Kokie yra krovinių gabenimo į Angliją terminai ir greitis?

Iš pradžių visi klausia to paties – kiek tai trunka? Tada bandai paaiškinti, kad pervežimas į Londoną ar Birmingemą nėra kaip pašto siunta, nors kartais greitis panašus. Per dvidešimt ketverius metus esu matęs, kai krovinys iš Vilniaus pasiekia Angliją per 36 valandas, o kartais... na, kartais užtrunka savaitę. Terminai priklauso nuo muitinės, keltų, vairuotojų, orų. Žmonės nori aiškumo, o aš galiu duoti tik realybę. Greičiausiai žemiau rasi atsakymus apie tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, o ne pagal gražią brošiūrą.

Pagrindiniai greičiai – ką tikėtis?

Kiek laiko važiuoja sunkvežimis iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai – dvi–trys dienos. Vairuotojas išvažiuoja ryte iš Kauno ar Vilniaus, per dieną kirto Vokietiją, tada kerta Prancūziją, keltą Doveris–Kalais arba tunelį, ir jau kitos dienos vakarą jis gali būti Londone. Bet čia idealus scenarijus. Kartais pasienyje eilės, kartais kelyje avarija, kartais vairuotojas privalo pasijungti tachografą ir atsistoti. Tai nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinė plovykla. Apskritai, jei niekur nesusidursi su kamščiais, dvi su puse dienos yra realu. Na, o jei važiuoji į patį šiaurės vakarą – pridėk dar pusdienį.

Ar gali būti greičiau nei per dvi dienas?

Gali, bet turi pasiruošti mokėti kaip už lėktuvą. Būna express paslaugų su dviem vairuotojais, kai mašina stoja tik degalams. Tada per 24–30 valandų gali būti Londone. Bet žinok, tai kainuoja dvigubai, o kartais trigubai. Aš asmeniškai tokių rekomenduoju tik tada, kai vežamos vaistai, gyvūnai arba labai skubūs dokumentai. Kroviniams iš buto – tiesiog nusiteik tris dienas. Nežinau kodėl, bet klientai vis mano, kad mes turime slaptą tunelį po Lamanšu. Neturime. Greitis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek esi pasiryžęs mokėti.

Kodėl vieni sako tris dienas, o kiti – savaitę?

Todėl kad skirtingos paslaugos, brolau. Vienas veža pilną mašiną tiesiai iš taško A į tašką B – trys dienos. Kitas veža dalinį krovinį, kuris persikrauna Hamburge, paskui Roterdame, paskui dar kažkur. Kiekvienas persikrovimas prideda pusę–visą dieną. Be to, kai kurios įmonės skaičiuoja tik „judėjimo laiką“, o kitos – bendrą nuo durų iki durų. Aš pats kai kuriems klientams sakau savaitę ne todėl, kad lėtas, o todėl, kad saugiau pažadėti ilgiau ir nuvilti mažiau. Kartais verčiau žmogus nustebs, kad greičiau, nei raudo, kad vėluojame.

Ar skiriasi greitis, jei važiuoja į Londoną arba į Škotiją?

Čia lengvas klausimas. Į Londoną ar Birmingemą – arti, į Edinburgą ar Glazgą – toliau. Mašina Doverio uoste ar Eurotunelyje išlipa pietrytinėje Anglijoje. Į šiaurę iki Škotijos – dar dešimt valandų važiavimo. Kartais net dvylika, jei kamščiai M6 greitkelyje. Prisimenu atvejį, kai krovinys iš Kauno į Aberdyną važiavo šešias dienas, nes naktį uždarytas buvo tiltas, teko lūkuriuoti. Tai taip, skirtumas didelis. Jei tau reikia į Velso kalnus ar Škotijos aukštumas, pridėk dieną nuo bet kokio Londono termino. Ir dar pusdienį kalnams.

Kiek laiko užima pats keltų krovimas ir kirtimas?

Keltas Doveris–Kalais trunka pusantros valandos bėgant. Bet eilė į keltą gali užtrukti keturias valandas, ypač penktadieniais prieš ilgąjį savaitgalį. Tunnelis greičiau, bet ten irgi eilės. Be to, dabar po Brexit muitinėje kartais patikrina dokumentus. Ne visada, bet jei pakliūni į tą eilę, kurioje tikrina kiekvieną dešimtą – gali valandą postovėti. Buvęs atvejis, kai stovėjome Calais uoste beveik šešias valandas, nes sistema nulūžo. Tai labiau loterija nei mokslas. O dar vairuotojai turi parodyti savo leidimus bei visus dokumentus. Užtrunka.

Kas tempia laiką žemyn?

Ar muitinė dar gali sustabdyti krovinį po Brexit?

Gali, bet ne taip, kaip dauguma galvoja. Dabar reikia prekes deklaruoti, užpildyti CMR, T1 formas, EORI numeriai turi sutapti. Jeigu popieriuje klaida – sori, sustabdo. Mačiau atvejį, kai klientas nurodė netinkamą prekės kodą. Krovinys savaitei įstrigo Londone. Muitininkai nebe tokie linksmi kaip anksčiau. Nereikia bijoti, bet reikia pasiruošti. Daugelis mano, kad Brexit pakeitė viską į blogąją pusę. Na, biurokratijos padaugėjo, bet jei viskas tvarkinga – krovinys praleidžiamas per kelias minutes. Būna ir taip.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako „stoviu eilėje prie muitinės“?

Tai reiškia, kad jis praleisdavo prieš save dešimt sunkvežimių ir dabar laukia. Doverio uostas, Calais arba kitas punktas – kur oras prastas arba rekonstrukcija. Kartais ta eilė – dvi valandos, kartais – aštuonios. Vairuotojas negali nieko padaryti, jis tiesiog stovi. Tu gali pykti ant logistikos, bet aš pykstu ant kelių infrastruktūros. Ypač žiemą. Kai sniego nėra, bet viskas užšąla. Tada dar prisideda patikrinimai. Situacija tokia: tu Londone lauki sofos, o vairuotojas prie Lamanšo kanalo svarsto, ar spės iki savaitgalio namo. Toks gyvenimas.

Ar oras iš tikrųjų taip smarkiai keičia terminus?

Taip. Ne mitas. Žiemą per Prancūziją gali pustyti, tada uždaro magistralę, ir mašina stovi. Rūkas Kalais uoste – sustabdo keltus. Kartais būna toks rūkas, kad keltai nepaplaukia šešias valandas. Tada tavo „trys dienos“ tampa keturiomis be jokio perspėjimo. Vasarą geriau, bet irgi būna perkaitę varikliai. Prisimenu, liepą vairuotojui perkaito mašina prie Frankfurto. Mes jo laukėme aštuonias valandas, o jis sėdėjo stovėjimo aikštelėj. Taip ir praslydo para. Žodžiu, oras ir technika – neprognozuojami.

Kodėl kartais krovinys „dingsta“ porai dienų niekam nepranešus?

Todėl kad kai kurios įmonės – šūdo gabalai. Atsiprašau, bet taip yra. Jie neatnaujina sekimo, jų dispasčeriai nekelia ragelio, o krovinys tuo metu stovi kažkokiame terminale netoli Birmingemo ir laukia, kol atsilaisvins mašina į kitą miestą. Reali situacija: klientas skambina man, aš skambinu partneriui Anglijoje, o tas sako „o, taip, jis pas mus, poryt iškraus“. Ir klientas nežinojo tris dienas! Tai ne dingimas, neapsigauk. Tai blogas komunikavimas. Yra ir tokių, kurie tiesiog pagauna tavo krovinį ir perduoda iš rankų į rankas kaip karštą bulvę. Venk jų.

Kiek laiko prarandama dėl perkrovimų Vokietijoje ar Olandijoje?

Perkrovimas Hamburge ar Roterdame – nuo pusės dienos iki visos dienos. Kartais, jei vakariniam reisui praleidi, laukia rytojaus ryto. Tada gaunate ne 72 valandas, o 96. Daugelis klientų mano, kad perkrovimas – kaip persodinti katiną iš krepšio. Deja, ten reikia nukrauti visą mašiną, surasti tavo dėžes, perkrauti į kitą. Ir jei ten dar kažkokie (ne, ne ekonominiai – logistiniai) sutrikimai, galite pamiršti sklandumą. Buvęs atvejis, kai Roterdamo terminale mūsų krovinys pragulėjo dvi dienas, nes sistema neparodė. Organizacija, žinoma, dviejų žvaigždučių.

Ar savaitgalis skaičiuojasi į terminą, ar ne?

Paprastai – ne. Šeštadienį ir sekmadienį dauguma terminalų nedirba, muitinė irgi aptarnauja minimaliai. Jei krovinys išvyksta penktadienį, tikėkis, kad sekmadienis – tuščias baras. Mašina stovi arba važiuoja be tikslo, bet neįkraunama ir neiškraunama. Buvo atvejų, kai klientas paskambindavo sekmadienį ir klausdavo „kodėl dar nepristatyta?“. Na, todėl kad Anglijoje sekmadienį sunkvežimių į miesto centrą neįleidžia. Ir vairuotojas turi teisę pailsėti. Tai dėl to kad jis kitą savaitę nevartytų į griovį. O ir mes pailsim. Terminai skaičiuojami darbo dienomis, ne natūraliomis.

Kaip pasirinkti, kad neįsisuktum į vėlavimus

Tiesiai ar per perkrovimus – kas greičiau vyksta į Angliją?

Aišku, kad tiesioginis pervežimas į Angliją. Pilnas sunkvežimis iš tavo kiemo veda iki kliento durų. Dvi–trys dienos ir baigta. Daliniai kroviniai pigesni, bet lėtesni. Tuomet gabentis tenka lūkuriuoti, kol bus sukomplektuota. Žinoma, jei turi fabriką ir vežai paletes – full load. Jei trys kambarių buto baldai – groupage. Nepatingėk paklausti vežėjo: „Ar tai pilnas, ar dalinis?“ Nes kai kurie maivosi. Aš asmeniškai sakau atvirai: „Norite pigiau – krauname į bendrą. Norite greitai – statykite pilną mašiną.“ Čia kaip taksi vs autobusas. Paprasta.

Jeigu mano krovinys mažas, ar turiu laukti, kol surinks pilną mašiną?

Taip, dažniausiai taip ir yra. Ką čia slėpti. Jei turi dvi–tris kartonines dėžes, tai neapsimoka siųsti vilkiko vien tam reikalui. Tuomet vežėjas laukia, kol surinks dar kelių klientų siuntas. Kartais tai viena diena, kartais trys. Buvęs atvejis, kad surinko per penkias dienas, nes savaitė buvo rami po švenčių. Klientas niršo, bet ką padarysi. Alternatyva – mašina arba fūra užsakoma expres. Bet tada moki už likusį tuščią vietą. Tai tavo pasirinkimas: arba kaina, arba terminas. Aš linkęs patarti tiesiog geriau suplanuoti iš anksto, o ne verkti dėl laiko paskutinę minutę.

Ką daryti, jei konkrečiai šiandien reikia, kad daiktai būtų Anglijoje rytoj?

Tada skambini ne man, o lėktuvų kompanijai. Rimtai. Sunkvežimis per naktį iš Lietuvos į Londoną – misija neįmanoma, nebent krovinys tilptų į mikroautobusą. Yra toks dalykas kaip courier van su dviem vairuotojais. Jie gali suktis per Europą be miego. Kainuoja kosminiai pinigai. Mačiau žmonių veidus, kai sakau kainą – trys tūkstančiai eurų už mikroautobusą per naktį. Jie supranta, kad verta palaukti. Žodžiu, jei turi skubų dokumentą ar vaistus – ieškok oro. Jei sofą – susitaikyk su lėtumu. Pervežimas į Angliją per 24 valandas įmanomas tik oru arba labai mažu transportu.

Ar verta pirkti brangesnę paslaugą dėl dviejų dienų?

Priklauso nuo tavo situacijos. Jei nuomoji būstą Londone ir mokėsi už dar savaitę be baldų – taip, verta. Jei krovinys – seni darbo įrankiai, kuriuos naudosi po mėnesio – ne, neverta. Aš niekada nekišu brangesnės paslaugos, jei nematau prasmės. Kartais klientas pats prašo ekonominės klasės ir tada stebisi, kodėl savaitę laukia. Na, tu pats taip pasirinkai. Yra auksinė taisyklė: jei terminas svarbesnis už pinigus – imk express. Jei pinigai svarbesni – imk standard. Ir nenusimink, kad lėčiau. Daugelis mūsų klientų renkasi vidurinį kelią – dalinis krovinys su fiksuotu išvykimo laiku. Pusė kainos, dviguba trukmė.

Kaip atpažinti įmonę, kuri žada vos ne teleportaciją į Angliją?

Jei sako „rytoj vakare Londone“ ir kaina kaip į Lenkiją – sprunk. Tiesiog sprunk. Tokios firmos dažniausiai surenka krovinį, paslepja sandėlyje ir tik tada, kai susispaudžia, išsiunčia. Yra toks apgavikas, kai pasiima daiktus, tada kainą didina bent dvigubai. Aš ne kartą teko gelbėti žmonių daiktus iš tokių tarpininkų. Tikri terminai yra 2–5 dienos standartu. Visi kurie žada per parą – meluoja, nebent tai maža siunta su van. Patikrink atsiliepimus Google, paskambink į ofisą. Jei telefoną ima tik vienas vyrukas, kuris viską žada – negerai. Rimti vežėjai duoda raštišką patvirtinimą ir neslepia, kad pervežimas į Angliją trunka keletą dienų.

Techniniai niuansai, apie kuriuos retai kalbama

Ar automobilio pervežimas į Angliją skiriasi nuo baldų laiku?

Daug kas galvoja, kad mašina – tai tas pats kas trys kėdės. Tai kur gi. Automobilis reikalingas COC dokumentas, deklaracija, kartais techninė patikra. Be to, negalima krauti asmeninių daiktų į vidų, jei neapiforminsi. Muitinėje gali iškraipyti ir tikrinti. Baldai – paprasčiau. Kai vežiau vieną automobilį iš Vilniaus į Mancesterį, savininkas prigrūdo vidų drabužių. Muitininkas rado, pradėjo klausinėti. Praradom pusdienį. Tai jei gabeni auto, ruoškis popieriams ir atsargiai su bagažu. Trukmė panaši, bet paruošimas ilgesnis. Kartais krovininis keltas automobiliams kitoks. Nišų reikalas.

Koks skirtumas gabenant per Olandiją ir per Prancūziją?

Iškart pasakysiu – per Prancūziją greiti keliai trumpesni, bet Kalais eilės gali sužlugdyti visą grafiką. Per Olandiją ir Belgiją – maršrutas ilgesnis kokiomis trimis valandomis, bet eismo spūsčių mažiau. Aš pats dažnai renkuosi per Roterdamą arba Zeebrugge, jei laikas netikras. Kad nereikėtų nervintis dėl Doverio kamščių. Nors tunelis brangus, bet greitas. Prancūzijos kelyje kartais streikuoja ūkininkai ir pila morkas. Buvęs atvejis prie Liono – stovėjome aštuonias valandas. Per Olandiją tokio absurdo mažiau. Bet žodžiu, abu maršrutai veda į Angliją. Turiu omeny – galiausiai pasiekia tą pačią salą.

Ar vairuotojo poilsio laikas tikrai toks svarbus terminams?

Labai svarbus, ir čia mes negalim nieko padaryti. Tachografas – tai įstatymas. Devynios valandos vairavimo per dieną, paskui poilsis. Kartą klientas šaukė „bet jis gali nuvažiuoti dar tris valandas, aš moku!“. Negali. Baudos didžiulės, vairuotojas pavargęs, mes nieko nelaužysim. Ir tu pats nedaryk tos klaidos, kai galvoji, kad krovinys svarbesnis už žmogaus gyvybę. Yra labai svarbu suprasti, kad ir vairuotojas turi teisę gyventi. Tai jei terminas sutampa su privalomu poilsiu – pridėk pusdienį. Ir džiaukis, kad vairuotojas bus gyvas, o tavo sofa – sveika. Čia nepereisiu į moralą.

Kiek laiko užima krovinio iškrovimas Londone, jei nėra kranų?

Viskas priklauso nuo to, kas iškrauna. Liftas – maždaug valanda dvi. Rankomis – trys valandos ir ašaros. Londone centrinėse gatvėse sustoti be leidimo – neįmanoma. Kartais tenka aplink važinėti pusvalandį, kol randi vietą. Prisimenu, kai Kensington'e bandėm iškrauti pianiną. Buvo katastrofa. Savivaldybės inspektorius atėjo, vairuotojui vos ne baudą išrašė. Pats pervežimas į Angliją gali būti 3 dienos, o iškrovimas Londone – dar pusė dienos. O jei dar liftas stringa, kaip kad man pernai nutiko su vienu vokišku, tai valandų valandas. Nieko nepasakysi – Londone viskas absurdiška. O jei dar centras...

Kai kas nenueina pagal planą

Ar buvote matę, kad pervežimas į Angliją vėluotų dėl absurdiškos priežasties?

Oi, turiu istoriją. Kartą krovinys su vyno kolekcija iš Bordeaux į Londoną turėjo važiuoti. Bet klientas pamiršo, kad vynas – skystis, ir neužpildė tinkamų lapelių. Tai vairuotojas sulaikytas tikrinimui. Tada valandą aiškinosi. Kitas atvejis: fūroje vežėme baldus, o vairuotojui sugedo nešiojamasis telefonas. Mes jo neaptikome 12 valandų. Jis pats – Paryžiuje, be ryšio. Krovinys nesugadintas, bet klientas manė, kad pavogė. Dėl to kad taip nutiko tiesiog dėl baterijos. Kartais vėlavimas – ne dėl kelio, o dėl telefono. Toks gyvenimas. Realus, ne idealus.

Ką reiškia „krovinys stringa terminale“ ir kiek tai trunka?

Terminalas – didžiulė aikštė, kur fūros kraunamos ir iškraunamos fiksuotu laiku. „Stringa“ – reiškia nepateko ant šio ryto furgono, laukia rytojaus. Kartais tai viena diena, kartais trys. Aš negaliu pasakyti tiksliai, kiek tai užtruks. Čia jau priklauso nuo jų vidinės logikos, o aš ten nedirbu. Paprastai kalbu apie 24–72 valandas. BLOGIAUSIA, kai jie pamesta prekę. Tada reikia savaitės, kol suranda. Prisimenu, kad Hertfordšyro terminale dėžė su dokumentais pragulėjo keturias dienas, nes suklijuota su kito kliento siunta. Iškrovė, paslėpė po kitomis, pamiršo. Tik po kelių skambučių surado. Kokie terminai tada? Neįmanoma pasakyti.

Kaip elgtis, jei terminas jau praėjo, o krovinio Anglijoje vis dar nėra?

Pirmiausia – kvėpuok. Tada skambink vežėjui. Ne rašyk e-mailą, o skambink. Jei nekelia – skambink kitą numerį. Jei jie turi sekimo sistemą, tikrink, bet dažnai ji meluoja. Kartais krovinys tiesiog stovi jų skyriuje netoli Birmingemo ir laukia ratukais. Prisimenu, kad viena kompanija tiesiog „pamiršo“ pasakyti, jog krovinys atkeliavo. Klientas laukė penkias dienas, o daiktai jau buvo penktadienį. Būna ir blogiau – pamesta, apgauta. Tada viskas kitaip. Jei vėluoji daugiau nei tris dienas be jokio paaiškinimo, jau reikia galvoti apie žalos atlyginimą. Dauguma sąžiningų įmonių paskambins pirma, nei tu jiems.

Ar galima gauti nuolaidą, jei pervežimas į Angliją vėlavo trims dienoms?

Sunku, bet pabandyti galima. Jei sutartyje nėra aiškaus punkto apie baudas už vėlavimą – mažai šansų. Aš pats bandau kompensuoti nuolaidomis arba kitą kartą geresne kaina, jei tikrai mūsų kaltė. Bet turėk omeny: vėlavimas dėl oro, muitinės, keltų – tai force majeure. Mes nekontroliuojam. Jei vėlavimas dėl to, kad mes sugadinome planavimą – tada taip, galim kalbėtis. Kai kurios firmos žada kompensacijas iškart, bet tai tik rinkodara. Realybė tokia: gausi atsiprašymą, o gal butelį vyno per Kalėdas. Ne visada. Verčiau prieš pasirašant paklausk, kas bus jei vėluos. Bet žinok, laikrodžių sukimą atgal nemoku.

Išvada

Krovinių gabenimo į Angliją terminai ir greitis – tai ne šūkis, o realybė. Dvi–trys dienos yra standartas, bet ne garantija. Kartais oras, kartais eilės prie keltų, kartais žmogiškas nuovargis. Svarbiausia – vežėjas, kuris nepažadės auksinių kalnių, o pasakys tiesą net tada, kai ji nemaloni. Nes galų gale svarbu ne tik kada atvažiuos krovinys, bet ir kad atvažiuotų sveikas, o tu žinotum tikrąją situaciją. Pasitikėjimas svarbiau nei pažadas.