi šiais metais svyruoja labai plačiame intervale, o dar prieš tris metus po Brexit viskas apsivertė aukštyn kojom. Šiandien bandysiu paaiškinti, kaip aš skaičiuoju, ką gauni už tuos pinigus ir kur tikrai neverta taupyti. Jeigu ką, rašau taip, lyg sėdėtum šalia manęs kabinete ir gertum kavą. Kartais prisimenu senus klientus, bet nepyk – tai trumpai.

Kaina ir skaičiavimas – čia ne tik skaičiai

Kiek maždaug kainuoja nusisamdyti mikroautobusą su vairuotoju į Angliją?

Dabar realiai, jei imi normalų, tvarkingą mikroautobusą su vykdančiuoju, kuris nuveš iki durų, kaina prasideda nuo maždaug septynių šimtų eurų. Bet tai teorinė grindis. Realybėje, kai skambina klientas iš Panevėžio ir sako, kad reikia į Bristolį, o ten dar trečias aukštas be lifto, aš jau žinau, kad "nuo" nelabai čia veikia. Tada retai kainos nesiekia tūkstančio, o kartais ir dviejų su demontavimu. Kuras, kelių mokesčiai, nakvynė – viskas sudėta į sumą.

Ar didelis skirtumas, jei kraustausi ne iš Vilniaus, o nuo Kauno ar kokių Marijampolės apylinkių?

Oj, čia didelis. Nebūtinai tau atrodo, bet man taip, nes vairuotojas turi iki ten nuvažiuoti pasiimti. Jeigu jis bazuojasi Vilniuje – o daugelis ten bazuojasi – iki Kauno dar nieko, gal dvidešimt eurų skirtumas. Bet jei tai Šiauliai ar Mažeikiai, skaičiuoju papildomą dieną arba degalų sąnaudas. Kartais susitariame dėl palankesnio punkto, pavyzdžiui – prie autostrados. Ne visada važiuoju iki pat namų, kur kelias duobėtas – mano mikroautobusas irgi ne visureigis, kaip kad norėtų klientai.

Ką reiškia, kad kaina "nuo" ir kodgi visi rašo "nuo 800 eurų"?

"Nuo" reiškia, kad ta kaina egzistavo kažkada kažkam, bet ne tau. Šiaip čia marketingo triukas, kurio negaliu pasmerkti, nes pats kartais naudoju (na, ne aš – mūsų biuro merginos, aš tik pasirašau po tuo skelbimu). Bet realiai, jei matai "nuo 800", tikėkis bent dvylikos šimtų. Ypač Londone, ypač su liftingu. Mačiau įmonių, kurios rašo 600, o paskui prideda po šimtą už kiekvieną dėžę. Nežinau, kaip jie gyvuoja. Nepatinka tokie.

Ar pigiau išeina pats samdytis vairuotoją ir pirkti kurą, o ne imti viską iš perkraustymo įmonės?

Teoriškai? Gal. Praktiškai? Pameni tą posakį apie tai, kad savo rankom nereikia? Vieną kartą mačiau vaikiną, kuris nusisamdė draugą su tranzitiniu, nupirko kuro, o paskui Anglijoje gavo baudą už leistino svorio viršijimą. Baigėsi trigubai brangiau. Perkraustymo įmonė turi draudimą, leidimus, žino kur sustoti, kur miegoti. Tu tam vairuotojui nesi bosas – tampi organizatoriumi, o tai nervina labiau nei atrodo. Geriau sumokėk ir miegoti ramiai.

Kokia kaina būtų, jei mano daiktai neužpildo viso mikroautobuso?

Čia jau dalinis krovinys. Mikroautobusų transporto kainos Anglijos kryptimi smarkiai krinta, jei sudėliojame kelis užsakymus į vieną reisą. Bet turi suprasti – tada negali žinoti tikslios datos. Gali tekti laukti savaitę ar dvi. Jeigu skubu, už pilno krovinio kainą važiuojame iš karto. Tai toks balansas tarp laiko ir pinigų. Kartais klientai sako "man neskubu", o paskui skambina kas tris dienas klausdami "jau važiuojam?". Tada jau sudėtinga planuoti kitus.

Kelionė ir tavo daiktai – kas ten vyksta 2000 kilometrų

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais iki Londono tame pačiame mikroautobuse?

Žinoma. Tik ne visada rekomenduoju. Kartais žmonės nori sutaupyti skrydžio bilietą ir tampa keleiviais savo pačių sofoje. Kelias ilgas, orai pasitaiko prasti, o mikroautobusuose ne visada sėdynės kaip turistiniame autobuse. Praeitais metais vežiau jauną šeimą – du suaugę ir katė – tai dar buvo, nors katė nežmoniškai kniaukė visas kelias. Bet jei turi nugaros problemų arba negali valandų sėdėti, pagalvok apie Ryanair. Daiktai atvyks saugiai ir be tavo kryžmens.

Kiek laiko realiai trunka važiuoti iš Lietuvos į Angliją su perkraustymo kroviniu?

Priklauso. (Velnias, vėl tas žodis.) Iki keltos maždaug dvidešimt valandų grynai važiavimo, plius privalomas poilsis pagal tachografą. Paskui keltas – dar kelios valandos. Iki Londono iš uosto maždaug dar keturios. Tai jei viskas idealiai – dvi dienos, naktis viešbutyje. Bet jei lauki eilėje keltui arba Doverio muitinėje nusprendžia patikrinti, gali ištiesti iki trijų. Vieną kartą strigome para, nes klientas buvo supakavęs kažką labai įtartino. Nieko blogo nebuvo, bet laikas dingo be pėdsakų.

Ar būtina viską krapštyti į dėžes, ar gali tiesiog sutalpinti baldus kaip yra?

Žiūrėk, ant kiek esi rizikingas. Aš užsikraunu – tai mano atsakomybė. Jei vežu tik apklotus, tai viena. Bet jei tavo stalas turi išstypusias kojas, jis per kelionę kažkur įsirėš. Šiaip reikia. Ypač smulkmenas – puodus, knygas, niekučius. Pameni vieną klientą Kaune – paliko stiklines statines ant stalo. Anglijoje radau krūvą duženų. Langines reikia apsaugoti lipnia juosta. Jei nežinai kaip – klausk, parodysiu. O gal neparodysiu, jei skubu, bet pasakysiu.

Kas jei mano sofa per didelė ir neįlenda pro naujojo buto duris Anglijoje?

Aha, klasika. Nebūtinai tai mano problema, bet padedu, jei matom, kad pro langą galima užkelti. Bet jei tikrai netelpa – lieka gatvėje, ne, žinoma, nepalieku, bandome planą B. Kartais nuomojame keltuvą per langą, bet tai Londone brangiau nei pati sofa. Geriausia pamatuoti prieš. Mes dažnai prašome nuotraukų WhatsApp. Jeigu sofą reikia pjauti per pusę... tai jau tavo sprendimas. Aš tik pervežu, o ne dailidė. Nors kartais norėčiau mokėti ir tai.

Galima vežtis augalus, dviračius ir tuos keistus daiktus tuo pačiu mikroautobusu?

Augalus – taip, bet ne visada jie išgyvens. Žiemą per keltą šalta, vasarą – karšta. Vieną kartą vežiau vijoklį – pasiekė gyvas, bet tikriausiai dėl atsitiktinumo. Dviračius be problemų, tik atsuk rankenas arba pasuk. O dėl keistų daiktų – klauskit individualiai. Buvęs klientas vežė marmurinę vonią. Ne, mikroautobusas tam netinka. Dar vienas vežė šaldytuvą pilną mėsos. Tai čia jau reikia leidimų, kurių paprastai neturim. Jei abejoji – parašyk.

Ar gali prisidėti draugo siunta į tą patį reisą – ir kaip tada su kaina?

Gali, bet aš turiu žinoti iš karto. Mikroautobusui svarbu svoris ir tūris, o ne tik kaina ant popieriaus. Jeigu mano klientas kraustosi iš Kauno, o jo draugas iš Panevėžio – aš turiu ten užsukti. O tai laikas ir degalai. Kaina dalinama proporcingai, bet čia ne parduotuvės kasa. Sakome apytiksliai pagal kilometrus ir kubus. Buvo atvejų, kada du draugai susipyko dėl to, kuris užėmė daugiau vietos. Aš nenoriu būti teisėju, tai sudarom sąrašą prieš išvažiuojant ir visi pasirašo.

Dokumentai, muitai ir vietos, kuriose pasimeti

Ar po Brexit vis dar reikia tvarkytis su muitais vežant savo daiktus į UK?

Taip, nors žmonės galvoja, kad viskas kaip seniau. Po Brexit Anglija nebe ES, todėl formalių taisyklių yra daugiau. Jei daiktai seniau nei pusė metų naudoti ir tai asmeniniai daiktai, paprastai problema tik su deklaracija. Mes paruošiam C3 formą arba kartais inventory list. Bet štai kur dalykas – aš nesu muitinės tarpininkas. Aš vairuotojas. Didžioji dalis praeina be problemų, bet kartais paklausia. Tada geriau turėti ką parodyti, bet aš nežinau kiekvienos prekės kilmės istorijos. Būna įvairiai, priklauso nuo to, koks pasienietis dirba.

Kokios blogiausios scenarijus, kai renkiesi ne tą perkraustymo įmonę?

Blogiausias? Gavau skambutį iš moters, kuri sumokėjo avansą įmonei, kuri ją užmiršo. Mikroautobusas neatvažiavo. Paaiškėjo, kad tie vyrukai neturėjo draudimo, o automobilio numeris priklausė kažkokiam traktoriui 1998-aisiais. Ji neteko trijų šimtų eurų ir nervų. Dar blogiau, kai daiktai iškraunami kažkokiame sandėlyje šalia Birmingham ir paskui niekas nekelia telefono. Radom po mėnesio. Taip nebūna su manimi, bet girdžiu nuolat. Patikėk, rinkis atsargiai.

Ar tikrai visada saugu palikti daiktus laikinai kažkur tarpiniame sandėlyje?

Atsakymas paprastas: ne. Aš asmeniškai stengiuosi vengti tokių reisų per sandėlį. Kodėl? Prarandu kontrolę. Taip, mūsų partneriai Londone tvarkingi, bet aš juk nepastoviu prie kiekvienos dėžės. Buvo atvejis, kai daiktai buvo pasiklysta dviem savaitėms, nes etiketes sumaišė. Radom, bet klientas beveik nebenorėjo gyventi Londone iš nervų. Jei gali – imi tiesiai iš A į B. Brangiau? Gal. Ramiau? Tikrai. Tarpiniai sandėliai – gerai tik tada, kai nėra kitos išeities.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti tokį reisą, kad viskas būtų ramu?

Idealiu atveju – dvi savaitės. Realiam gyvenime – keturios penkios dienos. Jeigu labai skubu – para iš anksto, bet tada kaina labiau didesnė. Ypač jei piko sezonas – rugpjūtis, rugsėjo pradžia, kai studentai migruoja. Tada net ir aš nebeturiu laisvų mikroautobusų. Kuo anksčiau užsisakai, tuo geresnės mikroautobusų transporto kainos Anglijos kryptimi gali būti. Aš pats mėgstu žinoti grafiką savaitei į priekį, nors pats kartais organizuojuosi chaotiškai. Žmonės skambina paskutinę minutę, o aš bandau padėti.

Kas jei vairuotojas vėluoja – ar aš turiu mokėti už tą laukimo laiką?

Jei dėl mūsų kaltės – ne, žinoma. Bet vėlavimai pasienyje ar dėl keltų atšaukimo nėra mūsų kaltė. Mes pasirašome sutartį, kurioje tai aprašyta. Paprastai laukimo laikas Londone – pusvalandis įskaitinis, paskui po dešimt eurų valandai. Nors jei klientas pats vėluoja atidaręs duris, nes „dar tik susitvarko“, tada taikome tą patį. Teisinga? Sakau kaip yra. Aš nemėgstu sėdėti parkinge ir naršyti telefone. Būna, kad svarstau, ar verta palaukti, ar fiksuoti mokestį. Paprastai sutariame gražiuoju, nes aš irgi žmogus.

Londonas, mokėjimai ir tie smulkūs niekai

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į centrą – ten gi congestion charge ir pan.?

Gali, bet kiekvienas įvažiavimas į tą zoną mums kainuoja. Neatsimenu tikslios sumos, gal penkiolika svarų dienai, o gal jau dvidešimt (čia jau reikėtų pasitikslinti, nes keičiasi kasmet). Aš tai įtraukiu į sąmatą iš anksto. Jei tavo butas Islington – dar gerai. Jei Westminster – ten net ir mikroautobusui vietos neretai nėra. Vieną kartą stovėjome taip blogai, kad policininkas stabdė eismą ir grasinome bauda. Daugiau ten be leidimo nestatome. Geriau susitarti dėl kiemo arba kraustymosi laiko, kai draudžiama stovėti mažiau griežta. Londonas nemėgsta svetimų mašinų. Rimtai.

Kaip dėl parkingo Londone – ar ten viskas taip baisu, kaip sako?

Baisiau. Nejuokauju. Raudonų linijų zona, gyventojų leidimai, valandinės gyvatės... Aš kartais atvažiuoju vidurnaktį specialiai, nes po aštuonių ryto prasideda chaosas. Jeigu kraustomės į South Kensington, vieta kainuoja per valandą tiek, kad geriau kraustytis naktį. Kai kurie kolegos bijodami parkingo atsisako Londono centro. Aš dar važiuoju, bet su sąlyga: klientas sutinka padengti mokesčius arba gauti leidimą iš nuomotojo. Be to, mikroautobusas ne bet kur sutelpa. Kartais reikia ratuoti du kvartalus, kol randi vietą. Anglijos kryptimi atvažiavę nesitikėk malonumų centre.

Ar galima daryti vizualų patikrinimą prieš, kad žinoti ar sutalpės daiktai?

100 procentų taip. Netgi raginu. Šiais laikais enough siųsti video per WhatsApp. Aš pažiūriu, pasakau: ko gero, reikės didesnio, arba atvirkščiai – užteks mažesnio. Kartais žmonės mano, kad turi kalną daiktų, o iš tikrųjų dešimt dėžių. Kartais atrodo mažai, o ten keturi metrai spintų. Patikrinimas nemokamas, jei rimtas klientas. O jei šiaip dėl smalsumo – tada atsiprašau, aš neskaitau. Kartais atsiunčia nuotraukas tamsiame rūsyje. Ką aš ten matysiu? Tada spėliojame kaip loterijoje.

Ar galima mokėti dalimis ar reikia visos sumos prieš kelionę?

Standartiškai – trisdešimt procentų avansas užsakymui patvirtinti, likutis prieš išvažiavimą arba atvykus. Dalimis per kelis mėnesius? Nebent didelis projektas tarp įmonių. Privatiems klientams aš nesu bankas. Jei kas nors siūlo mokėti tik grynais be jokios sąskaitos – raudona vėliava. Nei aš taip darau, nei patariu sutikti. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską į priekį, o tada perkraustymo kompaniją rasti nebeįmanoma. Avansas saugo abu puses. Nieko asmeniško, bet verslas yra verslas.

Ar verta drausti krovinį papildomai, ar tai tik pinigų metimas į balą?

Brangūs daiktai – taip. Seni, surūdiję gaminiai – ne. Aš turiu CMR draudimą, bet jis ribotas. Jei vežame elektroniką, antikvarinius baldus arba meno kūrinius – rekomenduoju papildomai. Būna vienas kitas skambutis: ekranas sudužo, nors pakavome kaip tanką. Kai kurie klientai norėtų draudimo net ir dėl kojinių. Rimtai, jei turi ką vertingo – drausk. Paprastai kainuoja apie vieną-du procentus vertės. Pigiau nei nervai vėliau. Aš pats esu matęs, kaip mikroautobusą partrenkia kitas vairuotojas stovėjimo aikštelėje. Retai, bet būna.

Keistos situacijos, kurios pasitaiko per tiek metų

Kiek kainuotų mikroautobusu pervežti pianiną į Angliją – ar tai įmanoma?

Įmanoma ir ne taip retai. Bet kaina bus aukštesnė nei standartinė gabeno mikroautobusu kaina, nes reikia specifinio išpakavimo, lynų ir kartais laikinio lifto nuomos. Aš asmeniškai vežiau tris pianinus. Vienas buvo senas Steinway – tada net bijojau. Kainavo tūkstantis du šimtai svarų tik transportas, plius pakuotė. Kadangi pianinai vertingi ir sunkūs, tai ne tik pervežimas, bet ir menas juos pritvirtinti. Kartais pigiau nusipirkti naują Londone. Rimtai, svarstyk – jei tai tik senelio pianinas su sentimentais, aš suprantu. Bet finansiškai...

Ar studentams taikomos kokios nors lengvatos kraustantis į UK?

Taip, bet ne visada oficialiai. Rugsėjo pradžioje turime vadinamuosius "studentų reisus" – surinkus keletą užsakymų, galima pasidalyti sąnaudas. Daiktų studentams paprastai mažiau – lagaminai, dėžės su knygom, kartais dviratis. Tai vienas mikroautobusas priglaudžia tris keturis. Kaina tada krenta gal iki keturių penkių šimtų eurų žmogui. Bet reikia lankstumo dėl datos. Jei turi būtent rugsėjo pirmąją – sunku. O jei gali pasukti savaite – skambink, sudėliosim. Žinau, kad studentams kiekvienas euras svarbus.

Ką daryti, jei aš tiesiog nežinau kiek daiktų turiu – chaosas bute?

Kviesk mane anksčiau. Nejuokauju. Būna, kad žmonės sako "na, ten gal keturios dėžės". Atvažiuoji, o ten gyvenimo nuoskaudų krūva per dvidešimt metų. Tada reikia didesnio automobilio arba dviejų reisų. Geriausia padaryti sąrašą – net ir ant popieriaus lapelio. Arba nufilmuoti kambarius. Aš pagal tai pasakysiu, ar užtenka Sprinterio, ar reikia dviejų. Ir dar – jei perki dėžes, pirk vienodo dydžio, popierių ir lipnią juostą. Ne delsti iki paskutinės nakties, kaip mano klientė Greta, kuri ašarojo ant neįpakavotų lempų 3 valandą nakties (baigėsi gerai, bet aš irgi verkiau viduje).

Išvada

Tai va – mikroautobusų transporto kainos Anglijos kryptimi yra ne matematikos formulė, o derybų, aplinkybių ir pasitikėjimo derinys. Jei man skambintum dabar, pirmas klausimas būtų "o ką vežam?" antras – "kada?" ir tik trečias – "kiek?". Nepasikliauk vien skaičiuoklėmis internete. Svarbiausia rasti žmogų, kuris atsako tiesiai, net jei atsakymas nepatogus. Aš čia sėdžiu su savo kava, jei ką. Sėkmės kraustantis – Anglija laukia, bet tegul laukia tavo tvarkingai supakuotų dalykų.