Kokie pristatymo terminai vežant mikroautobusais į Angliją?

Visada, kai žmonės skambina, pirmas klausimas būna ne „kiek kainuos“, o „kada bus“. Suprantu. Perkraustymas jaudina. Tu pasiruošęs, dėžės surinktos, butas Londone jau laukia. Bet kokie realūs pristatymo terminai, kai daiktus gabena mikroautobusais į Angliją? Ne idealūs, o tokie, kokius aš mačiau dvidešimt trejus metus. Kartais viskas sueina – išvažiuoji sekmadienį vakare, antradienį ryte jau krauni daiktus prie namų Noting Hilė. Kartais... na, kartais pasienyje sėdi pusantros paros, nes eilė ties Kalė – o ten, tiesą sakant, aš ne visada žinau, kodėl taip nutinka (ką tik – gal muitininkai pamatė kažką įtartino). Bet šiaip, apie viską nuo pradžių.

Kas lemia greitį, kai mikroautobusas jau pakeliui

Kiek maždaug užtrunka pristatymas nuo Vilniaus iki Londono?

Jei mikroautobusas pakraunamas ryto Vilniuje ir išvyksta dar tą pačią dieną, realiai Londone jis stovi trečiadienį arba ketvirtadienį. Žinoma, jei viskas sklandu. Dvi–trys darbo dienos yra norma tiesioginiam pervežimui. Aš mačiau ir per 36 valandas, kai vairuotojas važiavo poroje ir jie rinkosi Eurotunelį, ne keltą. Bet tai išimtis. Dažniausiai trunka kiek ilgiau, nes sustojama pavalgyti, pailsėti, o kelias iki sostinės – apie 1700 km, ne taip jau ir mažai.

Ar greičiau būna, jei vežama tiesiai, o ne su perkrovimu?

Taip, aišku. Jei mikroautobusas lekia tiesiai iš taško A į tašką B, sutaupai nuo dviejų iki keturių dienų. Perkrovimas sandėlyje – tai visada papildoma rizika. Daiktai kraunami kitam transportui, laukiami, kartais ten stovi parą ar dvi. Kartais tenka net ieškoti, kur dingo dėžė, nes kasoje pasimetė etiketė. Buvęs klientas iš Panevėžio perdavinėjo daiktus tris kartus, kol pasiekė Bistolį. Terminas pasislinko beveik savaite. Tiesioginis pristatymas mikroautobusu – švariausias variantas, jei tau svarbus laikas.

Koks realus terminas vienkiemio daiktams, ne tik didmiesčiams?

Čia dažnai žmonės nusivylia. Jie galvoja, kad jei jau yra Anglijoje, tai viskas – pusdienį ir prie namų. Ne. Jei tavo naujas adresas kažkur Kornvalyje ar Škotijos pasienyje, terminas pailgėja diena, o jei vairuotojas nepataiko į keltą – ir dviem. Mes iš Londono į Glazgą kartą važiavom beveik dvi paras. Ai, Gaijus? Ne, Glazgą. Taigi, vienkiemiai – tai maždaug +12–24 valandos. Ypač jei kelias siauras ir mikroautobusui sunku apsisukti tarp gyvatvorių.

Ar pirmadienis geresnis nei penktadienis išvykimui?

Pirmadienis – klasika. Vairuotojas pailsėjęs, savaitgalio eismas nusistvėręs, ir prasideda darbo savaitė. Penktadienis... na, geriau jau ne. Ypač jei reikia keltis per Doverį. Ten savaitgaliais susirenka kamščiai, kuriuos matyti – baisu. Aš savo kolegoms net sakau: jei klientas prašo penktadienio, pabandykit atkalbėti. O jei nepavyksta – tegu žino, kad terminas gali išsiplėsti per pusdienį. Tiesą pasakius, aš pats seniai nesuprantu, kodėl žmonės taip mėgsta penktadienius, lyg šeštadienį kas nors pristatinėtų sofą į Bedfordšyrą.

Kai viskas stringa ir terminas tirpsta kaip sniegas

Ar pasienyje gali viskas užstrigti savaitei? Ar ilgiau?

Ne, savaitei – retas atvejis, bet dviem–trims dienoms – taip, būna. Ypač po Brexit kai kurie muitinės postai dirba kaip vėžlys per sirupą. Buvo toks atvejis – firmos mikroautobusas su perkraustymo kroviniu ties Reimsu stovėjo tris paras. Kodėl? Trūko vieno popieriaus. Vairuotojas pats nežinojo, kas per dokumentas. Blogiausia, kad tokiose situacijose nekompensuoja niekas, jei nesi apsidraudęs. Realiai pasienis pridės nuo 4 iki 12 valandų, bet dienos jau force majeure. Nesiųsi gi pasieniečio su laišku pas viršininką.

Jeigu mikroautobusas sulūžta kelyje – kiek tai užtrunka?

Čia košmaras, kurio bijo visi. Bet kuriuo atveju, jei lūžta važiuoklė arba variklis, remontas Prancūzijoje ar Belgijoje gali užtrukti pusdienį, jei pasiseka rasti servisą. Kartą pas mano kolegą Šiaurės Prancūzijoje užlūžo sankaba. Jie stovėjo aštuonias valandas. Kita bėda – reikia perkrauti daiktus į kitą transportą, o tai – dar pusė dienos. Aš visada sakau: vežkite tik su tomis įmonėmis, kurios turi partnerius Europoje. Nes jei mikroautobusas stovi lauke ir vairuotojas vienas – tuo metu terminas tik auga, o klientas skambina kas pusvalandį.

Po Brexit ar dabar dokumentai vėl vėluoja pristatymą?

Pačioje pradžioje buvo chaosas. Dabar situacija stabilizavosi, bet... na, aš ne visada žinau, ką muitininkas galvoja. Kartais prašo CMR papildomai patvirtinto, kartais – eksporto deklaracijos kopijos. Jei dokumentai tvarkingi, vėlavimas minimalus – valanda ar dvi. Bet jei kompanija tingi pasitikrinti popierius ir dokumentuose klaida – tada terminas dvigubėja. Buvo atvejis, kai EORI numeris buvo klaidingas ir masė neatitiko deklaruotos. Mikroautobusas stovėjo Olandijoje dvi paras. Tai ne oras kalts.

Ką daryti, jei muitininkas nusprendžia patikrinti kiekvieną dėžę?

Nieko negali daryti, tik laukti. Fizinė patikra prideda nuo trijų iki aštuonių valandų. Vieną kartą muitininkas Kalė tiesiog nusprendė, kad mūsų kliento dėžės per daug uniformiškos. Atidarė dvylika iš šešiasdešimt. Na, ten buvo kažkokios žvakidės – ir jis apsidžiaugė. Suprantat, tai yra žmogiškas faktorius. Kai kurie pasieniečiai dirba greitai, kiti... kaip jiems šviečia saulė. Tad pristatymo terminai vežant mikroautobusais į Angliją labai priklauso ir nuo to, kas sėdi kabinoje, ir ar jų pamaina pasibaigia po valandos.

Skirtingi keliai, orai ir kalendoriaus spąstai

Ar verta rinktis Eurotunelį vietoj keltu dėl laiko?

Aš asmeniškai taip. Keltas Kalė–Doveris nuo tilto skiriasi maždaug valanda, kartais pusantros. Bet jei keltui eilė arba bangos – gali praleisti ir tris valandas. Eurotunelis stabilesnis. Žinoma, brangesnis. Apskaičiuojant pristatymo terminus mikroautobusais, tas pusvalandis–valanda gali nulemti, ar spėsi į Londoną prieš vakarinį piką. O kai patekai į piką – valanda virsta dviem. Vairuotojai dažnai patys renkasi pagal nuovoką, bet ažiotažas keltuose vasarą būna paprasčiausiai beprotis.

Ar oras tikrai taip stipriai keičia laiką? Kaip filmuose?

Filmuose viskas perdedama. Realiai sniegas ar lietus prideda valandą–dvi, ne dienas. Bet jei Kalėdų metu vykstant per Alpes uždaro tunelius – tada gali tekti sukti apylankomis. Mes turėjom maršrutą gruodį, teko lįsti per Italiją. Papildomi keturi šimtai kilometrų. Terminas pasislinko beveik para. Ai, kalbant apie kainą... ne, palikim kainą kitam pokalbiui. Trumpai – oras gali pakeisti maršrutą, o ne tik sulėtinti greitį. Bet tai retas atvejis, ne asteroido smūgis į padangas.

Ar prieš Kalėdas terminai vežant į Angliją tiesiog dvigubėja?

Ne dvigubėja, bet jie tampa... tirpūs. Gruodžio penkioliktą–dvidešimt trečią visi kraustosi. Draugai siunčia dovanas, studentai grįžta. Krovinių pervežimas mikroautobusais tada kaip riebus tinginys – juda, bet sunkiai. Terminai pailgėja viena–dviem dienom. Be to, oras blogas, keliai apledėję. Buvęs atvejis prieš trejus metus: mikroautobusas iš Lietuvos išvyko aštuonioliktą, o Londone pasirodė dvidešimt trečios vakare. Klientas jau manė, kad Kalėdas sutiks be sofos. Tai taip, gruodis – rizikingas mėnuo, kai pristatymo grafikas lengvai apsiverčia aukštyn kojom.

Daug adresų – daug galvos skausmo

Ar pristatymas į du adresus Anglijoje iškreivija terminą?

Iškreivija – geras žodis. Į du adresus Londone dar pakenčiamai, jei jie netoli. Bet jei vienas – Londone, kitas – Kardife, tada terminas pailgėja diena. Nes atstumas tarp jų daugiau nei du šimtai kilometrų. Kartą klientas sakė: „nu, pakeliui gi“. Anglija nėr tokia maža, kaip atrodo žemėlapyje. Taip pat kiekvienas papildomas iškrovimas prideda nuo pusės iki dviejų valandų. Nestumkim ant vairuotojo, kad jis vėluoja, jei patys sumokėjote už dvigubą pristatymą. Tiesiog reikia planuoti realiai ir nepūsti miglų į akis.

Jeigu kraunuosi iš Kauno ir dar iš Klaipėdos, kiek tai prideda?

Mažiausiai pusę dienos. Nuo Vilniaus iki Kauno – pusantros valandos, bet pakrauti užtrunka. Tada iki Klaipėdos dar trys su viršumi. Susidėliojus logistiką, tai prideda nuo aštuonių iki dvylikos valandų. Jei pakuoji pats, o ne samdai sandėlio vyrus, gali užtrukti ir ilgiau. Mes turėjom variantą, kai klientas Klaipėdoje dar negalvojo, ko jam reikia. Prabūvom keturias valandas, kol jis apsisprendė. Terminas natūraliai nukentėjo. Geriau viską turėti paruošus vienoje vietoje, o ne vilkinti vežėją, kuris skaičiuoja degalus ir vairuotojo viršvalandžius.

Ar galiu pats važiuoti kartu ir tada greičiau bus?

Būna klientai taip klausia. Teoriškai – taip, gali važiuoti, bet tai greičio nepridės. Vairuotojas vis tiek negalės vairuoti ilgiau nei leidžia tacho taisyklės. Tu sėdėsi šalia, nervinsies, klausinėsi „ar dar toli“. Praktiškai aš pats buvau kokiame Belgijos kaime – nebeatsimenu tiksliai, gal Lomelė, gal ne – ir mačiau, kaip keleivis tiesiog užmigo. Na, nieko neįtakojo. Greitis pasienyje ir perkrovimuose nuo tavęs nepriklauso. Geriau pasitikėk profesionalu ir pasikrauk kavos namie, o ne sėsk į kabiną kaip antrasis pilotas.

Skubūs variantai – ar verta degti?

Ar įmanoma per 48 valandas? Rimtai?

Rimtai – įmanoma, bet per Milaną arba su dviem vairuotojais. Jei mikroautobusas išvažiuoja anksti ryte iš Vilniaus, važiuoja be beveik jokių sustojimų (beje, vairuotojai privalo pailsėti), ir viskas sliding smooth – antradienį vakare gali stovėti Londone. Bet kaina bus gerokai didesnė. Reikia iš anksto sutvarkytų muitinės dokumentų. Aš esu įsitikinęs tik vienu atveju, kai per keturiasdešimt keturias valandas pasiekėm, bet tai buvo be jokių muitinės patikrų. Taigi, 48 valandos – ne mitas, tačiau reikia sutapimo, kurio neįmanoma nupirkti uz pinigus vien.

Kiek daugiau reikia mokėti, kad terminas sutrumpėtų per pusę?

Dvigubai – mažiausiai. Jei įprastas dalinis krovinys kainuoja, tarkim, aštuonis šimtus eurų, tai tiesioginis skubus pervežimas mikroautobusu gali kainuoti šešiolika ar net du tūkstančius. Kartais net daugiau, jei reikia specialaus leidimo arba jei data – prieš pat Kalėdas. Aš žinau firmų, kurios ima tris kartus daugiau, nes žino, kad klientas paskutinę minutę niekur nedings. Tai toks priverstinis monopolis. Bet jei turi laiko planuoti, terminas sutrumpėja beveik nemokamai protingai parinkus maršrutą.

Kas nutinka, jei mano daiktai paskutinę minutę? Ar visiškai nebeįmanoma?

Ne visiškai. Jei liko diena ar dvi ir tu skambini, mes stengiamės. Bet variantai jau riboti. Kartais tenka imti kitą, jau beveik pilną, mikroautobusą ir kišti tave į kampą. O kartais tiesiog – negalim. Atsakingos įmonės nepasižada to, ko negali įvykdyti. Jei tau sako, kad spės per dvi dienas, kai realiai reikia penkių – tikėkis blogiausio. Geriau jau pripažinti, kad terminas bus vėlyvas, nei meluoti telefonu. Nors kai kurios mažos įmonės to nesupranta, kol neužslinka ant jų problemų banga.

Niuansai didžiuosiuose miestuose

Ar Londone sunku rasti kur pastatyti mikroautobusą ir tai prideda valandų?

Londone – katastrofa. Parkingas brangus, vietų nėra, o daugelis gatvių tiesiog per siauros mūsų sprinteriams. Kensigtono centre kartą praleidom pusantros valandos, kol radom vietą iškrauti sofą. O dar mažų emisijų zona, congestion charge... Vairuotojas turi žinoti, kur gali stoti nemokamai ir legaliai. Jei nežino – gali gauti baudą, o tada dar ir vėluoti pas kitą klientą. Tai taip, navigacija po Londoną prideda dvi–keturias valandas realaus laiko, nors žemėlapyje atrodo visai šalia, ypač jei tavo gatvė – vienos krypties.

Koks laiko intervalas realus centrinėje Birmingamo dalyje?

Birmingamas kitaip nei Londonas, bet irgi tankus. Iškrovimas centre – nuo vienos iki dviejų valandų, jei yra krovėjai. Jei ne – dvigubai. Kartą vežėm daiktus prie to didelio prekybos centro – iškrovimas užtruko tris valandas, nes liftas sugedo. Klientas pikštavo ant mūsų, o mes net ne kalti. Terminas pristatymo vėlgi pasislenka. Realiai Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis – visur reikia pridėti dvi–tris valandas prieš paskutinį kilometro skaičiavimą, nes infrastruktūra ne visada draugiška mikroautobusams, o aikštelės siauros.

Ar yra koks nors miestų sąrašas, kur niekad nevėluoja... o gal visada vėluoja?

Nėra tokio sąrašo. Bet yra miestų, kurie kliūna reguliariau. Oksfordas, Kembridžas – siauros gatvelės, universitetų zonos, dviračiai visur. Skarboras – tolokas. Airijos jūros keltai iš Velso kartais atšaukiami dėl bangų. Tai jei tavo adresas – ne Londonas, o Šiaurės Velsas, pristatymo terminai vežant mikroautobusais į Angliją ir toliau gali atrodyti kaip graži pasaka. Nieko nepadarysi. Žemėlapis neatrodo toks didelis, kai žiūri į jį ekrane, bet realybė – kitas reikalas.

Technika, daiktai ir žmogiškasis faktorius

Ar pianinas ar šaldytukas pakeičia pristatymo terminus?

Pats savaime pianinas termino nepailgina, bet reikalinga įranga – taip. Jeigu reikia liftininkų arba specialių diržų, o jų nėra vietoje, lauki, kol kas nors atveš. Šaldytukas išjungtas turi išbūti atjungtas prieš 24 valandas. Jei tu to nepadarei (padarei? turėjai padaryt), vairuotojas negalės jo pakrauti iš karto. Tai prideda parą prie paties išvykimo. Aš visada primenu: technika turi būti paruošta. Kitaip mes stovim kieme ir žiūrim vieni į kitus. Ne pats maloniausias vaizdas, kai terminas lekia, o tu spaudi telefono mygtukus.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ kalbant apie laiką?

Dalinis krovinys reiškia, kad mikroautobusas renka daiktus iš kelių klientų. Tuomet terminai lankstūs, bet ne tokie greiti. Aš stengiuosi visada sakyti: jei renkame, laukiame paskutinės dėžės, kurią turi atvežti kitas klientas iš Alytaus. Jei jis vėluoja dvi valandas – viso mikroautobuso maršrutas svyra. Aš asmeniškai mėgstu tiesioginius krovinius, bet jie brangesni. Daliniams realiai reikia pridėti dieną, kartais dvi. Nes harmonograma – kaip kortų namelis: truputį papūtus į vieną pusę, subyra viskas, ir terminas nukenčia blogiausiai.

Ar vairuotojai tikrai negali vairuoti 24 valandas iš eilės?

Negali. Dabar jau nebe tie laikai. Tachografas stebi viską – kas devynias valandas privaloma pertrauka. Aš pačioje pradžioje, 2001-aisiais... ach, nėra jau taip senai. Bet dabar baudos didžiulės. Viena įmonė Vokietijoje gavo baudą du tūkstančius eurų už pusvalandžio viršijimą. Tai terminas negali būti tobulai matematinis. Tu turi atsižvelgti į žmogiškąsias ribas. Vairuotojas pavargęs – pavojinga visiems. Greitis turi būti saugus, ne rekordinis, ir tai liečia kiekvieną tarptautinį pervežimą mikroautobusu.

Sutartys, garantijos ir kiti nemalonūs dalykai

Ar terminas rašomas sutartyje tikslia diena ar savaitė?

Priklauso nuo kompanijos. Aš rašau intervalą: „pristatymas numatomas trečiadienį–penktadienį“. Jei kas nors rašo „tiksliai rugsėjo dešimtąją“, tai arba jie dievai logistikos, arba meluoja. Realybė perpildo planus. Aš mačiau, kaip įmonės žada antradienį, o atveža kitą savaitę. Klientai pyksta, skambina man, o aš ne tos firmos vadybininkas. Tai rašykis sąlygas. Tikslus pristatymo terminas vežant į Angliją – iliuzija. Intervalas – sąžininga tiesa, kurią galima pasiekti be nereikalingų ginčų.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta savaitę vėliau nei žadėta?

Pirmiausia – rašyti aktą. Fotografuok viską. Jei turi draudimą – kreiptis į juos. Jei ne – lieka tik moralinis spaudimas. Aš žinau atvejų, kai klientas neteko darbo pradžios dėl to, kad baldai vėlavo savaitę. Baisu. Bet kai kurių mažų, neaiškių vežėjų tiesiog nerandi vėliau telefonu. Jie atjungia numerį. Todėl rinkis kasdien dirbančias įmones, ne šiaip vyrą su transito numeriais. Pinigai – tai viena, o laikas kartais svarbiau, ypač kai esi apsistojęs tuščiame bute ant grindinio.

Kada reikia užsakyti, kad daiktai būtų Anglijoje būtent rugpjūčio ąją?

Geriau mėnesį prieš. Minimaliai – dvi savaitės. Rugpjūtis studentams – pragaras. Visi vežėjai pilni. Jei skambinsi liepos dvidešimt penktąją ir prašysi rugpjūčio pirmosios – kaina bus kosminė arba vietų nebus tiesiog. Aš pats liepos viduryje jau pradedu atmušinėti klientus. Taip, skamba žiauriai, bet taip yra. Bet koks rimtas perkraustymas į Angliją mikroautobusais reikalauja išankstinio planavimo. Kuo anksčiau, tuo lanksčiau galima derinti terminą. Ir dar: savaitgaliais Anglijoje daug kas nedirba, tai pirmadienis po atvykimo – tavo geriausias draugas, jei neskubi sekmadienį atidarinėti dėžių.

Taigi, apibendrinus, kokie pristatymo terminai vežant mikroautobusais į Angliją? Dvi–keturios dienos, jei viskas gerai. Savaitė, jei stringa. Būna ir greičiau, būna ir vėliau. Nepasitikėk tikslia diena, pasitikėk intervalu ir sveika nuovoka. Rinkis vežėją, kuris neduoda nesąmoningų pažadų. Ir prisimink – logistika yra ne matematika, o menas išgyventi tarp planų ir tikrovės. Sėkmės kraustantis. O jei kils dar klausimų – rašk man laišką. (Turėjau omenyje „rašyk“.)