Kokie yra krovinių gabenimo į Angliją terminai ir sąlygos?

Žinai, po dvidešimt dvejų metų, kai tempi sofas, dėžes ir kartą net iškamšį šerną per Lamanšą, galiu pasakyti vieną dalyką: krovinių gabenimo į Angliją terminai ir sąlygos yra svarbios kiekvienam, bet skamba paprasčiau, nei yra iš tiesų. Skambina man žmonės ir klausia: „Na, tai kada ten bus?“ Jei būtų taip paprasta… Yra Brexitas, keisti keltų eilės, ir vairuotojai, kurie paskambina iš Kalaisio aikštelės sakydami, kad „užsiciko“. Bet pabandysiu išdėstyti tiesiai, kaip pusbroliui, kuris kita mėnesį kraustysis į Mančesterį.

Kiek tai trunka? Terminai, kuriuos žada ir kurie būna

1. Kiek dienų trunka gabenti krovinį į Angliją iš Lietuvos?

Paprastai, jei važiuojame tiesiogiai, be kolektyvinio surinkimo, skaičiuok tris iki penkių darbo dienų. Vakarų Lietuva, pavyzdžiui, Klaipėda, kartais pagreitina pusdieniu, nes arčiau uostų. Bet štai tau realybės kąsnelis – praeitą mėnesį mūsų vairuotojas Prancūzijoje užsiciko eilėje prie Eurotunelio dvylikai valandų. Terminas išsipūtė. Taip kad trys dienos yra idealus scenarijus. Planuok keturias–penkias ir būk maloniai nustebintas, jei greičiau. Nestovi gi tas vilkikas angliškam forde be reikalo.

2. Ar terminai skiriasi, jei vežu ne iš Vilniaus, o iš kokio Zaraso?

Skiriasi, žinoma. Nežmoniškai drastiškai, bet prisideda pusantros–dvi dienos. Visas klausimas, kur surenkame tavo krovinį – ar jis pirmas, ar paskutinis maršrute. Jei esi Zaruose, o mes kitą dieną turim pilną mašiną iš Kauno, gali tekti palaukti. Ir dar toks niuansas: jei krovei rajoninis kelias be normalaus privažiavimo, sunkvežimis su 13,6 metro netilps. Tada reikia tranzitinės krovos, o tai, aišku, brangina ir trina terminus. Šiaip, kuo arčiau pagrindinių magistralių, tuo tiksliau laikrodis.

3. Ar yra skirtumas, jei siunčiu į Londoną ar į kokį Brumą, Redingą?

Yra, bet nebūtinai didelis. Londonas – kaip magnetas. Ten važiuoja dauguma maršrutų, kartais net du kartus per savaitę. Mažesni miestai, pavyzdžiui, Bradfordas ar Stoke-on-Trent, gali reikšti papildomą perplanavimą. Kartais dedame į centrą ir kitas vežėjas veža toliau – tada prisideda diena. Aš asmeniškai mieliau pristatau į Džersio arba Bentlicą (nors ten visai ne tas pats) – ne, palauk, turiu pataisyti: Birmingamą, ne Bentlicą. Kartais pokalbiai supasi, kai dirbi nuo šešto ryto.

4. Ar egzistuoja toks dalykas kaip „skubus pervežimas į Angliją per 24 valandas“?

Teoriškai taip. Praktiškai – mažų mažiausiai du tūkstančiai eurų ir privatus mikroautobusas, kuris važiuoja be sustojimų. Su standartiniu kroviniu? Ne. Nebent tai vienas A4 dydžio vokas. Kasdienėje realybėje „skubu“ reiškia, kad vežėjas pažymi tavo krovinį raudona etikete ir stato į priekį eilėje. Terminai sutrumpėja gal dviem trims dienomis, ne per pusę. O skrydžiai į Standstedą su kroviniu – kosminė kaina. Todėl tas „per 24h“ dažniausiai yra rinkodaros triukas, nors kai kas iš kolegų tai siūlo kaip realybę.

5. Ką reiškia sąlyga „nuo durų iki durų“? Ar tikrai nereikės niekur važiuoti?

Ši sąlyga reiškia, kad vežėjas paima daiktus nuo tavo slenksčio Šiauliuose ir atveža prie slenksčio Liverpulyje. Bet realybė? Tavo namai turi būti pasiekiami sunkvežimiui. Jeigu gyveni šeštame aukšte be lifto Londone – problema. Arba jei gatvelė prie tavo durų Anglijoje siaura kaip dviračio takas. Tada „iki durų“ reiškia „iki artimiausios vietos, kur gali sustoti 18 tonų mašina“. Būna, kad klientai supyksta. Aš irgi pykčiau. Bet fiziškai neįmanoma. Tada dedi į CMR nusileidimą „prieangyje“ ir tiek.

6. Ar terminai skaičiuojami nuo atvykimo paimti, nuo surinkimo, ar nuo krovinio atidavimo muitinei?

Čia atsakymas, kurio dauguma klausia per vėlai. Terminai paprastai skaičiuojami nuo tos dienos, kai krovinys fiziškai palieka Lietuvos teritoriją, dažniausiai per Lenkiją arba keltą. Surinkimo data nėra pradžia. Aš turiu vieną taisyklę: jei mes surinkom pirmadienį vakare, bet keltas tik trečiadienį vakare – terminas prasideda trečiadienį. O jeigu dar reikia eksporto deklaracijos, gali prasitęsti. Tik nedaryk klaidos – muitinė Anglijoje veikia pagal jų darbo valandas, ne pagal tavo lūkesčius. Šeštadieniais ten gyvybės beveik nėra.

Sąlygos – kodėl popierius svarbesnis už kartoninę dėžę

7. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi kroviniui į Angliją po „Brexit“?

Bent jau komercinė sąskaita, pakavimo sąrašas, ir, jei krovinis komercinis – EORI numeris. Plius CMR lapas. Kartais reikia eksporto deklaracijos. Dėl to kad dabar JK yra trečioji šalis, dokumentai tikrinami kruopščiau. Praeitais metais gabenome baldus į Bristolį – be EORI numerio pakrovimo sąraše sulaikė keturioms dienoms. Keturioms! Anglai grįžo su klausimais apie medžiagų kilmę. Tai popierius dabar yra karalius. Negalvojau, kad taip bus, bet Brexit viską apvertė aukštyn kojom.

8. Ar privalu drausti krovinį, o gal pakanka vežėjo draudimo?

Klausk taip: ar tau gerai, jeigu gausi kompensaciją už sofą, kuri verta du tūkstančius, po dvejus metus trunkančio teismo? Vežėjo CMR draudimas dengia tik tam tikrą sumą pagal kilogramą. Tau gali atitekti trisdešimt eurų už kilogramą, o tavo sofa sveria šešiasdešimt. Skaičiuok pats. Todėl krovinio draudimas yra ne prabanga, o sveiko proto reikalas. Aš asmeniškai patariu jį įsigyti visada, kai siunti vertingesnius daiktus. Yra įmonių, kurios taupo – nesidraudžia. Tada verkia. Aš žinau, skamba atgrasiai, bet tokia realybė kurjerų pasaulyje.

9. Kas tiksliai yra CMR ir kodėl jis toks svarbus?

CMR – tai ne slaptas kodas, o krovinio važtaraštis, tarptautinė sutartis ant ratų. Jame nurodyta: kas siunčia, kas gauna, kas veža, koks svoris, kiek vietų. Kai pasirašai – patvirtini, kad daiktai perduoti tokie, kokie yra. Jei atvykus į Notingamą dėžė sulamdžyta – CMR su užrašu „priimta su pastaba“ tampa tavo gyvybės draudimu. Be jo – šnipštas. Kartą klientas pasirašė švariai, o paskui ieškojo kaltų. Aš sakiau: drauge, tu pasirašei kaip Popiežius po bulės, dabar jau nieko nebepakeisi.

10. Ką reiškia sąlygos FOB, CIF, EXW ir kuo jos man svarbios, jei vežu asmeninius daiktus?

FOB – laivas įkrautas, CIF – draudimas įskaičiuotas, EXW – paimi pats iš sandėlio. Šitos sąlygos labiau verslui, bet ir asmeniniai kroviniai kartais sutinkami, jei perkai, tarkim, baldus iš lietuviško fabriko. Realybė: jei tu nepasiūlysi sąlygos, pardavėjas parinks EXW, ir tu pats rūpinsiesi gabenimu. Aš dažniausiai renkuosi DAP (pristatymas į vietą), nes man nereikia galvos skausmo. Klientams aiškinu tai per pavyzdį: FOB yra kaip nusipirkti picą be pristatymo. Pats eini. DAP – picą atneša. Supranti?

11. Ar mano daiktai bus tikrinami muitinėje arba kelyje?

Tikrinami. Ir ne tikrinami. Mes tik nežinome, kurie. JK muitinė turi tikslinių inspekcijų. Jei siunti antikvarinius daiktus, baldus iš medžio masyvo arba elektronikos – padidėja rizika. Kartais tikrina pačioje Kelnės kelyje, Lenkijoje, jei kažkas įtartino. O kartais atidaro konteinerį Liverpulo uoste ir prašo įrodyti, kad tai tavo senelės prijuostė, o ne kontrabanda. Būna visko. Aš negaliu garantuoti, kad netikrins. Sąlygos sutartyje dažnai numato, kad vežėjas neatsako už muitinės vėlavimus. Turi žinoti tai įsipareigodamas.

12. Ką daryti, jei dokumentuose neteisingai nurodytas gavėjo adresas?

Tada halt. Krovinys stoja. Muitinė Anglijoje prieš atidarydama CMR lygina su sistema. Vieno namo numerio klaida gali reikšti dienos delsą. Būna, kad klientas parašo „Londonas“, o sistemoje – tikslus pašto kodas W1B 2AG. Tuomet uosto darbuotojai gali įsitempti. Sutartys su vežėju turėtų numatyti, kas moka už tokias klaidas. Paprastai – užsakovas. Todėl aš visada prašau siųsti adresą dviejų žmonių patikrintą. Kartą viena ponia suklydo vienoje raidėje – krovinys dvi dienas šildė Hitrou oro uosto sandėlį. Dėl to kad žmogiškos klaidos kainuoja brangiai.

Kai praktiškai viskas eina ne taip

13. Kas, jei mano krovinys stringa Kalese arba Doverio uoste?

Tada lauki. Kalaise, beje, dažniausiai ne Kalaise, o toje milžiniškoje parinkoje prie uosto. Kartais eilės – prisimeni tuos vaizdus su vilkikais? Politinis reikalas. Jei krovinys stringa 48 valandoms, sąlygos dažnai neleidžia reikalauti baudos nuo vežėjo, nes tai yra force majeure. Bet tu gali reikalauti informacijos. Blogiausia, kai vežėjas nekelia ragelio. Tada prasideda panika. Mano patarimas: renkis įmones, kurios siūlo GPS sekimą realiu laiku. Bent jau žinosi, ar tavo sofos dar Lietuvoje, ar jau mojuoja pro Lamanšą. Jei be sekimo – kabinėjiesi kaip lapas prie žolės.

14. Ar vežėjas gali pakeisti pristatymo terminą be perspėjimo?

Techniškai negali, bet praktiškai… pasitaiko. Yra sąlygų, vadinamų „pagrįstas atidėjimas“. Pavyzdžiui, jei kelyje įvyksta avarija, arba kaip praėjusį gruodį, kai uostai neveikė dėl vėjo. Tada vežėjas turi informuoti tave „kiek įmanoma greičiau“. Bet aš mačiau atvejų, kai krovinys neatvežamas, o paaiškinimas – „mašina sugedo“. Kartais tai tiesa, kartais – melas. Todėl sutartys su patikimais vežėjais vertos aukso. Šiaip aš sau nepatariu gaišti laiką su tais, kurie žada stebuklus už trisdešimt eurų. Tai ne pica, tai logistika.

15. Kas atsakingas, jei pervežimo metu daiktai sulūžo, subraižyti, sušlapo?

Čia priklauso nuo pasirašyto CMR ir apžiūros. Jei daiktai buvo gerai supakuoti, o sužalojimas įvyko dėl vežėjo kaltės – jis atsako per CMR konvenciją. Bet jeigu tu pats supakavai į senuosius laikraščius ir stiklas trupėjo dėl to – vežėjas laisvas. Klasikinis atvejis: vežėme veidrodį į Londoną. Klientas pasakė: „jis tvirtas“. Nebuvo. Supakuotų drabužių krūva aplink… truputį nukrypsiu, bet mano žmona taip pat tokio nepriimtų be dėžių. Taisyklė: vežėjas veža, o ne stebuklingai apsaugo tavo tingėjimą pirkti kartoną.

16. Kokia atsakomybės riba, jei vilkikas turi važiuoti per Prancūziją, Vokietiją?

CMR atsakomybė galioja visą maršrutą, nepriklausomai nuo šalies. Jei brokas įvyko Lenkijoje – vežėjas atsakingas. Jei Prancūzijoje per avariją – taip pat. Bet yra niuansas: jei avariją sukėlė trečioji šalis ir ji pabėgo – gali tekti laukti išmokos iš draudimo kompanijų metų metus. Todėl krovinio draudimas yra tavo draugas. Aš pats esu matęs, kaip vilkikas Paryžiaus apylinkėse apgadintas kitos mašinos – mūsų kliento daiktai sveiki, bet tris dienas negalėjome iškrauti dėl policijos tyrimo. Sąlygos to nepadengia, bet realybė tokia.

17. Ar galima vežti maisto produktus, alkoholį, augalus į Angliją?

Griežtai. Negalima. Na, alkoholį ribotais kiekiais galima, bet reikia akcizo dokumentų. Maisto produktai – mėsos, pieno, medaus – dabar po Brexito beveik neįvežami be veterinarinio sertifikato. Augalai – fitosanitarinis patikrinimas. Aš asmeniškai neimu tokių krovinių į Angliją, nes tai gyvas galvos skausmas. Yra specializuotų firmų, kurios turi atskirus leidimus. Jei mano klientas klausia, aš sakau: palik duoną tetai Vilniuje, vyną nusipirk Tesco. Arčiau tiesos nei bet kuri buhalterinė ataskaita. Nesikandžiok su muitine dėl dešros.

18. Ką daryti, jei gavėjas Londone nėra namie sutartu laiku?

Tada prasideda. Vežėjas skambina. Jei neatsiliepi arba nėra kam priimti – prasideda „waiting time“ mokestis, dažniausiai 30–50 eurų už pusvalandį. Jei taip ir nepavyksta susisiekti – daiktai grąžinami į sandėlį, o tu moki ir už saugojimą, ir už pakartotinį pristatymą. Todėl sąlygose visuomet turi būti numatytas „aviso“ – pranešimas prieš pristatymą. Būna klientų, kurie sako: „mus ten draugas paims.“ Draugas neatvažiuoja. Taigi aš visada įkalbinėju nurodyti bent du kontaktinius asmenis. Ir dar – Anglijoje mobilus ryšys kai kuriuose rajonuose prastas. Gali nespėti net paskambinti.

Ką reikia žinoti apie „Brexit“ ir kas kainuoja papildomai

19. Kaip pasikeitė krovinių gabenimo į Angliją terminai ir sąlygos po Brexit?

Na, pirmiausia, dokumentų padvigubėjo. Anksčiau Klaipėda–Londonas būdavo kaip Klaipėda–Berlynas. Dabar – tarsi į Norvegiją, tik dar sudėtingiau. Terminai prasiplėtė maždaug diena dėl papildomų muitinės patikrinimų. Buitiniams daiktams dar nieko baisaus, bet verslo kroviniai stringa. Sąlygos pasikeitė ta prasme, kad dabar privalai turėti EORI numerį, o sąskaitoje turi aiškiai matytis prekių kilmė. Aš pats šiame kontekste vis dar mokausi – atvirai nežinau ar šimtu procentų, kaip bus po naujausių 2024 m. JK muitinės taisyklių pakeitimų. Ir kiti nežino. Tik spėliojame.

20. Kiek kainuoja klaida dokumente – ar galima suskaičiuoti nuostolius?

Galima. Pabandyk: krovinys stovi muitinėje tris dienas. Jei dėl neteisingos prekės kodų arba kilmės sertifikato klaidos krovinys sulaikomas – mokestis už sandėliavimą gali būti 100–150 svarų dienai. Plius vėlavimo delspinigiai, jei pirkėjas laukia. Todėl sąlygų 10 punktas visuomet turėtų būti: „Užsakovas atsako už tikslius duomenis.“ Aš turiu draugą, kuris prarado kontraktą dėl to, kad vilkikas su jo detalėmis savaitę stovėjo Doverio muitinėje. Nes prekės kodas buvo viena raidė neteisingai. Viskas. Žodis – ne žvirblelis, bėgti nespės.

21. Kodėl vieni vežėjai žada 3 dienas, o kiti 8 – kas lemia tokį skirtumą?

Lėktuvas arba vilkikas. Jei dalinis (groupage) krovinys – renkame po visą Lietuvą, tada važiuojame. Tai trunka ilgiau. Jei pilnas krovinys (FTL) – važiuoji tiesiai. Dar lemia keltų grafikas. Pigiausi vežėjai dažnai taupo ant keltų bilietų, renkasi pigesnius, kurie plaukia retiau. Plius jie taupo ant degalų – važiuoja lėčiau. Aš žinau vieną firmą, kuri siūlo 72 valandas, o paskui veža per Švediją. Paskui sako: „force majeure, artėjančios žiemos audra.“ Na taip, audra Švedijoje. Tikrai. Nesiimk pigių termininių pažadų rimtai. Kartais geriau 8 tikros dienos nei 3 melagingos.

22. Ar galima pristatymo terminą sutarti tiksliai iki valandos, pavyzdžiui, Mančesteryje gatvės 14?

Aš bandžiau. Neišėjo. Net su didžiausiais klientais. Kodėl? Nes Anglijos keliuose eismo kamščiai – tai ne žmonės, tai oras. Vakar mano vairuotojas praleido pusantros valandos M6 greitkelyje dėl avarijos. Jei tu būtum paslaugos užsisakęs 14 val., aš būčiau atrodęs kaip melagis. Todėl sąlygos leidžia nurodyti dieną, o jei labai nori – rytą arba vakarą. Tikslus laikas prie durų galimas tik oro uosto zonoje arba su kurjerių tarnybomis. Su tarptautiniu vilkiku – fantastika. Tik nebent moki dvigubai ir vežėjas nakvoja gretimame viešbutyje prieš pristatymą. Tada galima ištaikyti valandą.

23. Ką reiškia sąlyga „waiting time“ ir kodėl apie tai niekas nekalba?

Tai papildomas mokestis už vilkiko laukimo laiką krovimo arba iškrovimo metu. Paprastai sąlygose numatyta, kad pirmos dvi valandos įskaičiuotos į kainą. Tada – kiekviena pusvalandis kainuos. Anglijoje ypač: anglai mėgsta tikrinti kiekvieną dėžę. Mano klientas kartą krautuvėje Bridžvateryje tikrino, ar nepalikau šlapių valytuvų mašinoje. Praradau valandą. Čia ne juokai. Šitą sąlygą dažnai nutyli, nes pirkėjas nepasakoja apie sudėtingą kiemą, nemokšišką rampos darbuotoją arba tai, kad sandėlis dirba tik nuo 10 iki 14. Turiu pripažinti, tai vienas erzinančiausių dalykų šioje profesijoje.

24. Ar galima gabenti dalinį krovinį (LTL) – kaip keičiasi terminai ir sąlygos?

Groupage, arba LTL, yra populiariausia privatiems klientams, nes moki už kubą, ne už visą mašiną. Bet sąlygos kitokios: terminai ilgesni dėl surinkimo. Tu negali reikalauti, kad krovinys judėtų tiesiai – jis aplankys dar tris adresus Klaipėdoje, Panevėžyje ir tada tik Kaune sulips į pagrindinį vilkiką. Sąlygos taip pat leidžia vežėjui minimaliai judinti daiktus sandėliuose. Tavo dėžė gali būti perkrauta du kartus. Tai normalu. Jei tau svarbu, kad nesubraižytų – rinkis pilną krovinį. Aš pats renkuosi groupage tik tuomet, kai pats siunčiu nereikšmingus daiktus. Verkianti vaza? Visuomet FTL ir specialus furgonas.

25. Kokių sąlygų reikia, jei krovinys grįžta atgal iš Anglijos – reverse logistika?

Dažnai pamirštama tema. Jei Anglijos pirkėjas atsisako prekių arba jei persikraustai atgal į Lietuvą – sąlygos yra beveik identiškos, tik EORI numerį turi turėti dabar tas, kuris siunčia iš JK. Terminai grįžtant kartais net trumpesni, nes kroviniai iš JK į ES dabar mažiau stringa nei atvirkščiai. Kaina – panaši. Sąlygoje turi būti aiškiai parašyta, kas tvarko atgalinį muitinimą. Nes jei palieksi lietuviškam vežėjui – jis ne visada mokės JK eksporto procedūrų. Mane tai nervina, bet taip yra. Reikia dvigubo pasirengimo. Nebūna taip, kad atbulai viskas pigiau ir lengviau.

Išvada: ką verta įsiminti

Krovinių gabenimo į Angliją terminai ir sąlygos – tai ne graži lentelė svetainėje. Tai gyvas procesas, kur keltai vėluoja, dokumentai pasimeta, o tavo draugas Londone gali neatkimšti telefono. Planuok keturias–penkias dienas, sek popierius, klausk apie draudimą ir nepasitikėk stebuklais per pusdienį. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti tik tiek: sąžiningas vežėjas nebūna pigiausias, o tas, kuris atrodo kaip žmogus, o ne robotas – vertas pinigo.